Civilinė byla Nr. e2-988-450/2025
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00298-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1; 3.1.7.7; 3.3.1.18
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą ir pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Technostudija“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) nemokumo (bankroto) bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė turi 9 374 Eur skolinį įsipareigojimą mažajai bendrijai (toliau – MB) „Ridget“, kylantį iš MB „Ridget“ išrašytų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų. 2025 m. kovo 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2025/03/18 pareiškėja iš MB „Ridget“ perėmė visas reikalavimo teises į atsakovę ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės 10 656,18 Eur skolos. Atsakovė įskolinimo nėra padengusi. Atsakovė turi finansinių sunkumų, ilgą laiką negali padengti įsiskolinimų pareiškėjai ir kitiems kreditoriams, dėl to jai keltina bankroto byla.
3. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Technostudija“, nes nenustatė akivaizdžių nemokumo požymių.
4. Pareiškėja 2025 m. rugpjūčio 19 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti atsakovei bankroto bylą.
5. Nurodė, kad atsakovė nėra gyvybinga, bendrovė turi daug finansinių įsipareigojimų kreditoriams, nuo 2024 m. nuostolingai vysto veiklą, todėl nėra abejonių, jog, siekiant apsaugoti kreditorius nuo atsakovės nemokumo, atsakovei turi būti keliama bankroto byla.
6. Teismas, siekdamas pakartotinai patikrinti atsakovės (ne)mokumą, 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą patenkino ir pasinaikino 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Kauno apygardos teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Technostudija“; priteisė atsakovei iš pareiškėjos 1 280 Eur atstovavimo išlaidų ir skyrė pareiškėjai 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš šios sumos – 450 Eur priteisė valstybei, o 450 Eur – atsakovei.
8. Teismas iš paskutinių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, teiktų Juridinių asmenų registrui už 2024 m., nustatė, kad 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 1 427 496 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 1 288 158 Eur, trumpalaikis turtas – 139 338 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 697 641 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 62 641 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė veikė nuostolingai, nuostoliai siekė 15 065 Eur. Iš byloje pateiktos atsakovės finansinės būklės ataskaitos, sudarytos 2025 m. liepos 28 d., teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė buvo 1 479 475 Eur, kurį sudarė 1 337 656 Eur ilgalaikis turtas, 141 819 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 115 719 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 20 940 Eur atsargos, 5 160 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 703 517 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 775 958 Eur, iš jų 110 958 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai.
9. Teismas nurodė, kad byloje nesant konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos, balanse įrašytos kaip per vienerius metus gautinos sumos – 115 719 Eur, negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas. Teismas, nesant duomenų, kad bendrovė disponuoja 20 940 Eur vertės atsargomis, suabejojo jų buvimu.
10. Teismas laikė, kad UAB „Technostudija“ turtas 2025 m. liepos mėn. pabaigoje siekė 1 342 816 Eur (1 479 475 Eur – 115 719 Eur – 20 940 Eur). Tačiau net ir eliminavus iš atsakovės turto minėtas sumas, pasak teismo, atsakovės turimo turto vertė viršija atsakovės įsipareigojimus kreditoriams (775 958 Eur). Todėl teismas padarė išvadą, kad balanso testo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo.
11. Teismas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) 2025 m. rugsėjo 30 d. duomenų nustatė, kad atsakovė turi vieną apdraustąjį asmenį valstybiniu socialiniu draudimu. Atsakovė skolos VSDFV biudžetui neturi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2025 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka sudarė 1 378,24 Eur, tačiau nebuvo duomenų, kad atsakovė nuolat turi mokestinę nepriemoką.
12. Teismas iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad atsakovės atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla dėl 752 560,54 Eur skolos iš atsakovės išieškojimo kreditorei UAB „Novus Asset Management“. Atsakovė dėl šios sumos pateikė papildomus duomenis ir nurodė, kad minėtoje vykdomojoje byloje išieškojimo veiksmai iš atsakovės realiai nėra atliekami, nes atsakovė ir obligacijų pirkėjas Atvirojo tipo investicinis fondas „Pan Baltic Private Debt Fund“, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“, pasiekė susitarimą dėl palūkanų mokėjimo pagal suderintą grafiką, t. y. buvę palūkanų mokėjimo vėlavimai likviduoti ir šiuo metu mokėjimai yra vykdomi pagal pasiektą susitarimą. Atsakovė pažymėjo, kad į balansą įrašytą ilgalaikį turtą sudaro nekilnojamasis turtas: negyvenamoji patalpa–ateljė, esanti (duomenys neskelbtini), kurią sutarta parduoti už 1 400 000 Eur (2024 m. viduryje turtas įvertintas 901 000 Eur). Atsakovė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2025 m. birželio 12 d. preliminariąją nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „NT Takas“ ir UAB „Technostudija“, bei 2024 m. liepos 7 d. atliktą minėto turto vertinimo ataskaitą. Atsakovė pažymėjo, kad negyvenamoji patalpa–ateljė yra įkeista obligacijų pirkėjui Atvirojo tipo investiciniam fondui „Pan Baltic Private Debt Fund“, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“. Obligacijų pirkėjas yra išdavęs atsakovei sutikimą dėl minėto turto pardavimo (tai patvirtina byloje pateiktas 2025 m. gegužės 12 d. sutikimas). Pardavus minėtą turtą, iš gautos sumos bus atsiskaityta su kreditoriumi Atvirojo tipo investiciniu fondu „Pan Baltic Private Debt Fund“, kurio vardu veikia valdymo įmonė UAB „Novus Asset Management“.
13. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausęs pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas kreditorei UAB „Finora Bank“ už suteiktą kreditą (kredito suma 635 000 Eur). Gavus kreditorės UAB „Finora Bank“ sutikimą, 2025 m. liepos 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi minėtas turtas buvo parduotas UAB „Yourga“ už 845 000 Eur, tai patvirtina byloje pateikta Gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartis bei valstybinio žemės sklypo nuomos teisės perleidimo sutartis. Pirkėja UAB „Yourga“ pagal šį sandorį yra sumokėjusi avansą, kuris nurodomas Didžiosios knygos grafoje „Iš pirkėjų gauti avansai“. Artimiausiu metu bus gautas galutinis atsiskaitymas ir bus atsiskaityta su kreditore UAB „Finora Bank“ bei bus sudengta UAB „Yourga“ mokėtina suma nurodoma Didžiosios knygos grafoje „Skolos tiekėjams už prekes ir paslaugas“.
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateiktuose paaiškinimuose papildomai nurodė, jog su kreditore UAB „SME Capital 3“ yra sudariusi 2025 m. sausio 24 d. paskolos sutartį dėl 30 000 Eur apyvartinių lėšų iki 2028 m. sausio 23 d. Prievolių pagal šią paskolos sutartį vykdymo užtikrinimui atsakovė yra išdavusi vekselį. Atsakovė neturi pradelstų mokėjimų šiai kreditorei. Atsakovė nurodė, kad šiuo metu neturi teismuose iškeltų bylų ar išieškojimų ne teismo tvarka. Atsakovė veiklą vykdo aktyviai – parduoda ir perka nekilnojamąjį turtą bei vykdo informacinių technologijų projektų valdymo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė 2025 m. rugpjūčio 28 d. preliminariąją turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2025/08/28 ir jos pagrindu turto pardavėjui atlikto 10 000 Eur avanso pavedimo kopiją.
15. Teismas iš atsakovės pateiktų papildomų duomenų nustatė, kad atsakovė yra sudariusi susitarimus dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo ir atsiskaitymo su didžiausiais kreditoriais, kurie yra ir hipotekos kreditoriai. Atsakovė yra pasirašiusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir yra sumokėjusi avansą. Nustatytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra gyvybinga.
16. Teismas įvertino, kad vien tai, jog atsakovė turi nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams, nenustačius akivaizdžių nemokumo požymių, bei tai, jog prioritetas teikiamas bendrovės reabilitaciniam tikslui, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo ir šiuo pagrindu. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 22 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.
17. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą dėl baudos pareiškėjai skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nustatė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, nenurodydama konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų blogą atsakovės finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kurie bent preliminariai patvirtintų atsakovės nemokumą, negyvybingumą, pradelstus finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Pareiškėja atskirajame skunde pateikė tik teismo, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nustatytų atsakovės finansinių rodiklių įvertinimą, kurie, jos nuomone, patvirtina atsakovės nemokumą, bei papildomai pateikė Rekvizitai.lt duomenis apie atsakovės pradelstą 1 375,78 Eur mokestinę nepriemoką VMI. Tačiau pareiškėjos atskirajame skunde kvestionuotos teismo nustatytos aplinkybės dėl atsakovės (ne)mokumo, pakartotinai vertinant atsakovės finansinę padėtį mokumo aspektu, nepasitvirtino.
18. Teismas pažymėjo, kad, kreipdamasi į teismą su prašymu iškelti atsakovei bankroto bylą, pareiškėja įrodinėjo tik atsakovės skolos pareiškėjai faktą. Iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo padarė išvadą, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, žinojo, jog atsakovė skolos faktą ginčija, o bankroto bylos inicijavimas taikytinas kaip kraštutinė priemonė įmonėms, akivaizdžiai negalinčioms vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne kaip šalių tarpusavio ginčų sprendimo būdas.
19. Pasak teismo, pareiškėja kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo prieš tai neišnaudojusi kitų būdų, galinčių sukelti mažesnį neigiamą efektą potencialiai skolininkei, veikiančiai nekilnojamojo turto srityje, skolai išieškoti. Jau pirmame laiške atsakovei pareiškėja, reikalaudama nedelsiant sumokėti nurodomą pinigų sumą, grasino atsakovei būsima bankroto byla bei iš to jos vadovui galinčiomis kilti neigiamomis pasekmėmis. Pareiškėjai kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei buvo realizuotas anksčiau išsakytas grasinimas, siekiant sukelti atsakovei realias neigiamas pasekmes ir taip priversti ją visas pareiškėjos reikalaujamas sumas sumokėti bei atsisakyti skolos ginčijimo. Be to, pareiškėja užsiima skolų išieškojimu, todėl jai taikytini aukšti profesionalumo standartai, t. y. prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ji turėtų atlikti bent minimalią asmens mokumo analizę ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik išnaudojus kitus savo galimai pažeistų teisių gynimo būdus.
20. Teismas konstatavo nesąžiningą pareiškėjos procesinį elgesį, todėl nutarė skirti pareiškėjai 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 450 Eur iš jų nurodant sumokėti atsakovei.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Pareiškėja UAB „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinant pareiškėjos pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Skolos suma atsakovei neturi būti didelė, tačiau atsakovė jos nepadengia, tai papildomai įrodo, jog šiuo metu atsakovė negauna pelno, todėl net ir nedaug didesnė nei 10 000 Eur skola jai yra pakankamai žymi arba atsakovė sąmoningai negrąžina skolos, siekiant ateityje, kai jau neturės turto, bankrutuoti.
21.2. Atsakovė negali įvykdyti finansinių įsipareigojimų, kurie sudaro 775 958 Eur, be to, ji nuo 2024 m. veikia nuostolingai. Nors atsakovė nurodė, kad ji turi turto, plėtoja verslą, parduoda nekilnojamuosius daiktus, tačiau tai neatsispindi finansinės atskaitomybės dokumentuose, dėl to yra pagrindas manyti, jog atsakovė galimai siekia privesti bendrovę prie bankroto, kad neatsiskaityti su kreditoriais.
21.3. Teismas nepagrįstai atsakovės mokumą susiejo su jos turimu turtu, nevertindamas, kad atsakovė veikia nuostolingai bei jos įsiskolinimų kreditoriams dydžio. Be to, bendrovė iš esmės neturi darbuotojų, kurie generuotų pelną.
21.4. Teismas nepagrįstai pareiškėjai paskyrė baudą, nes pareiškėja siekė derybose išspręsti klausimą dėl atsakovės įsiskolinimo, tačiau atsakovės vadovas bendravo nepagarbiai, nesistengė išspręsti susidariusios situacijos, dėl to ji pagrįstai kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo. Vien kreipimosi į teismą faktas, negali būti pagrindas pripažinti, kad asmuo piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.
22. Atsakovė UAB „Technostudija“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:
22.1. Atsakovės turtas viršija visus turimus įsipareigojimus ir nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovė yra nemoki.
22.2. Atsakovė veiklą vykdo aktyviai – parduoda ir perka nekilnojamąjį turtą bei vykdo informacinių technologijų projektų valdymo paslaugas Lietuvoje ir užsienyje. Atsakovė vykdo projektą, iš kurio gaus 110 075 Eur pajamų. Atsakovė yra sudariusi susitarimus dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato, (duomenys neskelbtini), pardavimo ir atsiskaitymo su hipotekos kreditoriais. Atsakovė yra pasirašiusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir yra sumokėjusi avansą. Tai įrodo, kad atsakovė vysto nekilnojamojo turto verslą ir nėra priežasčių konstatuoti, jog jai turi būti keliama nemokumo byla.
22.3. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo yra spaudimo priemonė atsakovei sumokėti pareiškėjos reikalaujamas sumas su kuriomis atsakovė nesutinka
.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei ir paskyrė pareiškėjai (apeliantei) 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
25. Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti; dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 107 straipsnio 2 dalis).
26. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja 2025 m. spalio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartimi jai paskirtą 900 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi tokį pareiškėjos prašymą atmetė. Apeliantė 2025 m. spalio 28 pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl baudos panaikinimo. Minėtą apeliantės atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 29 d. rezoliucija priėmė. Byla su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2025 m. lapkričio 11 d.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, nurodo, kad šiuo atveju atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Technostudija“, tačiau ne nutarties dalis, kuria apeliantei skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes dėl pastarosios teismo nutarties dalies galėjo būti tik teikiamas prašymas baudą paskyrusiam teismui baudą panaikinti ar ją sumažinti, todėl klausimas dėl paskirtos baudos į nagrinėjimo dalyką nepatenka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria apeliantei skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacijos objektas, dėl to apeliacinis procesas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalies, kuria apeliantei skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutraukiamas. Kaip nurodyta nutarties 26 punkte, apeliantei paskirtos baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)pagrįstumas ir (ne)teisėtumas bus įvertintas Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjus apeliantės 2025 m. spalio 28 d. pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. nutarties.
28. Nutraukus apeliacinio proceso dalį, dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų, susijusių su baudos paskyrimo (ne)teisėtumu, nepasisakoma.
29. Taigi, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta atsakovei iškelti bankroto bylą.
Dėl atsakovės (ne)mokumo ir (ne)gyvybingumo
30. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
31. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
32. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
33. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės balansų už 2024 m. bei už 2025 m. duomenis, tai pat duomenis iš viešųjų registrų bei pareiškėjos ir atsakovės nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad nors UAB „Technostudija“ turi nepadengtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, tačiau nenustačius akivaizdžių jos nemokumo požymių, prioritetą teikiant bendrovės reabilitaciniam tikslui, nėra pagrindo kelti jai bankroto bylą. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog atsakovė negrąžina pareiškėjai skolos, kurios suma jai neturėtų būti didelė, taip pat, kad atsakovė veikia nuostolingai.
35. Iš byloje esančių 2024 m. gruodžio 31 d. balanso, sudaryto už 2024 m. laikotarpį, ir 2025 m. liepos 28 d. finansinės būklės ataskaitos, sudarytos už 2025 m. laikotarpį, matyti, kad 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo turto už 1 427 496 Eur, kurį sudarė 1 288 158 Eur ilgalaikis turtas ir 139 338 Eur trumpalaikis turtas. Tuo tarpu 2025 m. atsakovės turto vertė buvo 1 479 475 Eur, kurį sudarė 1 337 656 Eur ilgalaikis turtas, 141 819 Eur trumpalaikis turtas, iš kurio 115 719 Eur per vienerius metus gautinos sumos, 20 940 Eur atsargos, 5 160 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai.
36. Iš byloje esančių UAB „Technostudija“ balansų matyti, kad 2024 m. atsakovės mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai kreditoriams siekė 697 641 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 62 641 Eur. 2025 m. atsakovės nuosavas kapitalas buvo teigiamas – 703 517 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 775 958 Eur, iš jų 110 958 Eur trumpalaikiai įsipareigojimai.
37. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė veikė nuostolingai, nuostoliai siekė 15 065 Eur, o 2025 m. liepos 28 d. – 26 340 Eur.
38. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad nors bendrovės įsipareigojimai bei kitos mokėtinos sumos nežymiai padidėjo nuo 697 641 Eur iki 775 958 Eur, tačiau per pastaruosius metus padidėjo ir bendra atsakovės turto vertė nuo 1 427 496 Eur iki 1 479 475 Eur. Be to, nors atsakovė pastaruosius metus veikia nuostolingai, tačiau jos pelningumas pats savaime nėra veiksnys, leidžiantis spręsti apie tokios bendrovės nemokumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad formalus pelno (nuostolių) ataskaitos eilutės „grynasis pelnas“ vertinimas savaime neatskleidžia juridinio asmens vykdomos veiklos pelningumo ar nuostolingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-798/2024), ypač šiuo atveju įvertinant aplinkybę, jog didžiąją UAB „Technostudija“ turto dalį sudaro ilgalaikis, o ne trumpalaikis turtas.
39. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, 2025 m. liepos 28 d. duomenimis net iš atsakovės turimos bendros turto vertės eliminavus debitorių skolas, kurios balanse įrašytos kaip per vienerius metus gautinos sumos – 115 719 Eur, bei 20 940 Eur vertės atsargas, bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos vis tiek neviršija jos turimo turto vertės (1 342 816 Eur – 775 958 Eur). Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, darytina išvada, kad bendrovė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams padengti.
40. Vertinant atsakovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams, nustatyta, kad bendrovė įsiskolinimo VMI 2025 m. lapkričio 10 d. duomenimis praktiškai nebeturi, nes atsakovės turėta mokestinė nepriemoka nuo 1 378,24 Eur yra sumažėjusi iki 0,12 Eur. Atsakovė 2025 m. lapkričio 10 d. duomenimis įsiskolinimo VSDFV biudžetui taip pat neturi. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė pateikė duomenis, kad yra sudariusi susitarimus dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir atsiskaitymo su didžiausiais kreditoriais, kurie yra ir hipotekos kreditoriai. Be to, kreditorei UAB „SME Capital 3“, su kuria atsakovė 2025 m. sausio 24 d. yra sudariusi paskolos sutartį dėl 30 000 Eur apyvartinių lėšų iki 2028 m. sausio 23 d., pradelstų mokėjimų neturi. Taigi nors aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovė turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovė nuosekliai siekia turimus įsiskolinimus padengti. Be to, atsakovė pateikė duomenis, kad ji aktyviai vykdo veiklą, yra pasirašiusi nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir yra už jį sumokėjusi avansą.
41. Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė vykdo veiklą ir yra gyvybinga.
42. Teismų praktikoje pažymėta, kad bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar juridinis asmuo yra iš tiesų nemokus ir nebegalės vykdyti veiklos, ar jis tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant juridinį asmenį kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Kreditorius turėtų siekti savo reikalavimą patenkinti kitais, mažiau skolininko veiklą varžančiais būdais (pvz., derėtis su skolininku, pradėti priverstinį vykdymo procesą ir kt.), o ne iš karto inicijuoti nemokumo procesą skolininkui neįvykdžius prievolės. Be to, kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali būti naudojamas kaip spaudimo priemonė, nes tai prieštarautų sąžiningam teisės įgyvendinimui ir būtų nesuderinama su veiksmingo nemokumo proceso tikslu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-384-407/2024 22–23 punktai).
43. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodyta teismų praktika, pažymi, kad šiuo atveju tarp pareiškėjos ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl pareiškėjos reikalaujamų sumokėti sumų, dėl to bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri pareiškėjai negrąžina palyginti su jos valdomu turtu nedidelę sumą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir pačios pareiškėjos, kaip kreditorės, interesui gauti jos finansinio reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad įprastai kreditorė turėtų siekti savo finansinį reikalavimą patenkinti kitais, mažiau skolininkės veiklą varžančiais būdais (pvz., derėtis su skolininke, pradėti priverstinį vykdymo procesą), o ne iš karto inicijuoti nemokumo procesą skolininkei neįvykdžius savo prievolės.
44. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti pagrindai iškelti UAB „Technostudija“ bankroto bylą.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi, kuria atsisakė atsakovei iškelti bankroto bylą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, kad atsakovė pagal JANĮ reguliavimą nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti šią skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, todėl ji paliekama nepakeista.
46. Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalis, kuria apeliantei paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, negali būti apeliacijos objektas šioje byloje, dėl to apeliacinis procesas šioje dalyje pagal apeliantės atskirąjį skundą nutraukiamas.
47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
48. Atsižvelgiant į procesinį šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą įgijo atsakovė, kuri pateikė prašymą, nurodžiusi, kad šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teisme ji patyrė 780 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurios, kaip matyti iš prie pridėtos 2025 m. lapkričio 12 d. sąskaitos faktūros Nr. 2025/11/12-1, susijusios su teisinių paslaugų, parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, teikimu. Nurodė, kad sąskaita neapmokėta, jos apmokėjimo terminas – 2025 m. gruodžio 12 d.
49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 pateikė išaiškinimą, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties. Nutarties 105 punkte kasacinis teismas išaiškino, kad tuo atveju, kai atstovavimo išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nustatant priteistino iš bylą pralaimėjusios šalies atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2024 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, taikytinas koeficientas, nustatomas pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, t. y. nuo šios datos skaičiuojamas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį.
50. Taigi, atsakovė pateikė 2025 m. lapkričio 12 d. sąskaitą faktūrą Nr. 2025/11/12-1, kurioje patvirtinama, kad ji patyrė 780 Eur išlaidas, susijusias su teisinių paslaugų, parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, suteikimu bei sąskaitoje nurodyta, jog jos apmokėjimo terminas – 2025 m. gruodžio 12 d., todėl esant pateiktam patvirtinimui, kad nurodyto dydžio išlaidos iki nurodytos datos (neišvengiamai) turės būti apmokėtos, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu ir 8.16 papunkčiu, maksimali rekomenduojama už atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisti suma, atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra neapmokėta, taikant koeficientą nustatomą pagal teismo sprendimo, kuriuo paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, priėmimo datą, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (aktualus 2025 m. II ketvirtis) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį, sudarytų – 954,80 Eur (2 387 Eur x 0,4). Taigi atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintą dydį, dėl to atsakovei iš pareiškėjos priteisiamas 780 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
51. Nors paprastai apeliacinio proceso nutraukimas lemia už atskirąjį skundą sumokėto žyminio grąžinimą (CPK 315 straipsnio 5 dalis), tačiau šiuo atveju apeliacinį procesą nutraukus tik dėl dalies skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o kitoje dalyje dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pareiškėjos atskirąjį skundą išnagrinėjus iš esmės, pareiškėjai už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestins negrąžinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“ iškelti bankroto bylą, palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Mokėjimų prevencijos tarnyba“ paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nutraukti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technostudija“, juridinio asmens kodas 126013874, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokėjimų prevencijos tarnyba“, juridinio asmens kodas 304491546, 780 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėja Asta Radzevičienė