Administracinė byla Nr. eA-990-789/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-08344-2023-9
Procesinio sprendimo kategorija 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „HQDS“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. I. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 23S154199 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – ir 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas), kuriame nuspręsta panaikinti pareiškėjui iki 2024 m. liepos 15 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760159207 (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi). Pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
2.1. 2022 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi, kuriuo pareiškėjui buvo leista laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) iki 2024 m. liepos 15 d.;
2.2. Migracijos departamentas priėmė nepagrįstą 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu;
2.3. Migracijos departamentas viršijo jam suteiktą kompetenciją. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „HQDS“ (toliau – ir Bendrovė), kurioje pareiškėjas įdarbintas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų vežti krovinius (toliau – ir EBKR licencija) kopijų ir kroviniams vežti skirtų automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekse (toliau – ir Kodeksas) numatytus reikalavimus. Tačiau Migracijos departamentui nėra pavesta prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi teisės aktuose numatytų reikalavimų turėti EBKR licencijos kopijas ir ar jie turi pakankamai kroviniams vežti skirtų automobilių. Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – ir Transporto saugos administracija) ir Lietuvos kelių policija vykdo valstybinę vežimo krovinių keliais priežiūrą. Šių institucijų pareigūnams suteikti įgaliojimai tikrinti subjektus, tokius kaip Bendrovė, taip pat tikrinti kelių transporto priemones, ar yra šioms transporto priemonėms priskirtos EBKR licencijos;
2.4. Migracijos departamentas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto reikalavimų, nes 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas grindžiamas ne pareiškėjo atitiktimi šiems reikalavimams, bet Bendrovės neatitiktimi krovinių vežimo kelių transportu nustatytiems reikalavimams;
2.5. pareiškėjas atitinka visas Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas, pateikė Migracijos departamentui visus privalomus pateikti dokumentus, pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi. Šiuo aspektu Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas yra nemotyvuotas, nes jame nėra nurodyta, kokių Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų pareiškėjas neatitinka;
2.6. Įstatyme nustatytas reglamentavimas nesikeitė, todėl pareiškėjo situacijos vertinimas negalėjo pasikeisti;
2.7. Migracijos departamento pasikeitusi nuomonė apie teisės aktų taikymą nesudaro pagrindo panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi;
2.8. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas negali turėti atgalinio poveikio galios ir neigiamai paveikti pareiškėjo teisėtus interesus vien dėl to, kad Migracijos departamentas pakeitė savo vertinimą dėl galiojančio reglamentavimo;
2.9. net ir naujas reglamentavimas negalėtų būti taikomas pareiškėjui, nes tai pažeistų lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principą;
2.10. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas nėra paremtas teise, priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus;
2.11. Bendrovės veikla yra teisėta, tai patvirtino valstybės institucijos 2017–2018 metais, pateikusios savo paaiškinimus (Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2017 m. liepos 10 d. raštas Nr. SD-25-8352 „Dėl 2017 m. birželio 7 d. paklausimo“, 2018 m. rugpjūčio 22 d. raštas Nr. SD-15-10662 „Dėl atsakymo į paklausimą apie UAB „HQDS“ vairavimo paslaugos teikimą pagal pateiktus dokumentus pateikimo“; susirašinėjimas tarp Transporto saugos administracijos, Ūkio subjektų priežiūros departamento; Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 9 d. raštas
Nr. 1D-790(15) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo);
2.12. 2018 metais kilus analogiškiems ginčams, Migracijos departamentas pasirašė 9 taikos sutartis, kuriose pripažino, kad Bendrovė verčiasi teisėta veikla. Patvirtintomis taikos sutartimis buvo pripažinta, kad Bendrovės veiklos modelis neturi laikinojo įdarbinimo įmonės ir (ar) laikinojo darbo naudotojo požymių ir neprieštarauja kitiems teisės aktams, todėl nėra pagrindo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimus Bendrovės darbuotojams laikinai gyventi Lietuvoje. Taikos sutartimis Migracijos departamentas ir Bendrovė patvirtino, kad neturi ir neturės ateityje viena kitai jokių pretenzijų ar reikalavimų, susijusių su bylos dalyku ir (ar) dėl šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių, kad jos supranta ir žino, kad patvirtintos taikos sutartys turi teismo sprendimo (res judicata) galią;
2.13. nesuprantama, kodėl staiga Migracijos departamentas imasi drausti (riboti) tokią veiklą, reikalaudamas, kad Bendrovė turėtų EBKR licencijų kopijas, ir dėl to naikina Bendrovės darbuotojams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kai ilgą laiką valstybės institucijos, įskaitant ir Migracijos departamentą, deklaravo, jog Bendrovės pasirinktas veiklos vystymo modelis yra teisėtas,
2.14. nagrinėjamu atveju nėra aktualus Bendrovės turimas EBKR licencijų kiekis. Bendrovė savo veikloje nuo pat veiklos pradžios turėjo vieną EBKR licenciją ir didelį skaičių tolimųjų reisų vairuotojų. Vieną EBKR licenciją Bendrovė turėjo ir Leidimo laikinai gyventi pareiškėjui išdavimo metu. Situacija yra nepakitusi. Bendrovė neturi pareigos turėti daugiau nei vieną EBKR licenciją, nes Bendrovės pagrindinė ūkinė komercinė veikla yra ne tolimųjų reisų krovinių vežimas, bet vairavimo paslaugų teikimas. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas kitoms su Bendrove susijusioms įmonėms bei kitiems ūkinės veiklos subjektams. Bendrovė teikia vairavimo paslaugas per savo darbuotojus, tokius kaip pareiškėjas, kurie paslaugų teikimo metu vairuoja ne Bendrovės, bet kito asmens vilkikus. Toks Bendrovės verslo modelis buvo Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu ir šiuo metu. Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu ir Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimo metu faktinė situacija yra nepakitusi, t. y. Bendrovė turi tiek pat EBKR licencijų, kiek turėjo Leidimo laikinai gyventi išdavimo metu;
2.15. Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo priėmimą lėmė ne objektyvios aplinkybės, bet Migracijos departamento siekis tenkinti kitų verslo grupių interesus (Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. straipsnis „Tartasi, kaip užkirsti kelią neteisėtai transporto sektoriaus darbuotojų nuomai“).
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą šiais argumentais ir aplinkybėmis:
3.1. pagal Įstatymo 28 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda, keičia, panaikina Migracijos departamentas. Migracijos departamentas privalo užtikrinti, kad jo priimami sprendimai atitiktų Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), kitų galiojančių nacionalinių, Europos Sąjungos, tarptautinių teisės aktų reikalavimus. Todėl Migracijos departamentas, priimdamas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, veikė ne valstybinės krovinių vežimo keliais priežiūros srityje, o atliko tyrimą dėl pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi panaikinimo;
3.2. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pareiškėjui Įstatymo 44 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, o Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatos patvirtina, kad net ir tuo atveju, jeigu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kai atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindai paaiškėjo jau po šio leidimo laikinai gyventi išdavimo, toks leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas;
3.3. pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Ši profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje, t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Migracijos departamentas pagrįstai vertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje, t. y. vykdo tarptautinius krovinių pervežimus. Pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, krovininis kelių transportas (ekonominės veiklos kodas 49.41) apima visą krovinių vežimo keliais transportą, pavyzdžiui, sunkių krovinių vežimą, šaldytų produktų vežimą, miško medžiagos vežimą, automobilių vežimą. Į šią klasę taip pat patenka krovininių automobilių nuoma su vairuotojo samdymu, tačiau nepatenka vairavimo paslaugos teikimas. Krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais veikla yra licencijuojama. Krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 t, veiklą už atlygį gali vykdyti tik vežėjai, turintys nustatyta tvarka išduotą EBKR licenciją. Vežėjas privalo turėti nuosavybės teise arba valdyti kitais teisėtais pagrindais krovinių gabenimo veiklai kelių transporto priemones ir turėti kiekvienai transporto priemonei priskirtą EBKR licencijos kopiją;
3.4. užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas, t. y. vykdo profesinę vežimo kelių transportu veiklą, naudodama EBKR licenciją ir konkrečioms transporto priemonėms priskirtas šios licencijos kopijas;
3.5. nei Kodeksas, nei 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (toliau – ir Reglamentas) neatleidžia Lietuvos vežėjų nuo pareigos įsigyti EBKR licenciją, nesuteikia teisės vykdyti tarptautinius krovinių pervežimus, naudojant kito savininko transporto priemonę su tam savininkui išduota EBKR licencijos kopija;
3.6. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovė deklaruoja, jog ji vykdo krovininę kelių transporto veiklą ir turi EBKR licenciją, tačiau neturi pakankamo šios EBKR licencijos kopijų skaičiaus, siekdamas sudaryti galimybę Bendrovei nepertraukiamai vykdyti veiklą, suteikė Bendrovei protingą ir pakankamą terminą išsiimti trūkstamas EBKR licencijos kopijas, kad užsieniečių kvietimas darbui ir leidimų laikinai gyventi išdavimas atitiktų Įstatymo nuostatas. Bendrovė neišsitraukė trūkstamų EBKR licencijų kopijų;
3.7. aplinkybės, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams vežti skirtų automobilių tam, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, leido padaryti pagrįstą išvadą, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla);
3.8. Migracijos departamentas pagrįstai vertino Bendrovės veiklos teisėtumo klausimą, tai, ar Bendrovės veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, spręsdamas dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo. Nors 2018 metais tarp Bendrovės, Migracijos departamento ir užsieniečių buvo sudarytos taikos sutartys, tačiau šios sutartys buvo sudarytos konkrečiose bylose pagal užsieniečių skundus dėl individualių Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti konkrečius leidimus laikinai gyventi. Kadangi po šių taikos sutarčių sudarymo pasikeitė tiek Kodekso, tiek Įstatymo nuostatos, taikos sutarčių sudarymas savaime nepatvirtina pareiškėjo argumentų, kad Migracijos departamentas nepagrįstai ir neteisėtai panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi;
3.9. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. Įstatymas draudė įdarbinti užsieniečius pagal laikinojo įdarbinimo sutartis, nenustatant jokių išlygų. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Įstatymo straipsnių pakeitimai, nustatantys užsieniečių įdarbinimą ir leidimų laikinai gyventi išdavimą darbo pagrindu, įskaitant ir galimybę užsieniečius įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Kodekso 8 straipsnio pakeitimai, kuriais Kodekso 8 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, pagal kurią Kodekso 8 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytą galiojančią EBKR licenciją turintis vežėjas gali turėti ne daugiau kaip 5 vairuotojus kiekvienai kelių transporto priemonei, turinčiai galiojančią EBKR licencijos kopiją;
3.10. Migracijos departamentas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į skundą palaikė pareiškėjo skundą, prašė panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Bendrovė atsiliepime į skundą papildomai nurodė šiuos argumentus ir aplinkybes:
4.1. Bendrovė nevykdo licencijuojamos veiklos, o nuo pat jos įsteigimo teikia vairavimo paslaugas UAB „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms. Kiekviena įmonė UAB „Ipukis“ įmonių grupėje turi savo vaidmenį, o Bendrovė yra įmonė, kurioje yra įdarbinti visi vairuotojai ir kuri teikia vairavimo paslaugas UAB „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms;
4.2. didžioji dauguma UAB „Ipukis“ darbuotojų (tolimųjų reisų vairuotojų) buvo užsieniečiai ir dirbo bei turėjo vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu. Iškilo klausimas dėl šių darbuotojų perkėlimo į Bendrovę, įtakos jų turimų vizų ir leidimų laikinai gyventi galiojimo ir (ar) pratęsimo, nes UAB „Ipukis“ darbuotojai, pereidami dirbti į Bendrovę, turėjo naujai kreiptis į Migracijos departamentą. Todėl UAB „Ipukis“ kreipėsi su 2018 m. sausio 22 d. prašymu į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM), kuri yra atsakinga už Migracijos departamento veiklą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) kanceliariją su prašymu suteikti išimtį ir leisti tolimųjų reisų vairuotojams dirbti UAB „Ipukis“ tol, kol jie gaus vizas ir leidimus laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu. VRM, įvertinusi Bendrovės veiklą UAB „Ipukis“ įmonių grupės reorganizacijos (pertvarkymo) kontekste, padarė išvadą, kad Bendrovė gali teikti vairavimo paslaugas UAB „Ipukis“ įmonių grupės įmonėms. Tai reiškia, kad nei VRM, nei Vyriausybės kanceliarija nekvestionavo ir nekėlė klausimo dėl UAB „Ipukis“ darbuotojų perkėlimo į Bendrovę;
4.3. Bendrovė, siekdama įsitikinti, kad jos vykdoma veikla yra teisėta, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VDI, konsultavosi su Transporto saugos administracija, Ūkio subjektų priežiūros departamento direktoriumi. Šios institucijos patvirtino, kad Bendrovės vykdoma veikla – vairavimo paslaugos teikimas – yra legali ir teisėta veikla;
4.4. Bendrovė pateikė Migracijos departamentui įrodymus apie nuo 2018 metų teikiamas vairavimo paslaugas. Todėl nėra aišku, kodėl Migracijos departamentas ir toliau laikosi pozicijos, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla);
4.5. Bendrovės vykdoma veikla atitinka teisinį reguliavimą. Tai patvirtina nuo Bendrovės įsteigimo iki dabar nepasikeitęs teisinis reguliavimas, o 2017–2018 metais valstybės institucijos, įskaitant ir Migracijos departamentą, patvirtino Bendrovės veiklos teisėtumą;
4.6. Migracijos departamento nurodomas reikalavimas „viena galiojanti licencijos kopija naudojama vienai konkrečiai kelių transporto priemonei“ nėra naujai atsiradęs. Toks reikalavimas galiojo ir Bendrovės įsteigimo metu bei 2018 metais, kai valstybės institucijos patvirtino, kad Bendrovės veikla yra teisėta;
4.7. Bendrovės veikla atitinka Reglamento reikalavimus, kurie išliko nepakitę nuo Bendrovės įsteigimo. Reglamento preambulės 12 punktas numato, kad darbuotojas gali dirbti už vežimo operaciją atsakingam vežėjui. Reglamento 5 straipsnio 1 dalies b punktas ir 2 dalis numato, jog vairavimo paslaugos yra leidžiamos: „Vairuotojo liudijimą vežėjo įsisteigimo valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Bendrijos licencijos turėtojo prašymu išduoda kiekvienam jo teisėtai įdarbintam vairuotojui arba kiekvienam vairuotojui, kuris nėra nei pilietis, nei ilgalaikis gyventojas, kaip apibrėžta toje direktyvoje ir kurio paslaugomis tas vežėjas naudojasi“;
4.8. EBKR licencijos turėjimas nėra taikomas vežimo paslaugos teikėjui, o įmonei, kuri vykdo tarptautinių krovinių vežimo veiklą. EBKR licencijos turėjimas pagal Reglamento 1 straipsnio 5 dalį yra privalomas ne visais atvejais: „Šioms vežimo rūšims ir nepakrautų transporto priemonių reisams, susijusiems su tokiu vežimu, nereikalinga Bendrijos [EBKR] licencija ir netaikomi jokie vežimo leidimai“.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 20 d. sprendime nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Migracijos departamento 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, netenkino trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
6. Teismas nustatė šias aplinkybes:
6.1. pareiškėjas pateikė 2022 m. liepos 25 d. prašymą Nr. 2207-LLGD-1191 „Leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį“ (toliau – ir Prašymas leisti pakeisti darbdavį);
6.2. 2023 m. kovo mėnesio Buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta kad pardavėjas – Bendrovė, pirkėjas – UAB „Ipukis“, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 9 d. iki 2023 m. kovo 31 d. pareiškėjas dirbo 153 valandas; 2023 m. balandžio mėnesio Buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, kad pardavėjas – Bendrovė, pirkėjas – UAB „Ipukis“, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 22 d. pareiškėjas dirbo 126,24 valandos; 2023 m. gegužės mėnesio Buhalterinėje pažymoje apie suteiktų valandų skaičių nurodyta, kad pardavėjas – Bendrovė, pirkėjas – UAB „Ipukis“, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. pareiškėjas dirbo 148,99 valandos;
6.3. Bendrovės veiklos rūšis yra 4941 – Krovininis kelių transportas (2023 m. spalio 6 d. išrašas iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, Finansinės ataskaitos ir dokumentai);
6.4. Bendrovėje apdraustų asmenų skaičius 2023 m. spalio 17 d. – 376 (2023 m. spalio 18 d. Informacija apie draudėjo viešus duomenis);
6.5. Bendrovė turi vieną Lietuvoje išduotą EBKR licencijos kopiją (LIC-006062-EBKR) (Transporto saugos administracijos Administracinių paslaugų svetainės duomenys), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 t;
6.6. Migracijos departamentas priėmė skundžiamą 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriame nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2024 m. liepos 15 d., nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Šiame sprendime, be kita ko, nurodyta, kad:
6.6.1. pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą;
6.6.2. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė 2022 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. 22S94754, kuriame nusprendė išduoti pareiškėjui Leidimą laikinai gyventi dvejiems metams iki 2024 m. liepos 15 d.;
6.6.3. 2022 m. liepos 27 d. gautas pareiškėjo Prašymas leisti pakeisti darbdavį į Bendrovę;
6.6.4. Migracijos departamentas priėmė 2022 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. 22S103685 (toliau – ir 2022 m. liepos 28 d. sprendimas), kuriame nusprendė leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.;
6.6.5. pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje;
6.6.6. Migracijos departamentas nustatė, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Bendrovė pateikė 215 Tarpininkavimo raštų dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo (keitimo) užsieniečiams, ketinantiems dirbti (dirbantiems) Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Tačiau pagal viešai skelbiamus Transporto saugos administracijos duomenis Bendrovė turi tik vieną Lietuvoje išduotą EBKR licencijos kopiją ((duomenys neskelbtini)), kuria suteikiama teisė vežti krovinius už atlygį tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 t;
6.6.7. Migracijos departamentas 2023 m. balandžio 11 d. rašte Nr. 10K-4077 „Dėl informacijos pateikimo (V. G.)“ (toliau – ir 2023 m. balandžio 11 d. raštas) prašė Bendrovės iki 2023 m. rugsėjo 1 d. išsiimti EBKR licencijos kopijas kiekvienai pervežimams naudojamai transporto priemonei, kad būtų galima įdarbinti trūkstamos profesijos užsieniečius, kurie kreipsis dėl leidimų laikinai gyventi, arba tęsti su jais darbinius santykius pagal darbo sutartis, arba įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis;
6.6.8. 2023 m. rugsėjo 11 d. patikrinus Transporto saugos administracijos duomenis, nustatyta, kad Bendrovė neįvykdė Migracijos departamento prašymo, neišsiėmė naujų Bendrijos licencijos kopijų;
6.6.9. patikrinus www.rekvizitai.vz.lt2 skelbiamą informaciją apie Bendrovei priklausančias transporto priemones, nustatyta, kad Bendrovė turi tik dvi transporto priemones, skirtas kroviniams vežti ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini));
6.6.10. patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenis apie Bendrovės darbuotojus, nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. Bendrovėje dirba 393 darbuotojai;
6.6.11. patikrinimo metu nustačius, kad Bendrovė turi vieną EBKR licencijos kopiją vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą, vadovaujantis Kodekso nuostatomis, padaryta išvada, kad Bendrovė turi teisę turėti vieną kelių transporto priemonę ir ne daugiau nei 5 vairuotojus ją vairuoti;
6.6.12. pagal VSDFV duomenis, Bendrovėje dirba 393 darbuotojai. Nors Bendrovė aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo), tačiau, pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė gali turėti tik 5 vairuotojus;
6.6.13. atsižvelgus į tai, kad Bendrovė yra įdarbinusi daugiau tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų nei turi kroviniams vežti skirtus automobilius ir gali vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, kad ji toliau aktyviai teikia Tarpininkavimo raštus dėl užsieniečių įdarbinimo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais, padaryta išvada, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla);
6.6.14. vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuva, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduoti leidimai laikinai gyventi, jis dirba Lietuvoje tik nuo 2022 m. kovo 29 d., pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuva. Nenustatyta, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje, o Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvoje;
6.6.15. atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių tam, jog galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, konstatuota, kad Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transportas, transportui būdingų paslaugų veikla), todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų.
7. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo normomis (35 str. 1 d. 14 p., 44 str. 1 d. 3 p., 2 d., 50 str. 1 d. 2 p.), padarė išvadą, kad, siekiant priimti sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, būtina konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Migracijos departamentas neįvardijo, kokios sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neatitiko pareiškėjas.
8. Teismas nenustatė sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kurių neatitiko pareiškėjas.
9. Teismo vertinimu, tai, kad Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliavimo sritį. Todėl šis faktinis pagrindas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu, priimant sprendimą Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
10. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas netinkamai įvertino turimą informaciją, netinkamai aiškino teisę, reguliuojančią ginčo teisinius santykius, todėl jo priimtas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas naikintinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalimi ir konstitucine jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d. nutarimas; 1994 m. gruodžio 1 d. nutarimas; 1998 m. kovo 25 d. nutarimas; 2001 m. sausio 11 d. nutarimas; 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimas; 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas; 2018 m. kovo 22 d. sprendimas), atmetė Migracijos departamento atsiliepime į skundą nurodytus argumentus dėl pasikeitusio reglamentavimo ir naujų faktinių aplinkybių dėl EBKR licencijų kopijų neturėjimo.
12. Teismas pažymėjo, kad nuo Leidimo laikinai gyventi išdavimo iki šiol nepasikeitė Įstatymo 26 straipsnio 32 dalis, nustatanti, kad užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.
13. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-11752-331/2023 (naujas Nr. eI2-2542-331/2024) pagal Bendrovės skundą Migracijos departamentui dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 4 d. rašto Nr. 10K-10093, kuriame nuspręsta netenkinti Bendrovės prašymo panaikinti Migracijos departamento 2023 m. balandžio 11 d. raštą arba pratęsti terminą licencijų kopijoms gauti.
14. Teismas vadovavosi ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (toliau – ir CPK) 88 straipsniu, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 281,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra neproporcinga, todėl mažintina iki 300 Eur sumos.
15. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, nurodė Bendrovę trečiuoju suinteresuotu asmeniu, pareiškėjui ir Bendrovei atstovauja ir procesinius dokumentus rengia tas pats atstovas advokatas, Bendrovė nebuvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismo iniciatyva, jos dalyvavimas procese nėra būtinas, trečiųjų suinteresuotų asmenų pašalinimas ABTĮ nenumatytas, dėl Bendrovės teisių Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendime nėra pasisakyta, teismo sprendimas pagal pareiškėjo skundą sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, Bendrovė teisme inicijavo atskirą bylą, nusprendė netenkinti trečiojo suinteresuoto asmens Bendrovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
III.
16. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
17. Migracijos departamentas, kartodamas nustatytas bylos aplinkybes, ginčo faktines aplinkybes, 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendime nurodytą reglamentavimą, grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu šiais argumentais ir aplinkybėmis:
17.1. pirmosios instancijos teismas aiškino Įstatymo nuostatas selektyviai, nevertindamas Įstatymo visumos ir teisės aktuose įtvirtintos užsieniečių įdarbinimo ir leidimų laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu sistemos;
17.2. pirmosios instancijos teismas nevertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, apsiribojo formaliais teiginiais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir dėl šios pažaidos neteisingai išsprendė bylą. Nustačius, kad pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje, kuri neturi reikiamo kiekio EBKR licencijų kopijų, nelaikytina, kad pareiškėjas įdarbintas pagal Migracijos departamentui pateiktą informaciją ir darbo sutartį. Todėl pareiškėjui išduotas Leidimą laikinai gyventi panaikintas pagrįstai, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto (apeliaciniame skunde nurodytas 2 punktas laikomas rašymo apsirikimu) a papunkčio reikalavimų. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus imperatyvius reikalavimus. Užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi šiuo pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti ir atlikti tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas (Įstatymo 62 str. 4 d.). Šiuo atveju pareiškėjas buvo įdarbintas Bendrovėje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjo profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą. Tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į Trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje. Tokiu būdu užsieniečio, kuris ketina dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, profesija laikoma įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, jeigu šį užsienietį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys vykdo veiklą paslaugų sektoriuje. Nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nėra konkretizuota, kad darbdavys, ketinantis įdarbinti užsienietį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, privalo vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės rūšies paslaugų sektoriuje, tačiau tokią išvadą leidžia daryti Įstatymo 44 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal Įstatymo 571 straipsnį. Priešingu atveju susidarytų situacija, kad bet kokia įmonė, nevykdanti jokios veiklos tarptautinių krovinių pervežimo sektoriuje, galėtų įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojus, tokiu būdu išnaudodama kvotą, o Migracijos departamentas neturėtų jokių galimybių vertinti tokios įmonės galimybių suteikti įdarbintam užsieniečiui darbą, į kurį jis yra priimtas, ir neturėtų jokių galimybių atsisakyti išduoti tokiam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi. Teismo sprendimas prieštarauja Įstatymo 44 ir 62 straipsnių nuostatoms, pagal kurias užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai šie užsieniečiai buvo įdarbinti pas darbdavį, ir darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti tokius užsieniečius darbo sutartyse nurodytu darbu. Teismas nepagrįstai nevertino, ar Bendrovė vykdo veiklą paslaugų sektoriuje (vykdo tarptautinius krovinių pervežimus). Ši aplinkybė yra reikšminga, nes užsieniečiui leidimas laikinai gyventi darbo pagrindu gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu jis ketina dirbti (dirba) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju įmonėje, kuri turi EBKR licenciją ir šios licencijos kopijas. Todėl šiuo konkrečiu atveju Migracijos departamentas, nustatęs visas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, tai sudarė pakankamą pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi;
17.3. pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendime nenurodyta, kokios konkrečiai Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos pareiškėjas neatitinka, nepagrįsta. Migracijos departamentas aiškiai nurodė, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir tai pagrįsta 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendime nurodytų aplinkybių visuma. Migracijos departamentas įrodė, kad Bendrovė negali suteikti pareiškėjui darbo sutartimi sulygto darbo, o tai reiškia, kad pareiškėjas nelaikytinas dirbančiu Bendrovėje pagal darbo sutartį, tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunkčio reikalavimų. Be to, Įstatyme negali būti suformuluotos labai konkrečios sąlygos leidimui laikinai gyventi pagal kiekvieną ekonominės veiklos sritį. Įstatymai nėra skirti individualioms santykių situacijoms, juose suformuluojamos tik bendros taisyklės. Šiuo atveju iš Įstatymo 35, 44 ir 50 straipsnių aišku, kad įstatymo leidėjas siekė įtvirtinti, jog užsienietis gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu tuo atveju, jeigu jį kviečia dirbti konkretus darbdavys. Todėl situacija, kai užsienietį kviečia dirbti darbdavys, kuris neturi pakankamų EBKR licencijos kopijų veiklai vykdyti, iškreipia Įstatymo nuostatų taikymą ir aiškinimą;
17.4. nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Bendrovė teikia vairavimo paslaugas, tačiau tokiu būdu tikėtina, kad maskuojama Bendrovės vykdoma laikinojo įdarbinimo veikla. Bendrovė nėra pateikusi Migracijos departamentui prašymo pagal laikinojo įdarbinimo įmonėms taikomus reikalavimus. Migracijos departamentas negali išduoti ar nepanaikinti jau išduotų leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu, žinodamas, kad atitinkama įmonė negali vykdyti veiklos, nes priešingu atveju būtų leidžiama piktnaudžiauti migracijos procedūromis;
17.5. pirmosios instancijos teismas grindė principo „įstatymas negalioja atgal“ pažeidimą tik bendro pobūdžio teiginiais. Nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. įsigalioję Įstatymo pakeitimai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atvejui, nes pareiškėjas nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi dėl to, kad ketina dirbti pagal laikinojo įdarbinimo sutartį. Iki Kodekso pakeitimų buvo laikomasi protingumo principo ir todėl buvo vertinama, ar turimų EBKR licencijų kopijų skaičius dvigubai neviršija darbuotojų skaičiaus (pareiškėjas neatitiko šios sąlygos, kai buvo priimtas Migracijos departamento 2022 m. liepos 28 d. sprendimas, kuriuo buvo leista pakeisti darbdavį nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d.). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, o ne dėl 2022 m. liepos 28 d. sprendimo.
18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Migracijos departamento apeliacinį skundą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas kartoja nustatytas bylos aplinkybes, ginčo faktines aplinkybes, teismo sprendimo motyvus, Migracijos departamento apeliacinio skundo argumentus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Migracijos departamento apeliaciniu skundu, laikosi pozicijos, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai motyvavo jį, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias Įstatymo normas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas grindžia apeliacinį skundą, be kita ko, argumentais dėl Bendrovės galimai vykdomos laikinojo įdarbinimo veiklos, kurios nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
20. Apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus ABTĮ nustatytas išimtis (ABTĮ 137 str.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau, kaip nurodyta, priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai pirmosios instancijos teismo sprendimą tikrina ta apimtimi, kuri užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo iš esmės metu nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, gali būti tiriami, tačiau tik tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.).
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2024 m. sausio 4 d. gautas Migracijos departamento 2024 m. sausio 3 d. raštas Nr. 10K-79 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2024 m. sausio 3 d. raštas), kuriame prašoma pridėti prie bylos naują įrodymą, t. y. Transporto saugos administracijos Paslaugų departamento 2023 m. gruodžio 29 d. raštą Nr. 15B-9362 „Dėl vairuotojų skaičiaus įmonėje“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 29 d. raštas). Pareiškėjas ir Bendrovė pateikė 2024 m. sausio 10 d. rašytinius paaiškinimus ir prašymą pridėti prie bylos naujus įrodymus, t. y. Transporto saugos administracijos pareiškėjui 2023 m. sausio 11 d. išduotą Vairuotojo liudijimą Nr. E 09195, išduotą krovinių vežimui keliais už atlygį pagal Bendrijos licenciją, tarp pareiškėjo ir Bendrovės pasirašytą 2022 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutartį Nr. 828. Be to, Migracijos departamentas pateikė 2024 m. sausio 17 d. rašytinius paaiškinimus, pareiškėjas ir Bendrovė pateikė 2024 m. sausio 17 d. rašytinius paaiškinimus.
22. Migracijos departamentas, pareiškėjas ir Bendrovė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau jie nenurodė jokių priežasčių, kodėl paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir argumentai bei juos pagrindžiantys įrodymai negalėjo būti teikiami į bylą, nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, tai pat nenurodė priežasčių, pagrindžiančių būtinybę vertinti šiuos paaiškinimus ir įrodymus, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrįstų priežasčių tirti ir vertinti įrodymus, kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako pridėti prie bylos Migracijos departamento, pareiškėjo ir Bendrovės pateiktus rašytinius paaiškinimus ir su jais susijusius naujus įrodymus.
V.
23. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo, kuriame, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2024 m. liepos 15 d.
24. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Įstatymo normas, netinkamai vertino įrodymus. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių teismo sprendimas paprastai naikinamas, ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas, neperžengiant atsakovo Migracijos departamento apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Remiantis rašytine bylos medžiaga, nustatyta, kad pareiškėjas pateikė 2022 m. birželio 15 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu („Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas <...> užsieniečiui, jeigu: <...> 4) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal <...> Įstatymo 44 straipsnio nuostatas“). 2022 m. liepos 12 d. pareiškėjui išduotas Leidimas laikinai gyventi. Pareiškėjui pateikė prašymą pakeisti darbdavį, Migracijos departamentas 2022 m. liepos 28 d. leido pareiškėjui pakeisti darbdavį, pareiškėjui išduoto Leidimo laikinai gyventi galiojimo terminas nustatytas iki 2024 m. liepos 15 d. Nuo 2022 m. rugpjūčio 2 d. pareiškėjas pradėjo dirbti Bendrovėje tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju (Darbo sutarties 1.2 p.).
27. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriame nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų. Migracijos departamentas padarė išvadą, kad Bendrovė, kurioje dirba pareiškėjas, neturi pakankamai Bendrijos licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus, Bendrovė negali vykdyti deklaruojamos veiklos (krovininis kelių transporto, transportui būdingų paslaugų veikla).
28. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad Migracijos departamentas neįvardijo ir nenustatė, kokių konkrečiai sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, neatitiko pareiškėjas, taip pat pripažinęs, kad faktinis pagrindas – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – nepatenka į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reguliavimo sritį, todėl nepagrindžia Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, konstatavo, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas yra neteisėtas.
29. Migracijos departamentas apeliaciniame skunde pažymėjo, kad pareiškėjas apskritai negali būti laikomas dirbančiu Bendrovėje pagal darbo sutartį, kadangi Bendrovė neturi pakankamai EBRK licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių, kad galėtų vykdyti profesinę vežimo kelių transportu veiklą pagal Kodekse nustatytus reikalavimus.
30. Migracijos departamentas yra atsakingas už užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontrolę (Įstatymo 4 str. 2 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija)). Migracijos departamentui, be kita ko, suteikti įgaliojimai užsieniečiams išduoti leidimus laikinai gyventi, be kita ko, darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu (Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2189 redakcija)), taip pat – panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, paaiškėjus, kad yra atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai (Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija)). Vienas iš tokių pagrindų – nustatymas, kad užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p. (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija)).
31. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nėra nustatytas reikalavimas, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija; Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius pagal darbo sutartį turi būti realūs; jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad šiuo atveju siekiama kitų nei Įstatyme nustatytų tikslų, kompetentinga institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus
(žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-3675-624/2019; 2019 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019; 2019 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019). Taikant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte (2023 m. spalio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023).
32. Administraciniame sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo remtasi, priimant administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; viešojo administravimo subjekto veikla turi nepažeisti teisės aktų reikalavimų, jų sprendimai turi būti pagrįsti, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008). Esminė administracinio sprendimo pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas konkrečiai teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo turinį, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuoja, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo, nes Migracijos departamento atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, kad tuo metu, kai pareiškėjas pateikė Prašymą pakeisti darbdavį ir kai buvo priimamas ginčijamas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, jis neatitiko sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose, ar vienos iš jų (pvz., priimant sprendimą, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas Bendrovėje ne pagal darbo sutartį, kad pareiškėjo atliekamas darbas Bendrovėje neturi pakankamo ryšio su pačios Bendrovės atliekama veikla, kad pareiškėjo darbas Bendrovėje yra ekonomiškai nenaudingas, kad pareiškėją ir Bendrovę siejantys darbo santykiai, sudarytos Darbo sutarties pagrindu, nėra realūs, taip pat nebuvo tirta, ar pareiškėjo turima kvalifikacija atitinka jo darbo vietą, į kurią pareiškėjas buvo priimtas dirbti Bendrovėje). Todėl Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės – Bendrovė neturi pakankamai EBKR licencijų kopijų ir kroviniams skirtų vežti automobilių – savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju būtent pareiškėjas, įdarbintas Bendrovėje dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuoju, neatitinka kurios nors Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir (ar) b papunkčiuose nustatytos sąlygos ir dėl to jam išduotas Leidimas laikinai gyventi turi būti panaikintas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, Migracijos departamentas, užtikrindamas užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolę, privalo imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, identifikuojančios tikruosius atitinkamą prašymą pateikusio užsieniečio ir jį ketinančio įdarbinti darbdavio ketinimus sukurti realius, individualius, ekonomiškai naudingus darbo teisinius santykius.
35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad administracinio sprendimo priėmimo motyvai privalo būti nurodyti pačiame administraciniame sprendime (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-990/2007); vis naujų teisinių ir faktinių pagrindų nurodymas, taip vis keičiant bylos nagrinėjimo bylas, iš principo netoleruotinas, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, taip pat ir teismui priimti pakankamai išsamų, objektyvų ir teisingą sprendimą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-714/2013); administracinis teismas neturi atsižvelgti į skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo teisinių ir faktinių pagrindų papildymus, nurodytus procesiniuose dokumentuose, jeigu tokie papildymai savo esme yra visiškai nauji administracinio sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai (žr., pvz., 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014).
36. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo naujas aplinkybes ir pateikia naują jų vertinimą, kuris nebuvo atliekamas priimant ginčijamą 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. Atsižvelgus į teisinių santykių, dėl kurių kilo ginčas, pobūdį, vadovaujantis minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, šios aplinkybės nevertinamos ir dėl jų plačiau nepasisakoma.
37. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamento 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimas, kuriame nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl atsakovo Migracijos departamento apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
39. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.).
40. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė prašymą priteisti 605 Eur sumą, sumokėtą atstovui advokatui (2023 m. rugsėjo 19 d. Atstovavimo sutartis) už atsiliepimo į apeliacinį skundą, papildomų paaiškinimų ir pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą (2024 m. sausio 9 d. Sąskaita faktūra Nr. 2024-01-09/ATAUL01, 2024 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 0110105705947).
41. Ši teismo nutartis priimta pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas įgijo teisę į išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atstovo advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme, bylos apimtį, sudėtingumą ir pobūdį, bylos trukmę, nustačiusi, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nurodytų priteistinų maksimalių dydžių už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (Rekomendacijų 7 p., 8.11 p., 8.16 p.), įvertinusi ir tai, kokia procentine dalimi pirmosios instancijos teismas sumažino pareiškėjo prašytą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, sumą (pareiškėjas neskundė šios teismo sprendimo dalies), pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams dėl priteistinos bylinėjimo išlaidų sumos mažinimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 140 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. I. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 140 Eur (šimtą keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Ernestas Spruogis