Civilinė byla Nr. 2-1300-464/2018
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00604-2011-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.3.4.6.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (atsakovo) Š. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. A2-1151-613/2018, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, išnagrinėtoje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams Š. Č. ir R. Č. dėl išieškojimo nukreipimo į atsakovų turtą,
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas Š. Č. kreipėsi į teismą su prašymu, kurį ne kartą tikslino, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 (atskirojo skundo medžiagos b. l. 2-8, 16-17, 30).
2. Nurodė, kad prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-01 sprendimu (įsiteisėjo 2013-04-25) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, kurioje patenkintas ieškovės BUAB ,,Taurų spalvos“ ieškinys ir 70 015,16 Eur (241 748,35 Lt) sumos BUAB „Taurų spalvos“ kreditorių finansiniams reikalavimams išieškojimas nukreiptas į Š. Č. ir R. Č. santuokoje įgytą turtą, o neužtekus šio turto – į turtą, priklausantį jiems asmeninės nuosavybės teise.
3. Procesą atnaujinti prašė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 bei 9 punktų pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių bei aiškios teisės normos taikymo klaidos. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodė VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre esantį bendrovės balansą, sudarytą 2008-12-24, kuris nebuvo pateiktas ir vertintas prašomoje atnaujinti byloje. Teigia, jog jeigu balanse nurodyti duomenys būtų buvę žinomi nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas, t .y. tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų žinoma, kad pertvarkymo metu bendrovės įsipareigojimai (skola) yra apie 22 209,80 Eur (76 686 Lt) ir jos finansinė būklė pertvarkymo metu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nebūtų galėję spręsti, kad atsakovų subsidiari atsakomybė už bendrovės įsipareigojimus sudaro 70 015,16 Eur (241 748,35 Lt).
4. Taip pat nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2013-04-25 išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą prašomojo atnaujinti byloje, nepasisakė dėl subsidiarios atsakomybės, todėl egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas procesui atnaujinti.
5. Pareiškėjas Š. Č. kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 20-22, 26-27) – sustabdyti Klaipėdos apygardos teismo 2012-03-01 sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėtas prašymas atnaujinti procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018-06-04 nutartimi (b. l. 33-34) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
7. Teismas pažymėjo, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, arba gali atsirasti nepageidaujamų padarinių. Pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka pareiškėjui, t. y. būtent jis turi pateikti įrodymus, kurių pakaktų teismui įvertinti, ar yra reali grėsmė dėl nepageidaujamų padarinių atsiradimo ir ar gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba jo įvykdymas taptų negalimas nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.
8. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nei tokių grėsmių, nei grėsmės jo turtiniams interesams nepagrindė ir nepateikė savo prašymą pagrindžiančių įrodymų.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas Š. Č. atskirajame skunde (b. l. 39-41) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė šiuos argumentus:
9.1. Egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos procesui atnaujinti, nuo pareiškėjo ir teismo buvo nuslėptas itin svarbus ir reikšmingas įrodymas – bendrovės balanas (CPK 366 str. 1 d. 2, 9 p.).
9.2. Su prašymu pateikti visi skaičiavimai bei įrodymai patvirtina, kad be jokio pagrindo pardavinėjamas turtas, išskaitomos piniginės lėšos iš gaunamų pajamų, t. y. prarandamas turtas.
9.3. Grėsmė ir yra prarandamas / prarastas turtas / pajamos, kurias susigrąžinti bus ypatingai sunku. Be to, išieškotos sumos išleidžiamos bankroto byloje už bankroto procedūros vykdymą, turto vertintojams ir panašiai.
10. Ieškovė BUAB ,,Taurų spalvos” atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 44–45) prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
10.1. Vien ta aplinkybė, kad yra atmesti du pareiškėjo prašymai dėl proceso atnaujinimo, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas prašymo atnaujinti procesą (prašymo) pagrįstumas – neegzistuoja.
10.2. Neegzistuoja ir teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šiai rizikai pagrįsti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų. Tai yra jau trečias prašymas dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nė vienas iš ankstesnių prašymų nebuvo patenkintas.
10.3. Aplinkybė, kad vykdymo proceso metu gali būti išvaržytas ir tretiesiems asmenims perleistas pareiškėjo turtas, savaime nepagrindžia argumento, kad įvykdžius įsiteisėjusį teismo sprendimą jo atgręžimas gali būti apsunkintas.
Teisėja
k o n s t a t u o j a :
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Proceso įstatyme (CPK 144 str. 1 d.). yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, ir antra, turi būti nustatyta galimai palankaus reikalavimą pareiškusiam asmeniui teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš aptartų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
12. Prašymo atnaujinti procesą padavimas pats savaime nesustabdo įsiteisėjusio sprendimo (ar nutarties) vykdymo (CPK 372 str. 1 d.). Teismas suinteresuotų asmenų prašymu gali sustabdyti teismo procesinio sprendimo vykdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo tik nustatęs bendrąsias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, taip pat gali pareikalauti iš tokį prašymą pareiškusio asmens pateikti išieškotojo nuostolių, galinčių atsirasti dėl sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 372 str. 2 d.).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012, taip pat prašė sustabdyti ir teismo sprendimo, kuriuo leista nukreipti išieškojimą į apelianto ir jo sutuoktinės bendrą turtą, o jo nesant – į asmeninį kiekvieno jų turtą, vykdymą. Apelianto teigimu, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės ir argumentai pagrindžia aiškią būtinybę atnaujinti procesą, o atnaujinus procesą ieškinys būtų atmestas, todėl lėšų, gautų realizavus jų turtą, susigrąžinimas gali būti apsunkintas, šios lėšos gali būti perduotos bendrovės kreditoriams ar skirtos bankroto procedūroms vykdyti.
14. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarytą teismo išvadą, kad apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius apie grėsmės jo turtiniams interesams buvimą ar neigiamų pasekmių atsiradimą, jeigu teismo sprendimo vykdymas nebūtų laikinai sustabdytas, pripažįsta teisinga ir pagrįsta. Apeliantas nepateikė ir duomenų apie tai, kad šiuo metu vykdomas priverstinis prašomo sustabdyti teismo sprendimo vykdymas, kad teismo sprendimą vykdantis antstolis priėmė sprendimą parduoti pareiškėjams priklausantį turtą varžytynėse ir kt. Priešingai nei nurodyta prašyme bei atskirajame skunde, įrodymų, kad po prašymo atnaujinti procesą padavimo bankroto administratorė ėmėsi aktyvių veiksmų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu, apeliantas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
15. Kaip pagrįstai buvo konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje, civilinio proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad apygardos teismas, nustatęs, kad apelianto prašymas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo sustabdymo yra nemotyvuotas, kad byloje nėra jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių poreikį sustabdyti vykdymo veiksmus, pagrįstai nutarė, kad šis galimos grėsmės teismo sprendimo įvykdymo atgręžimui neįrodė. Vien teiginiai, kad vykdymo proceso metu galėtų būti išvaržytas ir kreditoriams perleistas apelianto ir jo sutuoktinės turtas, savaime nelemia vertinimo, kad apeliantui įvykdžius įsiteisėjusį teismo sprendimą vėliau įvykdymo atgręžimas gali būti apsunkintas.
16. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas negali būti stabdomas nemotyvuotai ar vien juo įpareigotai šaliai to pagedaujant. Sprendimo vykdymo sustabdymas yra išimtinė ir tik teise (įstatymais) grindžiama procesinė priemonė, antraip būtų paneigiamas teismo sprendimo privalomumo visiems be išimties asmenims ir jo vykdytinumo principas (CPK 18 str.).
17. Kita vertus, kaip nurodyta pirmiau, sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones visų pirma turi būti prima facie (preliminariai) įvertinti pareikšti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 str. 3 d.) nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1151-613/2018 apelianto prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-699-524/2012 jau yra atmestas. Ir nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, o atskirasis skundas dėl jos apeliacine tvarka dar neišnagrinėtas, šiuo aspektu aktualūs yra teismų praktikoje pateikti išaiškinimai, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tada, kai dėl ginčo esmės jau yra priimtas ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas, net nepriklausomai nuo to, kad toks sprendimas, priimtas po teismo nutarties, kuria buvo sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016-02-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).
18. Todėl apeliantui nepalankaus procesinio sprendimo, kuriuo atsisakyta atnaujinti procesą, priėmimas aiškintinas taip, kad išvada apie vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – prašymo prima facie pagrįstumą – negalima. Vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
19. Aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai neteikia prielaidų vertinimui, kad šį procesinį klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė