1Sk-35-81/10
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
Lietuvos Respublikos vardu
2010 m. sausio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl A. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.
Kolegija, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
A. R., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-30 nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau – LR BK/ 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., padarymą 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia 2007-08-16. Bausmės pabaiga 2010-11-16.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009-12-23 nutartimi Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą atmetė motyvuodamas tuo, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės nėra pagrindo.
Nuteistasis A. R. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį ir tenkinti Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimą dėl jo lygtinio paleidimo.Teismas atmesdamas pataisos namų teikimą dėl jo lygtinio paleidimo atsižvelgė į jo savybes, nes dėl įgimtų savybių nėra jo kaltės, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negalima jomis remtis. Be to, pataisos namų administracija, teismas priekaištų dėl jo elgesio bausmės atlikimo metu, neturėjo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. R. skundas turi būti atmestas.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. numato galimybę, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
LR BK 41 str. 2 d., apibrėžiančioje bausmės paskirtį, nurodyta, jog viena iš bausmės paskirčių yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teismas vadovaujasi LR BVK 8 str. įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu ir taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik jeigu įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo A. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis, susijusius su bausmės atlikimu. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. R. bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 10 mėn. 23 d., įvertino nuteistojo asmenybę. Kaip jau nurodyta aukščiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės taisyti asmenį neizoliuotą, visumą: į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, atliktos bausmės dalį, ir į nusikaltimo, už kurį asmuo nuteistas, pavojingumą, neatliktos bausmės dalį, nuteistojo asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis drausmine tvarka baustas 3 kartus, skatintas 1 kartą, anksčiau teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, bausmę atlieka taip pat už turtinio nusikaltimo padarymą. Pravieniškių-2-ųjų pataisos namų- atvirosios kolonijos psichologinės tarnybos išvadoje nurodoma, kad tikėtina patenkinama integracija į visuomenę. Svarbūs išlieka socialiniai ir aplinkos veiksniai, socialiniai įgūdžiai silpni. Pataisos namų charakteristikoje nurodoma, kad galimybė integruotis į visuomenę gali būti įvertinta tik patenkinamai, nuteistasis nenusiteikęs pasimokyti iš savo klaidų,valios savybės išugdytos silpnai. Taip pat įvertintina ir tai, kad likusi bausmės dalis, palyginus su skirtąja, gana didelė. Šios aplinkybės yra neigiamai nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir reikšmingos sprendžiant dėl galimybės toliau nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Aukščiau aptartos nuteistojo asmenybę neigimai charakterizuojančios aplinkybės, neduoda pakankamo pagrindo spręsti, jog nuteistasis jau pasitaisė tiek, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą ir šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos būtų pasiekti bausmės tikslai, nebūtų pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos, pagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo pagrįstai atsižvelgė į psichologinės tarnybos išvadoje nurodytas nuteistojo asmenines savybes, nes sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama į aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą dėl galimybės asmenį taisyti neizoliuotą, visumą, tame tarpe ir nuteistojo asmenybę. Tai svarbu sprendžiant klausimą dėl nuteistojo teigiamo elgesio laisvėje prognozės. Todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negalima remtis asmeninėmis savybėmis.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos.
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo A. R. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 str. ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismo išvados motyvuotos, pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia.
Nutartis teisėta ir pagrįsta. Teisinių argumentų ir pagrindų ją naikinti nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8d.1p.,
n u t a r i a :
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009-12-23 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.
Kolegijos pirmininkė teisėja Regina Cemnolonskienė
Teisėjai: Kęstutis Dargužis
Arvydas Stankus