Administracinė byla Nr. eI-5844-631/2023

                                                                        Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02513-2023-1

                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Gitana Butrimaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei L. B. (L. B.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja savivaldybės įmonė ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su prašymu: 1) priteisti iš atsakovės L. B. 36,71 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 1,58 Eur delspinigių; 2) priteisti 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Prašyme nurodo, kad VASA, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario mėn. 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Rinkliavos nuostatai) atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Rinkliavos nuostatuose nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje taikoma vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Taip pat vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 8 punktu rinkliavos mokėtojais laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.

Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: Statiniai, adresas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 16.94 kv. m). Atitinkamai atsakovei taikoma prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina Rinkliavos suma – 38,29 Eur. Pareiškėjai vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovei pateikti mokėjimo pranešimai. Mokėjimo pranešimai buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) Atsakovei Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais Rinkliavos nesumokėjus, pareiškėja taip pat pateikė priminimus apie pradelstą įsiskolinimą. Tačiau, neatsižvelgiant į pateiktą informaciją, įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas. Atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sudaro: už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 3,20 Eur (delspinigiai sudaro 0,17 Eur); už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 4,80 Eur (delspinigiai sudaro 0,26 Eur); už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 8,16 Eur (delspinigiai sudaro 0,44 Eur); už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 10,11 Eur (delspinigiai sudaro 0,55 Eur); už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 10,44 Eur (delspinigiai sudaro 0,16 Eur). Iš viso 38,29 Eur (36,71 Eur Rinkliavos ir 1,58 Eur delspinigiai).

Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą per nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu.

Teismas

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl atsakovės L. B. laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, dėl ko iš viso susidarė 38,29 Eur įsiskolinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra priskirta savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas).

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, vietinę rinkliavą moka fiziniai ir juridiniai asmenys, išskyrus Lietuvos banką.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti šiose sistemose (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 9 dalis).

Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Rinkliavos nuostatų 6.5 papunktyje įtvirtinta, kad rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; 6.6 papunktyje nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Rinkliavos nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kad rinkliavos mokėtojais yra laikomi nekilnojamojo turto savininkai. Rinkliavos nuostatų 59 punkte nustatyta, kad administratorius suformuoja ir rinkliavos mokėtojams iki kiekvienų mokestinio laikotarpio metų kovo 1 d. pateikia mokėjimo pranešimą už nekilnojamojo turto objektą, kuriems galima nustatyti tikslų plotą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose Nr. A442-2210/2011, Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (pvz., 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Remiantis byloje pateikto valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – ir NT Registras) 2023 m. vasario 21 d. išrašo duomenimis, nustatyta, kad atsakovei ginčo laikotarpiu (t. y. 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas esantis adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 16.94 kv. m). Taigi, atsakovė yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už minėtą turtą.

Susidariusios vietinės rinkliavos įsiskolinimo ir VASA prašomos priteisti sumos dydį patvirtina atsakovei suformuoti ir siųsti mokėjimo pranešimai: 2018 m. birželio 6 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 10280065; 2019 m. vasario 8 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 10836491; 2019 m. liepos 23 d. Skolos priminimas Nr. 00169291; 2019 m. spalio 2 d. Priminimas dėl rinkliavos susimokėjimo Nr. 00217313; 2020 m. vasario 6 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 11090966; 2021 m. balandžio 2 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 11575940; 2021 m. gruodžio 13 d. Skolos priminimas Nr. 00365603; 2022 m. vasario 28 d. Mokėjimo pranešimas Nr. 11946582; 2022 m. liepos 8 d. Skolos priminimas Nr. 00542045. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota remiantis Rinkliavos nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir NT Registro duomenimis apie atsakovės turimo nekilnojamojo turto plotą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Be to, nėra duomenų, kad visą įsiskolinimą ar jo dalį ji būtų sumokėjusi. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas iš atsakovės priteisti vietinės rinkliavos įsiskolinimą laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovės 36,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Rinkliavų įstatyme, reglamentuojančiame aptariamus teisinius santykius, teisės normų, reguliuojančių senaties terminų taikymo klausimus, nėra įtvirtinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju nėra įtvirtintos teisės normos, kuri tiesiogiai reglamentuotų senaties terminų taikymo klausimus teisiniuose santykiuose, kurie atsiranda vietinės rinkliavos srityje, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 13 straipsnio 15 punktu ir 68 straipsniu, valstybės rinkliavai yra taikomos MAĮ nuostatos, įskaitant ir nuostatas dėl senaties termino taikymo, už kurį valstybės rinkliavos (mokesčio) administratoriui leidžiama apskaičiuoti ar perskaičiuoti valstybės rinkliavą (mokestį) jos mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1852-552/2016).

LVAT praktika dėl senaties nuostatų taikymo prašymams dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo yra nuosekli ir joje ne kartą konstatuota, jog senaties terminų klausimui šioje srityje spręsti pagal analogiją turi būti taikomos MAĮ nuostatos (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012, LVAT 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, LVAT 2015 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-442/2015, LVAT 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016). Be to, LVAT yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005, LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-807-602/2015, LVAT 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3088-662/2020).

Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

MAĮ Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tačiau, pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus.

Byloje nustatyta, jog VASA į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą nepriemokos nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. kreipėsi 2023 m. kovo 6 d., tačiau mokestinė prievolė apskaičiuota anksčiau, ką įrodo atsakovei siųsti pareiškėjos pranešimai dėl susidariusios skolos.

 Pareiškėja taip pat prašo iš atsakovės priteisti 1,58 Eur delspinigių, susidariusių atsakovei nesilaikant įstatyminės pareigos mokėti vietinę rinkliavą laiku.

 Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 83 punktu, delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai į Savivaldybės biudžeto sąskaitą sumokėtą Rinkliavą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai rinkliava turėjo būti sumokėta į Savivaldybės biudžeto sąskaitą, o jų dydis apskaičiuojamas pagal tą dieną paskelbtą galiojusių delspinigių dydį.

Rinkliavų nuostatų 60 punkte numatyta, kad Mokėjimo pranešime nurodyta Rinkliava sumokama už pasirinktus mokėjimo pranešime nurodytus laikotarpius (už ketvirtį ar visą mokestinį laikotarpį). Tuo atveju, kai mokama už visą mokestinį laikotarpį, mokėjimas turi būti atliktas iki mokestinio laikotarpio pirmojo ketvirčio pabaigos. Pasirinkus mokėjimą kas ketvirtį, kiekviena Rinkliavos dalis turi būti sumokama iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos.

MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino. Vadovaujantis Rinkliavos nuostatų 86 punktu taip pat MAĮ 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) informaciniame puslapyje skelbiama delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc.

Pareiškėja pateikė delspinigių apskaičiavimą, iš kurio nustatyta, kad delspinigių suma yra 1,58 Eur. Delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro: už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 3,20 Eur (delspinigiai sudaro 0,17 Eur); už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 4,80 Eur (delspinigiai sudaro 0,26 Eur); už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 8,16 Eur (delspinigiai sudaro 0,44 Eur); už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 10,11 Eur (delspinigiai sudaro 0,55 Eur); už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. mokėtina Rinkliavos suma sudaro 10,44 Eur (delspinigiai sudaro 0,16 Eur). Iš viso 38,29 Eur (36,71 Eur Rinkliavos ir 1,58 Eur delspinigiai).

Todėl įvertinus nurodytus argumentus, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės 1,58 Eur delspinigių yra laikomas taip pat pagrįstu ir tenkinamas.

Įvertinus visas šias aplinkybes, pareiškėjos prašymas patenkinamas, priteisiant iš atsakovės L. B. 36,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 1,58 Eur delspinigių.

Pareiškėja prašo priteisti 24,20 Eur atstovavimo išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors, kaip matyti, juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato neribojamos, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, bylinėjimosi išlaidų priteisimas atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

Pažymėtina, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo šioje byloje, teismo vertinimu, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, šių aplinkybių nepaneigė, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2022 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-156-822/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Atsakovei neįteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, pranešimai apie bylos nagrinėjimą buvo skelbti viešame internete tinklapyje, todėl, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 7 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 130 straipsnio 1-3 dalimis, atsakovei L. B. administracinėje byloje Nr. eI-5844-631/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02513-2023-1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 19 d. priimtas teismo sprendimas įteiktinas viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje 2023 m. birželio 19 d. nurodant šią informaciją:

„Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5844-631/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02513-2023-1) pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei L. B. dėl 38,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir delspinigių priteisimo, kurioje 2023 m. birželio 19 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo priteistas nurodytas rinkliavos su delspinigiais įsiskolinimas iš atsakovės L. B. Atsakovei teismo sprendimas laikomas įteiktu viešo paskelbimo būdu šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Informacija teikiama telefonu Nr. (8 5) 264 8703. Su teismo sprendimu galima susipažinti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, adresu: Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius, teismo darbo laiku (informacija pateikta interneto tinklalapyje https://vaat.teismas.lt).“

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai savivaldybės įmonei „Vilniaus atliekų sistemos administratorius”, juridinio asmens kodas 304195262, iš atsakovės L. B., (duomenys neskelbtini), 36,71 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 1,58 Eur delspinigių. 

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Atsakovę L. B., apie priimtą teismo sprendimą informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje 2023 m. birželio 19 d. nurodant šią informaciją.

„Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. eI-5844-631/2023 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02513-2023-1) pagal pareiškėjos savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovei L. B. dėl 38,29 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir delspinigių priteisimo, kurioje 2023 m. birželio 19 d. priimtas teismo sprendimas, kuriuo priteistas nurodytas rinkliavos su delspinigiais įsiskolinimas iš atsakovės L. B. Atsakovei teismo sprendimas laikomas įteiktu viešo paskelbimo būdu šio pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Informacija teikiama telefonu Nr. (8 5) 264 8703. Su teismo sprendimu galima susipažinti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, adresu: Žygimantų g. 2, 01102 Vilnius, teismo darbo laiku (informacija pateikta interneto tinklalapyje https://vaat.teismas.lt).“

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                             Gitana Butrimaitė