Administracinė byla Nr. eA-2188-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01064-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. spalio 30 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, R. D.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I.

 

1.       Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Eurovia Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) 2022 m. vasario 4 d. sprendimą
Nr. SD-129-2834 „Dėl AB „Eurovia Lietuva“ 2022-01-21 skundo Nr. SDV-37 dėl 2021-12-08 nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 formos) akto Nr. 5“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti VDI darbo inspektorės R. G. 2021 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 forma) aktą Nr. 5 (toliau – ir Aktas); 3) įpareigoti VDI Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

2.       Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1.                      2021 m. rugsėjo 1 d. vykdant asfalto klojimo darbus, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. mechanizatorius-vairuotojas-šaltkalvis-kelio darbininkas R. D. buvo partrenktas ir sužalotas asfalto volu. VDI, atlikusi tyrimą, 2021 m. gruodžio 8 d. priėmė Aktą, kuriame kaip pagrindinė nelaimingo atsitikimo darbe priežastis nurodytas saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Akte pateiktu vertinimu, 2022 m. sausio 21 d. padavė skundą, kuriame prašė pakartotinai ištirti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, parengė 2022 m. vasario 3 d. išvadas Nr. EVD-25 „Dėl prašymo skirti papildomą įvykio darbe, įvykusio 2021 m. rugsėjo 1 d., kurio metu UAB „Eurovia Lietuva“ darbuotojas R. D. patyrė sunkią traumą, tyrimo“ (toliau – ir Išvados). Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, remdamasis Išvadomis, priėmė Sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skundo;

2.2.                      atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, neištirti ir neįvertinti esminę reikšmę darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimui turintys lokaliniai teisės aktai bei kiti dokumentai, dėl to Akte padarytos nepagrįstos ir prieštaringos išvados, o nurodyti pažeidimai yra formalūs ir (ar) priežastiniu ryšiu visiškai nesusiję su nelaimingu atsitikimu darbe. Be to, Išvadose buvo selektyviai vertintos naujos (Akte neaptartos) aplinkybės, nepagrįstai papildančios ir išplečiančios Akte padarytas išvadas, arba, priešingai, išvis nebuvo vertinti konkretūs su darbuotojų sauga ir sveikata susiję faktiniai duomenys, atskleidžiantys darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą pas pareiškėją, todėl, viena vertus, buvo išeita už atlikto tyrimo ribų ir sukurti kokybiškai nauji argumentai, „dengiantys“ ginčytinus tyrimo veiksmus ir Akto turinio trūkumus, antra vertus, nebuvo atskleista reali padėtis apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi ir kontrolę pas pareiškėją;

2.3.                      Akte nebuvo ištirtas priežastinis ryšys tarp tariamo pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo darbe kilimo, nors būtent šiame dokumente turėjo būti ištirtos ir aprašytos visos įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšis su darbu ir kt. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Tyrimo nuostatai) 31 p, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 patvirtintų Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 18 p.). Išvadose pateiktas priežastinio ryšio vertinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, t. y. pateiktas grubiai pažeidžiant išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūrą, nes Išvadose buvo konstatuota tai, kas Akte nebuvo analizuota ir nurodyta; rengiant Išvadas, buvo ne vykdoma Akto teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, o faktiškai atliekamas papildomas nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių ir dokumentų tyrimas;

2.4.                      išvada, kad pareiškėjas (darbdavys) neidentifikavo fizinio rizikos veiksnio, kelio darbininkui vykdant asfaltavimo darbus, buvo padaryta remiantis tik 2009 m. spalio 5 d. profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 28 duomenimis, bet neišanalizuota tai, ar aplinkybė, jog minėtoje kortelėje nenustatytas atitinkamas fizinis rizikos veiksnys, buvo aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, bei neatsižvelgta į tai, kad fiziniai rizikos veiksniai ir priemonės jiems išvengti buvo nustatyti paskyroje-leidime;

2.5.                      pagal AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. įsakymu
Nr. DSĮs-44 patvirtintą Paskyrų-leidimų tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas), prieš pradedant statybos darbus, yra išduodama paskyra-leidimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo įgaliotas darbuotojas 2021 m. kovo 29 d. išdavė paskyrą-leidimą Nr. 23, kurio 3 punkte buvo aiškiai išskirti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, darbai šalia veikiančių įrenginių, mašinų ir mechanizmų – galimi judančių dalių sukelti sužalojimai, pavojus būti kliudytam arba prispaustam. Taigi, pareiškėjas (darbdavys) paskyroje-leidime Nr. 23 tinkamai identifikavo konkrečioje darbo vietoje kylančius rizikos veiksnius, įskaitant tai, kad, vykdant asfalto klojimo darbus, dėl statybvietėje vykstančio nuolatinio specialiojo transporto judėjimo, darbuotojams kyla rizika būti sužeistiems, kliudytiems ar prispaustiems, o Akte pateiktas teiginys, jog atitinkama rizika nebuvo įvertinta, nėra pagrįstas;

2.6.                      dėl selektyvaus ir netinkamo dokumentų vertinimo Akte prieita prie nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas nebuvo numatęs prevencinių priemonių rizikai mažinti / šalinti. Dėl asfalto dangos klojimo technologijos, šiame procese naudojamų įrenginių bei technikos judėjimo ir darbų dinamikos neįmanoma visiškai pašalinti visas darbo metu darbuotojams galinčias kilti rizikas. Esminis pareiškėjo (darbdavio) tikslas buvo imtis tokių techninių ir organizacinių priemonių, kurios maksimaliai sumažintų nelaimingo atsitikimo darbe kilimo riziką. Skunde išvardytų lokalinių teisės aktų turinys patvirtina, kad pareiškėjas buvo nustatęs sistemines priemones, skirtas reikšmingai sumažinti darbuotojų saugai ir sveikatai galinčią kilti riziką, kurios apima: darbuotojų paruošimą konkretiems darbams vykdyti (supažindinimą, instruktavimą, aprūpinimą); reikalavimus ir draudimus transporto priemonėms ir mechanizmams eksploatuoti, taip pat šiems įrenginiams judėti darbų atlikimo vietoje; reikalavimus ir draudimus kelio darbininkams bei transporto priemonių ir mechanizmų mechanizatoriams, šiems vykdant asfalto dangos klojimo darbus. Pareiškėjas papildomai vykdo kasdieninius susirinkimus 5 pirmų minučių forma (jiems fiksuoti naudojama standartizuota forma; toks susirinkimas buvo organizuotas ir aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe dieną). Visa tai patvirtina, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų (toliau – ir PRV nuostatai) 17 punkto reikalavimus;

2.7.                      Akte nebuvo tirtas ir vertintas skunde išvardytų prevencinių priemonių ryšys su įvykusiu nelaimingu atsitikimu darbe, t. y. nebuvo nustatyti nei pareiškėjo taikomų prevencinių priemonių trūkumai (apsiribota abstrakčia formuluote, jog buvo trūkumų, bet neaišku kokių), nei kaip šių priemonių nepakankamumas ar netinkamumas sudarė sąlygas nelaimingam atsitikimui kilti. Išvadoje yra pateikiamas kokybiškai naujas, dalinis pareiškėjo įgyvendintų prevencinių priemonių vertinimas, bet net ir šiame vertinime buvo apsiribota AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. patvirtintos Mechanizatoriaus, dirbančio gruntiniu, asfaltiniu volu ir pneumovolu, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 12 (toliau – ir Instrukcija Nr. 12) ir AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus 2021 m. kovo 8 d. patvirtintos Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 16 (toliau – ir Instrukcija Nr. 16) bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės turinio analize. Tokiu būdu liko neištirta ir neįvertinta bendra pareiškėjo įgyvendinamų prevencinių priemonių rizikai sumažinti būklė;

2.8.                      Akte pareiškėjas apkaltintas tuo, kad jis nenustatė saugaus atstumo tarp kelio darbininkų ir technikos, tačiau, atsižvelgiant į asfaltavimo darbų technologiją ir darbų procesą, objektyviai neįmanoma nustatyti konkretaus (metrais ar kitais vienetais apskaičiuojamo) atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, kuris būtų saugus. Vykdant asfalto klojimo darbus, naudojami įvairūs mechanizatorių ar vairuotojų valdomi įrenginiai, iš kurių tik asfalto klotuvo judėjimas klojimo metu būna tolygus ir pastovus, o kitų įrenginių judėjimas nėra automatizuotas, monotoniškas ar vykstantis pastoviais intervalais. Išorės veiksniai (oro temperatūra, drėgmė, klojamo asfalto storis ir kt.) arba gamybinis poreikis (asfalto tankinimo metu atsirandantys ar išryškėjantys dangos nelygumai, asfaltuojamo ploto specifika ir kt.) taip pat daro įtaką tam tikrų mechanizmų judėjimo greičiui, krypčiai ar intervalui. Atsižvelgiant į technologinį procesą, saugumas darbų atlikimo vietoje yra užtikrinamas ne nustatant atstumą, bet taikant kitas universalias taisykles, pavyzdžiui, mechanizatoriams ir kelio darbininkams lokaliniuose aktuose yra nustatytos labai aiškios principinės taisyklės ir draudimai, kaip turi vykti jų darbas ir technikos judėjimas;

2.9.                      Akte pateikta deklaratyvi ir niekuo nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas (darbdavys) neužtikrino, jog būtų kontroliuojama kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. Išvadose darbuotojų saugos ir sveikatos laikymosi kontrolė išvis nebuvo analizuota, nors pareiškėjas skunde buvo išdėstęs argumentus dėl šios Akto dalies (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 str. 2 d. 4 p., Tyrimo nuostatų 77 p., Metodinių nurodymų 53 p. pažeidimas). Be to, kaip nustatyta atliekant tyrimą, statybos objekte, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, už darbų saugą buvo atsakingas darbų vadovas M. S.. Šis asmuo nuolat buvo teniso aikštelės asfaltavimo zonoje, koordinavo darbų atlikimą ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolę. Tiek nukentėjusysis R. D., tiek asfalto volo mechanizatorius J. K. buvo instruktuoti ir pasirašytinai supažindinti su visais būtinais darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais lokaliniais teisės aktais. R. D. buvo tinkamai aprūpintas visomis jam priklausančiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Nors nelaimingo atsitikimo, kuris įvyko per porą sekundžių, metu darbų vadovas M. S. buvo asfalto klotuvo priekyje ir nematė įvykio vietos, tai savaime nerodo kontrolės užtikrinimo spragų, ypač atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma vienu metu stebėti visus darbų atlikimo vietoje esančius darbuotojus ir kontroliuoti jų veiksmus. Pareiškėjas pagal nustatytą tvarką vykdo reguliarius darbų saugos patikrinimus darbų vykdymo objektuose ir gamybos vietose. Akte nėra duomenų apie kokią nors darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės pas pareiškėją stoką, ankstesnius pažeidimus ar pan. Taigi, nėra aišku nei kokios kontrolės nebuvimu pareiškėjas yra kaltinamas, nei kaip aptariamu atveju galėjo pasireikšti ar pasireiškė atsakingų asmenų veiksmų netinkamumas;

2.10.                      atliekant tyrimą surinkta medžiaga bei įvykio vaizdo įrašas leidžia teigti, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas ir momentinis darbuotojų budrumo praradimas. Kaip matyti, volų Nr. 1 ir Nr. 2 judėjimas atitiko Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 3.4 dalies „Siūlės“ nuostatas. Kelio darbininkai kastuvais bėrė asfalto mišinį ant po tankinimo išryškėjusių asfalto jungiamosios siūlės nelygumų, tam, kad volas galėtų mišinį sutankinti ir išlyginti asfalto dangą. R. D., laukdamas, kol volas Nr. 1 pavažiuos į priekį ir atsilaisvins vieta, buvo susikoncentravęs ir sutelkęs dėmesį tik į tą vietą, kurioje jis planavo užpilti asfalto mišinio, todėl jis nestebėjo aplinkos, nepalaikė kontakto su volo Nr. 2 mechanizatoriumi J. K., nematė pastarojo volo ir negirdėjo garsinio signalo, įspėjančio, kad jam iš kairės pusės artėja volas Nr. 2. Atitinkamai, volo Nr. 2 mechanizatorius, laukdamas, kol volas Nr. 1 pavažiuos į priekį, buvo susikoncentravęs į jungiamąją asfalto siūlės dalį (kampą) ir nepalaikė kontakto su R. D.. J. K. žiūrėjo atsisukęs atgal, todėl nematė jo aklojoje zonoje atsidūrusio R. D.. R. D., stovėdamas nugara į artėjantį volą Nr. 2, išpylė kastuvą asfalto mišinio ir pradėjo lyginti šį sluoksnį. Volas Nr. 2, judėdamas atbuline eiga, kairės pusės galine volo dalimi kliudė R. D., kuris dėl kontakto parkrito veidu į grindinį. Volo Nr. 2 mechanizatorius J. K. pastebėjo R. D. tik jau po įvykio. R. D. ir J. K. paaiškinimai, pateikti VDI, atitinka vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Šie duomenys patvirtina, kad nelaimingas atsitikimas darbe kilo ne dėl pareiškėjo veiksmų netinkamumo, o dėl to, kad darbuotojai nukrypo nuo darbų saugą ir sveikatą darbo vietoje reglamentuojančių lokalinių teisės aktų reikalavimų ir draudimų, nustatytų Instrukcijos Nr. 16 78.5 punkte, Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktuose bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d ir e punktuose, bei akimirkai prarado budrumą;

2.11.                      net ir konstatavus, kad aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra žmogiškasis faktorius, VDI dėl žmogiškosios klaidos ir budrumo praradimo kaltina išimtinai tik pareiškėją (darbdavį). Tokiu būdu VDI iš esmės primeta pareiškėjui objektyviai neįgyvendinamą pareigą užtikrinti absoliučios darbuotojų apsaugos (darbų saugos) standartą, pagal kurį pareiškėjas tarsi turėtų užkirsti kelią net nelaimingiems atsitikimams, galintiems kilti dėl žmogiškosios klaidos. Toks reikalavimas yra objektyviai neįmanomas ir nelogiškas;

2.12.                      šiuo atveju neegzistavo nelaimingo atsitikimo darbe neišvengiamumo elementas ir, tikėtina, itin skaudžių sužalojimų buvo galima išvengti, laikantis pareiškėjo nustatytų lokalinių aktų. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad darbuotojai galėtų būti kaltinami lokalinių aktų pažeidimu nebent tik nustačius sąmoningą netinkamą jų elgesį (kaltę). Tačiau darbo pareigų pažeidimas gali būti padarytas bet kokia kaltės forma, t. y. tiek tyčia, tiek neatsargumu.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.       VDI atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1.                      VDI inspektorė, įgyvendindama Tyrimo nuostatų 29 punkto 1 dalies reikalavimą – nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė, – Akto 4 punkte išsamiai aprašė aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, kurias jai pavyko nustatyti. Nustatyta, kad pareiškėjo darbuotojas traumą patyrė darbo vietoje, darbo laiku, vykdant asfalto klojimo darbus, asfalto lyginimo volui partrenkus darbuotoją ir pervažiavus jo koją. VDI inspektorė nagrinėjo visą jai prieinamą informaciją, kurią pateikė pareiškėjas (darbdavys), taip pat gavo darbuotojų paaiškinimus. Kadangi įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, t. y. siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti, VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, vertina visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai turėjo įtakos įvykiui, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, bei nurodo pažeistus darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančius teisės aktus, kad darbdavys žinotų, kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai nepasikartotų ateityje;

4.2.                      išanalizavus Akto turinį, laikytina, jog VDI inspektorė šio akto 10 punkte vienareikšmiškai įvardijo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį („Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“) bei pateikė trumpą priežasties turinio apibūdinimą („Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti“). Akte nėra nuorodų apie PRV nuostatų 15 punkto pažeidimą;

4.3.                      gavus pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skundą, VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai išsamiai jį išnagrinėjo, visapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir pateikė Išvadas, kuriose nustatyta, kad pareiškėjo argumentai nesuteikia pagrindo teigti, jog VDI inspektorės atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Tyrimo nuostatų reikalavimų. VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai, rengdami Išvadas, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodytu išsamumo principu, siekdami, kad pareiškėjas gautų kuo išsamesnį ir argumentuotą atsakymą į skunde keliamus klausimus. Todėl VDI specialistai, Išvadoje pasisakydami dėl Akte įvardijamos priežasties, ne analizavo, kaip teigia pareiškėjas, „tai, kas faktiškai nebuvo analizuota atliekant tyrimą ir ko nėra nurodyta Akte“, o dar kartą išsamiau siekė pareiškėjui paaiškinti VDI inspektorės konstatuotos priežasties ištakas, profesinės rizikos vertinimo ypatumus bei šio proceso svarbą nelaimingų atsitikimų darbe prevencijai užtikrinti;

4.4.                      VDI inspektorė nustatė, jog, atliekant profesinės rizikos vertinimą nukentėjusio pareiškėjo darbuotojo darbo vietoje, nebuvo identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai (judančios darbo priemonės), vykdant asfaltavimo darbus. Tai nustatyta išnagrinėjus 2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelę Nr. 28. Pažymėta, kad darbdavio pareiga atlikti profesinės rizikos vertinimą yra nustatyta DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas, pradiniame etape atlikdamas profesinės rizikos vertinimą vykdant asfalto klojimo darbus, neidentifikavo profesinės rizikos veiksnio, kuris lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, ir jo neįvertino;

4.5.                      įvykio darbe tyrimo dokumentus sudaro N-1 formos aktas bei kiti dokumentai, kurie tyrimo metu pateikti (surenkami) VDI inspektoriui, kuris, įvertinęs visus nelaimingo atsitikimo darbe faktinių nustatymui bei priežasčių įvardijimui reikšmingus dokumentus, suformuoja nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų bylą (Metodinių nurodymų 20 p.). VDI inspektorė, susipažinusi su paskyros-leidimo Nr. 23 turiniu, įtraukė šį dokumentą į dokumentų bylą (tyrimo medžiaga,
l. 94–96), bet vertino šio dokumento nuostatas, kaip negalinčias daryti esminės įtakos nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių formulavimui. AB „Eurovia Lietuva“ direktorius, nesutikdamas su nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu nustatytomis priežastimis, 2021 m. gruodžio 15 d. rašte
Nr. SDV-496 pateikė nesutikimo motyvus. Šiame rašte nebuvo pateikta konkrečių reikalavimų dėl paskyroje-leidime Nr. 23 įvardytų nuostatų neįvertinimo, todėl tai nėra aptariama ir VDI 2021 m. gruodžio 17 d. atsakyme į minėtą raštą;

4.6.                      paskyros-leidimo Nr. 23 vaidmuo užtikrinant, kad darbuotojas 2021 m. rugsėjo 1 d. dirbtų saugiai, buvo išsamiai išnagrinėtas rengiant Išvadas. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, jog nelaimingas atsitikimas darbe įvyko asfaltuojant teniso aikštelę, kai nedidelėje erdvėje du asfalto volai HD13 su kabina vienas paskui kitą judėjo nustatytu periodiškumu ir tankino asfalto klotuvo paskleistą asfaltą. Volui Nr. 1 aikštelėje pravažiavus į priekį, kelio darbininkas R. D., pasisėmęs pilną kastuvą asfalto, ketino juo užpilti ką tik suvoluotą vietą, siekdamas užtaisyti asfalto dangoje atsiradusį nelygumą (tokia taktika praktikuojama vykdant asfalto klojimą). Pastebėjęs, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo atbuline eiga, R. D. atsitraukė į šoną ir palaukė, kol šis vėl nuvažiuos toliau. Kadangi aikštelė nėra didelė, tai per labai trumpą laiko tarpą volas važinėjo tai pirmyn, tai atgal nuo vieno aikštelės krašto iki kito. Stebėdamas kaip juda volas Nr. 1, R. D. nepastebėjo, kaip prie jo privažiavo volas Nr. 2, kuris taip pat toje vietoje tankino asfaltą. Vos tik volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, jis išpylė kastuve laikytą asfaltą ten, kur buvo numatęs, ir pradėjo jį lyginti. Susikoncentravęs į atliekamą darbą, R. D. nepastebėjo, kad atvažiuoja volas Nr. 2;

4.7.                      paskyra-leidimas Nr. 23 buvo išduotas 2021 m. kovo 29 d. (prieš 5 mėnesius), kai buvo neįmanoma numatyti, su kokiais rizikos veiksniais (pavojais) darbuotojai susidurs 2021 m. rugsėjo
1 d., dirbdami konkrečius darbus, tuo labiau numatyti bei įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Paskyroje-leidime Nr. 23 buvo numatyti visi įmanomi rizikos veiksniai (pavojai), su kuriais gali susidurti darbuotojai, bet šiame dokumente nebuvo įvertinti konkretūs rizikos veiksniai (pavojai), kurie buvo aktualūs būtent 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. dirbant nedidelėje erdvėje, kai įvairiomis kryptimis važinėja keli asfalto lyginimo volai ir tuo pačiu metu toje pačioje erdvėje juda pėsti darbuotojai. Taigi, nėra faktinio pagrindo teigti, kad paskyra-leidimas Nr. 23 buvo dokumentas, kuriame darbdavys tinkamai identifikavo konkrečioje darbo vietoje kylančius rizikos veiksnius. Paskyra-leidimas Nr. 23 iš esmės yra formalus dokumentas, kuris neturėjo jokio realaus vaidmens, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai 2021 m. rugsėjo 1 d. saugiai vykdytų darbus;

4.8.                      atsakant į skundo teiginius, kad VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius iš viso neanalizavo naujai pateiktų įrodymų bei nekėlė papildomo jų tyrimo poreikio, paaiškinta, kad papildomas tyrimas gali būti skirtas, jeigu pareiškėjas nurodo naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, bet šiuo atveju pareiškėjas VDI nenurodė tokių aplinkybių, jis tik nesutiko su nustatytų faktinių aplinkybių vertinimu;

4.9.                      įvykių darbe tyrimo tikslas nėra kaltųjų paieška ir įvardijimas. Tokio tyrimo vienas iš pagrindinių tikslų yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencija. Todėl VDI inspektorė Akte nurodė, kad darbdavys, atlikęs profesinės rizikos vertinimą ir nustatęs, kad judančios darbo priemonės kelia pavojų darbuotojams, turėjo numatyti prevencines priemones, kaip dirbti saugiai. Viena iš prevencinių priemonių – saugaus atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų nustatymas, tuo labiau, kad pareiškėjas (darbdavys) to reikalauja iš darbuotojų, jis net nurodė tai kaip darbuotojų padarytą pažeidimą. Akcentuota, kad darbuotojai gali vykdyti reikalavimą išlaikyti saugų atstumą tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų, taip pat ir užtikrinti saugų darbą, kai žino, koks atstumas yra saugus;

4.10.                      aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, o priežasties turinio apibūdinime nurodyta, jog „Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, neužtikrino, kad <…> būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Akivaizdu, kad darbdaviui privaloma kontrolės funkcija yra nurodyta ne kaip savarankiška nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o tik kaip vienas iš priežasties sudėtinių elementų;

4.11.                      pareiškėjas teigia, jog darbuotojai pažeidė lokalinių teisės aktų reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau jis nepaaiškina, kodėl jis pats neužtikrino, kad būtų kontroliuojama kaip darbuotojai laikosi lokalinių teisės aktų reikalavimų, kuriuos, jo teigimu, pažeidė darbuotojai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo DSSĮ
19 straipsnio 1 dalimi ir 25 straipsnio 1 dalies 13 punktu, užtikrinti, kad darbų vykdymo kontrolė būtų tinkama ir efektyvi, yra darbdavio pareiga;

4.12.                      pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skunde išdėstyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti Išvadose. Išvadose pateiktas vertinimas, kad nei volo Nr. 2 vairuotojas, nei nukentėjęs kelio darbininkas nepažeidė pareiškėjo nurodytų vietinių (lokalinių) darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo Akte konstatuoti, kad priežastis, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, yra pareiškėjo nurodyti Instrukcijos Nr. 16 78.5 punkto ir Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktų, taip pat Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d) ir e) punktų pažeidimai. Pažymėta, kad Instrukcijos Nr. 16 78.5 punkte nurodyta, jog kelio darbininkui draudžiama „lyginti asfaltbetonį priešais judantį plentvolį“, tačiau šiuo atveju R. D. nukentėjo dėl to, kad jis nematė link jo judančio volo, o ne dėl to, kad jis, matydamas priešais judantį volą ir pažeisdamas minėtą reikalavimą, lygino asfaltą. Dėl Instrukcijos Nr. 12
16 punkto, kuriame nurodoma, kad „Važiuojant atbuline eiga, įjungti atbulinės eigos važiavimo signalą, įsitikinti, kad niekas nelenkia ir kad arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių“, tariamo pažeidimo nurodyta, kad tyrimo metu nustatyta, jog volo Nr. 2 vairuotojas buvo įjungęs atbulinės eigos važiavimo signalą, o nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl to, kad vairuotojas pažeidė reikalavimą, tai yra važiavo neįsitikinęs, kad arti nėra žmonių, bet dėl to, kad nepastebėjo jo judėjimo trajektorijoje dirbančio darbuotojo, nes buvo įsitikinęs, kad jo judėjimo trajektorijoje nėra žmonių. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko todėl, kad mažoje erdvėje dirbo keli savaeigiai įrenginiai, kurie nuolat judėjo įvairiomis kryptimis, skleisdami garsus, kai judėjo atbulomis, ir toje pačioje erdvėje tuo pačiu metu judėjo pėstieji. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai tvirtina, jog nebuvo laikytasi Instrukcijos Nr. 12 23 punkto reikalavimo, kad „Darbuotojas turi stebėti, kad prieš pradedant važiuoti prie technikos, o dirbant – technikos važiavimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių“, nes tyrimo metu nustatyta, jog volo Nr. 2 vairuotojas nepastebėjo nukentėjusiojo ir ant jo užvažiavo. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad vairuotojas stengėsi gerai atlikti savo darbą, dairėsi į šalis, stebėjo situaciją, tačiau, dėl susiklosčiusios momentinės situacijos, kai jis iš savo stebėjimo lauko „pametė“ asfaltą pilantį kelio darbininką, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Be to, nėra pagrindo teigti, kad darbuotojai pažeidė Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d) punkto reikalavimą „pradėti bet kokį manevrą arba keisti judėjimo kryptį tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nesukels pavojaus aplinkui esantiems darbuotojams...“ ir e) punkto reikalavimą „kelio darbininkas privalo dirbti taip, kad nuolatos patektų į mechanizmų operatorių ir vairuotojų matomumo zoną ir nuolatos palaikyti kontaktą su jais. O mechanizmų operatoriai ir vairuotojai privalo nuolatos sekti kelio darbininkų judėjimo kryptis ir pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo“, nes būtent darbdavio pareiga yra užtikrinti, jog būtų sudarytos saugios darbo sąlygos, o darbuotojai elgėsi taip, kaip sugebėjo elgtis darbdavio sukurtoje darbo aplinkoje;

4.13.                      pareiškėjo reikalavimas panaikinti Aktą yra nepagrįstas, o jo tenkinimas galėtų sukelti neprognozuojamas teisines pasekmes. Šis aktas, be kita ko yra dokumentas, kuriuo, vadovaujantis 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 349/2011, įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos,
t. y. pateikiami nelaimingo atsitikimo darbe mikroduomenys, kurie teikiami EUROSTAT. Taip pat šis aktas yra pagrindas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniams skyriams pradėti įvykio darbe pripažinimo / nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūras (mokėti socialines išmokas nukentėjusiesiems). Be to, nėra pagrindo panaikinti ir Išvadas, nes Išvadose buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti pareiškėjo pateikti argumentai, įvykio darbe tyrimo medžiaga ir Aktas.

5.       Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad jis pritaria VDI atsiliepime į skundą išsakytai pozicijai bei pateiktiems argumentams.

 

II.

 

6.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. birželio 11 d. sprendimu iš dalies atmetė pareiškėjo AB „Eurovia Lietuva“ skundą.

7.       Teismas nustatė, kad:

7.1.                      2021 m. rugsėjo 1 d. 12.30 val. AB „Eurovia Lietuva“ vykdant asfalto klojimo darbus teniso aikštelėje, asfalto lyginimo volas partrenkė R. D. ir pervažiavo jam koją, dėl ko šis darbuotojas patyrė sunkią traumą;

7.2.                      pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 2 d., užpildydamas Pranešimo apie įvykį darbe formą, apie Nelaimingą atsitikimą informavo VDI Vilniaus teritorinį skyrių;

7.3.                      VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė R. G. ištyrė įvykį darbe ir 2021 m. gruodžio 28 d. surašė Aktą. Šio akto 4 punkte nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės: „vykdant statybos rangos sutartį Nr. 21-RR13 buvo atliekami asfaltavimo darbai objekte „Asfaltbetonio dangos įrengimo darbai teniso korte, adresu: (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 1 d. apie 12 val. 30 min. du volai HD13 su kabina asfaltuojamoje aikštelėje važinėjo vienas paskui kitą ir tankino asfalto siūles, jungiančias asfalto klotuvo paskleisto asfalto juostas. Du kelio darbininkai stovėjo netoli judančių volų ir stebėjo, ar tankinama asfalto danga, pravažiavus volams, neprarado lygumo: neatsirado įdubimų, įtrūkimų. Kai kelio dangoje atsiranda nelygumų, kelio darbininkai užpila asfaltu, išlygina ir tada volai vėl privoluoja tas vietas. Volui Nr. 1 aikštelėje pavažiavus į priekį, kelio darbininkas R. D., laikydamas rankose pilną kastuvą asfalto, ketino juo užpilti ką tik suvoluotą vietą, kad būtų užtaisytas asfalto dangoje atsiradęs nelygumas. R. D. pastebėjo, kad tas pats volas Nr. 1 vėl juda link jo, tik atbuline eiga, kelio darbininkas pasitraukė į šoną ir palaukė, kol šis volas nuvažiuos toliau. Volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas išpylė kastuve laikytą asfaltą ir pradėjo jį lyginti. R. D. nepastebėjo, kaip jam iš galo atvažiavo volas Nr.2. Volo Nr. 2 operatorius J. K., susikoncentravęs į tai, ar asfaltas tinkamai sutankinamas, nepastebėjo, kad jam iš galo dirba R. D.. Judėdamas atbuline eiga, volas Nr. 2 kliudė kelio darbininką R. D., šis nuo smūgio nukrito ant žemės ir volas galiniu valcu pervažiavo jam koją“, o 10 punkte – priežastys: „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti, numatytas lokaliniuose teisės aktuose (technologinėje kortelėje, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalis „Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudalyti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:<...> 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad <...> darbo sąlygos <...> darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 13 punktas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“;

7.4.                      pareiškėjas 2022 m. sausio 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su VDI nustatytais saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo turinio elementais, ir prašė skirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, siekiant išsiaiškinti ir išvardyti tikrąsias nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes bei priežastis;

7.5.                      VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius 2022 m. vasario 3 d. parengė Išvadas, kuriose nurodė, kad pareiškėjo argumentai nesuteikia pagrindo teigti, jog VDI inspektorės atliktas tyrimas ir Akte nurodytos įvykio darbe aplinkybės bei įvardytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys neatitinka Tyrimo nuostatų reikalavimų, ir pasiūlė atmesti pareiškėjo skundą;

7.6.                      Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, remdamasis Išvadomis, 2022 m. vasario 27 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atmetė pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skundą ir baigė administracinę procedūrą.

8.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą (be kita ko, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 349/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, nuostatas) ir jį aiškinančią teismų praktiką. Teismas pažymėjo, kad, kaip matyti iš Akte užfiksuotų faktinių aplinkybių, nelaimingas atsitikimas darbe įvyko nustatytu darbo laiku pareiškėjui pagal rangos sutartį vykdant asfalto klojimo darbus objekte – teniso aikštelėje,
t. y. R. D. darbo vietoje. Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės yra išsamiai aprašytos Akte. Pareiškėjas neginčija šių aplinkybių, bet nesutinka su jų vertinimu, o būtent – su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi.

9.       Teismas akcentavo, kad R. D. sunkią traumą patyrė būtent dėl fizinio rizikos veiksnio – judančio asfalto lyginimo volo, kuris jį partrenkė ir pervažiavo jo koją. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo asfaltavimo darbai atliekami vadovaujantis Asfalto darbų klojimo technologine kortele. Darbuotojus, atliekančius asfaltbetonio dangos įrengimo darbus, su šios technologinės kortelės reikalavimais supažindina statybų vadovas G. Š.. Technologinės kortelės 5 dalyje buvo nurodyti darbų saugos reikalavimai, atliekant asfaltavimo darbus, taip jų e punkte – „kelio darbininkas privalo dirbti taip, kad nuolatos patektų į mechanizmų operatorių ir vairuotojų matomumo zoną ir nuolatos palaikyti kontaktą su jais. O mechanizmų operatoriai ir vairuotojai privalo nuolatos sekti kelio darbininkų judėjimo kryptis ir pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo“. Su Asfalto darbų klojimo technologine kortele buvo supažindinti pasirašytinai ir R. D., ir J. K.. Be to, kelio darbininkas R. D. 2021 m. balandžio 7 d. buvo supažindintas su Instrukcija Nr. 16, kurios 78.5 punkte nurodyta, kad „kelio darbininkui draudžiama: <...> lyginti asfaltbetonį priešais judantį plentvolį.“ Volo operatorius J. K. 2021 m. gegužės 24 d. buvo supažindintas su Instrukcija Nr. 12, kurios 16 punkte nurodyta pareiga „važiuojant atbuline eiga <...> įsitikinti, kad <...> arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių“, o 23 punkte nurodyta, kad „darbuotojas turi stebėti, kad prieš pradedant važiuoti prie technikos, o dirbant-technikos važiavimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių.“

10.       Teismas atkreipė dėmesį į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad AB „Eurovia Lietuva“ kelio darbininko darbo vietose 2009 m. spalio 5 d. buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas: identifikuoti fiziniai, fizikiniai, ergonominiai, psichosocialiniai rizikos veiksniai (2009 m. spalio 5 d. Profesinės rizikos vertinimo kortelė Nr. 28). Įvertinus fizinius, ergonominius, psichosocialinius rizikos veiksnius nustatyta priimtina rizika, įvertinus fizikinius rizikos veiksnius: triukšmą ir rankas veikiančią vibraciją; dirbant su vibroplokšte AMMAN AVP 1850, nustatyta nepriimtina rizika. Vertinant fizinius rizikos veiksnius, vertintas elektros srovės pavojus, gaisro ir sprogos sauga, pavojus susižeisti aštriais įrankiais ir kitais daiktais, pavojus, susijęs su eismu ir judėjimu (galimas transporto priemonės susidūrimas su kitomis transporto priemonėmis, nuvažiavimas nuo kelio, virtimas dėl slidžios kelio dangos, viršyto leistino greičio, esant techniškai netvarkingai transporto priemonei, pavojus padidėja transporto priemonei sustojus važiuojamoje dalyje, remonto atveju, jei nedėvimi drabužiai ar liemenės su atšvaitais), kritimo iš aukščio pavojus bei pavojus, susijęs su įvairiais darbuotojo kelyje pasitaikančiais darbais.

11.       Teismas nustatė, jog VDI specialistai, nagrinėdami 2022 m. sausio 21 d. skundą, vertino ir pareiškėjo pateiktus naujus dokumentus, t. y. AB „Eurovia Lietuva“ Paskyrų-leidimų tvarkos aprašą; AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą dėl atnaujintų „5 pirmų minučių“ pildymo formos patvirtinimo ir naudojimo ir „5 pirmų minučių“ eigos aprašą; „5 pirmos minutės“ formą nelaimingo atsitikimo dieną; AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, tikrinimo, keitimo ir papildymo, darbuotojų instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos; AB „Eurovia Lietuva“ generalinio direktoriaus įsakymą dėl darbų saugos patikrinimų vykdymo bendrovės darbų vykdymo objektuose ir gamybos vietose ir nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašą. Teismo vertinimu, nenustatyta, kad pateikti dokumentai turėjo kokią nors reikšmę VDI inspektorės padarytoms išvadoms ar įtaką įvardytai nelaimingo atsitikimo darbe priežasčiai. Nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašas patvirtino Akte nurodytas įvykio darbe aplinkybes. Taigi, kadangi naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės nepaaiškėjo, kaip tai nustatyta Metodinių nurodymų 40 punkte, nebuvo teisinio pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą.

12.       Teismas pažymėjo, kad 2021 m. kovo 29 d. išduota paskyra-leidimas Nr. 23 yra vienas iš tyrimo bylos dokumentų, kuriuos vertino VDI inspektorė. Susipažinus su jos turiniu, matyti, kad ji nėra skirta konkrečiam darbui, konkrečiam darbų vykdymo laikotarpiui, o yra abstraktaus, formalaus pobūdžio. Paskyroje-leidime Nr. 23 nenurodyti konkretūs rizikos veiksniai (pavojai), su kuriais gali susidurti darbuotojai, dirbdami konkretų darbą (šiuo atveju – asfaltavimo darbus 2021 m. rugsėjo 
1 d. nurodytoje teritorijoje), įvardijamos numatytos prevencinės ir kontrolės priemonės, paskiriami asmenys, atsakingi už vykdomų darbų kontrolę, darbuotojai papildomai instruktuojami kaip saugiai dirbti. Teismas nurodė, kad VDI nekvestionavo pareiškėjo profesinės rizikos vertinimo fakto, tačiau atkreipė dėmesys į tai, kad asfaltavimo darbai buvo vykdomi mažoje erdvėje – lauko teniso aikštelėje, o tai kelia ypatingą pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Todėl darbai, vykdomi nurodytomis sąlygomis, neapsiriboja vien formaliu profesinės rizikos įvertinimu, jiems keliami ir ypatingi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, padarė išvadą, kad paskyra-leidimas Nr. 23 nepagrindžia fakto, jog, pareiškėjui atliekant asfaltavimo darbus
2021 m. rugsėjo 1 d. teniso aikštelėje, buvo identifikuoti ir įvertinti fiziniai rizikos veiksniai.

13.       Teismas pritarė Akte padarytai išvadai, jog vertinant profesinę riziką neidentifikuoti ir neįvertinti fiziniai rizikos veiksniai kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus, nenumatytos priemonės rizikai šalinti / mažinti, nenumatytas saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, taip pat nenumatytos prevencinės priemonės rizikos vertinimo metu nustačius nepriimtiną riziką dėl fizikinių rizikos veiksnių: triukšmo ir rankas veikiančios vibracijos. Ir tai įrodo saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumą, pasireiškusį tuo, kad, atliekant darbuotojo R. D. profesinės rizikos vertinimą, nebuvo nustatyta tvarka identifikuotas fizinis rizikos veiksnys – judančios darbo priemonės, kai yra dirbama nedidelėje erdvėje, kurioje kartu juda darbo priemonės ir pėsti darbuotojai, kuris ir buvo priežastis nelaimingam atsitikimui darbe kilti.

14.       Teismas, atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl darbuotojų kaltės, akcentavo, kad, kaip matyti iš R. D. 2021 m. rugsėjo 7 d. paaiškinimo, įvykio dieną jis dirbo objekte, kuriame anksčiau nebuvo dirbęs. Atsižvelgiant į šio darbuotojo darbo specifiką (jis yra kelio darbininkas, kloja asfalto dangą įvairiuose skirtinguose objektuose), kai darbo aplinka kiekvieną dieną kinta, profesinės rizikos vertinimas nėra vienkartinė procedūra, kurią atlikus galima tikėtis, kad bus užtikrintas saugus darbuotojų darbas. Šiuo atveju asfaltavimo darbai buvo vykdomi mažame plote, kuriame judėjo ne tik mechaninės priemonės, bet ir pėsti darbininkai, kas lėmė padidintą riziką, kuri turėjo būti ne tik įvertinta iš anksto, bet su tuo susiję pavojai turėjo būti vertinami konkrečioje darbo vietoje prieš pradedant darbą. Teismas, atsižvelgdamas į aktualų teisinį reguliavimą, pabrėžė, kad būtent darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais.

15.       Teismo vertinimu, Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies e punkto reikalavimas „pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo“ nėra pakankamas saugumo darbe prevencijos prasme, kadangi pareiškėjas (darbdavys) šiuo atveju neapibrėžia, kas yra „saugus atstumas“. Pareiga numatyti prevencines priemones tenka būtent darbdaviui, todėl šiuo atveju pareiškėjas, atlikęs profesinės rizikos vertinimą ir nustatęs, kad judančios darbo priemonės kelia pavojų darbuotojams, turėjo konkrečiai nurodyti, ką laiko saugiu atstumu tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų. Taigi, tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog paties pareiškėjo nustatyti reikalavimai buvo nepakankamai aiškūs, todėl yra neteisinga kaltinti darbuotojus jų pažeidimu.

16.       Teismas atkreipė dėmesį į Akte nustatytas faktines aplinkybes, kad R. D., pastebėjęs, kad volas Nr. 1 vėl juda link jo atbuline eiga, atsitraukė į šoną ir palaukė, kol šis vėl nuvažiuos toliau. Kadangi aikštelė nėra didelė, tai per labai trumpą laiko tarpą volas važinėjo tai pirmyn, tai atgal nuo vieno aikštelės krašto iki kito. R. D., stebėdamas kaip juda volas Nr. 1, nepastebėjo, kaip prie jo iš nugaros privažiavo volas Nr. 2, kuris taip pat toje vietoje tankino asfaltą. Vos tik volui Nr. 1 pavažiavus į priekį, kelio darbininkas, atitaikęs momentą, išpylė kastuve laikytą asfaltą ten, kur buvo numatęs, ir pradėjo jį lyginti. R. D., susikoncentravęs į atliekamą darbą, nepastebėjo atvažiuojančio volo Nr. 2. Teismas, įvertinęs šiuos nukentėjusio darbuotojo veiksmus, nenustatė pagrindo išvadai, kad buvo nesilaikoma pareiškėjo nurodytų instrukcijų reikalavimų. R. D., dirbdamas mažoje erdvėje ir susikoncentravęs į darbą, nepastebėjo volo Nr. 2, jis pateko į volo Nr. 2 vairuotojo akląją zoną. Pareiškėjas, siekdamas išvengti tokios situacijos, turėjo paskirti darbų stebėtoją, kuris privalėtų įspėti apie kylantį pavojų. Kaip matyti iš tyrimo medžiagos, už darbų saugą atsakingas asmuo nematė įvykio. Teismo vertinimu, tai dar kartą patvirtina saugos priemonių nepakankamumą.

17.       Teismas priėjo prie išvados, kad aptariamą nelaimingą atsitikimą darbe iš esmės lėmė ne neatsargūs, lengvabūdiški darbuotojų veiksmai, o tai, kad nebuvo tinkamai numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės. Darbuotojas pagal susidariusias faktines aplinkybes negalėjo numatyti, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti padarinių, nes supažindinti darbuotoją su pavojais darbo vietoje bei įgyvendinti organizacines priemones, nustatant bei įgyvendinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vidinės kontrolės sistemą, taip pat ir įvertinti žmogiškosios klaidos galimą įtaką, yra darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintos darbdavio pareigos.

18.       Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Akte nėra pagrįstas teiginys, jog jis neužtikrino, kad būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų. Kaip minėta, Akte nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi yra įvardijamas „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas“, kurio turinį sudaro tai, kad: „Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti, numatytas lokaliniuose teisės aktuose (technologinėje kortelėje, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“. Iš šios formuluotės bei Akte nurodytų pažeistų teisės normų galima konstatuoti, kad aptariama darbdaviui privaloma kontrolės funkcija nėra įtvirtinta kaip savarankiška nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, o tik įvardijama kaip vienas iš priežasties sudėtinių elementų. Šiuo atveju nustatyta, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė tai, kad pas pareiškėją buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, pasireiškusi tuo, kad darbdavys, pradiniame etape atlikdamas profesinės rizikos vertinimą vykdant asfalto klojimo darbus, neidentifikavo ir neįvertino profesinės rizikos veiksnio. Siekiant, kad ateityje panašūs nelaimingi atsitikimai nepasikartotų, darbdaviui būtina tai įvertinti ir numatyti atitinkamas prevencines priemones, kurios apima ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų kontrolę.

19.       Teismas nusprendė, kad VDI inspektorė tinkamai, vadovaudamasi Tyrimo nuostatų 29 ir 30 punktuose nustatytais reikalavimais, atliko nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, nustatė ne tik esmines šio įvykio priežastis, bet ir jo metu buvusias ir susidariusias sąlygas, kurios vienaip ar kitaip turėjo įtakos įvykiui, prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti ir pan., įvardijo teisės normų pažeidimus, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti Aktą.

20.       Teismo vertinimu, atitinkamai, yra teisėtos ir pagrįstos Sprendimo išvados, kad įvykis darbe ištirtas nepažeidžiant Tyrimo nuostatų. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės ir teisinis jų vertinimas pateiktas Išvadose, kurios yra neatskiriama Sprendimo dalis ir yra pagrįstos. Teismas nenustatė pagrindo teigti, kad VDI nesilaikė išankstinio ginčų nagrinėjimo tvarkos, išplėsdama Akto argumentaciją. Iš Išvadų turinio matyti, kad VDI, nagrinėdama skundą, išsamiai atsakė į jame nurodytus argumentus, pateikė jų teisinį vertinimą.

21.       Teismas taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VDI Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą įvykio tyrimą, nes pareiškėjas skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie tyrimo metu nebuvo įvertinti. Pareiškėjas, siekdamas papildomo tyrimo, iš esmės siekia paneigti tyrimo metu nustatytas įvykio kilimo priežastis. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas neišsamiai, pažeidžiant įstatymų nuostatas.

22.       Teismas likusius proceso dalyvių argumentus laikė neesminiais ir nutarė dėl jų nepasisakyti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

 

III.

 

23.       Pareiškėjas AB „Eurovia Lietuva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

24.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus, taip pat papildomai nurodo:

24.1.                      teismas bylą išnagrinėjo grubiai pažeisdamas fundamentalią pareiškėjo teisę į teisingą teismą bei priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Teismas netyrė ir nevertino jokių skundo argumentų, o skundžiamas teismo sprendimas yra iš esmės pažodinė panaikinto 2022 m. rugsėjo
22 d. teismo sprendimo kopija (iš dokumentų metaduomenų matyti, kad, rengiant 2024 m. birželio 11 d. sprendimą, buvo panaudotas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo projektas);

24.2.                      teismo posėdyje proceso dalyviams buvo nurodyta neišsiplėsti su paaiškinimais, nes byla nagrinėjama ne pirmą kartą. Teismo posėdyje buvo ribojama pareiškėjo atstovo teisė pasisakyti dėl tiesiogiai ir betarpiškai susijusių su bylai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis klausimų. Teismas netgi konkrečiai nurodė, apie kokias aplinkybes pareiškėjo atstovai turėtų kalbėti, o apie kokias – ne. Teismas nurodė, kad kitos aplinkybės, nurodytos skunde, jau buvo išnagrinėtos. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 1 dalyje ir 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas ištirti įrodymus bei nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes;

24.3.                      teismas netyrė ir nevertino esminių įrodymų, paneigiančių Akte nurodytą aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Pareiškėjo nuomone, šio ginčo atveju susiklostė situacija, kai VDI inspektorė ginčijamas išvadas padarė neištyrusi ir nesiremdama (net neturėdama) esminiais pareiškėjo vidaus dokumentais, kurie yra tiesiogiai susiję su VDI konstatuotais saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumo elementais, taip pat neturėdama reikiamos kvalifikacijos, būtinųjų kompetencijų ir specialių žinių. Pareiškėjas, vadovaudamasis Metodiniais nurodymais ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. V-290 patvirtintu Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimo tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai ir profesines ligas, tvarkos aprašu, teigia, kad šiuo atveju konstatuoti grubūs minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimai, kuriuos padarė VDI inspektorė, atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir rengdama Aktą, o teismas ignoravo visus šiuos pažeidimus;

24.4.                      UAB „SDG“ atliko profesinės rizikos vertinimą pas pareiškėją ir 2022 m. gegužės
4 d. pateikė Profesinės rizikos įvertinimo duomenis-ataskaitą. Minėta akredituota įmonė nenustatė jokių nepriimtinų rizikos veiksnių, įskaitant fizinius, nepastovioje darbo vietoje nei kelio darbininkui, nei volo mechanizatoriui vykdant jiems pavestas darbines funkcijas. Pareiškėjas 2024 m. birželio
6 d. teismo posėdyje atkreipė teismo dėmesį į minėtą Profesinės rizikos įvertinimo duomenis-ataskaitą, kuri buvo pateikta kartu su pareiškėjo 2022 m. spalio 24 d. apeliaciniu skundu, bet teismas netyrė šio įrodymo ir dėl jo nepasisakė skundžiamame sprendime;

24.5.                      teismas nepagrįstai konstatavo, kad VDI inspektorė vertino paskyros-leidimo Nr. 23 turinį, nes Akte net neužsiminta apie šį dokumentą. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog VDI nekvestionavo pareiškėjo profesinės rizikos vertinimo fakto. Teismas skundžiamame sprendime ne analizavo Akto teisėtumą ir pagrįstumą, bet pateikė minimaliai perfrazuotą išimtinai tik Išvadoje pateiktą paskyros-leidimo Nr. 23 vertinimą;

24.6.                      teismas tinkamai neįvertino paskyros-leidimo Nr. 23. Pareiškėjo teigimu, nėra jokio norminio teisės akto, kuriame būtų imperatyviai (ar bent jau fakultatyviai) nustatyta paskyrų-leidimų išdavimo tvarka ar privalomi jų turinio elementai. Nei VDI, nei teismas nesurinko jokių objektyvių įrodymų, kurie būtų leidę ištirti ir įvertinti pareiškėjo veiklos pobūdį, ypač techninius ir technologinius jo veiklos aspektus, todėl teismo sprendime pateiktas nepagrįstas vertinimas, pagal kurį (1) asfaltavimo darbų pavojingumas susietas su teritorijos, kurioje atliekami darbai, plotu ir, atitinkamai, asfaltavimo darbai lauko teniso aikštelėje priskirti prie keliančių ypatingą pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai), ir (2) nustatyta, kad pareiškėjui kilo pareiga konkrečiai apibrėžti saugų atstumą tarp nuolat judančių volų ir kelio darbininkų, net nesigilinant ir nevertinant, ar tai yra įmanoma;

24.7.                      neaišku, kodėl teismas sutiko su Akte pateiktomis išvadomis dėl nelaimingo atsitikimo darbe kilimo priežasčių, nes, kaip minėta, teismas pats neanalizavo pareiškėjo pateiktos profesinės rizikos vertinimo kortelės ir jos rezultatų, o tik pacitavo Išvadose aptartą paskyros-leidimo Nr. 23 vertinimą. Be to, teismas faktiškai konstatavo, kad pareiškėjas netinkamai atliko nukentėjusio darbuotojo profesinės rizikos vertinimą, tačiau tokia išvada prieštarauja teisiniam reguliavimui (PRV nuostatų 3.12 p.) ir rodo teismo nekompetenciją, nustatant patį rizikos vertinimo objektą;

24.8.                      nei VDI, nei teismas iš viso netyrė ir nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų, tiesiogiai susijusių su Akte nustatytais saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumo turinio elementais, o konkrečiai: 1. prevencinių priemonių rizikai mažinti / šalinti nustatymu; 2. darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrole; 3. saugaus atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų nustatymu. VDI inspektorė, atlikdama įvykio tyrimą, neprašė pareiškėjo pateikti tuos dokumentus, kurie yra susiję su pareiškėjo vykdoma darbuotojų saugos ir sveikatos prevencija bei kontrole. Pareiškėjas per visą tyrimo laikotarpį aktyviai bendradarbiavo su VDI, teikė visą prašomą medžiagą, dokumentus ir kt., tačiau, priimant Aktą, realiai joks prevencinių priemonių numatymo ir kontrolės pakankamumo vertinimas nebuvo atliktas;

24.9.                      teismo išvados, kad darbdavys turėjo paskirti darbų stebėtoją, kuris privalėtų įspėti apie kylantį pavojų, ir kad, siekiant, jog ateityje nepasikartotų panašūs nelaimingi atsitikimai, darbdaviui būtina tai įvertinti ir numatyti atitinkamas prevencines priemones, kurios apima ir darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų kontrolę, neturi jokio faktinio pagrindo. Teismas šioje dalyje į sprendimą tik formaliai perkėlė teismo posėdyje išreikštą VDI tarnautojo, rengusio Išvadas, nuomonę ir nepateikė argumentų dėl saugos ir sveikatos reikalavimų kontrolės pas pareiškėją nebuvimo;

24.10.                      teismas padarė ir tokių išvadų, kurios prieštarauja nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įraše užfiksuotoms aplinkybėms. Teismas nurodė, kad nukentėjęs darbuotojas R. D. buvo patekęs į volo mechanizatoriaus J. K. akląją zoną, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog J. K. nepastebėjo R. D. todėl, kad jis, prieš pradėdamas judėti atbuline eiga, neapsidairė ir į voluojamą plotą žiūrėjo tik per dešinį petį, nesilaikydamas Instrukcijos Nr. 12 23 punkto ir Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies e punkto reikalavimų;

24.11.                      teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VDI Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjas tiek prie skundo Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, tiek prie skundo teismui pridėjo papildomus dokumentus, susijusius su prevencinių priemonių nustatymu bei saugos ir sveikatos laikymosi kontrolės įgyvendinimu. Nurodytų įrodymų pateikimas vienareikšmiškai patvirtina, kad VDI inspektorė, atlikdama tyrimą, neįvertino šių dokumentų ir todėl nenustatė reikšmingų aplinkybių, Akte padarė niekuo nepagrįstas išvadas.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

26.       VDI atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir papildomai nurodo:

26.1.                      2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje proceso dalyviams buvo suteikta galimybė išsamiai pasisakyti, teikti nuomonę ir įrodymus. Vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, pakartotinis įrodymų, kurie jau buvo tirti teisme ir dėl kurių teismo priimti sprendimai jau buvo aprobuoti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tyrimas būtų buvęs netikslingas;

26.2.                      paskyra-leidimas Nr. 23 buvo įvardyta tik pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skunde. Būtent todėl VDI specialistai, nagrinėdami šį skundą ir vadovaudamiesi išsamumo principu, savo nuomonę dėl minėto dokumento pateikė tik Išvadose. Be to, pažymėta, kad reikalavimai paskyrų-leidimų išdavimui bei jų turiniui, atliekant statybos darbus, yra įtvirtinti Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 11–13 punktuose ir 3 priede. Paskyros-leidimo Nr. 23 reikšmė, įvardijant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, buvo išsamiai analizuota 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje, ir teismas išnagrinėjo ir įvertino visas su šio dokumento išdavimu susijusiais aplinkybes;

26.3.                      2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje buvo dar kartą įdėmiai išanalizuotas pareiškėjo pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matomos aplinkybės yra tiksliai aprašytos Akte. Vaizdo įraše matomos aplinkybes paneigia pareiškėjo teiginius, kad, jei J. K. būtų apsidairęs, jis būtų pastebėjęs R. D. ir būtų buvę išvengta nelaimingo atsitikimo darbe;

26.4.                      pareiškėjo akcentuotame Darbuotojų saugos ir sveikatos ekspertizių skyrimo tiriant įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai patiria žalą sveikatai, ir profesines ligas, tvarkos apraše yra numatyta galimybė įvykį darbe tiriančiam VDI inspektoriui pasinaudoti eksperto pagalba. VDI inspektorius naudojasi eksperto pagalba, kai jo turima kompetencija ir specialiosios žinios nėra pakankamos identifikuoti galimas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad įvykis darbe įvyko ne dėl technologinių asfalto klojimo ypatumų, o dėl netinkamo darbų organizavimo darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo aspektu. VDI inspektorės, kuri tyrė aptariamą įvykį, išsilavinimas (aukštasis universitetinis darbo higienos gydytojos išsilavinimas) bei ilgametė (daugiau nei 10 m.) tarnavimo VDI patirtis (nuolatinė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų statybos, apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo bei kitų ekonominės veiklos rūšių įmonių kontrolė, atlikti ir atliekami nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai) leidžia konstatuoti jos kompetenciją nustatyti įmonėje atlikto profesinės rizikos vertinimo atitiktį teisės aktų reikalavimams ir identifikuoti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimo ribotumus, organizuojant darbus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

IV.

 

27.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2022 m. vasario 4 d. sprendimo Nr. SD-129-2834 ir VDI darbo inspektorės R. G. 2021 m. gruodžio 8 d. nelaimingo atsitikimo darbe (N-1 forma) akto Nr. 5 teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti VDI Vilniaus teritorinį skyrių atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą.

28.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29.       Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo teiginius dėl jo teisės į teisingą teismą pažeidimo, atkreipia dėmesį į tai, kad proceso šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, pageidavimus gauti procesinius dokumentus elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitiems proceso dalyviams, liudytojams, specialistams ir ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų proceso dalyvių prašymams, argumentams ir samprotavimams, prašyti teismo priimti nutartį dėl bylos medžiagos neviešinimo, gauti teismo sprendimų ar nutarčių, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus (skaitmenines kopijas), apskųsti teismo sprendimus bei nutartis ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (ABTĮ 52 str. 2 d.). Tačiau proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (ABTĮ 11 str. 2 d.). Teismas imasi šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (ABTĮ 11 str. 1 d.).

30.       Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti įrodymus byloje: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (ABTĮ 78 str. 1 d.).. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-139/2012, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1350-575/2018). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.

31.       Šiuo atveju nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės 2024 m. birželio 6 d. teismo posėdyje (trukmė – apie 1.15 val.), kuriame dalyvavo, be kita ko, pareiškėjo atstovai (įskaitant atstovą advokatą, taip pat AB „Eurovia Lietuva“ statybos vadovą G. Š.). Pareiškėjo atstovams buvo sudaryta galimybė pasisakyti teismo posėdyje, teikti įrodymus ir paaiškinimus, pavyzdžiui, dėlioti įvairias asfaltavimo darbų situacijas. Teisėjų kolegijos pirmininkė, siekdama užtikrinti, jog būtų teikiami tik su ginču susiję paaiškinimai, porą kartų sustabdė pareiškėjo atstovus ir pasiūlė, kokias ginčui teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes jie galėtų paaiškinti (pvz., nurodė, kad bendros aplinkybės jau yra išdėstytos skunde, o pareiškėjo atstovai turėtų pasisakyti dėl konkretaus nelaimingo atsitikimo darbe). Teisėjų kolegijos pirmininkė taip pat stabdė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovus, kai jų paaiškinimai ir / ar klausimai nebuvo susiję su ginču. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, jog teismas neleido jam (jo atstovams) pasisakyti ir dėl to neišnagrinėjo šios administracinės bylos iš esmės, tačiau neįvardijo, kokių konkrečiai aplinkybių jis neturėjo galimybės paaiškinti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismo posėdžio garso įrašu, nenustatė, kad pareiškėjo teisė būti išklausytam šiuo aspektu buvo pažeista.

32.       Teisėjų kolegija dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies akcentuoja, jog ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis nustato, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje, neatskleidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (apsiribojimas teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan.) apeliacinės instancijos teismui suteikia pagrindą konstatuoti, kad teismo sprendimas be motyvų ir jį panaikinti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-2174/2006, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A442-1482/2010, 2017 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1273-438/2017).

33.       Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimus bylose Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18064/91) ir Hiro Balani prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91);
1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 20124/92)). Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, dėl kurių netenkintas jos skundas, ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme negali būti prilyginama motyvų nebuvimui ar tapatinama su motyvų nebuvimu. Be to, tuo atveju, kai teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-442/2020).

34.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendime išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir jį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi panaikino 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad: tiriant įvykį darbe privalu, visų pirma, nustatyti kiek įmanoma tikslesnes įvykio darbe faktines aplinkybes, kurios nagrinėjamo ginčo atveju yra itin reikšmingos; akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl faktinių aplinkybių apie įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, turėjusias įtakos įvykiui arba jį lėmusias, o skirtingą vertinimą, kaip matyti tiek iš Akte, tiek kituose procedūriniuose ir procesiniuose dokumentuose nurodytų įvykio aplinkybių detalumo, lemia duomenų, fiksuotų įvykio vaizdo įraše, interpretavimas; pirmosios instancijos teismas netyrė įvykio darbe vaizdo įrašo, kuriame, sprendžiant iš kitų bylos duomenų, yra fiksuotos reikšmingiausios įvykio darbe metu buvusios ar susidariusios sąlygos, turėjusios įtakos įvykiui arba jį lėmusios, ir, priimdamas sprendimą, nepasisakė dėl šio įrodymo.

35.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės neišnagrinėjo bylos, kuri (pozicija) grindžiama tuo, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo parengtas ant 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo projekto, yra nepagrįsta. Pareiškėjas neįvardija jokios teisės normos, sudarančios prielaidas konstatuoti, jog vėlesnis teismo procesinis sprendimas negali būti rengiamas ant ankstesniojo teismo sprendimo projekto (kopijos), padarant atitinkamus pakeitimus. Be to, kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties turinio, 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimas buvo panaikintas iš esmės dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes, neištyrė šio atsitikimo vaizdo įrašo, bet apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendimo motyvų pagrįstumo kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su nelaimingo atsitikimo darbe vaizdo įrašu, bet nepakeitęs savo vertinimo dėl ginčo faktinių aplinkybių ir skundžiamame teismo sprendime pakartodamas daugelį 2022 m. rugsėjo 22 d. teismo sprendime išdėstytų motyvų, iš esmės nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimamą sprendimą.

36.       Atsakant į pareiškėjo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

37.       ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

38.       Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismų praktikoje skiriami du, tarpusavyje susiję, įrodinėjimo naštos aspektai. Pirmasis apima pareigą pateikti įrodymus ir vadinamas pozityviu įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektu. Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Šiame kontekste įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 56 str. 5 d.). Kitas įrodinėjimo naštos paskirstymo aspektas – negatyvusis – tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-963/2009, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2897-492/2017).

39.       Teisėjų kolegija nustatė, kad aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe faktinės aplinkybės yra pakankamai tiksliai aprašytos Akte, taip pat užfiksuotos pareiškėjo pateiktame vaizdo įraše. Šiame kontekste pareiškėjas nesutinka iš esmės tik su pirmosios instancijos teismo interpretavimu, jog volo Nr. 2 mechanizatorius J. K. nepastebėjo nukentėjusio kelio darbininko R. D. dėl to, kad R. D. pateko į J. K. akląją zoną, ir teigia, kad J. K. nepastebėjo R. D. dėl to, kad J. K., prieš pradėdamas judėti su volu Nr. 2 atbuline eiga, neapsidairė ir į voluojamą plotą žiūrėjo tik per dešinį petį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo pateiktą vaizdinę medžiagą (įskaitant skunde pateiktas nuotraukas (stopkadrus)), taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų apie prieš pat įvykį egzistavusias fizines kliūtis, dėl kurių J. K. nebūtų galėjęs pamatyti R. D., net jei jis būtų atsisukęs tiesiogiai į nukentėjusį kelio darbininką, buvusį volo kairėje (pvz., kaip matyti, volo kabinos sienos iš visų pusių yra įstiklintos, kairėje kabinos pusėje yra įrengtas veidrodis), pritaria pareiškėjo pozicijai, kad J. K., važiuodamas volu Nr. 2 atbuline eiga, nepastebėjo R. D. dėl to, kad J. K. žiūrėjo tik per savo dešinį petį.

40.       Nustatytas faktines aplinkybes vertinant ginčui aktualaus teisinio reguliavimo kontekste, pažymėtina, kad, pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo paskirtis yra nustatyti: 1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; 2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; <...> 4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; <...>.

41.       Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbuotojų sauga ir sveikata apibrėžiama kaip visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo profesinės rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pagal to paties straipsnio 15 punktą, įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe; o, pagal 21 punktą, nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.

42.       Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai <...>. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų pareigos saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą bei gyvybę, nurodytos šio Įstatymo 33 straipsnyje, neatleidžia darbdavio nuo šioje dalyje nustatytos pareigos. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones.

43.       Darbo vietų įrengimas statybvietėse yra reglamentuojamas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalyje (2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1169 redakcija) nurodyta, kad statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Pažymėtina, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje 2022 m. gegužės 1 d. (t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d. įstatymo Nr. XIV-551 redakcijoje), yra įtvirtintos iš esmės analogiškos nuostatos ir papildomai nustatyta, kad darbdaviai privalo atsižvelgti į saugos ir sveikatos koordinatorių nurodymus.

44.       Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.), 2 punkte buvo įtvirtinta sąvoka „laikinosios arba kilnojamosios statybvietės“, kuri apibrėžiama kaip visos statybos vietos, kuriose atliekami pastatų, kelių, tiltų, uostų statybos darbai; statybvietėse atliekamų darbų sąrašas nurodytas Nuostatų 1 priede. Šis apibrėžimas atitinka 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/57/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse įgyvendinimo (aštuntoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio
1 dalyje) 2 straipsnio a punkte pateiktą sąvokos „laikinosios arba kilnojamosios statybvietės“ apibrėžimą, galiojantį iki šiol. Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 1 priede (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) buvo pateiktas statybvietės atliekamų darbų sąrašas: 1. žemės darbai; 2. naujo statinio statybos darbai; 3. surenkamųjų elementų montavimas ir išardymas;
4. pertvarkymas arba įrengimas; 5. statinio rekonstravimas; 6. remontas (6.1. kapitalinis;
6.2. paprastasis); 7. ardymas; 8. griovimas; 9. žemės nusausinimo (drenažo) sistemų įrengimo ir remonto darbai; 10. kiti darbai. Pacituotas darbų sąrašas yra labai panašus į minėtos 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvos 92/57/EEB I priede pateiktą neišsamų tokių darbų sąrašą.

45.       Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 3 punkte (originali redakcija, galiojanti iki šiol) nurodyta, kad Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai taikomi statybvietėms, įvertinant šių Nuostatų specifinius reikalavimus. Pagal šių nuostatų 4 punktą (originali redakcija, galiojanti iki šiol), kolektyvinėse sutartyse, kituose teisės aktuose statybvietėms gali būti nustatyti ir taikomi papildomi reikalavimai, garantuojantys geresnę bei efektyvesnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą.

46.       Būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus atliekant statybos darbus, nurodytus Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 1 priede, nustatė Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346 (neteko galios nuo 2023 m. gegužės 1 d.). Šių taisyklių 6 punkte buvo įtvirtinta, kad prieš statybos darbų pradžią ir darbų eigoje statybvietėje turi būti nustatytos (nustatomos) pavojingos zonos, kuriose nuolat veikia arba gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 8 punkte buvo išvardytos pavojingoms zonoms, kuriose gali veikti (atsirasti) pavojingi veiksniai, priskiriamos vietos (2 priedas): <...> 8.4. kuriose juda mašinos ar jų dalys, darbo organai. Šių taisyklių 11 punkte nurodyta, kad darbų vykdymui pavojingose zonose, kuriose nuolat veikia ar gali veikti (atsirasti) rizikos veiksniai, nepriklausantys nuo atliekamų darbų pobūdžio, turi būti išduota paskyra-leidimas (3 priedas). Įmonėje, atsižvelgiant į veiklos profilį ir remiantis šių Taisyklių 4 priedu, turi būti sudarytas darbo vietų ir darbų, atliekamų tik pagal paskyrą-leidimą, sąrašas. Sąrašą tvirtina darbdavys. Paskyrą-leidimą darbų vadovui išduoda darbdavio paskirtas asmuo. Jis privalo kontroliuoti, kad būtų įgyvendintos paskyroje-leidime nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės. Darbų vadovas privalo supažindinti darbuotojus su būtinomis saugos ir sveikatos priemonėmis ir instruktavimą įforminti paskyroje-leidime. Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 13 punkte nustatyta, kad paskyra-leidimas išduodama darbų vykdymo laikotarpiui. Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti. Atnaujinti darbus galima tik gavus naują paskyrą-leidimą ir įgyvendinus joje numatytas priemones darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Akcentuotina ir tai, kad Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 2 priedo „Pavojingų zonų ribos, kuriose veikia pavojingi veiksniai“ 4 punkte buvo įtvirtinta, kad pavojingų zonų ribos arti judančių mašinų ir įrenginių dalių – 5 m nuo jų, jei gamintojo instrukcijoje nėra griežtesnių ar papildomų reikalavimų.

47.       Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo
19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo, organizuodamas darbą įmonėje, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę, darbo ir poilsio režimą, darbo apmokėjimą taip, kad būtų sudarytos sąlygos, skatinančios darbuotojus laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pagal šio straipsnio 2 dalį, Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose (1 p.); vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje (3 p.); įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (5 p.).

48.       Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą (2 p.); užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones, taip pat informaciją apie Valstybinės darbo inspekcijos atlikto įmonės inspektavimo rezultatus (4 p.); tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvinės sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo (5 p.); kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (13 p.).

49.       Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras. Kompetencijos reikalavimus rizikos veiksnių tyrimo įstaigoms nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

50.       Bendroji profesinės rizikos vertinimo tvarka įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose yra įtvirtinta PRV nuostatuose. PRV nuostatų 2 punkte nurodyta, kad profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Pagal PRV nuostatų 3.10 punktą rizikos veiksnys – cheminis, fizikinis, biologinis, ergonominis, psichosocialinis ar fizinis veiksnys, keliantis ar galintis kelti pavojų darbuotojo saugai ir sveikatai; pagal 3.11 punktą rizikos vertinimas – procesas, kurio metu identifikuojami pavojai ir rizikos veiksniai, galimas jų sukeltos žalos sveikatai sunkumas ir žalos pasireiškimo tikimybė, atsižvelgiant į taikomas apsaugos priemones, nustatomas rizikos dydis bei priimamas sprendimas (įvertinimas) dėl rizikos priimtinumo, t. y. nusprendžiama, ar rizika yra priimtina, toleruotina ar nepriimtina, ir prevencinių priemonių taikymo; pagal 3.12 punktą rizikos vertinimo objektas – statinys (patalpa), darbo vieta ar kita darbovietės vieta, kurioje darbuotojas gali būti, darbo priemonė, technologinis procesas, keliantys ar galintys kelti riziką darbuotojui. PRV nuostatų 9 punkte įtvirtinta, kad rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose (įskaitant esančias kitose įmonėse), mobiliose) ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojas gali būti darbo laiku. Atliekant rizikos vertinimą, darbdavys užtikrina įprastinę darbo ar technologinio proceso eigą, darbo priemonių naudojimą jų gamintojo nurodytomis sąlygomis. Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių, atliekančių praktiką, komandiruotų asmenų, rangovų, subrangovų, trečiųjų asmenų bei lankytojų, veiklą. PRV nuostatų 
11 punkte nustatyta, kad, atliekant rizikos vertinimą, visuose etapuose vadovaujamasi darbuotojų saugos ir sveikatos norminiais teisės aktais, darbo įrenginių gamintojų pateiktais įrenginių dokumentais bei atitinkamais standartais, rekomendacijomis.

51.       Nagrinėjamu atveju ginčijamame Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys
(10 p.): „Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas. Darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti, numatytas lokaliniuose teisės aktuose (technologinėje kortelėje, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 19 straipsnio 2 dalis „Darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų; DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas:<...> 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę <...> atskirose darbo vietose. Nustačius, kad <...> darbo sąlygos <...> darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 13 punktas kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“.

52.       Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 15 d. raštu kreipėsi į VDI Vilniaus teritorinį skyrių, nurodydamas, jog jis nesutinka su Akte nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi, nes, jo nuomone, nėra priežastinio ryšio tarp nustatyto saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nebuvimo ir nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybių: darbuotojai asfaltavimo darbus vykdė, vadovaudamiesi technologine kortele, paskyra-leidimu ir Instrukcija Nr. 16, nurodytais saugos ir sveikatos reikalavimais asfaltavimo darbams atlikti; R. D. dėl turimos darbinės patirties žinojo rizikos veiksnius bei pavojus ir jis savo paaiškinime iš esmės pripažino, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė jo veiksmai, t. y. neatidumas ir / ar abejingumas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimams; naudojamas volas buvo techniškai tvarkingas, o mechanizatorius J. K. buvo supažindintas su darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais; nelaimingo atsitikimo darbe priežastis yra darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas, kuriam įtakos turėjo abipusis R. D. ir J. K. žmogiškasis faktorius.

53.       VDI vyriausioji darbo inspektorė R. G. 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. SD-1-25119 išnagrinėjo pareiškėjo išdėstytus nesutikimo argumentus ir nurodė, kad pareiškėjas 2009 m. spalio 5 d. atliko kelio darbininko darbo vietose profesinės rizikos vertinimą, tačiau, kaip nustatyta atliekant tyrimą, vertinant profesinę riziką nebuvo identifikuoti ir įvertinti fiziniai rizikos veiksniai, kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus, nenumatytos priemonės rizikai šalinti / mažinti, nenumatytas saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, taip pat nenustatytos prevencinės priemonės, rizikos vertinimo metu nustačius nepriimtiną riziką dėl fizikinių rizikos veiksnių: triukšmo ir rankas veikiančios vibracijos. Pažeidžiant PRV nuostatų 4, 9 ir 17 punktus, atliekant profesinės rizikos vertinimą kelio darbininko darbo vietose, nebuvo vertinama profesinė rizika, atliekant asfaltavimo darbus, nebuvo parengtas ir patvirtintas rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planas, kuriame būtų surašyti rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminai, skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė. R. D. ir J. K. buvo supažindinti su Asfalto darbų klojimo technologine kortele, paskyra-leidimu bei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, tačiau nei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, nei technologinėje kortelėje, nei paskyroje-leidime nenurodyta konkrečiai, kaip kelio darbininkui saugiai atlikti asfaltavimo darbus, kokiu saugiu atstumu nuo judančių volų, kai teniso aikštelės asfaltavimo zonoje pirmyn-atgal vienas paskui kitą judėjo ir tankino asfalto klotuvo paskleistą asfaltą du volai HD13. Statybos vadovas / darbų vadovas privalėjo kontroliuoti, kad teniso aikštelės asfaltavimo darbai būtų atliekami saugiai, o darbuotojai, dirbantys asfaltavimo zonoje, nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti Akte nurodytą nelaimingo atsitikimo darbe priežastį.

54.       Pareiškėjas, nesutikdamas su Akte nurodytomis nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis, 2022 m. sausio 21 d. skunde Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui ir skunde teismui, kurių turinys labai panašus, tvirtino, kad aptariamas nelaimingas atsitikimas darbe kilo ne dėl pareiškėjo (darbdavio) veiksmų netinkamumo, bet dėl to, kad patys darbuotojai nukrypo nuo darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje reglamentuojančių lokalinių teisės aktų reikalavimų ir draudimų, nustatytų Instrukcijos Nr. 16 78.5 punkte, Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 punktuose bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d ir e punktuose, taip pat akimirkai prarado budrumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad AB „Eurovia Lietuva“ statybos vadovas G. Š., teikdamas tyrimą atliekančiai VDI inspektorei 2021 m. lapkričio 3 d. paaiškinimą, prie jo pridėjo, be kita ko, Instrukciją Nr. 16, Instrukciją Nr. 12 ir Asfalto dangų klojimo technologinę kortelę, taigi, VDI inspektorė, 2021 m. gruodžio 8 d. priimdama Aktą, turėjo šiuos lokalinius dokumentus ir galėjo juos įvertinti.

55.       Pagal Instrukcijos Nr. 16 („Kelio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija“) 78.5 punktą, kelio darbininkui draudžiama lyginti asfaltbetonį priešais judantį plentvolį. Instrukcijos Nr. 12 („Mechanizatoriaus, dirbančio gruntiniu, asfaltiniu volu ir pneumovolu, saugos ir sveikatos instrukcija“) 16 punkte nurodyta, važiuojant atbuline eiga, įjungti atbulinės eigos važiavimo signalą ir įsitikinti, kad niekas nelenkia ir kad arti nėra žmonių arba kokių nors kitų kliūčių, o 23 punkte – darbuotojas turi stebėti, kad prieš pradedant važiuoti prie technikos, o dirbant – technikos važiavimo zonoje nebūtų pašalinių žmonių. Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalyje (pastaba: dalių numeracija dubliuojasi, turima omenyje dalis „5. Darbų sauga atliekant asfaltavimo darbus“) nurodyta, kad, kadangi asfaltavimo darbai dažniausiai yra vykdomi didelio eismo intensyvumo zonose, esant dideliam triukšmo lygiui bei prastam matomumui, darbuotojai privalo laikytis bendrųjų darbų saugos nuostatų, atliekant asfaltavimo darbus: <...> d) pradėti bet kokį manevrą arba keisti judėjimo kryptį tik įsitikinus, kad tai yra saugu ir nesukels pavojaus aplink esantiems darbuotojams ir eismo dalyviams; e) kelio darbininkas privalo dirbti taip, kad nuolatos patektų į mechanizmų operatorių ir vairuotojų matomumo zoną ir nuolatos palaikyti kontaktą su jais, o mechanizmų operatoriai ir vairuotojai privalo nuolatos sekti kelio darbininkų judėjimo kryptis ir pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo.

56.       Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės paskutiniame lape yra, be kita ko, užrašas „Susipažinau:“, žmonių pavardės ir parašai, įskaitant R. D. (dviejose vietose, žemiau išbrauktas) ir J. K.. Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijos matyti, kad R. D. buvo supažindintas su, be kita ko, Instrukcija Nr. 16, o J. K. – su, be kita ko, Instrukcijomis Nr. 12 ir Nr. 16.

57.       Pareiškėjas skunduose taip pat rėmėsi ta aplinkybe, kad AB „Eurovia Lietuva“ saugos ir sveikatos vadovė L. T. 2021 m. kovo 29 d. išdavė paskyrą-leidimą Nr. 23, kuriame, pareiškėjo nuomone, buvo aiškiai išskirti ir nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, tarp jų – darbai šalia veikiančių įrenginių, mašinų ir mechanizmų – galimi judančių dalių sukelti sužalojimai, pavojus būti kliudytam arba prispaustam (3.2 p.). Teisėjų kolegija pastebi, kad paskyra-leidimas Nr. 23 yra VDI inspektorės atlikto tyrimo medžiagoje (l. 94–96), nuorodos į būtent tyrimo medžiagoje esančią paskyros-leidimo Nr. 23 kopiją yra pateiktos ir pareiškėjo 2021 m. sausio 21 d. skunde, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad VDI inspektorė, prieš priimdama Aktą, nebuvo gavusi ir susipažinusi su šiuo dokumentu.

58.       Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, remdamasis Išvadomis, ginčijamu Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą ir baigė administracinę procedūrą. Išvadose, išnagrinėjus pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skundą, konstatuota, kad VDI inspektorė gana nuosekliai išnagrinėjo pareiškėjo profesinės rizikos vertinimą, atliekant asfalto klojimo darbus, ir nustatė, kad 2009 m. spalio 5 d. profesinės rizikos vertinimo kortelėje
Nr. 28 nėra identifikuoti rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, ir nėra numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti. Neidentifikavus rizikos veiksnio (pavojaus), vėliau sunku užtikrinti, kad nuo tų rizikos veiksnių nenukentėtų darbuotojai. Pareiškėjo argumentai, kad tie rizikos veiksniai (pavojai) buvo identifikuoti ir įvertinti, bei numatytos ir įgyvendintos prevencinės priemonės kituose dokumentuose (turimas omenyje 2021 m. kovo 29 d. išduotas paskyra-leidimas Nr. 23), yra suprantami, bet ne įtikinami, kadangi dėl pradiniame profesinės rizikos vertinimo etape neįvertinto fizinio rizikos veiksnio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu darbuotojas buvo sunkiai sužalotas. Be to, nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme tam tikrų abejonių kelia pareiškėjo paskyrų-leidimų išdavimo tvarka, kadangi paskyra-leidimas Nr. 23 buvo išduotas darbams, kurie vykdomi 2021 m. rugsėjo 1 d. Paskyra-leidimas turėtų būti išduodamas konkrečiam darbui, konkrečiam darbų vykdymo laikotarpiui. Kyla klausimas, ar įmanoma prieš 5 mėnesius numatyti, su kokiais rizikos veiksniais (pavojais) susidurs darbuotojai, dirbdami konkrečius darbus, ir numatyti bei įgyvendinti tinkamas prevencines priemones. Paskyroje-leidime Nr. 23 yra numatyti visi įmanomi rizikos veiksniai (pavojai), su kuriais gali susidurti darbuotojai, bet neįvertinti konkretūs rizikos veiksniai (pavojai), kurie buvo aktualūs būtent 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. dirbant nedidelėje erdvėje, kai įvairiomis kryptimis važinėja keli asfalto lyginimo volai ir tuo pačiu metu toje pačioje erdvėje juda pėsti darbuotojai. Taigi, šiuo atveju paskyra-leidimas Nr. 23 atliko tik formalų vaidmenį ir neturėjo įtakos siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą 2021 m. rugsėjo 1 d. Be to, VDI vertinimu, nei nukentėjęs kelio darbininkas, nei volo Nr. 2 vairuotojas nepažeidė pareiškėjo nurodytų vietinių (lokalinių) darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų punktų: R. D. nepažeidė Nr. 16 78.5 punkto, nes jis pateko po volu ne dėl to, kad jis, matydamas priešais judantį volą ir pažeisdamas reikalavimą lygino asfaltą, o dėl to, kad jis nematė link jo judančio volo; J. K. nepažeidė Instrukcijos Nr. 12 16 punkto, nes jis buvo įjungęs atbulinės eigos važiavimo signalą, o nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl to, kad vairuotojas pažeidė reikalavimus,
t. y. važiavo neįsitikinęs, kad arti nėra žmonių, bet dėl to, kad nepastebėjo jo judėjimo trajektorijoje dirbančio darbuotojo ir buvo įsitikinęs, jog jo judėjimo trajektorijoje nėra žmonių (nelaimingas atsitikimas darbe įvyko todėl, kad mažoje erdvėje dirbo keli savaeigiai įrenginiai, kurie nuolat judėjo įvairiomis kryptimis, skleisdami garsus, kai judėjo atbulomis, ir toje pačioje erdvėje tuo pačiu metu judėjo pėstieji); J. K. nepažeidė Instrukcijos Nr. 12 23 punkto, nes iš filmuotos medžiagos matyti, kad jis stengėsi gerai atlikti savo darbą, dairėsi į šalis, stebėjo situaciją, tačiau dėl susiklosčiusios momentinės situacijos, kai jis iš savo stebėjimo lauko „pametė“ asfaltą pilantį darbuotoją, įvyko nelaimingas atsitikimas darbe; minėti darbuotojai nepažeidė Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 dalies d ir e punktuose įtvirtintų reikalavimų, nes darbdavys turi pareigą užtikrinti, kad būtų sudarytos saugios darbo sąlygos, o darbuotojai elgėsi taip, kaip sugebėjo elgtis darbdavio sukurtoje darbo aplinkoje, ir šiuo atveju reikalavimai buvo neapibrėžti (pvz., neaišku, ką reiškia „dirbti taip, kad nuolatos patektų į mechanizmų operatorių ir vairuotojų matomumo zoną ir nuolatos palaikyti kontaktą su jais“, kaip darbuotojai turėtų įgyvendinti šį reikalavimą, kokiu būdu turėjo būti užtikrinamas kontaktas tarp volo vairuotojo ir kelio darbininko, ar ne darbdavys turėjo tuo pasirūpinti (pvz., užtikrinti ryšį per ausines); ką reiškia „mechanizmų operatoriai ir vairuotojai privalo nuolatos sekti kelio darbininkų judėjimo kryptis ir pradėti manevrus tik įsitikinus, kad kelio darbininkai randasi saugiu atstumu nuo mechanizmo“, koks yra saugus atstumas tarp kelio darbininko ir judančių mechanizmų, kurį darbdavys reikalauja užtikrinti). Pareiškėjas yra teisus, teigdamas, kad viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių buvo tai, jog darbuotojai tam tikru momentu prarado budrumą, tačiau pažymėta, jog žinant, kad bus dirbama tokiomis sąlygomis, kai yra maža erdvė, daug savaeigių judančių įrenginių, kurių skleidžiami signalai, besimaišydami, ne tiek perspėja apie pavojų, kiek trukdo darbuotojams būti budriems visą laiką, nes darbuotojai pripranta prie iš įvairių pusių sklindančių perspėjimo signalų ir paprasčiausiai ne visada laiku sureaguoja į juos, turėjo būti numatytos atitinkamos prevencinės priemonės, užtikrinančios, kad būtų dirbama saugiai. Prieš teigiant, kad darbuotojas pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų ar vietinių (lokalinių) teisės aktų reikalavimus, turi būti įsitikinama, kad tai daroma sąmoningai, nes tik tokiu būdu yra įmanoma, ėmusis tam tikrų prevencinių priemonių, tikėtis, jog tokia situacija nebepasikartos.

59.       Teisėjų kolegijos vertinimu, VDI inspektorė, atlikdama įvykio tyrimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kelio darbininko, kelio darbininko-brigadininko, vairuotojo-kelio darbininko, mechanizatoriaus-vairuotojo-šaltkalvio-kelio darbininko profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas tik 2009 m. spalio 5 d., o profesinės rizikos vertinimo kortelėje Nr. 28 (tyrimo medžiaga, l. 76–93) nebuvo identifikuoti ir įvertinti fiziniai rizikos veiksniai, kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus. Atitinkamai, pareiškėjui priimant su darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimu susijusius lokalinius aktus (pvz., Asfalto dangų klojimo technologinė kortelė buvo patvirtinta 2018 m. kovo mėn., Instrukcija Nr. 12 ir Instrukcija Nr. 16 – 2021 m. kovo 8 d.), nenumatytos priemonės rizikai, kylančiai kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus, šalinti / mažinti, nenumatytas saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, nenustatyta darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka. Kaip minėta, VDI inspektorė 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. SD-1-25119 papildomai paaiškino Akte padarytas savo išvadas, be kita ko, nurodydama, jog R. D. ir J. K. buvo supažindinti su Asfalto darbų klojimo technologine kortele, paskyra-leidimu bei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, tačiau nei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose, nei technologinėje kortelėje, nei paskyroje-leidime nenurodyta konkrečiai, kaip kelio darbininkui saugiai atlikti asfaltavimo darbus, kokiu saugiu atstumu nuo judančių volų, kai teniso aikštelės asfaltavimo zonoje pirmyn-atgal vienas paskui kitą judėjo ir tankino asfalto klotuvo paskleistą asfaltą du volai HD13; statybos vadovas / darbų vadovas privalėjo kontroliuoti, kad teniso aikštelės asfaltavimo darbai būtų atliekami saugiai, o darbuotojai, dirbantys asfaltavimo zonoje, nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina pareiškėjas, šiuo atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp konstatuoto pažeidimo ir kilusių pasekmių: kadangi darbdavys, nustatydamas darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę, neužtikrino, kad atliekant profesinės rizikos vertinimą būtų identifikuoti fiziniai rizikos veiksniai, vykdant asfaltavimo darbus, nebuvo numatytos prevencinės priemonės rizikai mažinti / šalinti, numatytas lokaliniuose teisės aktuose (technologinėje kortelėje, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijoje) saugus atstumas tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, būtų kontroliuojama, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (t. y. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 str. 2 d. 1, 3 ir 5 p. bei 25 str. 1 d. 2 ir 13 p. reikalavimų pažeidimas), ir tai sudarė sąlygas aptariamam nelaimingam atsitikimui darbe įvykti.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie vėliau (be kita ko, po PRV nuostatų įsigaliojimo 2012 m. lapkričio 1 d.) pareiškėjo atliktą ginčui aktualų profesinės rizikos vertinimą. Pareiškėjas teismui pateikė jau po nelaimingo atsitikimo darbe parengtą Profesinės rizikos įvertinimo duomenis-ataskaitą (UAB „SDG“, 2022 m.), tačiau šiame dokumente nėra duomenų būtent aptariamą įvykį. Be to, nors pateiktoje Profesinės rizikos įvertinimo duomenyse-ataskaitoje yra užsimenama apie fizinį veiksnį – pavojų, susijusį su judėjimu ir eismu, tačiau nematyti, kad buvo vertinama tokia ar panaši situacija, kuri susiklostė 2021 m. rugsėjo 1 d. Taigi, pateiktas dokumentas nėra susijęs su tiriamomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, o tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tiesiogiai nepasisakė dėl šio dokumento, neturėjo reikšmingos įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui.

61.       VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyrius Išvadose, nagrinėdamas pareiškėjo 2022 m. sausio 21 d. skundą, išsamiai atsakė ir pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, jog paskyros-leidimo Nr. 23 3 punkte buvo aiškiai išskirti ir nurodyti rizikos veiksniai, kurie veikia ar gali atsirasti darbų vykdymo vietose, tarp jų – darbai šalia veikiančių įrenginių, mašinų ir mechanizmų – galimi judančių dalių sukelti sužalojimai, pavojus būti kliudytam arba prispaustam. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su Išvadose pateiktu vertinimu, pagrįstai pažymėjo, jog 2021 m. kovo 29 d. išduota paskyra-leidimas Nr. 23 yra vienas iš tyrimo bylos dokumentų, kuriuos vertino VDI inspektorė, bet šis dokumentas nepaneigia Akte padarytų išvadų: šis paskyra-leidimas nėra skirtas konkrečiam darbui, jis yra abstraktaus, formalaus pobūdžio, jame nenurodyti konkretūs rizikos veiksniai (pavojai), su kuriais gali susidurti darbuotojai, dirbdami konkretų darbą (šiuo atveju – atlikdami asfaltavimo darbus 2021 m. rugsėjo 1 d. Akte nurodytoje teritorijoje), taip pat nėra konkrečiai įvardijamos numatytos prevencinės ir kontrolės priemonės, susijusios su nustatytu rizikos veiksniu – darbai šalia veikiančių įrenginių, mašinų ir mechanizmų. Teisėjų kolegija papildomai pastebi, kad paskyros-leidimo Nr. 23 4 punkte yra išvardytos priemonės, kurių būtina imtis prieš darbų pradžią, tarp jų – supažindinti visus darbuotojus pasirašytinai su atliekamų darbų technologinėmis kortelėmis ir naudojamų darbo įrenginių eksploatavimo instrukcijomis (3 d.), tačiau, kaip minėta, pareiškėjo akcentuojami lokaliniai aktai (Asfalto dangų klojimo technologinė kortelė, Instrukcija Nr. 12 ir Instrukcija Nr. 16) buvo priimti iki paskyros-leidimo Nr. 23 išdavimo 2021 m. kovo 29 d., todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas, priimdamas paskyrą-leidimą Nr. 23, tinkamai įvykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtintas pareigas, be kita ko, vadovaujantis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje (19 str. 2 d. 3 p.) bei įpareigoti padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (19 str. 2 d. 5 p.).

62.       Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas savo argumentais ir objektyviais duomenimis nepaneigė Išvadose pateikto vertinimo, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyko ne dėl darbuotojų R. D. ir J. K. padarytų lokalinių aktų pažeidimų, o dėl pareiškėjo nustatytų nepakankamų prevencinių ir kontrolės priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, atliekant konkrečius darbus 2021 m. rugsėjo 1 d. Akcentuotina, kad pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nenuoseklūs, prieštaringi, pavyzdžiui, pareiškėjas, kalbėdamas apie darbuotojų pareigas, tvirtina, jog darbuotojai turėjo vykdyti nustatytus reikalavimus ir užtikrinti, kad „arti“ nėra žmonių, kad „prie technikos“ nebūtų pašalinių žmonių, įsitikinti, kad yra „saugu“ ir kad kelio darbininkai yra „saugiu atstumu“ nuo mechanizmo (žr. Instrukcijos Nr. 16 78.5 p., Instrukcijos Nr. 12 16 ir 23 p. bei Asfalto dangų klojimo technologinės kortelės 5 d. d ir e p. formuluotes), tačiau, kalbėdamas apie darbdavio pareigas, pareiškėjas teigia, jog objektyviai neįmanoma nustatyti konkretaus, metrais ar kitais vienetais apskaičiuojamo atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, kuris būtų laikomas saugiu. Be to, pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje rėmėsi abstrakčiais argumentais apie tai, kokie reikalavimai galėtų būti nustatyti bendro pobūdžio situacijose, taip pat dėliojo hipotetines situacijas (pvz., apie asfalto tiesimą aplinko šulinio rentinius), bet iš esmės nepaaiškino, kodėl tam tikri VDI siūlomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai objektyviai negalėjo būti nustatyti arba buvo nereikalingi (pertekliniai) konkrečiu aptariamu atveju, bei neneigė Išvadose pateiktų teiginių, jog darbuotojų budrumas galėjo būti sumažėjęs dėl konkrečių darbo sąlygų (pvz., arti viena kitos pirmyn-atgal judančių darbo priemonių nuolat skleidžiamų, besimaišančių signalų).

63.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išnagrinėjo proceso dalyvių argumentus ir nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas pasisakė dėl pareiškėjo argumentų esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytus pažeidimus. Šiuo atveju nustatyta, kad VDI inspektorė, atlikdama įvykio tyrimą, iš esmės turėjo visus nelaimingam atsitikimui darbe tinkamai ištirti būtinus duomenis ir dokumentus (nors pareiškėjas pateikė vaizdo įrašą tik su skundu Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, vaizdo įraše matomos faktinės aplinkybės atitinka pagal pareiškėjo ir jo darbuotojų paaiškinimus Akte nustatytas faktines aplinkybes), o pareiškėjo vėliau pateikti dokumentai (pvz.,
„5 pirmos minutės“ forma) nepaneigia Akte ir Išvadose pateikto vertinimo, jog pareiškėjas, atlikdamas profesinės rizikos vertinimą, neidentifikavo ir neįvertino fizinių rizikos veiksnių, kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus, ir todėl savo lokaliniuose aktuose nenumatė (nenumatė pakankamų) priemonių rizikai, kylančiai kelio darbininkui atliekant asfaltavimo darbus, šalinti / mažinti (be kita ko, saugaus atstumo tarp asfaltavimo darbus atliekančių volų ir kelio darbininkų, nors, pvz., pagal Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00 2 priedo 4 punktą, pavojingų zonų ribos arti judančių mašinų ir įrenginių dalių – 5 m nuo jų, jei gamintojo instrukcijoje nėra griežtesnių ar papildomų reikalavimų.), bei, atitinkamai, tokių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarkos; kadangi darbuotojai nebuvo informuoti apie atitinkamus saugos ir sveikatos reikalavimus (t. y. tokie reikalavimai nebuvo nustatyti) ir už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų vykdymo kontrolę atsakingas asmuo nekontroliavo tokių atitinkamų reikalavimų vykdymo, susiklostė sąlygos aptariamam nelaimingam atsitikimui darbe įvykti. Ta aplinkybė, jog nelaimingam atsitikimui įvykti galėjo turėti įtakos darbuotojų sumažėjęs budrumas, nepaneigia pareiškėjo (darbdavio) pareigos nustatyti tinkamas darbuotojų sveikatos ir saugos užtikrinimo priemones bei užtikrinti tokių priemonių vykdymo kontrolę (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 str. 1 d.).

64.       Teisėjų kolegija pažymi, kad į pareiškėjo iškeltus klausimus ir pateiktus nesutikimo argumentus dėl Akto buvo pakankamai išsamiai atsakyta VDI inspektorės 2021 m. gruodžio 17 d. rašte Nr. SD-1-25119 ir Išvadose. Pareiškėjo teiginiai, jog, nagrinėjant jo 2022 m. sausio 21 d. skundą, buvo išeita už ginčo ribų, niekuo nepagrįsti, nes, kaip matyti, Išvados yra pagrįstos tais pačiais dokumentais, kurie jau buvo tyrimo medžiagoje ir buvo įvertinti rengiant Aktą, be to, atsižvelgiant į laisvą Išvadų formą bei poreikį išnagrinėti pareiškėjo pretenzijas, Išvadose dėl tam tikrų pareiškėjo pateiktų dokumentų tik buvo pasisakyta išsamiau, plačiau.

65.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi materialiosios ir proceso teisės normų, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

66.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai, jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

Pareiškėjo akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai        Beata Martišienė

 

        Iveta Pelienė

 

        Ernestas Spruogis