Civilinė byla Nr. e2-1695-196/2016 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00783-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.6.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d., kuria byla nutraukta, civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statra“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Piliuona“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
- Ieškovė RUAB „Statra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ 1 291 875,64 Eur skolą, 46 507,52 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 1 291 875,64 Eur sumai areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas.
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 29 d. gavo ieškovės pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo buvo prašoma jį priimti, civilinę bylą nutraukti, taip pat panaikinti atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, šią nutarties dalį vykdant skubiai. Pareiškime taip pat nurodyta, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 1 d. nutartimi priėmė ieškovės RUAB „ Statra“ pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi atsakovei UAB „Piliuona“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones, leisdamas šią nutarties dalį vykdyti skubiai.
- Teismas nustatė Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 140 straipsnyje nurodytas sąlygas, todėl civilinę bylą nutraukė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
- Atskiruoju skundu ieškovė RUAB „Statra prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir pratęsti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Ieškovė su atsakove ilgą laiką vedė derybas dėl bylos nutraukimo ir ieškinio atsisakymo. Ieškovei netinkamai supratus ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, buvo kreiptasi į teismą dėl ieškinio atsisakymo, taip eliminuojant ateityje galimybę kreiptis į teismą dėl to paties dalyko. Ieškovė, manydama, kad to tikrai neprireiks ir tikėdamasis, kad atsakovė gera valia įvykdys susitarimą pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo.
- Pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikė buvęs ieškovės teisėtas atstovas, kuris nežinojo visų susitarimo su atsakove aplinkybių. Atsakovei nevykdant susitarimų ieškovės atžvilgiu, buvo nuspręsta toliau tęsti bylinėjimosi procesą. Paaiškėjus, kad pateiktas pareiškimas dėl atsisakymo sukels Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įvardytas pasekmes, t. y. kad ieškovė negalės reikšti ieškinio atsakovei neatsiskaičius, ieškovė 2016 m. liepos 4 d. pateikė teismui pareiškimą dėl atstovavimo santykių pabaigos civilinėje byloje bei atsisakymą nuo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo. Ieškovės nuomone, šiam pareiškimui privalo būti taikomos analogiškos nuostatos dėl ieškinio atsisakymo (CPK 13, 140 straipsnis), kuris turi būti išnagrinėtas teismo. Ieškovei pateikus atsisakymą nuo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, neįsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bylos nutraukimo, teismas turi šį klausimą išspręsti ir vykdyti ieškovės valią tenkinant šį pareiškimą, pratęsti civilinės bylos nagrinėjimą panaikinant nutartį, kuria civilinė byla nutraukta, kartu pritaikant panaikintas laikinąsias apsaugos priemones, imtis visų kitų veiksmų tęsiant civilinės bylos nagrinėjimą dėl skolos.
- Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Piliuona“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškovė neįrodė, kad pareiškimo parengimo ir pateikimo teismui metu egzistavo kokios nors objektyvios priežastys, dėl kurių ieškovė negalėjo priimti savarankiškai jos valią atitinkančių sprendimų.
- Ieškovės veiksmų seka, t.y. pasirašytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas, kuriame pripažįstama, kad jokia atsakovės skola ieškovei neegzistuoja, ieškovės interesus atstovaujančio advokato ir įmonės vadovo pasirašytas ieškinio atsisakymas, patvirtina, kad ieškovė, neturėdama realių reikalavimų teisių į atsakovę, suvokė, jog tolimesnis bylinėjimasis yra netikslingas, todėl siekdama išvengti bylinėjimosi išlaidų didėjimo, sąmoningai pasinaudojo jai suteikta procesine teise atsisakyti ieškinio, visiškai suvokdama ir prisiimdama iš to kylančias teisines pasekmes.
Teisėjas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
- Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl teismo vaidmens sprendžiant ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą
- Ieškinio atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas išreiškia valią ir atsisako nuo ieškinyje pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieškovui parašu patvirtinant tokio pareiškimo tikrumą (CPK 140 str. 1 d.).
- Dispozityvumo principo esmė civiliniame procese pasireiškia tuo kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtis šalies iniciatyva. Ieškinio atsisakymas yra viena iš daugelio ieškovo procesinių teisių (CPK 42 str.), kurių įgyvendinimas reiškia ir dispozityvumo principo įgyvendinimą. Nors teismas gali nepriimti ieškinio atsisakymo, jei šie veiksmai pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą (CPK 42 str. 2 d.), tačiau apeliantė atskirajame skunde nenurodo jokių imperatyvių nuostatų, kurias pažeistų ieškovės ieškinio atsisakymas, taip pat nenurodo faktų, jog būtų pažeistas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, jog ieškinio atsisakymas pažeistų imperatyvias įstatymo nuostatas ar viešąjį interesą (CPK 42 str. 2 d.).
- Atskirajame skunde ieškovė teigia nesupratusi ieškinio atsisakymo pasekmių, todėl prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodyta, kad ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos bei suprantamos CPK 293 straipsnio 4 punkte ir 294 straipsnyje numatytos atsisakymo nuo pareikšto ieškinio procesinės pasekmės. Be to, akcentuotina, kad ieškovė yra verslininkė, ją atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės ieškovei buvo išaiškintos. Tai, kad ieškovė suprato ieškinio atsisakymo pasekmes, galima spręsti ir iš atskirojo skundo argumento, jog ieškovė, manydama, kad neprireiks kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovės ir tikėdamasi, kad atsakovė gera valia įvykdys susitarimą, pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo. Taigi ieškovė suprato, kad ieškinio dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalės reikšti, t. y. suprato ieškinio atsisakymo teisines pasekmes, tačiau tikėjosi, kad to neprireiks.
- Aplinkybė, jog ieškovė persigalvojo dėl ieškinio atsisakymo, nesudaro pagrindo teigti, jog jai nebuvo žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, taip pat nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmuo, ignoruodamas įstatymus, nesidomėdamas savo teisėmis ir pareigomis, elgiasi neprotingai, todėl negali pasiteisinti tuo, kad nežino įstatymų ar juos netinkamai supranta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2007).
- Atskirajame skunde taip pat nurodoma, jog teismas turėjo priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dėl šio ieškovės procesinio dokumento nepriėmė procesinio sprendimo, nurodydamas, kad dėl ieškovės minėtame pareiškime suformuluotų prašymų spręs, kai bus išnagrinėta apeliacinė byla pagal ieškovės RUAB „Statra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties. Kadangi apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria patvirtintas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tai dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsisakymu nuo pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo, plačiau nepasisakytina (CPK 320 str.).
- Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Konstantinas Gurinas