Administracinė byla Nr. A-1651-756/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01994-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. 17.15 val. 10 būrio 8 kambaryje, kuriame buvo laikomas, atlikta krata, jos metu pareigūnai pas pareiškėją rado tušinuką su vaizdo kamera ir diktofonu, nors tokio tušinuko pareiškėjas niekada nėra matęs. Vėliau pareiškėjas buvo iškviestas pas pareigūnus, kurie jam grasino, liepė prisipažinti ir šantažavo. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjo teigimu, neteisėtais veiksmais atsakovas pažemino jo orumą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 10 straipsnius.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.
4. Pravieniškių PN-AK teigė, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo gauti 3 sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau – ir APS) jaunesniųjų specialistų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.15 val. 10 būrio 8 patalpoje nuteistasis R. M. buvo pastebėtas laikantis rašiklį su filmavimo funkcija. R. M. taip pat buvo be administracijos išduotos kortelės su nuotrauka. Pareigūnai jam liepė atnešti kortelę su nuotrauka, tačiau pareiškėjas nurodymo nevykdė, buvo grubus ir agresyvus, vartojo keiksmažodžius. Nuteistasis pasiaiškinti atsisakė, už padarytą pažeidimą jam buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50, 73.1, 73.4 punktų bei 18 priedo reikalavimus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos specialistus dėl orumo pažeminimo, streso, emocinės depresijos, dvasinių išgyvenimų, kuriuos galėjo sukelti paskirta drausminė nuobauda, nesikreipė. Skundo argumentai dėl tariamai padarytos neturtinės žalos nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis apie įstatymų numatytą asmens teisę į žalos atlyginimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 69-677 nepagrįstai jam skyrus drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų.
7. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 69-677 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau ir – Nutarimas) R. M. buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų (b. l. 22–23). Pareiškėjas nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.15 val. 10 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje rankoje laikė rašiklį su filmavimo funkcija ir mojuodamas ranka šaukė. Nuteistajam buvo nurodyta atnešti įstaigos kortelę su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, tačiau nuteistasis nurodymo nevykdė, elgėsi nepagarbiai. Iškviestas į budėtojų dalį, pareiškėjas toliau elgėsi agresyviai, buvo grubus, vartojo keiksmažodžius, grasino skundais, siūlė susitarti. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50, 73.1, 73.4 punktų bei 18 priedo reikalavimus. Dėl minėtų aplinkybių buvo surašyti tarnybiniai pranešimai, pareiškėjui suteikta galimybė pasiaiškinti raštu, tačiau pareiškėjas atsisakė rašyti pasiaiškinimą (b. l. 24, 25, 26, 30).
8. Teismas vadovavosi BVK 10 straipsnio 1 dalimi, 5, 11 straipsniais, 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 142, 112 straipsniais ir pažymėjo, kad į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) patvirtintą Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą vaizdo kameros (rašikliai su vaizdo kameromis) nepatenka. Teismas taip pat vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50, 73 punktais.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčija paskirtos nuobaudos pagrįstumą, teigdamas, jog pažeidimo nepadarė, tačiau šį jo argumentą paneigia byloje surinkti įrodymai. Iš Pravieniškių PN-AK specialisto, atliekančiojo budinčiosios pamainos vyresniojo funkcijas, M. L. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo ir APS jaunesniojo specialisto V. R. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.15 val. 10 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje atliekant kratą nuteistasis R. M. rankoje laikė rašiklį su filmavimo funkcija ir mojuodamas ranka šaukė. Kadangi nuteistasis buvo be administracijos išduotos kortelės, jam buvo nurodyta atnešti įstaigos kortelę su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde, tačiau nuteistasis nurodymo nevykdė, elgėsi nepagarbiai. Iškviestas į budėtojų dalį, pareiškėjas toliau elgėsi agresyviai, buvo grubus, vartojo keiksmažodžius, grasino susidorojimu (b. l. 24, 25). Iš 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuteistojo asmens kratos protokolo matyti, kad kratos metu iš pareiškėjo buvo paimtas rašiklis su filmavimo funkcija (b. l. 27). Pravieniškių PN-AK APS jaunesnysis specialistas M. S. 2018 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 17.50 val. nuteistasis R. M. budėtojų dalyje buvo grubus, agresyvus, vartojo keiksmažodžius, mosuodamas rankomis grasino APS specialistui M. L., siūlė susitarti (b. l. 26).
10. Iš Vaizdo registratoriaus įrašo peržiūros 2018 m. rugpjūčio 31 d. pažymos Nr. 43-9944 matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. nuo 17.53 iki 18.03 val. R. M. budėtojų dalyje buvo užfiksuotas su pareigūnu kalbantis agresyviai, pakeltu tonu, mosuojantis rankomis, taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, žargoną. R. M. pripažino, kad grubiai elgėsi ir kratos metu paimtas rašiklis su filmavimo kamera yra jo (b. l. 28).
11. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti bylos duomenimis, jog 2018 m. rugpjūčio 28 d. apie 17.15 val. 10 būrio 8 gyvenamojoje patalpoje kratos atlikimo metu nuteistasis R. M. su savimi turėjo daiktą (rašiklį su filmavimo funkcija), kuris neįtrauktas į Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašą, taip pat buvo be įstaigos administracijos išduotos kortelės su nuotrauka, įrašytu vardu ir pavarde ir nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo atnešti minėtą kortelę bei elgėsi agresyviai, buvo grubus, vartojo keiksmažodžius, grasino susidorojimu. Pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50, 73.1, 73.4 punktų bei 18 priedo reikalavimus ir jam pagrįstai buvo paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų.
12. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pareigūnai su juo elgėsi netinkamai (grasino, liepė prisipažinti ir šantažavo). Priešingai, surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad nesilaikydamas nustatytos tvarkos pats pareiškėjas buvo agresyvus, šaukė, grasino, vartojo keiksmažodžius, elgėsi nepagarbiai.
13. Vadovaudamasis BVK 183 straipsnio 3 dalimi, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Nutarimą pareiškėjas būtų apskundęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Administracinis aktas, kuriuo nuobauda buvo paskirta, nepanaikintas, o pareiškėjui paskirtos nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas teismui nekėlė abejonių. Teismas pažymėjo, kad, nenustačius, jog Nutarimas yra neteisėtas, neturtinės žalos atlyginimas dėl šių aplinkybių negalimas.
14. Teismas akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
15. Įvertinęs anksčiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK.
III.
16. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, kad nebuvo kviečiamas į posėdį pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo paaiškinti bylos aplinkybių. Pareiškėjas nurodo, kad tokio prietaiso kaip tušinukas su vaizdo kamera niekada neturėjo ir net nežino, kaip jis atrodo. Nei vienas iš su pareiškėju kalėjusių asmenų nepaliudijo, kad pareiškėjas minėtą prietaisą turėjo, tačiau pareiškėjas vis tiek buvo nubaustas. Pareiškėjas mano, jog buvo nubaustas neteisėtai ir dėl to praleido 15 parų kameroje. Tokiu būdu pataisos įstaigos administracija susidoroja su nuteistaisiais, kurie rašo daug skundų. Pareiškėjas nurodo patyręs neigiamus išgyvenimus ir praradęs pasimatymą su žmona. Taip pat prašo, kad būtų panaikinta jam skirta nuobauda.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
19. Pravieniškių PN-AK teigia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas nemotyvuotas, abstraktus ir nepagrįstas jokiais argumentais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ar skriaudą. Pareiškėjas skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino pagal pateiktus įrodymus. Pravieniškių PN-AK vertinimu, pareiškėjo pateikti nauji įrodymai turėtų būti nevertinami, nes turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nepateikia jokių argumentų apie tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurio nors skundo argumento ar pažeidęs materialiosios ar proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių PN-AK pareigūnų neteisėtų veiksmų, 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 69-677 skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas 15 parų.
21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jis nebuvo kviečiamas į posėdį pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo paaiškinti bylos aplinkybių.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nė vienas iš proceso dalyvių, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Paskelbęs sprendimą nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, teismas išeina į pasitarimų kambarį priimti sprendimo (ABTĮ 78 str. 5 d.).
24. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskyrė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. sausio 28 d., įpareigojo pareiškėją raštu nurodyti, ar pageidauja, kad administracinė byla būtų išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjas pateikė teismui pranešimą, kuriame nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba per Skype. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 4 d. nutartimi nurodė, kad byla skiriama nagrinėti viešame teismo posėdyje ir dėl teisėjo laikino nedarbingumo paskyrė kitą posėdžio datą (2019 m. vasario 20 d.). Apie posėdžio laiką ir vietą nurodė pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi, motyvuodamas tuo, kad į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai, nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
25. Aptarti faktiniai bylos duomenys parodo, kad po pareiškėjo teismui pateikto pranešimo, kuriame jis nurodė, jog sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka arba per Skype, pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 4 d. priėmė nutartį dėl bylos nagrinėjimo viešame teismo posėdyje. Minėtoje nutartyje buvo tik nurodyta informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdį, tačiau nespręsta dėl pareiškėjo galimybės dalyvauti posėdyje naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip) (ABTĮ 13 str. 7 d.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareiškėjas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, t. y. jo laisvė buvo apribota, todėl jis negalėjo pats atvykti į teismo posėdį. Teismas, vadovaudamasis tuo, kad pareiškėjas neatvyko į teismo posėdį, vėliau nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
26. Nors minėtas klausimas ABTĮ nėra atskirai aptartas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ar taikomas jos suvaržymas, tampa priklausomas nuo valstybės institucijų ir jų pareigūnų veiksmų, tokio asmens teisinės apsaugos (ir procesinių teisių) užtikrinimas įgyja ypatingą reikšmę. Administracinių teismų praktikoje jau tapo įprasta, kad apygardos administracinis teismas, išsiųsdamas pareiškėjui šaukimą arba atidėdamas bylos nagrinėjimą ir apie kito posėdžio datą bei laiką jį informuodamas pranešimu, kartu priima nutartį dėl pareiškėjo, pareiškėjui pageidaujant, etapavimo iš laisvės atėmimo vietos (areštinės, pataisos namų, kalėjimo, laisvės atėmimo vietų ligoninės, kardomojo kalinimo vietos ir pan.) į teismo posėdį. Be to, vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 7 dalimi, proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip), tačiau, kaip ir pirmuoju atveju, tam reikalingas papildomas teismo patvarkymas už sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų laikymą ir konvojavimą atsakingoms valstybės institucijoms, taip pat būtina šių teismo nurodymų vykdymo kontrolė. Tai reiškia, jog, siekdamas realiai apginti galbūt pažeistas besikreipusio asmens teises, administracinis teismas turi būti pakankamai aktyvus ir veikti taip, kaip numatyta ABTĮ – išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir kitaip padėti šiems asmenims efektyviai įgyvendinti jų procesines teises bei pareigas. Aktyvus teismo vaidmuo yra įtvirtintas ABTĮ 10, 56, 80 straipsnių normose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1238/2009; 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-370-552/2017; 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017 ir kt.).
27. Pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia tarp dviejų šalių kilusį ginčą ir teismas, vadovaudamasis principu išklausyti abi konfliktuojančias puses, privalo apsvarstyti kiekvienos šalies pateiktus ir su administracine byla susijusius įrodymus bei argumentus ir juos įvertinti. Proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, atsikirtimus, prieštaravimus, ir viena iš priemonių nustatyti šias aplinkybes yra šalių paaiškinimai, kurie teismui gali būti pateikti žodžiu ar raštu. Žodžiu jie pateikiami atitinkamame teismo posėdyje (ABTĮ 78, 81 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-129-858/2015).
28. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtinė platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalis, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją, Nr. 39594/98, 72 p.). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą, Nr. 37259/04, 25 p.). EŽTT pripažįsta, kad proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., EŽTT 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, Nr. 18990/91, 30 p.). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (lot. iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (lot. be kita ko) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017).
29. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesant būtinos informacijos, leidžiančios nustatyti, jog pareiškėjui buvo užtikrintas teisminės gynybos prieinamumas, t. y. pirmosios instancijos teismas neįsitikino, ar pareiškėjas, kurio laisvė apribota ir kuris negalėjo savarankiškai palikti įkalinimo įstaigos bei atvykti į teismo posėdį, nepageidavo dalyvauti teismo posėdyje (nuotoliniu būdu, jei nepageidauja būti pristatymas į teismo posėdį), bei teismui nesiėmus kitokių priemonių, kuriomis pareiškėjui būtų sudarytos prielaidos asmeniškai (tiesiogiai ar nuotoliniu būdu) dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į specifinę pareiškėjo padėtį proceso pirmosios instancijos teisme metu, į tai, jog jis buvo išreiškęs valią dėl ginčo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba per Skype, o apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia būtent šia aplinkybe, kad nebuvo kviečiamas į posėdį pirmosios instancijos teisme, todėl negalėjo paaiškinti bylos aplinkybių, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, kai nebuvo vieno iš proceso dalyvių (pareiškėjo), pažeidė procesinės teisės normas, todėl yra pagrindas taikyti ABTĮ 146 straipsnio 1 dalį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
31. Atsižvelgusi į nurodytus motyvus ir priimamą procesinį sprendimą, teisėjų kolegija iš esmės nepasisako dėl administracinėje byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių turinio ir kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Ramutė Ruškytė
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė