Civiline byla Nr. 2-3945-262/2011
Teisminio proceso Nr.: NESUTEIKTAS
Procesinio dokumento kategorija: 44.5.2.16.; 99.5.; 116.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teiseja Ona Gasiulyte,
sekretoriaujant Gintarei Blechertaitei,
dalyvaujant ieškovams N. Š., T. Š.,
ieškovu atstovui adv. Mariui Navikui,
atsakovo atstovems M. K., adv. Snaiguolei Mažeikienei,
treciajam asmeniui A. N.,
treciojo asmens atstovui adv. Vidmantui Martyšiui,
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovu V. Š., T. Š., N. Š. ieškini atsakovui UAB „Leilandas“, tretieji asmenys A. N., UAB „BTA draudimas“ del eismo ivykio metu padarytos neturtines žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinejes byla,
n u s t a t e:
V. Š., T. Š., N. Š. kreipesi i teisma su ieškiniu atsakovui UAB „Leilandas“, tretieji asmenys asmuo A. N., UAB „BTA draudimas“, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškoves V. Š. naudai 348.657,24 Lt, ieškovo T. Š. naudai 24.904,09 Lt, ieškoves N. Š. naudai 74.712,27 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinejimosi išlaidas (t. 1. b.l. 13-23). Nurodo, kad 2005-10-21 A. N. vairuodamas UAB „Leilandas" priklausanti autobusa MAN SL 202, valstybinis numeris AFD586 pažeide keliu transporto eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata. Vilniaus miesto antros apylinkes teismas 2008-04-24 nuosprendžiu pripažino treciaji asmeni kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. už keliu transporto eismo saugumo taisykliu pažeidima. Iškart po eismo ivykio V. Š. komos busenoje buvo nugabenta i VŠI Vilniaus Universiteto vaiku ligonine, jai nustatyta diagnoze: politrauma, galvos smegenu sumušimas, dešinio dilbio pleštine žaizda per visa ranka, dešinio alkunkaulio lužis, daugybiniai nubrozdinimai, šokas, koma, subdurine hematoma, smegenu pabrinkimas, pakauškaulio lužis. Pasak V. apžiurejusio neurochirurgo, jos bukle sunki, nustatyta koma, pagal GKS - 7 balai. Kaktos kaireje puseje sumušimas, teigiami meninginiai simptomai. Diagnoze: galvos smegenu sumušimas, subarachnoidine kraujosruva. V. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas del kaukoles pamato lužio bei galvos smegenu sumušimo. Del patirtu galvos traumu yra nustatytas vidutinis neigalumo lygis (iki 2007-11-20 buvo nustatytas sunkus neigalumo lygis). Be to V. nustatytas specialiojo transporto išlaidu kompensacijos poreikis, V. judeti gali tik specialiu autotransportu taksi (nuosavo automobilio šeima neturi), nes del sunkios bukles mergaite viena niekur neišeina, ji priversta nuolat buti namuose. V. nustatytas mokymasis namuose, todel jai apribotas bendravimas su savo bendraamžiais. V. daugiau kaip 2 kartus turi mažiau pamoku, kas ateityje tikrai atsilieps jos išsimokslinimo lygiui. O tai salygos ir ženkliai sumažejusias galimybes testi mokslus universitete ar kitoje aukštojoje mokslo istaigoje. Negavus tinkamo išsilavinimo V. vargu ar gales tiketis normalaus darbo, nes fiziniu kruviu V. neperneša, todel negales dirbti ir mažiau kvalifikuotu darbu, kur reikalinga fizine jega ir pan. Taip pat del eismo ivykio V. turejo praleisti vienerius mokslo metus, nuolat turi stiprinti savo jegas budama sanatorijose, buvo atliktos keturios operacijos. Po atliktu operaciju V. dešines rankos dilbyje liko dideli, gilus, kuna bjaurojantis randai. Del tos priežasties, kad V. yra augantis vaikas, sukieteje stabilus randai, kliudantys vystytis rankos audiniams, sukelia ne tik estetini ir psichologini diskomforta, bet ir nuolatinius nemalonius fizinius pojucius. V. ranku dilbiai akivaizdžiai skiriasi. Eismo ivykio metu nuplešus rankos oda ir audinius, del ko sužalota ranka yra gerokai plonesne nei sveikoji. Mediku teigimu ranka negales niekad buti kaip buvusi, o ateityje V. dar teks iškesti ne viena operacija.
Eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota V., ivyko vyresniojo brolio T. Š. akivaizdoje. T. yra dvejais metais vyresnis už seseri, jis žinojo, kad yra atsakingas už sesers sauguma ir privalo ja rupintis. Prieš eismo ivyki, ižengdamas i važiuojamaja Erfurto g. dali, T. vede V. už rankos. Paskutine sekunde pamates artejanti treciojo asmens vairuojama autobusa, T. spejo atšokti atgal šaligatvio link, bandydamas patraukti paskui save ir seseri, taciau jam neužteko jegu. Savo akimis mates, kaip autobusas parbloške seseri, buves šalia jos pirmosiomis minutemis po ivykio, nesuprasdamas, ar ištikta komos V. gyva ar mirusi, T. išgyveno dideli dvasini sukretima ir šoka. T. pradejo kaltinti save del to, kad nesugebejo apsaugoti sesers nuo nelaimes. Del T. ištinkancio nervinio tiko, nemigos, nuolatiniu košmaru ir kitu vegetacines sistemos sutrikimu, atsiradusiu patiriamu išgyvenimu del sesers bukles pasekoje, T. ne karta konsultavo psichologas, jam iki šiol reikalinga psichologo pagalba, vartoja raminamuosius vaistus. Del nervinio pobudžio sutrikimu T. kartu su V. lankosi sanatorijoje.
Taip pat nuo eismo ivykio ieškove N. Š. prarado iki tol gyventa normalu iprasta gyvenima, jo džiaugsma, ivykio metu buvo suluošinti iškart du jos vaikai. Nuo eismo ivykio iki šiol kiekviena diena N. rupestis - rupintis T. ir V. sveikata, rupintis ivykusios nelaimes problemu sprendimu. Apie eismo ivyki ji sužinojo iš kaimynu, ivykio vietoje buvo po keliu minuciu, kol dar nebuvo išvežta V.. Del eismo ivykio N. išgyveno nenusakomus jausmus, mate savo vaika be samones. Važiuojant greitosios pagalbos automobiliu V. pradejo vemti krauju, atrode, kad V. miršta. Veliau N. vyko kartu su V. i ligonine, beveik dvi paras buvo nežinomybeje ar V. išgyvens. Del nesibaigianciu operaciju bei kitu medicininiu proceduru, N. išgyveno nuolatines dvasines kancias ir emocini sukretima. N. nuolat išgyvena nuolatini nerima, itampa ir stresa, kas diena baiminasi del V. patirtos galvos traumos pasekmiu bei išgyvena del ateityje V. reikalingu operaciju atlikimo. Del tokiu išgyvenimu pablogejo N. sveikata - sutriko širdies veikla, pablogejo atmintis, koordinacija, atsirado nemiga. Del eismo ivykio bei po jo patirtu sukretimu N. pradejo vartoti raminamuosius vaistus.
Atsakovo UAB „Leilandas" kaip transporto priemoniu valdytojo civiline atsakomybe eismo ivykio metu buvo apdrausta UAB „BTA draudimas", kuris LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. nustatytu draudimo sumu ribose sutiko atlyginti ieškovu, patirta turtine žala bei maksimalia draudimo išmokama 500 euru (1726,40 LTL) suma padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovams del eismo ivykio padaryta neturine žala: V. 350.000 Lt, T. 25.000 Lt, N. 75.000 Lt. Atsižvelgiant i tai, kad UAB „BTA draudimas“ atlygino ieškovams padaryta neturine žala 1.726,40 LTL, prašoma priteisti suma mažintina, atitinkamai V. 348.657,24 Lt, T. 24.904,09 Lt, N. 74.712,27 Lt.
Atsakovas UAB „Leilandas“ pateike atsiliepima i pareikšta ieškini, kuriuo praše ieškini atmesti (t. 2, b.l. 58-60). Nurodo, kad A. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posedyje neprisipažino kaltu padares jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Didelis nukentejusiosios V. Š. neatsargumas padejo žalai atsirasti ir buvo autoivykio priežastimi. T. Š. ir N. Š. pateiktos sumos, kad jiems butu išmoketos neturtines žalos yra visai nepagristos. T. Š. prašo teismo jo naudai 24.904,09 Lt neturtines žalos, nors jis pats yra už savo seseri vyresnis turejo seseri prižiureti ir vesti už rankos. Tai irgi rodo, jo neatsarguma. 2006-04-10 V. Š. apžiurejes chirurgas D. R. ir 2008-08-02 apžiurejes UAB „GK Klinikos" gydytojas G. R. pateike dvi skirtingas nuomones del ateities, ar bus tikslinga dar karta mergaite operuoti.
Treciasis asmuo A. N. pateike atsiliepima i ieškini, kuriame prašo ieškini atmesti (t. 2, b.l. 51-56). Nurodo, kad žala butina tiksliai ivertinti, kad nukentejusiam butu atlyginta tiek, kiek jis iš tiesu prarado. Ieškovai T. Š. ir N. Š. reikalauja vien tik jiems atlyginti didžiule pinigu suma - 100 000 Lt už jiems 2005-10-21 eismo ivykio metu padaryta neturtine žala, taciau nepateikia teismui jokiu irodymu, kad ši žala atsirado tik del treciojo asmens, kaip autobuso vairuotojo veiksmu. Civilineje byloje iškyla klausimas, kokia atsakomybe - daline ar solidarioji - turi buti taikoma del treciojo asmens padarytos žalos atlyginimo. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskoliu prievole yra daline, išskyrus istatymu ar šaliu susitarimu nustatytus atvejus. Šios taisykles išimtis nustatyta CK 6.6 str. 3 d. ir 6.279 str. 1 d. - bendrai padare žalos asmenys nukentejusiam asmeniui atsako solidariai. Šioje byloje keltinas solidariosios atsakomybes taikymas ne del žalos padarymo bendrais veiksmais, bet del solidariosios atsakomybes taikymo istatymo pagrindu. Ieškovai, siekdami atkurti savo teise, tariamai pažeista del transporto priemones vairuotojo veiksmu, pasirinko klaidinga nuostoliu išieškojimo kelia ne iš draudimo bendroves - UADB „BTA draudimas", o iš UAB „Leilandas“ (autobuso savininko). Ieškovu iniciatyva tarp ginco šaliu klostosi ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todel darytina išvada, jog, jeigu teismas pilnai patenkins ieškovu reikalavimus, toki sprendima bus labai sunku (praktiškai neimanoma) ivykdyti. Kaltu del eismo ivykio, kartu ir visos žalos atsiradimo priežastimi, ieškovai laiko treciojo asmens, kaip autobuso vairuotojo veiksmus, tuo tarpu treciasis asmuo teigia, kad jo veiksmai galejo buti eismo ivykio priežastimi tik tuo atveju, jeigu jis vykdydamas darbines pareigas, butu tycia pažeides KET. Tokia ieškovu pozicija neatitinka priežastinio ryšio turinio ir esmes pagal CK 6.247 str. Tiesiogine eismo ivykio ir žalos atsiradimo priežastimi nebuvo treciojo asmens kaip vairuotojo neveikimas. Tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo ivykiu ir padaryta žala buvo susije ieškovu T. Š. ir V. Š. veiksmai, t.y. neatidus ju elgesys šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje. Todel nera teisinio pagrindo teigti, kad 2005-10-21 visa padaryta turtine ir neturtine žala leme vien tik autobuso MAN SL 202 vairuotojo veiksmai.
Treciasis asmuo UAB „BTA draudimas“ pateike atsiliepima i ieškini, kuriuo praše ieškini atmesti kaip nepagrista (t. 2, b.l. 63-64). Nurodo, kad del 2005-10-21 ivykusio eismo ivykio N. Š. kreipesi i draudimo bendrove. Išnagrinejus visus pateiktus dokumentus šis ivykis buvo pripažintas draudiminiu. Kadangi eismo ivykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškoves sveikata, buvo pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti. LR transporto priemoniu valdytoju civilines atsakomybes privalomojo draudimo istatymo 11 str. 1 d., numato maksimalia draudimo išmoka pagal viena ivyki 500 Eur, t.y. 1726,40 Lt. Kadangi remiantis šio istatymo nuostatomis 2007-03-27 ieškovei buvo išmoketa maksimali suma neturtinei žalai atlyginti t.y. 1726,40 Lt, draudimo bendrove neturi pagrindo moketi daugiau nei numato minetas istatymas.
Teismo posedžio metu ieškovai ieškininius reikalavimus palaike, atsakovas bei treciasis asmuo su ieškiniu nesutiko.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš šaliu paaiškinimu ir byloje esanciu rašytiniu irodymu nustatyta, kad 2005 m. spalio 21 d. treciasis asmuo A. N., vairuodamas atsakovui UAB „Leilandas“ priklausanti autobusa MAN SL 202, valstybinis numeris AFD586 pažeide keliu transporto eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta ieškoves V. Š. sveikata. V. Š. komos busenoje buvo nuvežta i VŠI Vilniaus Universiteto vaiku ligonine, kur nustatyta diagnoze: politrauma, galvos smegenu sumušimas, dešinio dilbio pleštine žaizda per visa ranka, dešinio alkunkaulio lužis, daugybiniai nubrozdinimai, šokas, koma, subdurine hematoma, smegenu pabrinkimas, pakauškaulio lužis, t.y. bukle sunki, nustatyta koma, pagal GKS - 7 balai. V. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas del kaukoles pamato lužio bei galvos smegenu sumušimo. Del patirtu galvos traumu nustatytas vidutinis neigalumo lygis (iki 2007-11-20 buvo nustatytas sunkus neigalumo lygis). Vilniaus miesto antros apylinkes teismas 2008 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. N. pripažino kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. už keliu transporto eismo saugumo taisykliu pažeidima. LR CPK 182 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad nereikia irodineti aplinkybiu asmens nusikalstamu veiksmu pasekmiu, nustatytu isiteisejusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Taigi, iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad del ivykusio eismo ivykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata, aplinkybes yra ištirtos baudžiamojoje byloje, todel nagrinejamoje civilineje byloje nenagrinejamas klausimas del nelaimingo atsitikimo pasekmiu bei kaltes.
Ieškovai reiškia reikalavimus del neturtines žalos atlyginimo iš atsakovo ieškoves V. Š. naudai 348.657,24 Lt, ieškovo T. Š. naudai 24.904,09 Lt ir ieškoves N. Š. naudai 74.712,27 Lt.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje asmeniui padarytos žalos skirstymas i materialine ir moraline lemia atitinkamos rušies žalos atlyginimo ypatumus. Vienas iš ju susijes su žalos dydžio nustatymu (ivertinimu). Jeigu atlyginant materialine žala visais atvejais imanoma vadovautis visiško (adekvataus) nuostoliu atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali buti išreiškiamas aiškiu piniginiu ekvivalentu, tai moraline (neturtine) žala yra dvasiniai išgyvenimai, kuriuos tik salygiškai galima ivertinti ir kompensuoti pinigais, nes asmens patirtos dvasines skriaudos dažnai niekas, t.y. jokia materiali kompensacija, negali atstoti. Materiali kompensacija už moraline žala taip pat turi buti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, taciau jo taikymui visais atvejais budingi ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmes skiriasi nuo pacios moralines žalos turinio ir del to pagal savo prigimti negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasines skriaudos (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjucio 19 d. nutarimas). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra nurodes, kad neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos neimanoma tiksliai ivertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymejes, kad teismo pareiga yra nustatyti teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobudžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokia pinigine satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotu nukentejusiojo neturtinems vertybems padaryta žala (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-604/2005).
Pagal LR CK 6.250 straipsnio 2 dali teismas, nustatydamas neturtines žalos dydi, atsižvelgia i jos padarinius, šia žala padariusio asmens kalte, turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtines žalos dydi, butina atsižvelgti i reikšmingu kriteriju visuma. Taigi, neturtines žalos dydi nustato teismas, vadovaudamasis istatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas i jau suformuota teismu praktika. Istatymu leidejas nera nustates neturtines žalos atlyginimo dydžio ribu, o tik itvirtines nebaigtini neturtines žalos dydi pagrindžianciu kriteriju saraša, todel teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydi, turi diskrecija sprendžiant del teisingo žalos atlyginimo nukentejusiam asmeniui. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje pažymeta, kad istatyme nustatytas nebaigtinis neturtines žalos dydžiui nustatytu reikšmingu kriteriju sarašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) tokiu kriteriju, kurie turetu buti teismo ištirti ir ivertinti kiekvienu konkreciu atveju, sarašu. Kadangi neturtines žalos dydi pagrindžianciu kriteriju sarašas nebaigtinis, o kiekvienu konkreciu atveju pažeidžiama skirtinga istatymo saugoma teisine vertybe ir neturtine žala patiriama individualiai, tai teismas turetu spresti del materialios kompensacijos už patirta neturtine žala dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtines žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobudžio žalos dydi, atsižvelgdamas i istatyme bei teismu praktikoje itvirtintus ir teismo šiuo konkreciu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, i kuriu visuma ieina ir aplinkybes, del kuriu neturtines žalos atlyginimo dydis gali buti nustatytas ir mažesnis už reikalaujama (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-119/2009). Pažymetina, kad teismas turi nustatyti toki protinga kompensacijos už neturtine žala dydi, kad atsakovas butu kuo labiau suinteresuotas kiek imanoma operatyviau atlyginti neturtine žala. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievoles atlyginti padaryta neturtine žala, svarbu užtikrinti, kad žalos padares asmuo realiai gales sumoketi nukentejusiajam priteista neturtines žalos dydi ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek imanoma greiciau, o nukentejes asmuo realiai gaus jam priteista suma. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abieju šaliu interesu pusiausvyros. Esminis neturtines žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir ju itaka tolesniam nukentejusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2006; 2007 m. sausio 2 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-131/2007; 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-357/2008).
LR CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žala atsakingas asmuo privalo nukentejusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtine žala. Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Kaip mineta aukšciau, neturtines žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma.
Byloje negincijamai nustatyta, kad del eismo ivyko metu ivykusio sveikatos sužalojimo ieškove V. Š. patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsiradusius negrižtamus sveikatos pokycius, kurie kilo ja sužalojus autoivykio metu, transporto priemones valdytojui pažeidus keliu eismo taisykliu reikalavimus, todel V. Š. igijo teise i neturtines žalos atlyginima. Sprendžiant apie ieškovei padarytos neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i tai, kad nukentejusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, del sužalojimo ji patyre fizini skausma, ilgai gydesi, pakito jos gyvenimo budas. Ieškove, kuri yra nepilnamete, patyre sunku sveikatos sutrikdyma, kuris ne tik sukele fizini skausma, bet tures itakos jos sveikatai ir ateityje, nes po tokiu traumu budingi liekamieji reiškiniai ir neišnyksta bei reikalingas specialus ilgalaikis gydymas, be to, ieškovei nustatytas vidutinis neigalumo lygis, patiriami pakitimai bendraujant su bendraamžiais, po autoivykio pasikeite ir jos gyvenimo kokybe. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai irodymai bei liudytoju chirurgu V. M., Šaruno Bernoto, plastikos chirurgo D. R., neurologes J. Š. ir klases aukletojos K. L. parodymai (t. 2, b.l. 181-191).
Už žalos padaryma atsakingo asmens turtine padetis yra vienas iš kriteriju, galinciu tureti itakos nustatomam neturtines žalos atlyginimo dydžiui. Iš byloje esancio atsakovo UAB „Leilandas“ 2010 metu balanso matyti, kad atsakovo turtas sudaro 670.013 Lt (ilgalaikis turtas 345.464 Lt, trumpalaikis turtas 324.549 Lt), o per vienerius metus moketinos sumos ir trumpalaikiai isipareigojimai – 96.223 Lt. Iš pelno (nuostoliu) ataskaitos matyti, kad UAB „Leilandas“ 2010 metais dirbo nuostolingai, t.y. patyre 260.631 Lt nuostoli. Taip pat pažymetina, kad žala padariusio asmens (už žalos padaryma atsakingo asmens) turtine padetis negali buti lemiamu kriterijumi nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi.
Teismas, išnagrinejes byloje esancius rašytinius irodymus atsižvelgia i neturtines žalos pasekmes, šia žala padariusio asmens (už žalos padaryma atsakingo asmens) kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo instituta ir ieškovei V. Š. neturtine žala del sveikatos sutrikdymo mažina iki 50000 Lt.
Pažymetina, kad teise i neturtines žalos atlyginima paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentejes nuo neteiseto veiksmo ir tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus ši žala gali buti priteista ir kitiems asmenims (CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos, šaliu paaiškinimu matyti, kad V. Š. slauge ir prižiurejo jos mama N. Š., kuri neabejotinai išgyveno del dukters patirto skausmo, del jos galimybes išgyventi, o išgyvenus – del tolimesnio gyvenimo kokybes. Todel konstatuotina, kad N. Š. del ivykusio eismo ivykio bei dukrai patyrus sunkius sužalojimus, neabejotinai patyre dideli dvasini sukretima, nerima ir išgyvenimus del dukters sveikatos jai esant komos busenoje, veliau del sužalojimu pasekmiu. Todel darytina išvada, kad ieškove N. Š. turi teise i neturtines žalos atlyginima. Teismas, išnagrinejes byloje esancius rašytinius irodymus, atsižvelgia i aukšciau nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo instituta ir ieškovei N. Š. neturtine žala del dukters sveikatos sutrikdymo mažina iki 20000 Lt.
Ieškovas T. Š. (nukentejusiosios brolis) nors ir nera tas asmuo, kuriam priklausytu teise reikalauti iš atsakovo neturtines žalos atlyginimo, taciau neturtine žala pagal savo pobudi yra tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybes ir priklauso nuo jo paties išgyventu emociju, todel tokie asmenys (brolis/sesuo) teise i neturtines žalos atlyginima turi tik išimtiniais atvejais. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo ivykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota V. Š., ivyko dvejais metais vyresnio brolio T. Š. akivaizdoje, kuris mate kaip autobusas parbloške jo seseri. Konstatuotina, kad T. Š., budamas 12 metu ir nesuprasdamas ar sesuo yra gyva, kaltindamas save del nesugebejimo apsaugoti seseri nuo nelaimes, išgyveno dideli dvasini sukretima, todel taip pat turi teise i neturtines žalos atlyginima. Teismas, išnagrinejes byloje esancius rašytinius irodymus, atsižvelgia i aukšciau nurodytas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taiko žalos mažinimo instituta ir ieškovui T. Š. neturtine žala del sesers sveikatos sutrikdymo mažina iki 5000 Lt.
Del bylinejimosi išlaidu priteisimo
Pagal LR CPK 93 str. 1 ir 2 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turetas bylinejimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir butu atleista nuo bylinejimosi išlaidu mokejimo i valstybes biudžeta. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintu reikalavimu daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestu ieškinio reikalavimu daliai.
Ieškini patenkinus iš dalies iš atsakovo UAB „Leilandas i valstybes biudžeta priteistinas proporcingai patenkintu reikalavimu daliai moketinas žyminis mokestis, t.y. 2250,00 Lt.
Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padejejo dalyvavusiu nagrinejant byla, pagalba, taip pat už pagalba rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškovai prašo priteisti 2360,00 Lt išlaidu advokato pagalbai (t. 2, b.l. 209, 210). Vadovaujantis LR CPK 98 str., 2004 m. balandžio 2 d. LR Teisingumo ministro isakymu Nr. 1R-85 patvirtintu Rekomendaciju del civilinese bylose priteistino užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 p., 8 p., 9 p., atsižvelgiant i bylos sudetinguma, advokato darbo ir laiko sanaudas, ieškoves prašymas tenkintinas, priteisiant 2360,00 Lt iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškoves N. Š. naudai.
Taip pat iš atsakovo UAB „Leilandas“ priteistina 126,95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str., 96 str., 98 str. 1 d., 259 str., 263 str. 270 str.,
n u s p r e n d ž i a:
ieškini patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Leilandas“ (duomenys neskelbtini) ieškoves V. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 50.000,00 Lt (penkiasdešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškoves N. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 20.000,00 Lt (dvidešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimui.
Priteisti iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškovo T. Š. (duomenys neskelbtini) naudai 5.000,00 Lt (penkis tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimui.
Kitoje dalyje ieškini atmesti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškoves N. Š. naudai 2360,00 Lt (du tukstancius tris šimtus šešiasdešimt litu) išlaidu advokato pagalbai apmoketi.
Priteisti iš atsakovo UAB „Leilandas“ i valstybes biudžeta 2250,00 Lt žyminio mokescio ir 126,95 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimo, iš viso 2376,95 Lt (du tukstancius tris šimtus septyniasdešimt šešis litus 95 cnt) bylinejimosi išlaidu.
Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacini skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.
Teiseja Ona Gasiulyte