Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-237-361/2011
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00552-2011-3
Procesinio sprendimo kategorija: 50.21.
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. spalio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas D. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-08-19 nutarimu D. R. nubaustas už tai, kad, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą 2011-03-29 apklausiamas liudytoju teisme, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-399-607/2011, davė melaginus parodymus: „kad jau iki 2011-02-17 degalinėje „ (duomenys neskelbtini) “, adresu (duomenys neskelbtini), degalinės atraminis stulpas buvo sugadintas; kad šis stulpas tikrai nesugadintas 2011-02-17“. Tokiais veiksmais D. R. padarė ATPK 1872 str. numatytą pažeidimą, skirta 1500 Lt bauda.
D. R. apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus, neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-399-607/2011 teismui išreiškė savo nuomonę, kad degalinės atraminis stulpas galėjo būti apgadintas ne su S. G. automobiliu, nes dar iki 2011-02-17 buvo matęs, jog minėtas stulpas jau buvo apgadintas. Ginčo įvykis atsitiko žiemos metu, stulpo apdaila buvo ne kartą apgadinta sniego valymo mašina, todėl sunku kategoriškai teigti, kad po 2011-02-17 įvykio stulpo apdailos įlenkimas buvo didesnis ar liko toks pat. Teismas neaiškino, kokiu tikslu galėjo būti duoti melagingi parodymai ir neįvertino, kad tokio tikslo nebuvo, todėl nebuvo prasmės rizikuoti būti patrauktam administracinėn atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Nutarime teismui nurodžius, kad iš administracinėje byloje Nr. A2.6.-399-607/2011 esančio vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad kai S. G. 2011-02-17 atvažiavo į degalinę UAB „(duomenys neskelbtini)“, degalinės atraminis stulpas buvo neįlenktas, tačiau išvažiuojant iš degalinės, S. G. vairuodama automobilį atbuline eiga, atsitrenkė į degalinės stulpą, kuris nuo susidūrimo smūgio sujudėjo ir įlinko, nepagrįstai remiamasi prastos kokybės vaizdo įrašu, iš kurio negalima akivaizdžiai matyti, kad S. G. 2011-02-17 naktį atvažiavus į degalinę, atraminio stulpo apdaila neįlenkta. Apeliantas nurodo, kad nesurinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Byloje esantys liudytojų M. K., E. L., D. R. parodymai bei prastos kokybės vaizdo įrašas neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jis, būdamas liudytoju administracinėje byloje, davė žinomai melagingus parodymus. Jo kaltė neįrodyta, nesilaikyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl priimtas nepagrįstas ir neteisėtas nutarimas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 1872 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia melagingų parodymų davimas administracinio teisės pažeidimo byloje. D. R. jam inkriminuotą pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog apylinkės teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, o tie, kurie yra byloje, jo kaltės nepatvirtina.
Apygardos teismas, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus ir Tauragės rajono apylinkės teismo administracinių teisės pažeidimų bylų Nr. A2.6.-399-607/2011 bei A2.11-703-367/2011 medžiagą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, byla išnagrinėta išsamiai ir objektyviai, surinktų įrodymų visumoje pagrįstai konstatuota apelianto kaltė padarius ATPK 1872 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Nustatyta, kad įsiteisėjusiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-399-607/2011 S. G. nubausta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2011-02-17, apie 01 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į degalinės stulpą, kurį apgadino ir nesustojusi iš eismo įvykio vietos pasišalino. D. R. apklausiamas liudytoju dėl S. G. pažeidimo pirmosios instancijos teisme, ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingus parodymus, išdėstė aplinkybes, palankias S. G. gynybinei versijai, kad ji pažeidimo nepadarė. D. R. paaiškino, kad stulpas buvo apgadintas iš anksčiau, ne 2011-02-17, tačiau nei kas, nei kada tai padarė, pasakyti negalėjo. Tokie D. R. paaiškinimai aiškiai prieštaravo kitiems įrodymams (liudytojų parodymams, vaizdo medžiagai, rašytiniams įrodymams), todėl teismas juos įvertino kaip siekį padėti išvengti atsakomybės.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas D. R. kaltę dėl melagingų parodymų davimo grindė administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-399-607/2011 užfiksuotais liudytojų M. K., E. L., D. R. parodymais, vaizdo įrašu, kitais rašytiniais įrodymais.
D. R. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad vaizdo įrašas nekokybiškas. Iš tikrųjų S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje esantis vaizdo įrašas nors ir nėra labai kokybiškas, tačiau pakankamai informatyvus. Iš jo galima matyti, kad automobilis, važiuodamas atbuline eiga kliudė degalinės stulpą, į kontaktą sureagavo tuo metu degalinėje buvę jaunuoliai. Net ir tikint D. R. versija, jog kažkokie apgadinimai ant stulpo buvo dar ir iki tol, kol S. G. automobilis jį kliudė 2011-02-17, vaizdo įraše vis dėlto galima pastebėti kad stulpas po to, kai automobilis jį kliudęs nuvažiavo, yra aiškiai stipriau pažeistas nei buvo iki automobiliui į jį atsitrenkiant. Todėl nekyla abejonių, kad S. G. vairuojamo automobilio padaryti degalinės stulpo apgadinimai buvo aiškiai matomi plika akimi. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad degalinės darbuotoja kreipėsi į pareigūnus dėl eismo įvykio. Be to, teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. A2.6.-399-607/2011 D. R. nurodė, kad po įvykio atvykus S. G. į degalinę, jis pats apžiūrėjo automobilį ir subraižymų nematė, tačiau automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukose matyti akivaizdūs galinės automobilio dalies subraižymai, kurių lokalizacija, atsižvelgiant į vaizdo įrašę užfiksuotą automobilio atsitrenkimą į degalinės stulpą, visiškai atitinka eismo įvykio mechanizmą. Todėl D. R. neabejotinai suprato, kad degalinės stulpas buvo apgadintas 2011-02-17 įvykio metu, juolab, kad pats, kaip teigia, apžiūrėjo tuos apgadinimus padariusį automobilį, dėl ko buvo galima visiškai įsitikinti, kad 2011-02-17 naktį degalinės turtą apgadino ne kas kitas, o būtent vaizdo įraše užfiksuotas automobilis. Nepaisant to, duodamas parodymus, D. R. vis dėlto melagingai teigė, kad stulpo apgadinimai atsirado ne 2011-02-17. Be kita ko, D. R. netgi dėl savo pateikiamos stulpo apgadinimo versijos nėra nuoseklus. Apeliaciniame skunde jis teigia, kad stulpą apgadino sniegą valantis automobilis, tačiau duodamas parodymus teismo posėdyje dėl S. G. pažeidimo, teigė nežinąs, kas ir kada jį apgadino, o vaizdo įrašai neišsaugoti. Apygardos teismui toks D. R. nenuoseklumas tik patvirtina, kad versija apie apgadinimus dar iki eismo įvykio yra neteisinga ir laikoma pasirinkta gynybine pozicija. Kadangi D. R., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, melagingai aiškino apie degalinės turto apgadinimo laiką, buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1872 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo apygardos teismas nenustatė, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas pakankamai motyvuotas, įrodymai patvirtina D. R. kaltę dėl ATPK 1872 str. pažeidimo, o jo versiją dėl degalinės stulpo apgadinimo aplinkybių paneigia bylos medžiaga.
D. R. apeliaciniame skunde taip pat užsimena, kad apylinkės teismas nevertino, jog jis neturėjo jokio tikslo duoti melagingus parodymus. Kaip matyti iš ATPK 1872 str. normos, tikslas nėra būtinasis administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis, todėl tikslo buvimas ar nebuvimas neturi įtakos asmens veiksmų vertinimui ir apylinkės teismas neprivalėjo jo nustatinėti. Tačiau iš liudytojo pareigūno M. K. parodymų matyti, kad jis paaiškino, kad, kai 2011-02-17 apie 13 val. atvyko į degalinę, joje rado V. G. bendraujant su degalinės direktoriumi D. R., netrukus po to, V. G. į PK atvežė D. R. pranešimą, kad degalinės stulpą apgadino ne Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Taigi neatmetama, jog D. R. dėl susitarimo su V. G., teisme melagingai aiškindamas apie degalinės stulpo apgadinimo aplinkybes, galėjo siekti padėti išvengti atsakomybės S. G., tačiau, kaip minėta, tokio tikslo buvimas ar nebuvimas įtakos D. R. veiksmų vertinimui neturi.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-08-19 nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-08-19 nutarimą nepakeistą ir D. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Dalius Jocys