Pranešėjas P. Jaržemskis Civilinė byla Nr. 2A-645-56/2011
Teisėja B. Plykinienė Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03598-2010-4
Proc. sprendimo kategorijos:78.2.; 121.14;
121.7;121.18; 121.21
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio,
teisėjų Ritos Kisielienės,
Danutės Kutrienės,
sekretoriaujant Eglei Čeponienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo M. D. ieškinys civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovei D. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, sumažinimo, institucija, teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Kolegija išnagrinėjusi bylą
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas M. D. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimu priteistą iš ieškovo nepilnametei dukrai G. D. teikiamą išlaikymą nustatant, kad ieškovas kas mėnesį mokės atsakovei D. Ž., ieškovo nepilnametės dukros išlaikymui poi 0,66MMA, kas sudatytų po 528 Lt išmoką.
Nurodė, kad nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, šalys susitarė, kad dukros išlaikymui ieškovas skyria jam priklausančią ½ buto dalį, taip pat susitarė, kad dukters G. išlaikymui bus skiriama po 1000 Lt per mėnesį, siejant šį išlaikymo dydį su minimalia mėnesine alga. Po santuokos nutraukimo ne kartą didėjo minimali alga, todėl ieškovas privalėjo skirti vaiko išlaikymui po 1328,00 Lt, kai tuo tarpu jo atlyginimas sumažėjo 30 procentų. Ieškovas pasirūpino dukros saugumu, skirdamas dukteriai išlaikymą nekilnojamuoju turtu - ½ trijų kambarių naujos statybos buto. Taip pat prašė atsižvelgti į šalies ekonominės padėties pasikeitimą bei į tai, kad didelę dalį laiko ieškovas praleidžia su dukra, dėl ko išlaidos atsakovei sumažėja.
Atsakovė D. Ž. atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko.
Nurodė, kad ieškovo mokama išlaikymo suma nėra per didelė, nes vaiko poreikiai auga. Ieškovo pajamos sumažėjo ne 30 procentų, bet 24 procentais, todėl tokio pajamų pasikeitimo vertinti kaip esminio ir sudarančio pagrindą sumažinti teikiamą išlaikymą nebuvo pagrindo.
Institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje su ieškiniu nesutiko.
Nurodė, kad ieškinys neatitinka vaiko poreikių ir teisėtų interesų turėti tokias gyvenimo sąlygas kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. sprendimu iš ieškovo M. D. nepilnametės dukros G. D. gim. 2003 m. rugpjūčio 12 d., išlaikymo dydis pakeistas. Iš ieškovo M. D., dukros G. D., gim. 2003 m. rugpjūčio 12 d., išlaikymui priteista po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kol vaikas sulauks pilnametystės, pavedant išlaikymui skiriamomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti įstatyminei vaiko atstovei – motinai D. Ž.; Iš atsakovės D. Ž. į valstybės naudai priteista 36 Lt žyminio mokesčio bei 8,95Lt pašto išlaidų, o iš ieškovo - 6,49 Lt pašto išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad ieškovas pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą vykdė tinkamai teikdamas išlaikymą tiek nekilnojamuoju turtu, tiek kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis kurios paskutiniu metu sudarė po 1328 Lt. Teismo vertinimu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms išlaidoms vaiko priežiūrai, kuri reikalinga dėl jo nuolatinės priežiūros, invalidumo ir panašiai., įstatymas teismui suteikia teisę priteistą išlaikymo dydį pakeisti. Teismas nustatęs, kad nepilnametei dukrai 2010 m. rugpjūčio 12 d. suėjo septyneri metai, vaikas lanko mokyklą, kas sąlygojo vaiko poreikių susijusių su mokslu, padidėjimą bei įvertinęs tai, kad abi ginčo šalys dirba, atsakovės atlyginimas sudarė apie 1600 Lt, ji turi nuosavybės teisę nekilnojamąjį būstą, o ieškovo atlyginimas nuo 2009 m. balandžio 1 d. buvo sumažintas 30 procentų ir po sumažinimo sudarė 4265,1Lt (sumažėjo 1827,89Lt ir faktiškai gaunamas, atskaičius mokesčius sudarė 3200Lt.) bei byloje nesant įrodymų apie ginčo šalių sveikatos sutrikimus, teismas padarė išvadą, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymą teikdami proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir užtikrinti buitines salygas vaikui vystytis. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas konstatavo, kad šalys turėtų derinti vaiko poreikius su realiomis materialinėmis ir vaiko galimybėmis, todėl įvertinęs ginčo šalių, institucijos teikiančios išvadą byloje paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į ginčo šalių materialinę padėtį, teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies– priteisiant iš ieškovo dukros G. D. išlaikymui po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Teismas nuomone priteistas išlaikymo dydis pakankamas nepilnamečio vaiko išlaikymui. Teismas iš dalies patenkinęs ieškinį bei priteisęs ne 528 Lt, o 900 Lt išlaikymą iš ieškovo valstybės naudai priteisė 36 Lt žyminio mokesčio (324Lt-288Lt) bei iš atsakovės į valstybės biudžetą 8,95Lt, iš ieškovo- 6,49 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CK 3.201 str., 3.156 str. 1 d., CPK 93 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė D. Ž. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą i ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkami taikė ir aiškino Civilinio kodekso 3.201 straipsnio bei 3.156 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, kad teisingas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai yra 900 Lt litų per mėnesį teikiamomis periodinėmis išmokomis. Teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, kad ieškovo atlyginimo sumažėjimas neturėjo įtakos teikiamo išlaikymo dydžiui, todėl negalėjo būti laikomas pagrindu konstatuoti esminį ieškovo materialinės padėties pasikeitimą. Atsakovė teismui pateikė detalius skaičiavimus pagrindžiančius vaikui teikiamo išlaikymo dydį, bei išlaidų padidėjimą susijusį su tuo, kad vaikas pradėjo lankyti mokyklą, be to remiantis 2010 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1251 ,,Dėl kai kurių biudžetinių įstagų veiklos nutraukimo“ Vilniaus darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnyba buvo likviduota ir nuo 2010 m. spalio 1 d. atsakovė neteko darbo, dėl ko iš esmės pasunkėjo jos materialinė padėtis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Ieškovas M. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad atsakovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovo atlyginimas nuo 2009 metų vasario mėnesio sumažėjo 30 procentų lyginant su atsakovo gautomis pajamomis laikotarpiu nuo 2007 iki 2009 metų sausio mėnesio. Sumažindamas priteistą išlaikymo dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovas teikia išlaikymą turtu t.y vaiko išlaikymui priteista ½ dalis buto esančio Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, kurio bendras plotas 97 m2. Jei atsakovė nėra pajėgi išlaikyti buto tai gali jį parduoti bei įsigyti mažesnį gyvenamąjį plotą, tokiu būdu gautas lėšas ji galėtų skirti vaiko išlaikymui. Be to teismo priteistas išlaikymo dydis 900 Lt, viršija šiuo metu esamą minimalią mėnesinę algą, todėl įvertinus tai, kad abu tėvai turi teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pagrindo teigti, jog realūs vaiko poreikiai yra žymiai didesni nėra pagrindo, nes vaikas neturi jokių specialiųjų poreikių į kuriuos privaloma atsižvelgti nustatant išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui.
Vilniaus apygardos teisme 2011 m. gegužės 30 d. buvo gautas atsakovės atstovo advokato A. Š. pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad atsakovė D. Ž. atsisako nuo apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. 2A-645-56/2011. Atsakovei atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės yra žinomos (CPK 308 str. 3 d.).
Prašymas tenkintinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio pirmąja dalį, apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o, jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei yra Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio antrojoje dalyje numatytos sąlygos, tai yra, jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.).
Atsakovė D. Ž. atsisakymą nuo apeliacinio skundo pateikė 2011 m. gegužės 30 d., iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Prašyme patvirtino, jog jai yra žinomos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio trečiojoje dalyje numatytos pasekmės. Atsakovės D. Ž. apeliacinio skundo atsisakymas įstatymui neprieštarauja. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad toks atsisakymas pažeistų kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus arba prieštarautų viešajam interesui. Todėl teisėjų kolegija priima atsakovės atsisakymą nuo apeliacinio skundo, o apeliacinį procesą nutraukia (CPK 338, 308 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,
n u t a r ė:
Priimti atsakovės D. Ž. atsisakymą nuo apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimo ir apeliacinį procesą nutraukti.
Kolegijos pirmininkas Petras Jaržemskis
Teisėjos Rita Kisielienė
Danutė Kutrienė