Civilinė byla Nr. e2S-958-794/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27628-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.5, 3.3.2.6.2

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos INVEST RVG atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-4063-808/2025 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EGT LT“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „INVEST RVG“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismui pagal teismingumą perduotas ieškovės ieškinys, kuri dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10 260 Eur skolą, 13,65 proc. metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 1399,29 Eur/metams ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Telšių apylinkės teismas 2025 m. sausio 2 d. nutartimi konstatavęs, jog nėra galimybės visiškai tenkinti ieškinį priimant preliminarų teismo sprendimą, nutarė ieškovės ieškinį nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir perdavė jį pagal teismingumą (CPK 29 straipsnis, 428 straipsnio 7 dalis).

3.       Ieškovė, pateiktiems reikalavimams užtikrinti, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą arba / ir pinigines lėšas, esančias bankuose ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis. Ieškovės teigimu, laikinosios apsaugos priemones būtina taikyti, nes dėl atsakovės nesąžiningumo ir dėl to kilusios realios grėsmės, kad atsakovė gali paslėpti, sugadinti ar perleisti jai priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas pasidarys nebeįmanomas. Kadangi nėra žinoma kiek ir kokio turto turi atsakovė, tai surasti ir aprašyti atsakovės turtą, pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EGT LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje areštavo atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „INVEST RVG“ (juridinio asmens kodas 305071424) kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą arba / ir pinigines lėšas, esančias bankuose ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis.

5.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad konkrečiu atveju ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą manyti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai.

6.       Teismo vertinimu, nesant akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo sprendimas, - yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.

7.       Teismas nustatė, kad pareikšto ieškinio pobūdis bei pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtina ieškovės pagrįstą manymą, jog atsakovė yra linkusi ieškovės atžvilgiu veikti priešingai teisei, todėl yra pagrindas manyti, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų sunkesnis ar net neįmanomas.

8.       Teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra betarpiškai susijusios su ieškovės pareikštais reikalavimais, todėl esant ir antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - ieškovės prašymas laikomas pagrįstu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9.       Atsakovė INVEST RVG, MB pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4063-808/2025 ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB „EGT LT“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, arba panaikinti atsakovo INVEST RVG, MB turtui pritaikytą laikiną turto areštą ir įpareigoti atsakovą INVEST RVG, MB sumokėti 10 260,00 Eur į teismo depozitinę sąskaitą ieškovo UAB „EGT LT“ reikalavimams užtikrinti; nukreipti nutartį vykdyti skubiai. Atskirojo skundo argumentai:

9.1.                      Ieškovas ir atsakovas 2024 m. rugsėjo 3 d. sudarė Sutartį dėl krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais Nr. EGTS20240828/IRVG2024/9, kurios pagrindu atsakovas užsakė viso 6 vnt. alyvinių hermetinių galios transformatorių vežimo paslaugas, pervežant juos iš Turkijos į Lietuvos Respubliką, kurią atlieka vežėjas – ieškovas. 2024 m. rugsėjo 6 d. transformatoriai buvo pakrauti ir 2024 m. rugsėjo 16 d. pristatyti į ieškovo stovėjimo aikštelę Vilniuje. Atsakovo atstovas 2024 m. rugsėjo 16 d. vizualiai apžiūrėjo transformatorius bei pastebėjo transformatorinės alyvos pratekėjimo žymių ir konstrukcijų pažeidimų ant transformatorių. Ieškovas už krovinio vežimo paslaugas pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitas faktūras bendrai 10 260,00 Eur sumai. Atsakovas 2024 m. spalio 2 d. pateikė ieškovui Pretenzijas Nr. 1 ir Nr. 2, reikalaudamas atlyginti atsakovo patirtus dėl transformatorių sugadinimo transportavimo metu nuostolius. Šiuo atveju apmokėjimas už vežimo paslaugas yra sustabdytas dėl transformatorių konstrukcijų pažeidimų.

9.2.                      Šiuo atveju ieškovas neįrodė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. neįrodė ieškinio prima facie pagrįstumo ir grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.

9.3.                      Šiuo atveju transformatoriai buvo pažeisti dėl stiprių smūgių jų vežimo metu. Tai patvirtina paties ieškovo pateiktas antstolio Rimanto Vižainiškio 2024 m. rugsėjo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-24-3249.

9.4.                      Ieškovas teigia, kad atsiradę transformatorių korpusų pažeidimai yra „gamybos defektai“, tačiau iš 2024 m. rugsėjo 6 d. Transformatorių tvirtinimo transporto priemonėje sertifikato Nr. 8931-2 priedo (nuotraukų) matyti, kad 2024 m. rugsėjo 6 d. kraunant ir tvirtinant transformatorius transporto priemonėje iki jų vežimo jokių alyvos pratekėjimo žymių, alyvos balų, ar vizualiai matomų pažeidimų nėra. Tuo tarpu 2024 m. rugsėjo 16 d. atgabento krovinio pažeidimai ir alyvos pratekėjimai akivaizdūs.

9.5.                      Taigi, iš paties ieškovo pateiktų įrodymų teismas turėjo suabejoti ieškinio prima facie pagrįstumu, o tokiu atveju pagal teismų praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

9.6.                      Teismas nutartyje nenurodė jokių konkrečių argumentų ar priežasčių, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Tik formaliai nurodė, kad pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, net nenurodydamas kokie argumentai ar įrodymai patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumą.

9.7.                      Teismo deklaratyvūs motyvai dėl ieškinio prima facie pagrįstumo parodo, kad teismas pakankamai neįsigilino į situaciją ir formaliai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones be teisinio pagrindo.

9.8.                      Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas yra linkęs veikti priešingai teisei, t. y. atsakovas pirmas pateikė ieškovui 2024 m. spalio 2 d. Pretenzijas dėl krovinio sugadinimo vežimo metu Nr. 1 ir Nr. 2, o už paslaugas neatsiskaito, nes ieškovas nepripažįsta atsakovo patirtų nuostolių dėl nekokybiškai ieškovo suteiktų vežimo paslaugų.

9.9.                      Pažymi, kad grėsmė ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymui neegzistuoja dėl sąlyginai nedidelės ieškiniu prašomos priteisti pagrindinės skolos sumos (10 260,00 Eur) ir geros atsakovo turtinės padėties. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino šių aplinkybių.

9.10.                       Iš viešai prieinamų tinklapio https://rekvizitai.vz.lt/ duomenų matyti, kad atsakovas buvo įkurtas (įregistruotas) 2019 m. kovo 13 d. 2023 metais atsakovo pardavimo pajamos siekė 3 392 896,00 EUR, o pelnas prieš mokesčius buvo 575 286,00 EUR. Grynasis pelnas sudarė 487 951,00 EUR. Nuosavas kapitalas – 831 914,00 EUR. Įmonės kredito rizika yra vertinama kaip žemiausia. Įmonė neturi nepadengtų įsiskolinimų Sodrai ir VMI.

9.11.                      Ieškiniu prašoma priteisti pagrindinė skolos suma (10 260,00 EUR), net jeigu ir būtų priteista, atsakovui nėra itin didelė.

9.12.                      Ieškovas nepateikė įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), todėl teismas nutarties priėmimo metu galimai neturėjo pakankamai duomenų daryti pagrįstas išvadas apie atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškovu.

9.13.                      Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos teismų praktikos išaiškinimų, nesant įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, atsakovui pritaikė pernelyg griežtas ir jo ekonominę veiklą ribojančias priemones (laikiną turto areštą), kurios taikytinos tik išimtiniais atvejais, t. y. teismas nutartyje nė vienu sakiniu nepaminėjo, kokios priežastys lemia, jog būtent šis atvejis yra išimtinis ir yra pagrindas pritaikyti tokias atsakovo ekonominę veiklą varžančias laikinąsias apsaugos priemones.

9.14.                      Teismas nutartimi nukrypo nuo teismų praktikoje taikomos turto arešto tvarkos ir nenurodė areštuojamo turto sumos, t. y. nutarties pagrindu Turto arešto aktų registre atsakovo turtui įregistruotas turto areštas, tačiau Turto arešto aktų registro išraše matyti, kad turto arešto mastas nenurodytas, todėl turto arešto duomenys netikslūs, t. y. nėra aišku kokiai sumai areštuotas atsakovo turtas.

10.       Ieškovė UAB „EGT LT“ pateiktu atsiliepimu į atsakovės INVEST RVG, MB atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti; pripažinti, kad atsakovės pateikti įrodymai yra nepakankami ir nepagrindžia reikalavimų dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo; palikti galioti ieškovo reikalavimus, įtvirtintus ieškinyje ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

10.1.                      Atsakovas nurodo, kad jo finansinė padėtis gera, tačiau teismui nepateikia: (1) valdomo turto išrašo, (2) įmonės sąskaitų balanso išrašų, (3) įmonės mokumo rizikų apskaičiavimo, (4) kitų oficialių registrų išrašų dėl įmonės patikimumo, kurie būtų pagrįsti įrodymu ir teismui grindžiant atsakovo teikiamo atskiro skundo argumentais dėl nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Vien pelno (nuostolių) ataskaitos, balanso už 2023 m. pateikimas neleidžia detaliau nustatyti atsakovo turimo turto vertės, jo sudėties, įvertinti galimų finansinės padėties pokyčių.

10.2.                      Atsakovo nepateikti įrodymai pagal LR teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymas) – kaip vykdoma įmonės finansinė veikla – būtų būtini, siekiant tiksliai įrodyti gerą finansinę padėtį ir paneigti grėsmę būsimam teismo sprendimo įvykdymui.

10.3.                      Ieškovas turėjo pats atlikti ekonominius atsakovo veiklos skaičiavimus, skaičiavimai atlikti vadovautis Lietuvos banko skaičiuojamais verslo rodikliais, kurie, susumavus, rodo atsakovo rizikingą finansinę situaciją, įskaitant žemus veiklos rodiklius, kas yra priešinga nei teigia atsakovas.

10.4.                      Ieškovas mano, kad atsakovas gali vengti finansinių įsipareigojimų. Dideli įsipareigojimai ir ribotas likvidumas kelia realų pavojų, kad būsimo sprendimo vykdymas bus apsunkintas arba neįmanomas.

10.5.                      Atsakovas teigia, kad jo finansinė būklė yra gera ir kad jis neketina išvengti atsiskaitymo, tačiau ši pozicija neatitinka realybės. Sutartinių prievolių nevykdymas, pati skolos neapmokėjimo faktinė situacija rodo, kad atsakovas jau dabar vilkina mokėjimą, nepaisant įrodinėjamų savo finansinių pajėgumų. Aplinkybė, jog atsakovas kaip skolininkas nerodo aiškaus ketinimo atsiskaityti, yra pakankamas pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

10.6.                      Pagal B-Score atsakovas kaip įmonė turi C reitingą, kuris reiškia vidutinį patikimumą; atsakovas (įmonė) valdo 1 transporto priemonę, kuri priklauso SEB bankui; remiantis Okredo ir Scoris duomenimis, atsakovas neturi netik darbuotojų, bet ir registruotų specialių leidimų ar licencijų veiklai vykdyti, kas pagrindžia papildomas veiklos 6 išlaidas, samdant subtiekėjus, įskaitant įsipareigojimus laimėtame vieninteliame viešajame pirkime; atsakovas yra pateikęs prašymą kompensacinei išmokai gauti pagal nurodytą priemonę (elektromobilių įsigijimas) – tai yra tikslinės paskirties lėšos, kurios negali būti naudojamos įmonės skoloms ar teismo sprendimu priteistoms sumoms padengti.

10.7.                      Atsakovas dalyvavo ir laimėjo per visos įmonės veiklą vieną viešą pirkimą. Nors viešasis pirkimas patvirtina atsakovo gautinas pajamas ir galimybę laiku ir tinkamai atsiskaityti už suteiktas pervežimo paslaugas, tačiau neatsiskaičius su ieškovu iki šiol ir elgiantis priešingai teisei – atsakovo finansinis mokumas kelia pagrįstų abejonių.

10.8.                      Atsakovas nepasisako (slepia nuo teismo faktą) dėl nepriklausomų draudimo ekspertų išvadų, jas paneigiant, dėl 4-ių transformatorių sugadinimo – kurios konstatuoja, kad ieškovo, kaip vežėjo, kaltės dėl sugadinimo nėra.

10.9.                      Atsakovas bando sukurti įspūdį, kad dėl tariamo krovinio sugadinimo jis turėjo teisę sustabdyti mokėjimą už transportavimo paslaugas, tačiau jis (1) neinicijavo teisminio proceso dėl tariamos žalos atlyginimo, kas patvirtina, kad jis neturi pakankamai įrodymų reikalavimui vežėjui (ieškovui), o (2) gavęs nepriklausomų draudimo ekspertų išvadas – kad krovinio sugadinimo priežastis buvo gamybos defektai, o ne transportavimo metu patirti pažeidimai – jų neginčijo ieškiniu dėl krovinio draudimo išmokos, nesiėmė priemonių draudimo ekspertų išvadas paneigti, žalą išieškoti iš krovinio draudėjų.

10.10.                      Atsakovas tik kilus ginčui pasiūlė teismui alternatyvią priemonę – depozitą į teismo sąskaitą. Ieškovas mano, kad toks siūlymas nepakankamas, turto areštas yra standartinė priemonė.

10.11.                      Atsakovo siūlomas alternatyvus užtikrinimo būdas – depozito įmokėjimas į teismo sąskaitą – negali būti laikomas tinkama užtikrinimo priemone šioje byloje dėl kelių esminių priežasčių. Pirma, depozito dydis neatspindėtų visos potencialios žalos dydžio, įskaitant bylinėjimosi išlaidas, palūkanas ir kitas su teisminiu procesu susijusias išlaidas, kurios gali atsirasti iki galutinio sprendimo priėmimo. Antra, depozitas nesuteikia pakankamos apsaugos nuo galimų Atsakovo veiksmų, kurie galėtų turėti įtakos būsimo sprendimo įvykdymui. Trečia, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymas užtikrina didesnį sprendimo įvykdymo garantą ir sumažina Ieškovo patiriamą riziką.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019 19 punktas).

16.       Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

17.       Be to, teismą, vertinantį prašymo priimti teikiamus naujus įrodymus, pagrįstumą, saisto įrodymų sąsajumo taisyklė, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus, turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

18.       Analizuojamu atveju atsakovė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus: 1) 2024 m. spalio 2 d. Pretenzija Nr. 1 dėl krovinio sugadinimo, 2) 2024 m. spalio 2 d. Pretenzija Nr. 2 dėl krovinio sugadinimo, 3) 2024 m. rugsėjo 19 d. transformatorių (serijos Nr. 202402286 ir serijos Nr. 202402285) Defektacijos ir remonto ataskaitos, 4) 2023 m. MB „INVEST RVG“ metinės finansinės ataskaitos, 5) Turto arešto aktų registro išrašas.

19.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėtas atsakovei nepranešus, todėl jos pateikti įrodymai, nurodyti šios nutarties 18 punkte, yra reikšmingi šioje byloje nagrinėjamiems klausimams, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi ieškovė turėjo galimybę dėl jų pasisakyti, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).

20.       Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą pateikė 2023 m. MB „INVEST RVG“ metinės finansinės ataskaitos analizę, duomenis apie atsakovės veiklą (kad atsakovė, kaip įmonė, turi C reitingą, kuris reiškia vidutinį patikimumą; atsakovė valdo 1 transporto priemonę, kuri priklauso SEB bankui; atsakovė neturi netik darbuotojų, bet ir registruotų specialių leidimų ar licencijų veiklai vykdyti, kas pagrindžia papildomas veiklos išlaidas, samdant subtiekėjus, įskaitant įsipareigojimus laimėtame vieninteliame viešajame pirkime; atsakovė yra pateikusi prašymą kompensacinei išmokai gauti); susirašinėjimą su draudėju, kad „pagal draudimo polisą naudos gavėju būtų MB Invest RVG“.

21.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės pateiktais naujais įrodymais, daro išvadą, kad pateikti įrodymai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, ir nors galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui anksčiau, tačiau jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui ieškovės pateikti įrodymai priimami ir vertintini kartu su kita byloje esančia medžiaga.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 10 260 Eur skolą, 13,65 proc. metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. 1399,29 Eur/metams ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas, o šių reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuojant atsakovės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą arba / ir pinigines lėšas, esančias bankuose ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, motyvuodama tuo, jog ieškinys yra turtinio pobūdžio, atsakovės įsiskolinimas yra pakankamai didelis, atsakovė yra nesąžininga, be to, pradelsti mokėjimai tęsiasi nuo 2024-09-16 ir 2024-10-12 (atitinkamai pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 1032401829 ir Nr. 1032401830).

23.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovės 7 548,66 Eur nuostolių atlyginimui; 155,10 Eur dydžio palūkanas, nuo 2024 m. spalio 2 d. iki priešieškinio pareiškimo dienos (2025 m. vasario 28 d.); 11,15 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priešieškinio pareiškimo dienos (2025 m. vasario 28 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bei bylinėjimosi išlaidas, ir šių reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti neviršijant 7 703,76 Eur sumos ieškovei priklausančius kilnojamuosius daiktus, vertybinius popierius, obligacijas, pinigines lėšas, turtines teises ir kitą turtą (iš jų bendrą su kitais asmenimis), esantį pas ieškovą ir/ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, įkeisti, perleisti kitiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, išskyrus leidžiamus atsiskaitymus iš areštuoto turto su atsakove.

24.       Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinyje pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dar nėra išsprendęs.

25.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovės teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

26.       Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma preliminariai turi įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tačiau tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma.

27.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija dėl ieškinio tikėtino nepagrįstumo ir tokios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nebuvimo. Kitaip nei tvirtina apeliantė, šią būtinąją sąlygą pirmosios instancijos teismas identifikavo teisingai. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovės manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar, kad ieškovė pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas.

28.       Vertindamas, ar yra antroji būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo, jeigu šis būtų palankus ieškovei, įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes, identifikavus, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus.

29.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas yra išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

30.       Kadangi atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos prievoles, neprivalo įrodyti neabejotino atsakovo nesąžiningumo, ieškovui pakanka pateikti bent labiau tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo turimus ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

31.       Vien ieškinio pareiškimas nereiškia, jog atsakovas laikytinas nesąžiningu. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip.

32.       Pirmosios instancijos teismas dėl antrosios būtinosios sąlygos sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų sunkesnis ar net neįmanomas, įvertinęs pareikšto ieškinio pobūdį bei rašytinius įrodymus, kurie anot pirmosios instancijos teismo patvirtina ieškovės pagrįstą manymą, jog atsakovė yra linkusi ieškovės atžvilgiu veikti priešingai teisei.

33.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kuriais konkrečiai rašytiniais įrodymais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, kurie tikėtinai pagrindė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų sunkesnis ar net neįmanomas.

34.       Šiuo atveju iš esmės tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas atsakovės nesąžiningumą sieja su skolos neapmokėjimo faktine situacija, tačiau ieškovė kartu su ieškiniu pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti apie atsakovės ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti jai priklausantį turtą ar kitokį atsakovės siekį išvengti atsakovei galbūt nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.

35.       Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismui ieškovė nebuvo pateikusi jokių duomenų apie atsakovės (ne)mokumą ir tokius duomenis pateikė tik su atsiliepimu į atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo bent patikrinti duomenis apie atsakovę ir jos (ne)mokumą iš viešai prieinamų duomenų.

36.       Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog iš viešai prieinamų duomenų internetiniame puslapyje rekvizitai.vz.lt bei iš kartu su atskiruoju skundu atsakovės pateiktos metinės finansinės ataskaitos už 2023 m. matyti, jog atsakovė veiklą vykdo daugiau kaip 6 metus, 2025 m. kovo mėn. terminui nei Sodrai, nei Valstybinei mokesčių inspekcijai skolų neturi. 2023 metais atsakovės pardavimo pajamos siekė 3 392 896,00 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 575 286,00 Eur, grynasis pelnas sudarė 487 951,00 Eur, nuosavas kapitalas – 831 914,00 Eur. Įmonės kreditingumo rizika yra vertinama kaip žemiausia.

37.       Iš ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų duomenų matyti, jog ieškovė atliko 2023 m. atsakovės metinės finansinės ataskaitos analizę, kurioje iš esmės nurodo, kad atsakovė geba padengti trumpalaikius įsipareigojimus, tačiau atsižvelgiant į didelę skolų dalį, tai gali būti rizikinga situacija; atsakovė turi daugiau trumpalaikio turto nei skolų, tačiau ši dalis sudaro didelį bendro turto procentą, kas gali kelti grėsmę sklandžiam veiklos vykdymui; atsakovė turi daugiau skolų nei nuosavų lėšų, o tai padidina finansinę riziką (jei kreditoriai pradėtų reikalauti skolų grąžinimo, įmonė galėtų susidurti su mokumo problemomis); trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro daugiau nei pusę viso įmonės turto, todėl įmonės pinigų srautai gali būti nestabilūs; atsakovė generuoja pelną, tačiau tai nėra aukštas rodiklis, atsižvelgiant į pramonės vidurkius; dėl didelių įsipareigojimų net ir nedidelis pajamų kritimas gali sukelti mokumo problemas.

38.       Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galbūt sudėtinga (prasta) atsakovo finansinė padėtis nėra aplinkybės, besąlygiškai leidžiančios taikyti turto areštą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-254-516/2023). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tiek ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis ar jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, kiek atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės pateikta 2023 m. atsakovės metinės finansinės ataskaitos analizė iš esmės nepatvirtina objektyvių aplinkybių apie šiuo metu esamus realius atsakovės finansinius sunkumus, t. y. ieškovės atlikta analizė parodo tik galimas ar tikėtinas nuo tam tikrų aplinkybių priklausančias mokumo problemas ar rizikas, tačiau šiuo metu nėra pagrįstų įrodymų, jog atsakovė turi realių mokumo problemų ir/ar atlieka nesąžiningus veiksmus su turimu turtu, kas keltų grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui.

40.       Taip pat ieškovė atsiliepime teigia, jog atsakovė, kaip įmonė, turi C reitingą, kuris reiškia vidutinį patikimumą; atsakovė valdo 1 transporto priemonę, kuri priklauso SEB bankui; atsakovė neturi darbuotojų, bet ir registruotų specialių leidimų ar licencijų veiklai vykdyti, kas pagrindžia papildomas veiklos išlaidas, samdant subtiekėjus, įskaitant įsipareigojimus laimėtame vieninteliame viešajame pirkime; atsakovė yra pateikusi prašymą kompensacinei išmokai gauti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė atlieka nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti galimo palankaus ieškovei sprendimo įvykdymo. Tokios aplinkybės, remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, nėra savaiminis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant pagrįstų duomenų apie atsakovės nesąžiningumą – ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti.

41.       Paminėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai.

42.       Šiuo atveju atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ji yra linkusi veikti priešingai teisei, t. y. atsakovė pirmoji pateikė ieškovei pretenzijas, reikalaudama atlyginti atsakovės patirtus nuostolius dėl nekokybiškai ieškovės suteiktų vežimo paslaugų. Šias aplinkybes patvirtina kartu su atskiruoju skundu atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2024 m. rugsėjo 19 d. Defektacijos ir remonto ataskaitos bei 2024 m. spalio 2 d. Pretenzijos dėl krovinio sugadinimo vežimo metu Nr. 1 ir Nr. 2. Taigi iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp šalių yra kilęs ginčas ir atsakovė už ieškovės paslaugas pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras neatsiskaito, nes siekia iš ieškovės prisiteisti nuostolių atlyginimą, ką patvirtina byloje pateiktas atsakovės priešieškinis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove, savaime nėra pakankamas pagrindas CPK 144 straipsnyje numatytų priemonių taikymui.

43.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau suklydo pripažindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartis panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

44.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

45.       Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EGT LT“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registrui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Vaclovas Paulikas