Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-485/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08821-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.3; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7; 2.5.1

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

nuteistajam R. B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

nukentėjusiajai L. G., jos atstovui advokatui Arnoldui Blaževičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios L. G. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje ir 144 straipsnyje ir nuteistas:

• pagal BK 281 straipsnio 4 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;
• pagal BK 144 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė  2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų  nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nukentėjusiosios L. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš R. B. nukentėjusiosios L. G. naudai 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš civilinio atsakovo – AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosios L. G. naudai 753,57 Eur turtinės žalos atlyginimo (už sugadintus drabužius).

Priteista iš R. B. nukentėjusiosios L. G. naudai 300 Eur advokato darbo apmokėjimui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirta R. B. baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 metams. 

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuotas automobilis „Hyundai Lantra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kuris grąžintas R. B. su pasižadėjimu jį saugoti, nekeisti jo dabartinės būklės, jo neparduoti, neišnuomoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims iki teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti baudžiamojoje byloje, asmeninės nuosavybės teise priklausant R. B..

R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro E. T. 2017 m. kovo 29 d. nutarimu skirtas laikinas R. B. nuosavybės teisės apribojimas į ½ jam priklausančio buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. R. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2017 m. vasario 22 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr., vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 30 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija, (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,46 promilės etilo alkoholio), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėją“, kad praleistų iš kairės pusės pagal jo važiavimo kryptį perėjoje ėjusią pėsčiąją L. G. ir ją parbloškė, padarydamas nukentėjusiajai kūno sužalojimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą.
1. Be to, R. B. 2017 m. vasario 22 d. apie 20.17 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pr., vairuodamas automobilį „Hyundai Lantra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) pr., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 219 punkto reikalavimus tuo, kad įvykus eismo įvykiui ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja L. G., jai nepagelbėjo, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios L. G. gyvybei ir iš įvykio vietos nuvažiavo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 144 straipsnyje.
2. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad R. B. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais, todėl jis baustinas.
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios L. G. atstovas advokatas A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti L. G. naudai 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo R. B. bei nukentėjusiosios L. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kuriais prašoma neturtinė žala sumažinta, nes tai neatitinka konstitucinio principo – būtinumo atlyginti asmeniui padarytą moralinę žalą – įgyvendinimo. Teismas nevertino civiliniame ieškinyje išdėstytų argumentų ir formaliai bei nepagrįstai pritaikė suformuotos teismų praktikos nuostatas išskirtinai nuteistojo naudai. Skunde atkreipia dėmesį į kartu su apeliaciniu skundu pateikta nukentėjusiosios etapine epikrize, kurioje išsamiai nurodyti moteriai padaryti sunkūs kūno sužalojimai, turėsiantys itin sunkius padarinius ateityje. Be kita ko, nukentėjusiajai būtinas ne tik tolesnis gydymas, bet ir visapusiška reabilitacija. L. G. įgijo maksimalų invalidumą, kas padarė ją visiškai nedarbinga. Dėl patirtų išgyvenimų ir neperspektyvios ateities, jai būtina ne tik medicinos darbuotojų, bet ir psichologo – psichoterapeuto priežiūra. Nukentėjusioji neturėjo jokios galimybės dalyvauti teismo posėdyje dėl kritiškos savo sveikatos būklės. Gydymas užtruko ilgą laiką ir sukėlė didelių nepatogumų tiek L. G., tiek jos artimiesiems, ji iki šiol kenčia didelius skausmus, negali užmigti naktimis, kamuoja nerimas, išsivystė valgymo sutrikimai, moteris dažnai verkia, yra depresyvios nuotaikos, bijo aplinkinių, kamuojama slogių prisiminimų apie incidentą. Be to, jos laukia dar ne viena operacija, tad ir taip nukentėjusiajai gyvenimo kokybė galimai paūmės dar didesne apimtimi. Byloje ir nuosprendyje nepateikta jokių argumentų, pagrindžiančių neturtinės žalos mažinimą. Dėl įvykusio įvykio sukeltų neigiamų padarinių nukentėjusiajai L. G. turėtų būti atlyginta neturtinė žala, kuri vertintina 30 000 Eur. Pažymi, kad dėl sveikatos sutrikdymo padarinių jai teko iškęsti didelius skausmus. Taip pat pakartotinai, nepraėjus nei metų laiko tarpui, planuojama atlikti papildomas operacijas narkozėje, kurios turės neigiamą įtaką moters atminčiai, sveikatai, tolesniam gyvenimo būdui, teks iškęsti pooperacinį laikotarpį, kurio metu moteris kęs didelius skausmus ir nepatogumus, būdingus po tokio pobūdžio operacijų, privalės būti gulimoje pozicijoje ir negebės pasirūpinti savo būtinųjų poreikių užtikrinimu. Pažymi ir tai, kad šiuo metu nukentėjusioji taip pat privalo nuolat gulėti, kas ilgainiui tapo nepakeliama psichologine ir fizine našta. Didelį emocinį stresą L. G. išgyvena dėl prarastos galimybės dirbti bet kokį darbą ir priklausomybę nuo aplinkinių – artimųjų pagalbos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad turi būti įvertinta kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, visuma ir neturi būti sureikšminamas nė vienas jų atskirai.
2. Neturtinės žalos atlyginimas nėra bausmė šią žalą padariusiam asmeniui, bet nukentėjusiųjų asmenų tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimas. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Nukentėjusioji supranta, kad jos patirta neturtinė žala nebus visiškai atlyginta, tačiau tikisi tinkamos ir sąžiningos kompensacijos. Šiuo atveju atstatyti L. G. į pradinę padėtį sveikatos ir savijautos atžvilgiu yra neįmanoma, tačiau tikimasi bent kompensuoti patirtus išgyvenimus, suteikiant jai galimybę įsigyti alternatyvų komfortą ir taip sumažinti patirtą skausmą, liūdesį, kitas kančias bei sudaryti sąlygas sugrįžti į daugiau mažiau visavertį socialinį gyvenimą, jei tai įmanoma. Kadangi nukentėjusioji yra teisni ir veiksni, neturtinės žalos atlyginimas piniginiu ekvivalentu laikytinas adekvačia kompensacijos forma. Atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji neturi pakankamų finansinių išteklių pilnavertiškai išlaikyti save bei patenkinti savo sveikatos poreikius, t. y., apsirūpinti komfortabilia ortopedine įranga, reabilituojančiomis procedūromis, medikamentais ir kitomis paslaugomis, laikytina, kad moralinę satisfakciją geriausiai kompensuotų bent jau kuriam laikui būtinuosius poreikius užtikrinanti piniginė išraiška. Konkreti 30 000 Eur suma, kaip pakankamas neturtinės žalos atlyginimas, nustatytas atsakingai apsvarsčiusi L. G. patirtus išgyvenimus, ateities perspektyvas fiziniu ir psichologiniu aspektais. Kadangi ji nesiekia nubausti nuteistojo, reikalaujamą sumą ženkliai sumažino, orientuodamasi tik į savo sveikatos būklės gerinimą.
3. Skunde taip pat nurodyta, kad po šio incidento, nuteistasis jos neatsiprašė, visiškai neinicijavo pokalbio su nukentėjusiaja, nesidomėjo jos sveikata, nesistengė komunikuoti ir kitokiu būdu nerodė jokio rūpesčio. Tokių reikšmingų aplinkybių, kaip atgailos, savanoriško tam tikros sumos sumokėjimo nukentėjusiajai nebuvimas, ne tik parodo, bet ir įrodo iki šiol egzistuojantį jauno vyro neatsakingumą. Skundo autorius teigia, jog Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad pagal Konstituciją asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas. Atitinkamai suma turi būti santykinai proporcinga pažeistos vertybės svarbai bei kilusiems padariniams – kas yra pats svarbiausias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltininkas yra darbingo amžiaus, manoma, jog reikalaujama suma neturėtų būti mažinama dėl realaus nuteistojo turtinės padėties dinamiškumo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kurio pasekmės moterį neabejotinai lydės visą likusį gyvenimą, o nuteistojo finansinė padėtis dėl visiško neturtinės žalos atlyginimo net hipotetiniu atveju nesudarytų jam slegiančios naštos, laikytina, jog nukentėjusiosios reikalaujama 30 000 Eur suma yra adekvati, pagrįsta ir nėra pagrindo nukrypti nuo šios sumos jokia apimtimi.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji L. G. ir jos advokatas A. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. B. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir atsižvelgti į jo padėtį, jo advokatė R. Kalkauskienė  - atmesti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
5. Apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Nukentėjusiosios L. G. advokatas A. B. apeliaciniame skunde nesutinka tik su priteistu neturtinės žalos dydžiu, todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji L. G. pareiškė civilinį ieškinį 30 000 Eur sumai dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas šią sumą sumažino vertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį ir priteisdamas jo atlyginimą byloje nepakankamai įvertino aplinkybes, sietinas su eismo įvykio metu kilusių padarinių pasekmėmis nukentėjusiosios atžvilgiu.
8. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu ir suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013). Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiosios patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką tolimesniam jos gyvenimui, kokybei. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu L. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis konstatuotas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo dėl sužalojimų pobūdžio, sunkumo nėra. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusioji be patirto fizinio skausmo ir sunkaus kūno sužalojimo, kuomet jos sveikatos būklė ilgą laiką buvo ir išliko ne tik sunki, bet ir grėsminga jos gyvybei dėl nuteistojo R. B. veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, kitus nepatogumus. Gana plačiai ir įtikinamai apeliaciniame skunde nurodytos kilusios pasekmės bei jų pagrindu apeliantės ne tik kančia, bet ir išgyvenimai, pastovus mąstymas kaip ir kokias pasirinkti gydymo metodikas, taktikas, kad tik palengvinti ir nors kažkiek sugrąžinti jos sveikatos padėtį į buvusią teigiamų pokyčių yra neprognozuojama. Byloje esanti faktinė medžiaga, kuri pagrindžia civilinio ieškinio dalyką, teisėjų kolegijai nekelia abejonių, tačiau kaip jau minėta, tai vertinamasis procesas ir apylinkės teismas šiuo aspektu nevisiškai tinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), nes eismo įvykio metu kilę padariniai yra begalo sunkūs, labai stipriai pakeitę tiek pačios nukentėjusiosios gyvenimo kokybę, tiek jos tikslus, darbinę ir poilsio zonas, apie kurias vargiai yra kalbama su perspektyva joms kisti į gerą.
9. Analizuojant neturtinės žalos dydžio pagrįstumą apylinkės teismas tyrė ir vertino šio instituto kitą būtiną sąlygą, t. y. neturtinę žalą padariusio asmens kaltę. R. B. kaltė, nors ir padarius neatsargų nusikaltimą, tačiau ji nėra ta, kuri eliminuotų neturtinės žalos atlyginimo priteisimą ar ženklų jos sumažinimą. Be minėto neatsargaus nusikaltimo, R. B. inkriminuotas ir ištirtomis bylos aplinkybėmis įrodytas nusikaltimas, numatytas BK 144 straipsnyje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai tik rodo kalininko atsakomybės stoką. Analizuojant kasacinio teismo praktiką dėl neturtinės žalos dydžių padarant dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, asmens kaltės aspektas šios bylos visumoje (apimant abu nusikaltimus) leidžia konstatuoti, jog pats kaltininko elgesio modelis nebuvo tiek rūpestingas ir kritiškas, jis iš padaryto jo veiksmais eismo įvykio pasišalino ir paliko be pagalbos suteikimo L. G., jos sveikata sutrikdyta sunkiai, kurį laiką buvo kilusi grėsmė jos gyvybei, gydymo laikotarpis ilgas ir jis vis dar tęstinas, nukentėjusiosios advokatas skunde nurodė, kas nepaneigta ir skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusioji negali savarankiškai apsitarnauti, jai būtina maksimali pagalba, ji apribota gulimu režimu, kamuoja nuolatiniai skausmai, silpnai funkcionuoja rankos ir kojos, be pagalbos ji neatsisėda ar neatlieka jokių minimalių judesių, jai sutrikusi dubens organų veikla, moteris tuštinasi specialių priemonių pagalba (ileostoma), susiformavę pragulos, judėjimas įmanomas tik invalido vežimėlio pagalba, nukentėjusiajai būtinas ne tik tolimesnis gydymas, bet ir reabilitacija, o ateityje dėl jos darbingumo keltinas klausimas. Be šių fiziškai juntamų ir akivaizdžių veiksnių, ji patiria ir psichologinius išgyvenimus, juos patiria ir šalia jos esantys artimieji, vyrauja kamuojamas nerimas, nežinia, depresyvi nuotaika. Visa tai piniginiu ekvivalentu neįvertintina, tačiau protinga ir teisinga pusiausvyra tarp nukentėjusiosios ir kaltininko yra galima. Be to, teigtina, jog L. G. dar laukia ne viena operacija bei atitinkamas gydymas, sektinas fizinėms kančioms. Šios aplinkybės suponuoja teisėjų kolegijai išvadą, jog priešingai nei apylinkės teismas, vertindamas kaltės veiksnį neturtinės žalos dydžio nustatymo procese ir atsižvelgdamas į jauną kaltininko amžių, jo darbingumą, nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikį, sumažindamas civilinio ieškinio sumą, nepakankamai įsigilino ir taikė įstatymo normas. Šioje byloje kilusios pasekmės yra itin sunkios, reikalaujančios ne tik pačios L. G. pastangų, bet ir finansinių galimybių jas lengvinti, nukentėjusiosios patirti praradimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams yra akivaizdi. Dėl to žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lygiaverčiu kriterijumi kuomet kilusios pasekmės itin sunkios. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016).
1. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje (pavyzdžiui, žalą padaręs asmuo gali įsidarbinti kur atlyginimas bus ženkliai didesnis, įgyti turto ir pan.). Šioje byloje nustatant neturtinės žalos dydį teismas vertino tik nuteistojo dabartinę turtinę padėtį, tačiau apie ateities galimybes dirbti ir atlyginti neturtinę žalą nepasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra jaunas, galintis dirbti ir dirbantis asmuo, realiai turintis vieną išlaikytinį – nepilnametį vaiką, byloje duomenų apie kokias nors jo sveikatos problemas nėra. Pažymėtina, kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas nagrinėjamu atveju vertina visumą ir taip nustatytą maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį.
10. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli.
11. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas darbingo amžiaus, jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t.. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013). Apibendrinus visa kas išdėstyta ir į tai, jog kažkiek kompensuoti patirtus išgyvenimus, suteikiant nukentėjusiajai galimybę įsigyti alternatyvų komfortą suteikiančių galimybių ir taip sumažinti patirtą skausmą, liūdesį, kitas kančias bei sudaryti sąlygas sugrįžti į daugiau mažiau visavertį socialinį gyvenimą, jei tik tai įmanoma, nenukrypstant nuo teisminės praktikos, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus, į nukentėjusiosios patirtus fizinius, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės praradimo, į nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo neatsargią kaltę, teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu keičia, nukentėjusiajai L. G. iš nuteistojo R. B. priteistos neturtinės žalos dydį didina iki 25 000 Eur.
12. Nukentėjusiosios L. G. advokatas A. B. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2018 m. sausio 9 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai už dokumento surašymą ir atstovavimą (b. l. 200).
1. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Šioje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas nukentėjusiosios L. G. advokato A. B., apeliacinės instancijos teismas jį tenkino. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje dalyvavo ir L. G. advokatas A. B., kurio gynimo pagrindą patvirtina advokato orderis  Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 190). Advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą bei dalyvavo jo nagrinėjime, todėl prašoma 300 Eur suma yra pagrįsta ir reali, šios proceso išlaidos, kurias L. G. patyrė dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų, tenkinus apeliacinį skundą, priteistinos iš nuteistojo R. B..  

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r ė :

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendį ir iš nuteistojo R. B. nukentėjusiajai L. G. priteistos neturtinės žalos dydį padidinti iki 25 000 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš nuteistojo R. B. 300 (tris šimtus) eurų turėtų išlaidų advokato atstovavimui apmokėti L. G. naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                             Jūratė Jakubonienė

                                          Algirdas Remeika

                                          Gytis Večerskas