Baudžiamoji byla Nr. T-276-1023/2023

 Teisminio proceso Nr.1-01-1-15327-22-7

Procesinio sprendimo kategorijos: (S)

dalyvaujant asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, įstatyminei atstovei A. M., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Šukiui,

VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro atstovei – gydytojai psichiatrei V. K.,

žodinio proceso tvarka uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro teikimą dėl A. M. priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       2023 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas 2023 m. balandžio 28 d. VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro padalinio Psichikos sveikatos centro asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvada (2 t., b. l. 32), kuriuo prašoma pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą bei stebėjimą A. M.. Minėtas aktas grindžiamas tuo, kad  pacientas serga nuo 2006 m., diagnozuota paranoidinė šizofrenija, buvo eilę kartų gydytas stacionariai, po stacionarų trumpai apsilankydavo PSC. Kritika ligos atžvilgiu nesusiformavusi, atliktos veikos atžvilgiu kritika dalinė. Objektyviai- akių kontaktą palaiko sunkiai, į klausimus atsako trumpai, neaiškiai, vengia akių kontakto, įtemptas, dirglus, mąstymas neproduktyvus, adaptacija ir socializacija sutrikusi.

2.       VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro atstovė – gydytoja psichiatrė V. K. teismo posėdžio metu prašė nenutraukti priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo, jį pratęsti nurodydama tapačias aplinkybes kaip ir būklės akte bei papildomai nurodydama, kad nors asmuo ir lankosi ir jam leidžiami vaistai prailginto veikimo, bet to neužtenka, nes nėra pas jį kritikos ligos atžvilgiu ir veikos atžvilgiu. Nesant kritikos ligos atžvilgiu, asmuo gali nevartoti vaistų, o nevartojant vaistų jis gali būti socialiai pavojingas. Nors jis ir nenori priverstinio gydymo, tačiau visi pacientai nekritiški savo ligai nenori gydymo. Anksčiau būdavo po stacionaro jis neateidavo. Jam būtent dėl nekritiško požiūrio reikalinga priverstinė gydymo priežiūra.

3.       Teismo posėdžio metu asmens, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, įstatyminė atstovė – mama A. M. prašė nutraukti priverstinį ambulatorinį gydymą. Nurodė, jog sūnus sakė, jog bus kitoks, žadėjo eiti pas gydytojus. Jei jam bus pratęstas priverstinis gydymas, tai jis gali užpykti ir iš viso neiti pas gydytojus. Dabar kai vyksta gydymas jis gyvena normaliai, sportuoja krepšinį, eina žiūrėti krepšinį, nėra pykčių.

4.       Teismo posėdžio metu A. M. atstovas advokatas Kęstutis Gudynas prašė teikimą tenkinti, kadangi pagal gydytojų išvadą asmeniui reikia gydytis. Nors jis pats ir jo motina prašo nepratęsti gydymo, tačiau negalėjo paaiškinti kodėl nesutinka su gydymo pratęsimu, kurį rekomenduoja specialistai - gydytojai. Priverčiamos medicinos priemonės pritaikytos jam dėl nusikalstamos veikos, kuri pasireiškė agresyvumu ir smurtu. Iš bylos duomenų ir gydytojos paaiškinimų matyti, kad gydymas produktyvus dėl reguliaraus lankymosi ir vaistų vartojimo, todėl A. M. interesus labiau atitiktų gydymo tęsimas, nes nieks negali garantuoti, kad jis be priežiūros lankysis pas gydytojus ir vartos vaistus, kuomet jis nėra kritiškas ligai.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Šukys nurodė, kad specialistų pateikta išvada byloje yra pagrįsta, gydytojai atlieka savo darbą, gydymas veikia, vaistai parinkti tinkamai, nes nėra nei vieno teisės pažeidimo, todėl prašė teikimą tenkinti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Teikimas tenkintinas.

6.       Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 1 dalis). Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

7.       Priverčiamųjų medicinos priemonių tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Pastebėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys). BK 98 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas tiesiogiai neįtvirtino reikalavimo atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą. Pagrindinis kriterijus parenkant minėtą medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-208-788/2020).

8.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartimi A. M. už visuomenei pavojingos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą, buvo taikytos priverčiamojo medicininio pobūdžio priemonės – ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro padalinio Psichikos sveikatos centre. Teisme gautas VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro padalinio Psichikos sveikatos centro priverstinio ambulatorinio gydymo ir stebėjimo aktas - asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvada (toliau – ir aktas, išvada), kuriuo prašoma nenutraukti priverstinio ambulatorinio gydymo bei stebėjimo A. M., nes jis serga nuo 2006 m., diagnozuota paranoidinė šizofrenija, buvo eilę kartų gydytas stacionariai, po stacionarų trumpai apsilankydavo PSC, kritika ligos atžvilgiu nesusiformavusi, atliktos veikos atžvilgiu kritika dalinė; objektyviai- akių kontaktą palaiko sunkiai, į klausimus atsako trumpai, neaiškiai, vengia akių kontakto, įtemptas, dirglus, mąstymas neproduktyvus, adaptacija ir socializacija sutrikusi. 

9.       Išnagrinėjus baudžiamosios bylos duomenis, gautą asmens, teismo nukreipto priverstinai gydyti, būklės įvertinimo išvadą, išklausius specialistės – gydytojos psichiatrės paaiškinimus teismo posėdyje, kitų proceso dalyvių pasisakymus teismo posėdyje matyti, kad šiuo metu A. M. psichinė būklė nepasikeitė, jis paskirtus vaistus vartoja vien todėl, kad taikomas priverstinis gydymas, tačiau ligos atžvilgiu jis nekritiškas, veikos atžvilgiu – jo kritika dalinė, įtemptas, dirglus, mąstymas neproduktyvus, adaptacija ir socializacija sutrikusi. Duomenų, kad jo sveikatos būklė būtų žymiai pagerėjusi nei komisija, nei specialistė teismui nepateikė, to nenurodė ir pats A. M. teismui pateiktame prašyme, nei jo įstatyminė atstovė, priešingai, ji teismo posėdžio metu nurodė, jog priverstinis gydymas jam nereikalingas, nes jis iš viso tada supykęs neis pas gydytojus, kas rodo, jog nei pats A. M., nei jo motina A. M. neįvertina asmeniui diagnozuotos ligos pobūdžio ir jam specialistų – gydytojų rekomenduojamo gydymo taikymo būtinybės, pats A. M. nėra kritiškas ligos atžvilgiu, dėl ko asmuo gali vengti gydymo, kuris specialistų nuomone yra būtinas. Įvertinus nurodytas aplinkybes, komisijos išvadoje nurodytas aplinkybes, specialistės- gydytojos psichiatrės išvadą teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad A. M. psichinė sveikatos būklė nepagerėjo, todėl tikslinga pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. 

10.       Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas, todėl sveikatos priežiūros įstaiga įpareigotina pateikti teismui išvadą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos dėl tolimesnio minėtos priemonės taikymo reikalingumo A. M. (BPK 405 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pratęsti A. M. taikytas priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro padalinio Psichikos sveikatos centre.

Nutarties vykdymą dėl A. M. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pavesti VŠĮ Kauno miesto poliklinikos centro padalinio Psichikos sveikatos centrui, įpareigojant laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams išvadą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                      Vaida Baumilė