Baudžiamoji byla Nr. 1-316-1246/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37813-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1..1.8.10.2; 1.1.9.9; 1.2.4.6.1

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 22 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dovilė Sanačinienė,

sekretoriaujant Dianai Marciševskai,

dalyvaujant prokurorei Jolitai Inčienei,

kaltinamajam A. Ž.,

nukentėjusiajam R. G., 

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1.       2010 m. gegužės 6 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, paskirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 6 mėnesiams. 2011 m. sausio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 parų. Bausmę atliko 2011 m. balandžio 27 d.;

2.       2013 m. spalio 17 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnį, paskirta 30 parų arešto bausmė. Bausmę atliko 2013 m. lapkričio 15 d.;

3.       2018 m. gruodžio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui. 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 metų laivės atėmimo bausmę;

4.       2019 m. birželio 12 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metas. Paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2021 m. rugpjūčio 31 d.;

5.       2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 60 parų arešto bausmė; 

6.       2024 m. sausio 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 60 dienų. Bausmę atliko 2024 m. birželio 14 d., teistumas neišnykęs;

7.       2024 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs.

kaltinamas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalies, padarymu.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

1.       A. Ž. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. jis, 2024 m. rugsėjo 26 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio Nr. 9, antrosios laiptinės įėjimo durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,75 prom. neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia delnu vieną kartą sudavė R. G. į veidą, t. y. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą. 

II.                      Byloje surinkti įrodymai

2.       Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. Ž. nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, nesutinka su tuo, ką teisiamojo posėdžio metu pagarsino prokurorė. Išreiškė nepasitenkinimą dėl bylos nagrinėjimo teisme, nurodė, kad dėl minėto įvykio viskas yra išsiaiškinta, pageidauja, kad byla būtų nutraukta ir nenagrinėjama. Paklausus kaltinamojo, ar minėtas įvykis buvo, nurodė, kad buvo, neneigė to. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis vartojo necenzūrinius žodžius, aiškiai įvykio aplinkybių nenurodė, teigė, kad įvykio neatsimena, senas įvykis, niekas niekam nebuvo sudavęs. Galiausiai nurodė, kad kaltės dėl įvykio nepripažįsta, kaltę neigia. 

3.       2024 m. lapkričio 11 d. įtariamasis A. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kuo yra įtariamas supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Kartais pavartoja alkoholio. Dirba viešuosius darbus (duomenys neskelbtini). Mano, kad, būdamas blaivus, yra normalus žmogus, kaip ir visi. Kada pavartoja alkoholio, kartais nutinka nesąmonių, dėl kurių vėliau gailisi. Taip nutiko ir 2024 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje. Tądien jis buvo namuose neblaivus, nes buvo išgėręs gal 3 ar 4 litrus alaus. Kiek tiksliai buvo valandų, nepasakys, bet buvo šviesu, dar diena. Jis tiksliai neatsimena, kodėl taip pasielgė, bet atsimena, kad tądien R. vieną kartą delnu sudavė į veidą. Jis R. sudavė antausį, kada R. buvo beišeinantis iš laiptinės. Jis nepamena, ar R. ėjo vienas, ar su kokiais vaikais. Nežino, kas jam pasivaideno, bet jis, išėjęs iš savo buto pirmame aukšte, nusileido žemyn paskui R. ir šalia įėjimo į laiptinę, prie durų, R. atsisukus į jį, vieną kartą sudavė delnu į veidą. Gali būti, kad R. suskaudo, kai sudavė į veidą. Buvo garsas. Negali pasakyti, į kurią veido pusę R. pataikė, bet, matyt, sudavė dešine ranka, nes yra dešiniarankis. Negali pasakyti, ar kažkas tai matė, ar ne, nes po to parėjo į savo namus. Jis grįžęs kambaryje miegojo, nes buvo neblaivus. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Jo namų langas į lauką buvo praviras, išgirdo policijos pareigūnus šaukiant, kad atidarytų duris. Jis pareigūnus įsileido ir neneigė, kad yra neblaivus. Po šio karto jis R. atsiprašė dėl savo poelgio. Nežino, kodėl taip įvyko, gal dėl ankstesnių jų nesutarimų jam taip esant neblaiviam „sušvietė“ pasielgti. Daugiau su R. nebesipyks, jis prie R. pažada nesikabinėti. Gyvena gan sunkiai, kartais dirba pavienius darbus pas žmones, kad užsidirbtų pinigų maistui. Pasistengs atlyginti žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl R. gydymo išlaidų, jei tokia žala bus. Norėtų, kad jam būtų paskirti viešieji darbai (b. l. 78–81).

4.       Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. G. parodė, kad atėjo pas motiną į svečius, tačiau jam niekas durų neatidarė, vėliau pamatė išeinantį kaimynų berniuką, ir kartu su juo išeidinėjo iš laiptinės, atidarė duris, pirmas išėjo berniukas, išėjus berniukui, jis išgirdo, kad kažkas greitai pas jį atbėga, tai buvo A. Ž.. A. Ž. jam sudavė, pradėjo pulti, tada jis greitai išbėgo į lauką, uždarė duris ir neleido jam (A. Ž.) išeiti. Nurodė, kad A. Ž. terorizuoja visus namo gyventojus, po minėto įvykio A. Ž. jam dar kartą buvo sukėlęs fizinį skausmą. Nukentėjusiojo teigimu, 2024 m. rugsėjo 26 d. A. Ž. tyčia delnu vieną kartą sudavė jam į veidą, tai jam sukėlė fizinį skausmą, bėgo kraujas. A. Ž. buvo atėjęs atsiprašyti, jis jam atleido, tačiau pareiškimo neatsiėmė.

5.       2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas R. G. parodė, jog 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 16.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), išeidamas iš daugiabučio laiptinės, kartu su kaimynės sūnumi išgirdo, kad kažkas atbėga. Atsisuko pasižiūrėti ir pajuto smūgį į veido sritį. Jam delnu vieną kartą sudavė į nosį ir viršutinę lūpą. Nuo suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą, jam skaudėjo, burnoje juto kraujo skonį. Pamatė, kad jam sudavė kaimynas A. Ž., kuris dar sykį norėjo jam suduoti, tačiau pavyko jį nustumpti. Tada jis išbėgo į lauką ir uždarė laiptinės duris. A. Ž. bandė brautis į lauką, tačiau negalėjo atidaryti durų, todėl grįžo atgal į savo butą (b. l. 1–7).

6.       Liudytoja L. F. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra A. Ž. kaimynė. Parodė, kad įvykio metu ji buvo pas kaimynę, trečiame aukšte, atėjusi pasižiūrėti pro langą, ar jos vaikas išėjo į lauką, pamatė, kad kartus su juo ėjo ir R. G.. Išgirdo, kaip vaikas paklausė – kodėl trenkei. Iš visos situacijos suprato, kad A. Ž. sudavė R. G.. Paties momento, kai R. G. buvo suduota ji nematė, jai pasakojo vaikas, kad R. G. A. Ž. trenkė delnu per veidą ir keikėsi.

7.       2024 m. rugsėjo 26 d. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), trijų aukštų blokinis daugiabutis kuriame yra trys laiptinės (b. l. 8–11).

8.       2024 m. rugsėjo 26 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, 2024 m. rugsėjo 26 d. 16.43 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu paskambino asmuo, prisistatęs R. G. (galimai G.), pranešė apie tai, kad (duomenys neskelbtini), ką tik kaimynas sudavė į veidą, laukia kieme (b. l. 17–21).

9.       2024 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Svetlanos Liaudanskienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 26 d. (klaidingai nurodyta data, turėtų būti – 2024 m. rugsėjo 26 d., šią datą patvirtiną ir parodymai ant alkotesterio - b. l. 42) apie 16.45 val., patruliuodama Ukmergės mieste kartu su patruliais A. Mikštu ir D. Paku, iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas sudavė pranešėjui į veidą. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Laukia kieme. Atvykus nurodytu adresu, namo kieme pasitiko pranešėjas R. G., kuris paaiškino, kad, išeidamas iš daugiabučio laiptinės kartu su kaimynės sūnumi, išgirdo, kad kažkas atbėga. Atsisuko pasižiūrėti ir pajuto smūgį į veido sritį, t. y. į nosį ir viršutinę lūpą. Nuo suduoto smūgio pajuto fizinį skausmą. R. G. skaudėjo, burnoje juto kraujo skonį. Jam trenkė kaimynas A. Ž., kuris dar sykį norėjo jam suduoti, tačiau jis jį atstūmė, išbėgo į lauką ir uždarė laiptinės duris. Nuėjus pabendrauti su iš matymo gerai žinomu asmeniu A. Ž., jis atidarė buto duris, teigė, kad buvo namuose ir miegojo ant sofos, iš buto nebuvo išėjęs ir nieko nežino. Nuo A. Ž. sklido alkoholio kvapas, alkotesteriu jam buvo nustatytas sunkus 2,75 prom. neblaivumas (b. l. 39–40).

10.       Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. alkotesterio parodymų matyti, kad 2024 m. rugsėjo 26 d. 17.03 val. A. Ž. buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas (b. l. 41–42).

11.       2024 m. rugsėjo 26 d. nukentėjusysis R. G. savanoriškai pateikė 2024 m. rugsėjo 26 d. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įrašą, ligos istorijos Nr. 24PR-10915, kuriame užfiksuota, kad R. G. skundžiasi veido skausmu, ypač skauda ties nosimi, lūpa. Nurodo, kad užpuolė kaimynas A. Ž., trenkė į veidą, bėgo kraujas iš nosies. Grafoje „Objektyvi būklė“ nurodyta, kad skausminga palpacija ties nosies pertvara, kairės nosies šnervėje stebimas sukrešėjęs kraujas. Taip pat skausminga ties viršutinės lūpos kairiu kampu. Akivaizdžių kraujosruvų nestebima (b. l. 1–7; 28).

12.       2024 m. lapkričio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas Rimantas Laurinavičius, susipažinęs su tiriamo įvykio aplinkybėmis bei nukentėjusiojo R. G. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, kad R. G. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymui nėra pagrindo (b. l. 45–46).

13.       2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas prie bylos pridėtas 2024 m. rugsėjo 26 d. Bendrojo pagalbos centro garso įrašas bei policijos pareigūnų įvykio vietoje naudota „Body“ kamera fiksuotas tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas: Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240926-165547UTC+0300“ – prie laiptinės policijos pareigūnus pasitiko nukentėjusysis R. G., kuris teigia, kad iš laiptinės išeidinėjo vaikas ir jis paskui vaiką ėjo, sakydamas jam „einam kamuolį pamėtysim“. Vaikas iš laiptinės išėjo pirmas, o jis paskui jį išeidinėjo iš laiptinės, demonstruoja kaire ranka suėmęs už laiptinės pravirų durų rankenos, stovėdamas ant laiptų aikštelės, šalia įėjimo į laiptinę durų, kada jis teigia išgirdęs kažką atbėgant. Nukentėjusysis R. G. teigia, kad iš laiptinės atbėgęs „iš pasalos“ iš už nugaros jam į veidą sudavė kaimynas A. Ž.. Jau ne pirmas kartas taip elgiasi, jis anksčiau jam dovanodavo. Teigia, kad blaivus A. Ž. elgiasi ramiai. Paklaustas, ar skaudėjo, R. G. atsakė teigiamai. Policijos pareigūnai įeina į laiptinę, kurioje pirmame aukšte beldžia į buto, esančio dešinėje pusėje, duris, bet jų niekas neatidaro. Po to policijos pareigūnai išėję iš laiptinės ir priėję prie praviro lango dešinėje pusėje laiptinės durų, bute esančio piliečio prašo atdaryti duris. Po to matoma, kad policijos pareigūnai įeina į butą, kuriame viename iš kambarių rastas apatinėmis kelnaitėmis dėvintis įtariamasis A. Ž.. Jis teigia, kad miegojo, tai pakartoja kelis kartus. Policijos pareigūnai jam apsiūlo alkotesteriu pasitikinti neblaivumą. Jis sutinka, jam buvo nustatytas 2,75 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnės paklaustas A. Ž. padiktuoja savo duomenis. Garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io  ra as (ID 92307751618, skambu io prad ia_ 2024-09-26 16_43_03)“ - pradžioje girdimi vyriško balso tariami keiksmažodžiai, po to girdima skambučio laukimo signalas. Toliau girdimas operatorės ir pranešėjo - vyriškio pokalbis. Pranešėjas teigia, kad „<...>snukin kaip pisė tas asilas“. Jis teigia, kad (duomenys neskelbtini) jis stovėjo su vaiku kieme, kaimynas girtas pribėgo ir iš pasalų davė jam į veidą. Teigia, kad viskas įvyko lauke, ką tik, prieš minutę. Paklaustas, ar reikalinga greitoji pagalba, jis teigia, kad ji nereikalinga, o kraują jis sustabdys, palauks kieme prie daugiabučio. Pranešėjas prisistato vardu ir pavarde R. G. (b. l. 68–70).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

14.       Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

15.       Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

16.       A. Ž. yra kaltinamas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, kadangi tyčia delnu vieną kartą sudavė R. G. į veidą, t. y. mušdamas sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą.

17.       Ikiteisminio tyrimo metu A. Ž. pripažino savo kaltę pilnai, nurodė, kad neatsimena tiksliai, kodėl taip pasielgė, bet atsimena, kad tądien jis buvo išėjęs iš savo buto, pirmame aukšte, nusileido žemyn paskui R. G. ir šalia įėjimo į laiptinę prie durų, R. G. atsisukus į jį, vieną kartą sudavė delnu į veidą. Nurodė, kad galimai R. G. suskaudo. Neneigė, kad tądien jis buvo namuose neblaivus, buvo išgėręs 3–4 litrus alaus. Teisiamojo posėdžio metu, savo poziciją kaltinamasis pakeitė. Paklausus kaltinamojo, ar minėtas įvykis buvo, nurodė, kad buvo, neneigė to, tačiau atsisakė nurodyti įvykio aplinkybes, teigdamas, kad įvykio neatsimena, kadangi įvykis senas. Galiausiai nurodė, kad niekas niekam nesudavė ir kaltės nepripažino.

18.       Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pateiktas pareiškimas, jog niekas niekam nesudavė yra tik jo gynybinė pozicija, o byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. Ž. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia delnu vieną kartą sudavė R. G. į veidą, mušdamas sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą, t. y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

19.       A. Ž. kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai: nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, nuoseklūs liudytojos L. F. parodymai, 2024 m. rugsėjo 26 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenys, 2024 m. rugsėjo 26 d. VšĮ „Ukmergės ligoninė“ gydytojo įrašas, ligos istorijos Nr. 24PR-10915, 2024 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos Svetlanos Liaudanskienės tarnybinis pranešimas, 2024 m. rugsėjo 26 d. alkotesterio parodymai, 2024 m. lapkričio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kurių turinys detalizuotas nuosprendžio 2–15 punktuose.

20.       Be to, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir veikos padarymo aplinkybes, nėra pagrindo abejoti tuo, kad A. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

21.       Bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog A. Ž. įvykdė nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. 2024 m. rugsėjo 26 d., apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini), šalia daugiabučio Nr. 9, antrosios laiptinės įėjimo durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,75 prom. neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia delnu vieną kartą sudavė R. G. į veidą, jis pripažintinas kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalies požymius, nes A. Ž. savo nusikalstamais veiksmais, mušdamas sukėlė nukentėjusiajam R. G. fizinį skausmą.

IV.                      Bausmės individualizavimas

22.       BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

23.       BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014 ir kt.).

24.       BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).

25.       Prokurorė A. Ž. už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu. Skirti galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo ir 60 parų arešto bausmę.

26.       Taip pat prokurorė prašė pripažinti A. Ž. baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

27.       Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573), šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.

28.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas tame pačiame nuosprendyje gali konstatuoti nusikaltimų recidyvą, o asmenį, padariusį tokius nusikaltimus, laikyti recidyvistu ir į tai atsižvelgti jam individualizuodamas bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85-303/2017; Nr. 2K-231-495/2019).

29.       Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše apie fizinį asmenį užfiksuotais duomenimis (t. 1, b. l. 84–90) nustatyta, kad nusikalstamą veiką A. Ž. padarė, esant neišnykusiam teistumui už tyčinių nusikaltimų padarymą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. sausio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 60 dienų. Bausmę atliko 2024 m. birželio 14 d., teistumas neišnykęs; Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta 60 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs). Pažymėtina, kad kaltinamasis ne pirmą kartą yra teistas už tyčinius nusikaltimus ir jam jau buvo paskirta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis administracine tvarka per paskutinius vienerius metus baustas 8 kartus, paskutinį kartą 2024 m. rugpjūčio 20 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalį paskirta 400 Eur bauda, baudų nemoka (b. l. 93–99).

30.       Teismo vertinimu, šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad anksčiau A. Ž. paskirtos bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Kaltinamasis ir toliau veda amoralų gyvenimo būdą, savo elgesio nekeičia, daro nusikalstamas veikas. Įvertinęs bylos duomenis aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teismas konstatuoja, kad šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas A. Ž. pripažinti recidyvistu, kartu nustatant ir atitinkamą jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

31.       Teismas, skirdamas bausmę A. Ž., atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) žmogaus sveikatai, administracine tvarka vienerius metus (laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio mėn. iki 2024 m. rugsėjo mėn.) baustas 8 kartus (b. l. 93–99), teistas 7 kartus, iš jų tris kartus teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 1 dalis), taip pat teistas už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. du kartus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vieną kartą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (b. l. 84–90). Taigi kaltinamasis jau yra teistas už analogiško pobūdžio veikas, t. y. už nusikaltimus žmogaus sveikatai, o tai suponuoja išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs smurtauti. Kaltinamasis jau ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, tačiau po atliktų bausmių darydavo naujas nusikalstamas veikas, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau veda amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą. Teismo vertinimu, toks kaltinamojo elgesys rodo kaltinamojo neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtinas įprastines elgesio taisykles bei suteikia pagrindą išvadai, kad šioje byloje kaltinamojo aptariama veika nebuvo atsitiktinė, o yra nuolatinio kaltinamojo neteisėto elgesio pasekmė. Visa tai rodo kaltinamojo A. Ž. pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti – anksčiau taikytos valstybinės prievartos priemonės jam nepadarė jokio realaus poveikio.

32.       Byloje nėra duomenų apie A. Ž. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Kaltinamasis nėra atlyginęs Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu prašomos priteisti žalos dėl nukentėjusiojo gydymo. Kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 92). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

33.       Įvertinęs pirmiau nurodytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes (mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą), teismas daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam paskirtų bausmių tikslai nebuvo pasiekti, todėl šiuo nuosprendžiu jam skirtina prokurorės siūloma griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismo vertinimu, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskyrimas atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

34.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, matyti, kad kaltinamasis bausmę, skirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu, atliko 2025 m. balandžio 9 d. Šią aplinkybę patvirtina byloje Nr. 1-737-522/2024 gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pranešimas apie nuteistojo paleidimą (DOK-20012). 2024 m. rugsėjo 26 d. kaltinamasis padarė naują veiką, dėl kurios padarymo jis šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu t. y. kaltinamasis padarė naują nusikalstamą veiką iki ankstesnio Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžio priėmimo.

35.       BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018).

36.       Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pažymima, kad net ir tokiu atveju, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-151-489/2019, 2A-6-495/2022 ir kt.).Be to, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę, į naujai paskirtą bausmę įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-151-489/2019, 2K-60-495/2023). Tačiau pažymėtina, kad šių nuostatų negalima suprasti taip, jog bendrinant bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu gali būti pabloginta kaltinamojo teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-788/2024).

37.       Atsižvelgiant pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 60 parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu ir skiriama galutinė bausmė – 6 mėnesių ir 60 dienų laisvės atėmimo bausmė. 

38.       Į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį (bylos Nr. 1-737-522/2024), t. y. 60 parų arešto bausmė.

Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

39.       BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

40.       Pagal teismų praktiką teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-106-511/2017, Nr. 2K-22-628/2018, Nr. 2K-277-495/2019, Nr. 2K-143-1073/2020, Nr. 2K-53-697/2021 ir kt.).??? ???

41.       Nustačius, kad kaltinamasis jau nebe pirmą kartą teisiamas, taip pat buvo teisiamas už analogiško pobūdžio veikas, atlikęs bausmes, kaltinamasis padarydavo naujus nusikaltimus žmogaus sveikatai, be to, kaltinamajam taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas nebuvo veiksmingas (2018 m. gruodžio 27 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metų laikotarpiui. 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir A. Ž. pasiųstas realiai atlikti nuosprendžiu paskirtą 2 metų laivės atėmimo bausmę), teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus jam šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, todėl A. Ž. bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančios teisės normos netaikytinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

42.       Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių (BK 67 straipsnio 3 dalis).

43.       Vadovaujantis BK 725 straipsniu, teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

44.       Taip pat teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais (BK 722 straipsnis).

45.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2011, Nr. 2K-35-719/2022).

46.       Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesteriu nustatytas 2,75 prom. neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, taip pat įvertinus nusikalstamos veikos smurtinį pobūdį ir nukentėjusiojo bei liudytojos parodymus, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra agresyvus ir konfliktuoja su kaimynais, kaltinamasis įpareigojamas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose bei smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai.

V.                      Kiti klausimai

Dėl civilinio ieškinio

47.       Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies ir 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnyje reglamentuojama, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

48.       Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

49.       Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 96,61 Eur dydžio žalos dėl nukentėjusiojo gydymo atlyginimą (b. l. 50–54). Teismo vertinimu, šis reikalavimas yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais, nėra neproporcingai didelis, be to, ir pats kaltinamasis jo neginčijo, todėl iš kaltinamojo priteistinas 96,61 Eur turtinės žalos atlyginimas.

50.       Be to, civilinė ieškovė prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

51.       Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkinamas visiškai – iš kaltinamojo civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasa naudai priteisiamas 96,61 Eur turtinės žalos atlyginimas ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos žalos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos žalos sumos visiško įvykdymo.

52.       Nukentėjusysis R. G. civilinio ieškinio nepareiškė (b. l. 29–32).

Dėl kitų procesinių klausimų

53.       Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.

54.       Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas, 1 vnt., su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-316-1246/2025.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 ir 10 punktais, 722 ir 725 straipsniais, įpareigoti A. Ž. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ar kursuose ir smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių )mėnesių ir 60 (šešiasdešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. spalio 9 d. nuosprendį (bylos Nr. 1-737-522/2024), t. y. 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti, kad A. Ž. yra recidyvistas.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.

Iš kaltinamojo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai priteisti 96,61 Eur (devyniasdešimt šešių Eur 61 ct) žalos atlyginimą bei 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Išaiškinti, kad priteista pinigų suma turi būti pervesta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 191351679.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, 1 vnt., su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-316-1246/2025.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teisėja