Administracinė byla Nr. A-5451-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-45-3-00044-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjui F. A. J.,

užsieniečiui U. K.,

jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovei N. I.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio U. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio U. K. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikime prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio U. K. (toliau – ir užsienietis) sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. sausio 12 d.
2. Nurodė, kad užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį, prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo jis parašė tik pradėjus tyrimą, jo asmens tapatybė nėra nustatyta, jo paaiškinimas dėl asmens tapatybės dokumentų sunaikinimo nėra logiškas ir neatitinka tikrovės, nes jis atvyko į Lietuvą iš Baltarusijos Respublikos, o apklausoje aiškino, kad vyko į Vokietiją, tad pasiekęs kelionės tikslą tikrai nebūtų važiavęs į kitą, ekonomiškai mažiau išsivysčiusią šalį. Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio teise, nes prieglobsčio pasiprašė ne tuoj pat kai buvo sulaikytas, jo sulaikymo pagrindai neišnyko, prieš tris mėnesius Vilniaus miesto apylinkės teismui paskyrus sulaikymą užsienietis teismo sprendimo neskundė. Be to jis nurodė, jog yra nepilnametis, nors medicinos kriminalistikos ekspertas nustatė, jog jis yra pilnametis. Alternatyvi sulaikymui priemonė jam negali būti taikoma, nes nenustatyta šio asmens tapatybė.
3. Užsienietis U. K. teismo posėdyje paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Prieš pusantro mėnesio iki jo sulaikymo Lietuvoje jis su kitais kraštiečiais iškeliavo iš savo gimtinės, nes ten jiems buvo nesaugu – (duomenys neskelbtini) juos vertė tarnauti jų karinėse grupuotėse. Savo dokumentus atidavė vedliui ir Lietuvos pareigūnams aiškino taip, kaip jam liepė aiškinti vedlys. Vokietijoje jie nebuvo. Jis nespėjo kreiptis tuoj pat dėl prieglobsčio suteikimo, nes vieną dieną, kai atvyko į Vilnių, ilsėjosi, o jau kitą dieną buvo sulaikytas. Užsienietis norėtų turėti judėjimo laisvę, kad galėtų susisiekti su savo artimaisiais (duomenys neskelbtini), kurie padėtų  gauti jo asmens tapatybės dokumentus.
4. Užsieniečio atstovė advokatė Eglė Vrubliauskienė prašė netenkinti teikimo, nes U. K. yra prieglobsčio prašytojas ir nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiautų su pareigūnais. Pažymėjo, kad galima paklaida nustatant žmogaus amžių yra iki 4 metų. Šis užsienietis nekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui. Užsienietis, pailsėjęs po kelionės, tiesiog nespėjo kreiptis dėl prieglobsčio, nes jau kitą dieną buvo sulaikytas. Nors užsieniečio paaiškinimai dėl asmens tapatybės dokumentų sunaikinimo ir nėra logiški, tačiau šie jauni žmonės elgėsi taip, kaip jiems liepė vedlys. Teikime užsieniečiui prašoma taikyti priemonė yra neproporcinga, blogiausiu atveju turėtų būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

II.

5. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu pratęsė (duomenys neskelbtini) piliečio, save pavadinusio U. K., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikymą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. sausio 12 d.
6. Teismas nustatė, kad užsieniečiui 2017 m. liepos 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį, kad galimai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, ne per pasienio punktą nelegaliai perėjo valstybinę sieną kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais ir buvo sulaikytas 2017 m. liepos 7 d. bute, esančiame Vilniuje. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Prieglobsčio skyriaus 2017 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. (15/6-7)15PR-139 nuspręsta šio užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimti nagrinėjimui iš esmės. Bet išnagrinėjus teikimą nebuvo nustatyta, kad užsieniečio U. K. sulaikymo pagrindai, aplinkybės, užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nuo teismo ankstesnio sprendimo, kuriuo užsienietis buvo sulaikytas, būtų pasikeitę. Užsienietis neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jo paaiškinimai apie neva Vokietijoje sunaikintus jo tapatybės dokumentus yra nelogiški, neatitinkantys tikrovei ir nustatytoms aplinkybėms, nes byloje nėra jokių duomenų, jog jis būtų buvęs Vokietijoje, o jeigu ir būtų ten buvęs, tai savo noru tos valstybės tikrai būtų nepalikęs, nes tai buvo jo, kaip jis pats ir teigė pirminėje apklausoje, kelionės tikslas. Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu užsienietis-prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Šiam užsieniečiui taikytinos šios įstatymo nuostatos, atsižvelgiant ir į tai, kad užsienietis ne iš karto – tik atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją, kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, o tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pažymėta, kad kilus pagrįstoms abejonėms dėl U. K. amžiaus, buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratoriją, kuri 2017 m. liepos 11 d. specialisto išvadoje Nr. MK-O 82/2017 (01) nurodė, kad U. K. biologinis amžius – apie 20 +/-2 metai (pasikliautinas intervalas 18-20 m.).
7. Teismas darė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą sulaikyti užsienietį trims mėnesiams, apgyvendinant Užsieniečių registracijos centre, tad šis sulaikymo pagrindas taikytas užsieniečiui ir išnagrinėjus pareiškėjo teikimą dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.
8. Užsieniečiui negalima skirti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (išvykti į kitas ES valstybes), nes jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyvenimui, labiau tikėtina nei priešingai, – kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu.

III.

9. U. K. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo netenkinti.
10. Nurodo, kad užsienietis tiek nagrinėjant Užsieniečių registracijos centro teikimą, tiek teikiant apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą.
11. Atkreipia dėmesį, jog užsienietis teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, galėtų susiekti su artimaisiais (duomenys neskelbtini) dėl asmens dokumentų atsiuntimo. O Užsieniečių registracijos centras nepateikė jokių naujų duomenų apie užsieniečio tapatybės nustatymo procesą. Užsieniečio teigimu, vien faktas, kad atsakovas neužtikrina dokumentų, patvirtinančių užsienietį, gavimo, nėra tinkamas pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą.
12. Teigia, kad nėra pagrindo manyti, jog užsieniečio prieglobsčio prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę. Užsieniečio prieglobsčio prašymas negali būti nagrinėjamas formaliai, užsienietis pateikti prieglobsčio prašymą anksčiau, nei buvo sulaikytas, net neturėjo objektyvių aplinkybių; kita vertus, įstatymas neįtvirtina konkretaus laiko, per kurį turi būti pateiktas prieglobsčio prašymas.
13. Mano, jog teigti, kad užsienietis meluoja apie savo amžių ir nebendradarbiauja, vien dėl to, kad ekspertizės metu nustatytas ir jo nurodomas amžius nesutampa, yra nepagrįsta, juolab, kai paklaidos tikimybę gali padidinti ir užsieniečio morfologiniai požymiai.
14. Nurodo, kad užsienietis nebuvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, todėl ir Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas jam negali būti taikomas.
15. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą.
16. Teigia, kad užsienietis, vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu, turėjo tikslą patekti į kitas Europos Sąjungos nares, o pateikęs prieglobsčio prašymą jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Vien faktas, kad asmens prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės bendra tvarka, nepakankamas tam, jog išnyktų jo sulaikymo pagrindai. Pažymi, jog tam, kad užsieniečio išsiuntimo procedūra užsitęstų, jis sąmoningai, piktybiškai atsikratė savo paso. Dėl ko jo asmens tapatybė nenustatyta.
17. Nors pareiškėjas teigia, jog pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis galėtų susisiekti su artimaisiais (duomenys neskelbtini) dėl jo asmens duomenų atsiuntimo, tačiau užsieniečiui ir šiuo metu yra pasiekiamos visos ryšio priemonės – galimybė paskambinti, siųsti laišką ir t. t. Užsieniečių registracijos centras nėra gavęs iš užsieniečio sutikimo kreiptis į jo šalies institucijas dėl asmenybės nustatymo, pats Užsieniečių registracijos centras šiuo metu negali inicijuoti asmens tapatybės nustatymo procedūros, kadangi U. K. turi prieglobsčio prašytojo statusą.
18. Atkreipia dėmesį, kad užsieniečio amžius buvo nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, tyrimas buvo atliktas vadovaujantis kokybės vadybos standartine procedūra. Taigi gautas rezultatas (pareiškėjo amžius yra apie 20 metų) nekelia jokių abejonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį dėl to, kad trys (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų – ir U. K., neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais buvo sulaikytas 2017 m. liepos 7 d. bute Vilniuje. U. K. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas 2017 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą nagrinėti šį prašymą iš esmės. Užsienietis 2017 m. liepos 10 d. apklausos metu nurodė, kad jo gimimo data – (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad išvyko iš kilmės valstybės prieš pusantro mėnesio, vyko į Vokietiją, darbui. Nurodė, jog savo pasą suplėšė ir išmetė Vokietijoje (U. K. asmens byla (toliau – ir asmens byla), b. l. 14).
21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu U. K. sulaikė  Užsieniečių registracijos centre, kol bus priimti atitinami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. spalio 12 d. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konstatavus, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi kelionės dokumento, privalomos vizos, leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvoje, be to, nors jis kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi jokio asmens dokumento, patvirtinančio jo tapatybę.
22. Užsieniečių registracijos centras 2017 m. spalio 4 d. teikimu prašė pratęsti U. K. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. sausio 12 d., teigdamas, kad nėra išnykę užsieniečio sulaikymo pagrindai.
23. Švenčionių rajono apylinkės teismas šioje byloje skundžiamu 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino. Teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo konstatuotas sulaikymo pagrindas taikytinas užsieniečiui ir išnagrinėjus pareiškėjo teikimą dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.
24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. – paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui, atsižvelgus į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
26. Byloje nėra duomenų, kad U. K. keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, taip pat, įvertinus byloje esančius faktinius duomenis, nėra pagrindo tvirtinti, jog jis vengia teikti duomenis kompetentingoms institucijoms nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ar nurodyti aplinkybes, susijusias su duomenų, patvirtinančių jo asmens tapatybę, gavimu.
27. Kaip matyti iš užsieniečio 2017 m. liepos 10 d. apklausos lapo ir tos pačios dienos paaiškinimo U. K. atsakė į visus jam užduotus klausimus, paaiškino atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes.
28. Nors U. K. asmens byloje yra specialisto išvada, kad jo biologinis amžius apie 20 metų (pasikliautinas intervalas 18-22 metai), kas neatitinka užsieniečio nurodytam amžiui, tačiau remiantis vien tik šia specialisto išvada negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas siekia nuslėpti tikrąją savo asmens tapatybę, nes minėta specialisto išvada nėra kategoriška.
29. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad U. K. yra padavęs prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kurį Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2017 m. liepos 10 d. sprendimu Nr.(15/6-7)15PR-139 nuspręsta nagrinėti iš esmės. U. K. yra išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad užsieniečio tapatybė nėra aiški. Be to, Užsieniečių registracijos centras nenurodė, kokius veiksmus dar reikėtų atlikti užsieniečio tapatybei nustatyti.
30. Užsieniečių registracijos centras nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių įtarimus, kad užsienietis gali pasislėpti ar pabėgti iš Lietuvos Respublikos.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, U. K. gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 12 d. (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 4 dalis).
32. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, o U. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

U. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. d. sprendimą pakeisti ir skirti U. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnybos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 12 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys