Civilinė byla Nr. 3K-3-474/2006 (S)

    Procesinio sprendimo kategorijos:

    118.3, 75.8

 

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2006 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja), Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovui A. M. ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei B. M. dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo. Tretysis asmuo – AB bankas „Nord/LB Lietuva“.

 

            Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė  kreipėsi į teismą, prašydama padalyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę: – 45 073 Lt vertės pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei pripažįstant  asmeninės nuosavybės teisę į 0,45, o atsakovui – į 0,55 šio pastato dalis; atsakovui pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 31 000 Lt vertės kilnojamąjį turtą: kepyklos įrangą – maišyklę, dalintuvą ir biuro baldus, o ieškovei  priteisti 17 753,90 Lt piniginę kompensaciją; nustatyti naudojimosi pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką. Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka yra nutraukta. Santuokoje įgytas turtas padalytas šalių taikos sutartimi, patvirtinta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje dėl santuokinio turto padalijimo. Patvirtinus taikos sutartį, ši byla nutraukta, tačiau byloje pareikštame ieškinyje nebuvo įvardytas santuokoje įgytas kepyklos pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kepyklos įranga, todėl šis turtas liko nepadalytas.

Atsakovas A. M. pareiškė priešieškinį ir prašė pripažinti jam nuosavybės teises į 92/100 pastato su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini), o ieškovei – nuosavybės teises į 8/100 šių statinių; šiuos statinius priteisti atsakovui, o ieškovei – 3605,90 Lt piniginę kompensaciją. Atsakovas nurodė, kad iš 75 000 Lt sumos, panaudotos ginčo pastatui įsigyti, 63 000 Lt buvo jam padovanotos lėšos ir paskola, kurią jis vėliau grąžino iš asmeninių lėšų, o sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė tik 12 000 Lt panaudotų lėšų. Be to, atsakovas pažymėjo, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį dėl santuokinio turto pasidalijimo, susitarė, kad ieškovė nepretenduos į kepyklą, o atsakovas – į butą ir sodą.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

 

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė ieškinio ir priešieškinio netenkinti, civilinę bylą nutraukti kaip paduotą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, esant įsiteisėjusiai teismo nutarčiai. Teismas konstatavo, kad ši civilinė byla, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, nutrauktina, nes tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra priimta Pakruojo rajono  apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis. Naujas ieškinys galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas ankstesnėje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad ieškovė, paduodama ieškinį šioje byloje, tik dar kartą paprašė padalinti santuokoje įgytą turtą, kuris jau egzistavo dalijantis santuokinį turtą ankstesnėje byloje ir apie kurio buvimą ieškovė žinojo visą laiką. Įsiteisėjusi teismo nutartis šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja res judicata galią, t. y. šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusia nutartimi nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu.

            Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 20 d. nutartimi panaikino Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė, kad ginčo dalykas šioje byloje – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kepyklos įrengimai – nebuvo įtraukti į dalijamo turto balansą ir padalyti civilinėje byloje, kurioje Pakruojo rajono apylinkės teismas 2001 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje byloje ieškinys pateiktas ne dėl to paties dalyko, dėl kurio ginčas išspręstas minėta nutartimi. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos  teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, jog ieškinio ir priešieškinio netenkina, civilinę bylą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo nutraukia. Apie  ieškinio ir priešieškinio patenkinimą ar atmetimą konstatuojama tuo atveju, jei byla išnagrinėjama iš esmės, o pirmosios instancijos teismas šios civilinės bylos iš esmės nenagrinėjo, bet ją nutraukė.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartį ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

            1. Civilinėje byloje, nutrauktoje Pakruojo rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartimi, buvo sprendžiamas ne atskiro, bet viso santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. CK 3.116 straipsnyje nustatyta, kad santuokinis turtas dalijamas vienu iš dviejų būdų: sutuoktinių susitarimu, o šio nesant – teismo sprendimu. Įstatyme nenumatyta galimybė dalį turto padalyti sutuoktinių susitarimu, o dalį – teismo sprendimu. Atsižvelgiant į CK 3.118 straipsnio reikalavimą sudaryti dalijamo turto balansą, darytina išvada, kad į dalijamą turtą turi būti įtrauktas visas sutuoktinių turtas, nes kitaip turto balanso nebus galima sudaryti.

            2. Teismas, spręsdamas dėl atskiro turto – ginčo statinio – padalijimo, po sprendimo dėl santuokinio turto padalijimo priėmimo  dar kartą nagrinėtų santuokoje įgyto turto padalijimo kausimą. Ieškovė, siekdama pakeisti santuokinio turto pasidalijimą, nustatytą teismo patvirtintos taikos sutarties, turi teisę šią taikos sutartį ginčyti, atnaujinant procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutrauktoje civilinėje byloje.

            Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė B. M. prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartį, savo prašymą motyvuodama šiais argumentais:

            1. Šioje byloje pareikštas ieškinys negali būti laikomas tapačiu ankstesnėje byloje tarp tų pačių šalių nagrinėtam ieškiniui, nes skiriasi jo dalykas (materialinis teisinis reikalavimas), t. y. ankstesnėje byloje šalys nebuvo įtraukusios santuokoje įgyto kepyklos pastato.

            2. CK 3.100 straipsnyje nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Teismo sprendimas  dėl bendro turto padalijimo taikomas tik konkrečiam dalijamam turtui ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė baigiasi tik į šį turtą.

            3. Pagal CK 3.188 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais.

            4. Civilinė byla dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kurioje 2001 m. lapkričio 15 d. priimta teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, buvo pradėta ir išnagrinėta pagal Santuokos ir šeimos kodekso normas, todėl nėra pagrindo šioje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 15 d. konsultacija A3-60.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

            Šalys išsituokė 2000 m. birželio 7 d. Apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir byla nutraukta. 2003 m. sausio 30 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl likusio santuokoje įsigyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė, nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra sprendžiamas viso santuokoje įsigyto turto padalijimas ir, tai išsprendus, dėl to paties dalyko į teismą negalima kreiptis. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad šioje byloje ginčo dalykas (kepyklos pastatas su įrenginiais) yra kitas, ieškinys teismui pateiktas ne dėl to paties dalyko, todėl turi būti priimtas pirmosios instancijos teisme ir nagrinėjamas iš esmės.

           

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą teisės taikymo aspektu keliami Civilinio kodekso normų taikymo šeimos teisiniams santykiams laiko atžvilgiu ir normų, reglamentuojančių turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

            Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 2 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, kad CK įsigalioja 2001 m. liepos 1 d. Kartu jame nustatytos ir šios taisyklės išimtys, t. y. kai kurie CK straipsniai arba konkretūs skirsniai arba skyriai įsigaliojo ne 2001 m. liepos 1 d., o vėliau. Išimtys, nustatančios vėlesnę nei 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojimo datą, įtvirtintos nurodyto įstatymo atitinkamuose straipsniuose. Ginčo teisinius santykius reglamentuojančios normos įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d. Kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą keliama teisės normų galiojimo laiko atžvilgiu problema, dėl to šiuo klausimu pasisakoma. Teisės normos galiojimo laiko problema kyla dviem atvejais. Pirma, kai sutuoktiniai kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo galiojant 2000 m. CK ir prašo padalyti turtą, kuris yra įgytas iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Antra, kai santuoka nutraukta dar iki CK įsigaliojimo, tačiau turtas, buvęs bendrąja sutuoktinių nuosavybe, nebuvo padalytas ir jis dalijamas galiojant 2000 m. CK. Jeigu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė dalijama galiojant 2000 m. CK, tai taikomos šio kodekso normos, nepaisant, kad šalių santykiai susiklostė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Toks aiškinimas grindžiamas šiais argumentais: minėto CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras joms įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, teismui nagrinėjant sutuoktinių bendro turto padalijimo bylą po 2001 m. liepos 1 d., reikia taikyti CK normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendro turto padalijimą. Atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, jog naujojo CK normos netaikytinos, laikytini nepagrįstais remiantis tuo, kas pasakyta. Be to, 2001 m. birželio 21 d. priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas (Nr. IX-390), įsigaliojęs nuo 2001 m. liepos 1 d. ir galiojęs iki 2003 m. sausio 1 d. (2002 m. vasario 28 d. Įstatymo Nr. IX-743   13 straipsnis). 1964 m. CPK dvidešimtajame² skirsnyje nustatyti bylų dėl santuokos nutraukimo ir pripažino negaliojančia nagrinėjimo ypatumai, kad nutraukiant santuoką toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu. Tokioje byloje turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas (jeigu sutuoktiniai jo turi), išskyrus atvejus, kai šis jau yra padalytas notaro patvirtinta sutuoktinių sutartimi ar teismo sprendimu (1964 m. CPK 256¹³ straipsnis).

            Civilinio proceso kodekso reglamentuojami santykiai susiklosto teismams nagrinėjant civilines bylas. Visa civilinio proceso procedūra iš esmės skirta įgyvendinti materialiosios teisės saugomus interesus. Taip pat įstatyme nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas pagal galiojančią teisę (1964 m. ir 2002 m. CPK 3 straipsnis). Dėl to, minėta, teismai, spręsdami dėl santuokinių turto padalijimo (2001 m. lapkričio 15 d.) galiojant 2000 m. CK, turėjo taikyti šio kodekso normas, reglamentuojančias sutuoktinio turto padalijimą. Tiek CK 3.53 straipsnio 3 dalis, tiek CK 3.59 straipsnis įtvirtina principą, kad, nutraukiant santuoką, toje pačioje byloje kartu būtina išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu. Tas pats nustatyta ir aptartoje Civilinio proceso kodekso normoje. Kadangi šioje byloje šalių santuoka nutraukta iki 2000 m. CK įsigaliojimo, tai teismas tokiu atveju turėjo spręsti visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis). Visi šie klausimai turi būti nurodyti prašyme teismui. Iš pateiktos bylos duomenų matyti, kad šalys 2001 m. lapkričio 15 d., atstovaujamos advokatų, pateikė teismui prašymą patvirtinti sutartį dėl santuokinio turto padalijimo. Šios bylos dalykas yra santuokinio turto padalijimas. Teismas, prieš priimdamas procesinį sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo ar sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo, privalo šalims išaiškinti, kad toks įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią sutuoktiniams reikšti tapatų reikalavimą. Tai reiškia, kad, sutuoktiniams sutartyje nurodžius, jog bendro turto neturi, ir teismui tokią sutartį patvirtinus, bus pripažįstama, kad jie neturėjo bendro turto, todėl neteks teisės reikšti ateityje ieškinį dėl bendro turto padalijimo. Tokie patys teisiniai padariniai atsiras, jeigu sutuoktiniai sutartyje nurodys bendrą turtą ir atitinkamai jį pasidalys. Tokiu atveju teismo procesinis sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, kad yra konstatuota, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto, nenurodyto sutartyje, padalijimo. Tokie patys teisiniai padariniai atsiras, jeigu tam tikras, bendras turtas bus nurodytas ir padalytas teismo sprendimu. Tokiu atveju teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie negalės pareikšti naujo ieškinio dėl turto nenurodyto sprendime padalijimo. Galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Negali būti keičiamas teismo sprendimas nutraukti santuoką, jis yra galutinis ir turi res judicata galią, santuoka laikoma nutraukta ir sutuoktiniai nebegali pakeisti savo nuomonės. Taip pat negali būti keičiama sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl sutuoktinių turto padalijimo. Dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu.

            Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, CK 3.59 straipsnyje nurodyti klausimai, taip pat ir sutuoktinių bendro turto padalijimas. Ieškovas turi nurodyti apie bendrą sutuoktinių turtą ir pateikti to turto padalijimo variantą; taip pat privalo pateikti dokumentus ar kitus leistinus įrodymus, patvirtinančius to turto priklausymą abiem sutuoktiniams, jo įsigijimo teisėtumą bei jo vertę (Nekilnojamojo turto registro ar kitokių viešų registrų tvarkytojų išduotus dokumentus, sutartis ar kitokius dokumentus). Taigi bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutuoktiniai taip pat šioje sutartyje privalo nurodyti, ar jie turi bendrą turtą, o jeigu turi, kaip jį pasidalija. Taigi bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir jo pasidalijimas yra sutuoktinių, o ne teismo pareiga. Teismas privalo tikrinti, ar apie bendrą turtą ar jo nebuvimą yra nurodyta sutartyje.

            Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad negalima kreiptis į teismą dėl santuokinio turto padalijimo, jeigu yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, patvirtinantis šalių susitarimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada laikytina pagrįsta remiantis šioje nutartyje aptartais ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti taikytina teise.

            Kasacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais, sudarančiais pagrindą naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalis.). Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis.

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartį ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartį.

            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Teodora Staugaitienė

 

Janina Januškienė

 

                                                                                                            Algis Norkūnas