Civilinė byla Nr. e2-1720-1193/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14816-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.10; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Santaka“ patikslintą ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. L..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė sodininkų bendrija „Santaka“ (toliau – ir bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui A. L., kuriame prašo priteisti iš atsakovo 199,61 Eur skolos, susidariusios už 2021–2022 metų laikotarpį teiktas paslaugas, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (žr. dokumentą Nr. DOK-162592). Ieškovė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais:
1.1. Atsakovui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje, t. y. sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Todėl atsakovas pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 221 straipsnio 4 dalį turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jam tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jam tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.86 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Kiekvienas sodo sklypo savininkas yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti.
1.2. Bendrija už 2021–2022 metų laikotarpį teiktas paslaugas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir kitomis išlaidomis, išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti šešias PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 200,74 Eur, t. y. sąskaitas: 1) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 31,62 Eur; 2) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 36,26 Eur; 3) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 29,55 Eur; 4) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 33,53 Eur; 5) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 38,44 Eur; 6) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 31,34 Eur. Tačiau atsakovas pirmąją 2022 m. sausio 17 d. sąskaitą Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik iš dalies, t. y. 2022 m. kovo 22 d. sumokėjo ieškovei tik 1,13 Eur, kitų sąskaitų neapmokėjo ir liko skolingas ieškovei 199,61 Eur. Ieškovė ragino atsakovą atsiskaityti, siuntė raginimus, tačiau atsakovas nepaiso ieškovės raginimų ir nesumokėjo skolos.
2. Atsakovas A. L. atsiliepime nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Atsakovas grindžia savo poziciją tokiais pagrindiniais atsikirtimais:
2.1. Pagal CK 6.46 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų. Ieškovė nepagrindė savo reikalavimo. Atsakovas nėra bendrijos narys, taip pat nėra bendrijai nuosavybės teise priklausančio turto bendrasavininkas, nėra bendrosios dalinės nuosavybės bendraturtis, šalys nėra sudariusios jokio sandorio. Bendrijos sklypai gali būti tik bendrijos narių bendroji dalinė nuosavybė, o kiti asmenys, norintys naudotis bendrąja bendrijos nuosavybe, privalo susitarti su bendrija, jos atstovais. Todėl nėra jokio pagrindo atsakovui mokėti ieškovės prašomą priteisti skolą. Atsakovas negali mokėti už tai, kas išgalvota ir jam nepriklauso.
2.2. Atsakovas neprašė bendrijos teikti jam paslaugas, jų atsakovui nereikėjo. Atsakovas negavo iš ieškovės jokio pranešimo ar pasiūlymo dėl paslaugų teikimo. Atsakovas sumokėjo metinį mokestį už 2021 metų kelių priežiūros išlaidas, nors ieškovės pateikti dokumentai chaotiški ir sąnaudų paskirstymas kėlė abejonių. Atsakovas neatsisako sumokėti mokestį už 2022 metų kelių priežiūros išlaidas, kai suma bus patikslinta, nes paskaičiuota suma ištraukta iš metinio bendro balanso, paskirstyta nenumatyto tarifinio mokesčio principu, nekonkretizuota kas atlikta, kur, už kiek, kada, kaip, kodėl. Ginčo sąskaitose nurodytos ne suteiktos paslaugos, o bendrijos ir bendrijos privačių objektų priežiūros, eksploatacijos išlaidų priskyrimas jam nepriklausančios svetimos nuosavybės išlaikymui. Bendrija reikalauja apmokėti jos privačios nuosavybės išlaikymo, priežiūros, atnaujinimo išlaidas ne pagal naudojimosi sutartines sąlygas. Ji neteikia paslaugų sąrašo, o išlaikymą įvardija kaip paslaugas. Išrašytos PVM sąskaitos faktūros savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti jose nurodytas sumas, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti.
2.3. Atsakovas nedelsdamas po išstojimo iš bendrijos narių, t. y. 2021 m. sausio 12 d., kreipėsi į bendriją dėl teisės aktais ir įstatais apibrėžtų kito asmens ir bendrijos teisinių (sutartinių) santykių išaiškinimo ir nustatymo bei atitinkamos sutarties sudarymo, kaip tai apibrėžta bendrijos įstatų 46 punkte. Atsakovas suformulavo pirmininkei teisinius sąskaitų pateikimo aspektus, tvarką ir negavo prieštaraujančių pasisakymų. Atsakovas prašė informacijos ir sąskaitų apie paslaugas, galimai suteiktas per praėjusį laikotarpį ar kurios numatomos. Tačiau valdyba atsisakė sudaryti sutartį su atsakovu ir pateikti einamąsias sąskaitas. Atsakovas negavo nei pasiūlymo dėl paslaugų, nei prašymo. Valdyba nutraukė bet kokius svarstymus šia tema ir prievarta bando primesti mokesčių (rinkliavos) priskaičiavimą per visus metus, vieną kartą pateikiant metams pasibaigus sąskaitas, skaičiuojant pagal asmeninės nuosavybės žemės sklypų plotą, kai apmokėti reikalaujama nedelsiant, ne po metų. Neaišku pagal kokį mokesčių tarifą ar metodiką.
3. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 225 straipsnio 7 punktu, 227 straipsnio 1 dalimi, siekdamas geriau ir išsamiau parengti civilinę bylą nagrinėti iš esmės, 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi skyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu; įpareigojo ieškovę pateikti dubliką, o atsakovą – tripliką.
4. Teismas, įvertinęs šalių pateiktų procesinių dokumentų turinį, bylos dalyką, kilusį ginčą, 2023 m. lapkričio 28 d. rezoliucija: 1) į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukė L. L., kuriai kartu su atsakovu nuosavybės teise priklauso ginčo sklypai; 2) įpareigojo ieškovę raštu nurodyti teismui: kokie konkrečiai dokumentai pagrindžia atsakovo prievolę apmokėti atsakovui išrašytose sąskaitose nurodyto dydžio sumas (išvardinant konkrečius dokumentus ir pateikiant juos teismui); kaip konkrečiai ieškovė skaičiuoja atsakovui mokėtinas sumas (aiškiai nurodant skaičiavimo metodiką, formulę), už kokias konkrečiai ir kada atliktas paslaugas, taip pat kokius konkrečiai pritaikė tarifus (žr. rezoliuciją dokumente Nr. DOK-183449).
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. L. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
6. Ieškovė sodininkų bendrija „Santaka“ pateikė teismui dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinį, taip pat pateikė pirmiau nurodytus teismo išreikalautus įrodymus. Ieškovė dublike papildomai nurodo:
6.1. Tai ne pirmas teisminis ginčas su atsakovu. Atsakovo visi atsiliepime į ieškinį keliami teisiniai klausimai: ar jis būdamas sodininku yra bendraturtis sodininkų bendrijos nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų ir ar jam ieškovė, skaičiuodama mokėtinus mokesčius, taiko teisingą metodiką, jau yra išspręsti anksčiau teismų priimtais įsiteisėjusias sprendimais bei nutartimis civilinėse bylose Nr.: 2S-1170-656/2013; 2-12628-110/2013; e2-821-960/2021; e2A-1554-866/2021.
6.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame 2021 m. kovo 15 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-821-960/2021 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 straipsnio 4 dalies analizė leidžia spręsti, jog kiekvienam asmeniui, kuriam mėgėjų sodų teritorijoje priklauso konkretus žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodininkų teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai nepriklausomai nuo paties asmens ar bendrijos valios, šio asmens buvimo ar nebuvimo bendrijos nariu. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, jog keliamos abejonės dėl atsakovų buvimo bendraturčiais laikytinos visiškai nepagrįstos ir atsakovams be anksčiau nurodytų žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021 80 punkte konstatavo, kad atsakovo argumentai dėl juridinio fakto – jo bendraturčio statuso nenustatymo yra atmestini kaip nepagrįsti. Vadovaujantis ginčo laikotarpiui aktualiu reguliavimu, aktualia kasacinio teismo praktika, vien to fakto, kad atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą, pakanka konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą. Asmeniui įgijusiam ar turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, skirtingai nuo asmens, kuris įgyja žemės sklypą kitoje vietoje, nepriklausomai nuo jo valios susiklosto teisiniai santykiai su bendrija, iš kurių kyla atitinkamos teisės ir pareigos.
6.3. Vien aplinkybė, jog atsakovas nėra bendrijos narys nepaneigia to, kad bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Prie bendrijos išlaidų, būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, priskiriamos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pavyzdžiui, kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti ir kt. Atsakovui, kaip sodininkų bendrijos teritorijoje nuosavybės teise turinčiam žemės sklypą, kyla pareiga dėl bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, o ieškovės prašomos apmokėti išlaidos pagal ginčo sąskaitas atitinka bendrojo naudojimo objektams išlaikyti skiriamų išlaidų pobūdį.
6.4. Ieškovė pasisakydama dėl skaičiavimo metodikos, nurodė, kad sumas skaičiuoja pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 221 straipsnio 4 dalį – kiti asmenys turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas. Bendrija pateikdama sąskaitas atsakovui, aiškiai išskiria, kokias ji suteikė paslaugas kitam asmeniui: administravimo, kelių priežiūros, bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūros, aplinkos tvarkymo, kanceliarines išlaidas, banko mokesčiai. Kas kart yra pateikiama bendra suma, už kurią bendrija suteikė kitiems asmenims paslaugų, pajamų išlaidų ataskaita, patirtų išlaidų sąskaitų sąrašas. Pateiktose sąskaitose nurodytas bendras asmenine nuosavybe valdomų žemės sklypų plotas sodininkų bendrijoje, nurodytas atsakovo asmenine nuosavybe valdomų sklypų plotas, paskaičiuotas paslaugų įkainis. Bendrija apskaičiuodama suteiktų paslaugų įkainį kitiems asmenims, naudoja tą pačią metodiką, kaip ir bendrijos nariams, tai yra mokesčiai ir paslaugų įkainis skaičiuojamas nuo asmenine nuosavybe valdomo sklypo dydžio aro. Apie ieškovės taikomą mokesčio „kitiems asmenims“ skaičiavimo metodikos teisingumą pasisakė taip pat ir Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021. Jei ne bendrijos nariams nereikėtų mokėti bendrijai mokesčių, jie atsidurtų išskirtinėje padėtyje lyginant su bendrijos nariais, nes paslaugas jie gautų nemokamai.
7. Atsakovas A. L. triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo (žr. dokumentus Nr.: DOK-70; DOK-4361; Nr.: DOK-15380; DOK-16084):
7.1. Ieškove nepateikė teismui jokių įrodymų dėl atsakovo prievolės, kildinamos iš „bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso mėgėjų sodininkų teritorijoje esantys bendrojo naudojimo objektai nepriklausomai nuo paties asmens ar bendrijos valios, šio asmens buvimo ar nebuvimo bendrijos nariu“. Atsakovas yra tikras, kad po išstojimo iš bendrijos neliko jokių bendrojo naudojimo objektų ir infrastruktūros (išskyrus kelius), kuriais būtų besinaudojęs atsakovas ir dėl to privalėjęs mokėti jų išlaikymui skirtas lėšas. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kurie pacituoti civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021, jog „vien to fakto, kad atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypą, pakanka, jog būtų galima konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą“. Šie teiginiai tinka sodininkų bendrijos nariui, bet ne kitam asmeniui. Ne sodininkų bendrija formuoja žemės sklypus, o žemės sklypų savininkai formuoja sodininkų bendriją. Todėl teisinis ryšys su sodininkų bendrija priklauso nuo žemės sklypo savininko valios nustatyti su sodininkų bendrija atitinkamą civilinį teisinį ryšį: „nario“ ar „kito asmens“. Ieškovės samprotavimai paremti tarybinių laikų santykiais, kolektyvinių sodų samprata.
7.2. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, kuriais nustato sąskaitų turinį. Ieškovė privalo tiksliai atskirti ir aiškiai pasisakyti, kokias paslaugas suteikė ir kokia dalis išlaidų priskiriama turimo turto išlaikymui. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės pasirinkta mokesčių skaičiavimo metodika, jog bendrija apskaičiuodama suteiktų paslaugų įkainį kitiems asmenims naudoja tą pačią metodiką, kaip ir bendrijos nariams, tai yra mokesčiai ir paslaugų įkainis skaičiuojamas nuo asmenine nuosavybe valdomo sklypo dydžio aro. Atsakovas nesutinka su ieškovės 2023 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktomis išlaidų įkainių ir mokėtinos sumos skaičiavimo metodikomis, kadangi kito asmens privatus turtas nėra teisėtas pagrindas išlaidoms skaičiuoti.
7.3. Atsakovas nėra bendrijai nuosavybės teise priklausančio 5,5322 ha žemės sklypo bendrasavininkis ir neturi pareigos mokėti šios žemės sklypo išlaikymo ir aptarnavimo išlaidas (mokesčius). Ieškovė nepateikė nei atsakovui, nei teismui jokių dokumentų, kuriais būtų patvirtinta, kad ji atliko visus būtinus veiksmus tinkamai registruojant bendrąją dalinę nuosavybę, pažymint visus šios žemės sklypo dalininkus ir jų dalis. Ieškovas nutraukė bendrijos nario teisinius santykius ir gavo iš bendrijos valdybos protokolą – patvirtinimą apie tai, kad jis yra pilnai atsiskaitęs su bendrija. Visi paskesni teisiniai turtiniai santykiai turėjo būti tvarkomi su kitu asmeniu, dviejų ūkinių subjektų tarpusavio civilinių teisinių santykių pagrindu.
8. Teismas 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. vasario 1 d. rezoliucijomis nustatė ieškovei terminą savo pozicijai dėl triplike ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodyto 5,5322 ha žemės sklypo pateikti, be kita ko aiškiai nurodant, ar ieškovė prašo priteisti išlaidas (mokesčius), susijusius su šiuo sklypu; bendrijos įstatams (ginčui aktualios redakcijos) pateikti (žr. teismo rezoliucijas dokumentuose Nr.: DOK-4361; DOK-16084).
9. Ieškovė sodininkų bendrija „Santaka“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, taip pat pirmiau nurodytus teismo išreikalautus įrodymus. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo (žr. dokumentą Nr. DOK-12091), kad bendrija lengvatinėmis sąlygomis išsipirko iš valstybės septynis valstybinės žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 5,5322 ha. Šie septyni bendrojo naudojimo sklypai skirti rekreacijai ir bendram visų sodininkų naudojimui. Pirkimo–pardavimo sutartyse aiškiai nurodyta, kad pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo sklypai. Bendrijos bendrojo naudojimo sklypai ir sodininkų asmenine nuosavybe valdomi mėgėjų sodo žemės sklypai yra pažymėti bendrajame sodininkų bendrijos plane, o sodininkų bendrijos teritorijos ribų planas yra pažymėtas kadastro žemėlapyje. Atsakovas klaidingai supranta lengvatinėmis sąlygomis išpirktos iš valstybės bendrojo naudojimo žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės sąvoką. Teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad būtent sodininkų bendrijoms, bet ne atskiriems asmenims yra suteikiama teisė lengvatine tvarka įsigyti sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ir rekreacijai. Lengvatinę tokių sklypų įsigijimo tvarką lemia jų naudojimo būdas. Sodininkų bendrijos gali įsigyti ne bet kokius, o būtent bendrojo naudojimo sklypus. Sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo sklypai skirti sodininkų bendrijoms priklausantiems bendrojo naudojimo statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti, taip pat rekreacijai ir kitoms bendroms reikmėms. Išpirkta iš valstybės bendrojo naudojimo žemė negali būti dalinama. Ieškovas būdamas sodininkų bendrijos nariu, dalyvavo valstybinės žemės išpirkime, mokėjo nustatyto dydžio mokesčius už žemės išpirkimą, dalyvavo sukuriant bendrojo naudojimo objektą. Tai patvirtina faktą, kad ieškovas automatiškai tampa kartu su sodininkų bendrija šio turto bendrasavininku. Atsakovas išstodamas iš bendrijos, neteko tik narystės bendrijoje, tačiau jo nuosavybės teise valdomi mėgėjų sodo žemės sklypai liko bendrijos teritorijoje. Todėl atsakovas privalo atsiskaityti su ieškove pagal ginčo sąskaitas. Nei Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatyme, nei bendrijos įstatuose nenumatytas joks sutarčių su „kitais asmenimis“ sudarymas. Sodininkų bendrijos valdyba dar 2021 metais informavo atsakovą, kad jam nuo 2021 m. sausio 1 d. tapus ne bendrijos nariu, nenustatys išimtinių sąlygų dėl sutarties sudarymo. Atsakovas išstodamas iš bendrijos, neteko narystės bendrijoje, dabar jo statusas bendrijoje yra „kitas asmuo“. Jam, kaip ir visiems kitiems asmenims, turintiems kito asmens statusą, yra išrašomos sąskaitos už suteiktas paslaugas. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo visas išlaidas, kurios nurodytos atsakovui išrašytose sąskaitose, be kita ko išlaidas (mokesčius), susijusius su 5,5322 ha žemės sklypų priežiūra.
10. CPK 441 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija 5 000 Eur sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokiu būdu nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai bylą žodinio proceso tvarka prašo nagrinėti bent viena šalis arba teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
11. Teismas, susipažinęs su byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų procesinių dokumentų turiniu, atsižvelgęs į tai, kad ieškinio suma yra 199,61 Eur, t. y. neviršija 5 000 Eur sumos, vadovaudamasis CPK 441 straipsnio 2 dalimi, teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartimi: skyrė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 5 dalis, 441 straipsnio 1–2 dalys); išaiškino bylos šalims teisę pareikšti prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus ar prašymus dėl dokumentų išreikalavimo, taip pat kitus prašymus, susijusius su nagrinėjama byla.
12. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka taip pat įteikiant jiems teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį.
13. Bylos šalys neprašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui A. L. ginčo, t. y. 2021–2022 metų, laikotarpiu, taip pat ir bylos nagrinėjimo metu nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje, t. y. tokie sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žr. valstybės įmonės Regitrų centro nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) 2023 m. spalio 17 d. išrašus; 1 t., e. b. l. 42–47).
15. Byloje taip pat nustatyta, kad NTR ieškovės vardu įregistruoti iš valstybės išpirkti septyni žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas yra 5,5322 ha, t. y. tokie sklypai: 1) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. sausio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 2) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. sausio 29 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. gegužės 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 4) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2015 m. spalio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 5) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. vasario 21 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini); 6) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. kovo 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskeltini); 7) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2014 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (žr.: NTR 2024 m. sausio 24 d. išrašus, 3 t., e. b. l. 60–76; turto aprašą ir jo priedą, 3 t., e. b. l. 22–23; valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, 3 t., e. b. l. 27–59). Aptariami sklypai yra bendro naudojimo turtas (žr.: NTR 2024 m. sausio 24 d. išrašus, 3 t., e. b. l. 60–76; turto aprašą ir jo priedą, 3 t., e. b. l. 22–23; valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, 3 t., e. b. l. 27–59).
16. Sodininkų bendrija „Santaka“ už 2021–2022 metų laikotarpį išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti šešias PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 200,74 Eur, t. y. tokias sąskaitas: 1) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 31,62 Eur; 2) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 36,26 Eur; 3) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 29,55 Eur; 4) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 33,53 Eur; 5) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 38,44 Eur; 6) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma – 31,34 Eur (1 t., e. b. l. 7–9, 17–19).
17. Atsakovas pirmiau nurodytas tris 2022 m. sausio 17 d. sąskaitas Serija SAN Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik iš dalies, t. y. 2022 m. kovo 22 d. sumokėjo ieškovei 1,13 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „Kelių tvarkymo mokestis už 2021 metus pagal pateiktas sąskaitas SAN (duomenys neskelbtini) – 0,37 SAN (duomenys neskelbtini) – 0,42 SAN (duomenys neskelbtini) – 0,34“ (1 t., e. b. l. 36). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pagal pirmiau nurodytas šešias PVM sąskaitas faktūras nesumokėjo ieškovei 199,61 Eur (200,74 Eur – 1,13 Eur = 199,61 Eur).
18. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visas išlaidas, kurios nurodytos atsakovui išrašytose pirmiau nurodytose šešiose sąskaitose, be kita ko išlaidas (mokesčius), susijusius su 5,5322 ha žemės sklypų priežiūra.
Dėl ginčui taikytinų teisės normų
19. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso trys žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje (1 t., e. b. l. 42–47). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki ginčo laikotarpio buvo bendrijos narys, tačiau ginčo laikotarpiu, t. y. 2021–2022 metais, nebebuvo sodininkų bendrijos „Santaka“ narys. Bylos šalys taip pat nėra sudariusios jokių sutarčių.
20. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovo, kaip ne bendrijos nario, teisės ir pareigos kyla daiktinės teisės pagrindu. Be to, akcentuotina, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – SBĮ) reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet taip pat ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis SBĮ reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Pagal SBĮ 2 straipsnio 2 dalį SBĮ nurodytas kitas asmuo yra fizinis asmuo, kuris mėgėjų sodo teritorijoje įsigijo mėgėjų sodo sklypą ir nepageidauja tapti sodininkų bendrijos nariu, išstojęs iš sodininkų bendrijos arba iš jos pašalintas, taip pat juridinis asmuo, kuris nuosavybės ar kitomis teisėmis valdo sodo sklypą mėgėjų sodo teritorijoje. Nuo 2020 m. sausio 1 d. SBĮ taip pat papildytas 221 straipsniu, kuriame įtvirtintos kitų asmenų (ne bendrijos narių), be kita ko taip pat ir atsakovo kaip ne bendrijos nario, teisės ir pareigos. Taigi nagrinėjamojoje byloje aktualios ginčo laikotarpiu, t. y. 2021–2022 metais, galiojusios SBĮ redakcijos nuostatos.
Dėl bylos šalių argumentų, susijusių su bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, bendrijos sklypų savininkų teisinės pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams bendrijoje išlaikyti
21. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodo argumentus dėl jo prievolės ieškovei nebuvimo teigdamas, kad byloje neįrodyta jo daiktinė teisė į sodininkų bendrijos teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus, jo bendraturčio statusas. Todėl teismas toliau šiame sprendime pasisakys dėl atsakovo, kaip bendraturčio statuso, bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir bendrijos sklypų savininkų teisinės pareigos prisidėti prie išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams bendrijoje išlaikyti.
22. SBĮ 1 straipsnyje, kuriame apibrėžta šio įstatymo paskirtis, nurodyta, kad šiuo įstatymu nustatytas sodininkų bendrijų valdymas ir veikla, sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymas, sodininkų bendrijos nario teisės ir pareigos, mėgėjų sodo teritorijos ir sodų sklypų tvarkymo bei naudojimo reikalavimai bei kiti klausimai. Sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis).
23. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą. Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu ir žemės mokesčiu neapmokestinama. Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra bendrijų iniciatyva įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių valdomoms įmonėms. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai su juose esančiais keliais (gatvėmis) ir (ar) kelių juostomis bendrijų iniciatyva (bendrijos narių susirinkimo sprendimu) Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti perduodami savivaldybėms.
24. Akcentuotina, kad pagal SBĮ 7 straipsnio 1 dalį sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.
25. Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis).
26. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja ir kad šia nuostata yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Nuosavybės teisės socialinė funkcija kildinama iš poreikio derinti viešuosius ir privačius interesus, patenkinant visuomenės interesus statybos, miestų planavimo, aplinkos apsaugos, valstybės reguliacines funkcijas ekonomikos sektoriuje, valstybės saugumo, konkurencijos užtikrinimo ir kt. Taigi siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, įstatymu gali būti nustatoma nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Tokia tvarka, siekiant suderinti atskirų mėgėjų sodų teritorijoje esančių individualių sodo sklypų savininkų privačius jų grupių ir viešus interesus, įtvirtinta SBĮ.
27. Nuosavybės teisės įgyvendinimas suponuoja tam tikras savininko pareigas. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai.
28. Pirmiau šiame sprendime jau nurodytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, priklausantis visiems sodo sklypų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Priešingai negu savo procesiniuose dokumentuose teigia atsakovas, kiekvienas sodo sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, be kita ko taip pat ir atsakovas, yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad NTR ieškovės vardu įregistruoti iš valstybės išpirkti septyni žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas yra 5,5322 ha, taip pat yra bendro naudojimo turtas (žr.: NTR 2024 m. sausio 24 d. išrašus, 3 t., e. b. l. 60–76; turto aprašą ir jo priedą, 3 t., e. b. l. 22–23; valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, 3 t., e. b. l. 27–59). Teismas, vadovaudamasis pirmiau šiame sprendime nurodytais tesės aktais ir juos aiškinančia teismui praktika, pritaria ieškovės argumentams, kad vien fakto, jog atsakovas yra įgijęs sodininkų bendrijos teritorijoje žemės sklypus, pakanka konstatuoti atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės objektų bendrasavininko statusą. Asmeniui įgijusiam ar turinčiam žemės sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje, skirtingai nuo asmens, kuris įgyja žemės sklypą kitoje vietoje, nepriklausomai nuo jo valios susiklosto teisiniai santykiai su bendrija, iš kurių kyla atitinkamos teisės ir pareigos (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021). Todėl visi atsakovo argumentai, susiję su jo, kaip bendraturčio statusu nebuvimu, atmestini kaip nepagrįsti.
29. Teismas taip pat pažymi, kad visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant taip pat ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Akcentuotina, kad nurodytą pareigą sodo sklypo savininkas, ne bendrijos narys, be kita ko taip pat ir atsakovas, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą.
30. Pagal CK
4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad asmenims, įsigijusiems mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, atsiranda pareiga atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant taip pat ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti (CK 4.76 straipsnis) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-619-219/2015 ir kt.).
31. Teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad sodininkų bendrijos sklypų savininkams, be kita ko atsakovui, bendrosios dalinės nuosavybės priklauso sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė, pastatai ir įrenginiai, bendroji inžinerinė įranga. Nagrinėjamos bylos atveju, be kita ko bendrijos bendro naudojimo žemė yra visų bendrijos sklypų savininkų bendroji nuosavybė. Todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, be kita ko atsakovas, turi pareigą proporcingai prisidėti prie jos išlaikymo ir priežiūros. Asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, be kita ko atsakovas, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Vien atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra pasirašęs su bendrija sutarčių, taip pat tai, jog jis nėra bendrijos narys, neatleidžia jo nuo pirmiau nurodytų pareigų. Atsakovas kaip asmuo, bendrijos teritorijoje įsigijęs žemės sklypus ir nepageidaujantis būti bendrijos nariu, turi tokias pačias pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai, taip ir jis privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti (SBĮ 22 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas, kaip jau pirmiau šiame sprendime nurodyta, atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis).
Dėl prašomos priteisti skolos dydžio ir pagrįstumo vertinimo, skolos (ne)priteisimo
32. Atsakovo teigimu, jis neturi pareigos apmokėti ginčo sąskaitas, nes jis nėra bendrijos narys, nėra sudaręs su ieškove jokių sutarčių, ieškovė neteikė jam jokių paslaugų, jis nesinaudojo ieškovės paslaugomis; nėra aišku, kokios paslaugos buvo teiktos.
33. Ginčui aktualios redakcijos SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiti asmenys atsiskaito su bendrija pagal pateiktas sąskaitas už visas jiems suteiktas paslaugas ir proporcingai pagal jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, ir proporcingai pagal jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą). SBĮ 221 straipsnio 4 dalies 1 punkte, 3 punkte nustatyta, kad kiti asmenys turi pareigą: laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus; pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu ar sukūrimu (jeigu kiti asmenys dalyvauja sukuriant naują objektą), kitas suteiktas paslaugas.
34. Teismas pirmiau šiame sprendime jau nurodė, kad vien atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nėra pasirašęs su bendrija sutarčių, taip pat tai, jog jis nėra bendrijos narys, neatleidžia jo nuo pareigų, kylančių iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Akcentuotina, jog teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog atsakovas nėra bendrijos narys, nepaneigia aplinkybės, kad bendrijos samdomi darbuotojai neatlieka pareigų, skirtų bendrijos bendrojo naudojimo objektams administruoti, taip pat kitų pareigų, susijusių su bendru bendrijos tinkamu teisių ir pareigų užtikrinimu. Bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla susijusi su visų bendraturčių interesais, todėl negalima nustatyti, kokia dalis bendrijos paslaugų yra teikiama visiems sodininkams (ne bendrijos nariams, kitiems asmenims), o kokia – išimtinai bendrijos nariams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl išlaidų būtinų bendrajai nuosavybei eksploatuoti ir prižiūrėti, taip pat nurodyta, kad prie šių išlaidų pagrįstai priskirtos ne tik lėšos, sumokėtos už medžiagas, darbus, paslaugas tiesioginiam bendro tokio turto išlaikymui, tvarkymui, bet taip pat ir kitos išlaidos, kurios būtinos bendro turto priežiūrai administruoti, pavyzdžiui, kanceliariniams reikmenims, kitoms priemonėms, būtinoms skelbimams, ataskaitoms apie panaudotas lėšas rengti ir kt. (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021 84 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką). Todėl vien atsakovo argumentai, kad ieškovė asmeniškai jam neteikė jokių sąskaitose nurodytų paslaugų ir neva atsakovas asmeniškai nesinaudojo tomis paslaugomis nėra pagrindas teigti, jog atsakovas neturi pareigos apmokėti sąskaitų, išrašytų už ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios nuosavybės išlaikymu, priežiūra, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimu, bendrijos bendrojo naudojimo objektų administravimu ir kt. kaip tai numatyta pirmiau minėtose SBĮ 7 straipsnio 5 dalies, 221 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 3 punkto nuostatose.
35. Sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo savininko prievolės mokėti atitinkamas įmokas (mokesčius) bendrijai pagal jos pateiktas sąskaitas egzistavimo, būtina, be kita ko, išgryninti prievolės esmę, ar tai įmoka, susijusi su bendrosios nuosavybės išlaikymu, ar už teikiamas paslaugas ar kita. Todėl teismas toliau šiame sprendime pasisakys dėl kiekvienos sąskaitose nurodytos įmokos ir jos pagrįstumo, taip pat dėl skaičiavimo metodikos.
36. Nagrinėjamoje byloje teismui 2023 m. lapkričio 28 d. rezoliucija įpareigojus ieškovę: raštu nurodyti, kokie konkrečiai dokumentai pagrindžia atsakovo prievolę apmokėti atsakovui išrašytose sąskaitose nurodyto dydžio sumas (išvardinant konkrečius dokumentus ir pateikiant juos teismui); kaip konkrečiai ieškovė skaičiuoja atsakovui mokėtinas sumas, už kokias konkrečiai ir kada atliktas paslaugas, taip pat kokius konkrečiai pritaikė tarifus (žr. rezoliuciją dokumente Nr. DOK-183449), ieškovė aiškiai detalizavo, kaip konkrečiai paskaičiavo atsakovui mokėtinas sumas, kokius konkrečiai mokesčius, už kokias konkrečiai ir kada atliktas paslaugas, pateikė dokumentus, pagrindžiančius atsakovo prievolę apmokėti atsakovui išrašytose sąskaitose nurodyto dydžio sumas, paslaugų kilmę patvirtinančius įrodymus.
37. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad ieškovė už 2021–2022 metų laikotarpį išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti šešias PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės 2022 m. sausio 17 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: bendras sklypų plotas: 1 621,84 arai; sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas – 6,14 arai; paslaugos: administravimo išlaidos – 22,41 Eur; ūkio išlaidos – 1,11 Eur; banko mokesčiai, pašto išlaidos – 0,30 Eur; kanceliarinės išlaidos – 0,49 Eur; kitos išlaidos (įstatų registravimas, skelbimas dienraštyje, RC paslaugos) – 1,11 Eur; kelių tvarkymas – 0,37 Eur; aplinkos tvarkymas – 4,48 Eur; miškotvarkos projekto ruošimas – 1,35 Eur, bendra suma – 31,62 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 7).
38. Ieškovės 2022 m. sausio 17 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: bendras sklypų plotas: 1 621,84 arai; sklypo Nr. 83 plotas – 7,04 arai; paslaugos: administravimo išlaidos – 25,70 Eur; ūkio išlaidos – 1,27 Eur; banko mokesčiai, pašto išlaidos – 0,35 Eur; kanceliarinės išlaidos – 0,56 Eur; kitos išlaidos (įstatų registravimas, skelbimas dienraštyje, RC paslaugos) – 1,27 Eur; kelių tvarkymas – 0,42 Eur; aplinkos tvarkymas – 5,14 Eur; miškotvarkos projekto ruošimas – 1,55 Eur, bendra suma – 36,26 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 8).
39. Ieškovės 2022 m. sausio 17 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: bendras sklypų plotas: 1 621,84 arai; sklypo Nr. 86 plotas – 5,74 arai; paslaugos: administravimo išlaidos – 20,95 Eur; ūkio išlaidos – 1,03 Eur; banko mokesčiai, pašto išlaidos – 0,29 Eur; kanceliarinės išlaidos – 0,46 Eur; kitos išlaidos (įstatų registravimas, skelbimas dienraštyje, RC paslaugos) – 1,03 Eur; kelių tvarkymas – 0,34 Eur; aplinkos tvarkymas – 4,19 Eur; miškotvarkos projekto ruošimas – 1,26 Eur, bendra suma – 29,55 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 9).
40. Kartu su pirmiau nurodytomis 2022 m. sausio 17 d. sąskaitomis pateikta informacija apie 2021 metais suteiktas paslaugas, kurios įtrauktos į aptariamas sąskaitas (žr. 1. t., e. b. l. 10). Aptariamame dokumente nurodyta: išmokėtas atlyginimas už bendrijos administravimą (administravimo išlaidos) – 5 922,96 Eur; kanceliarinės išlaidos – 130,25 Eur; kelių tvarkymo išlaidos – 95,01 Eur; išlaidos bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūrai – 1 180 Eur; patirtos banko išlaidos (mokesčiai), pašto išlaidos – 73,75 Eur; ūkio išlaidos – 298,34 Eur; kitos išlaidos (įstatų registravimas, notarai, skelbimas dienraštyje, RC paslaugos) – 296,37 Eur; miškotvarkos projekto paruošimas – 350 Eur, bendra suma – 8 346,68 Eur.
41. Ieškovės 2023 m. sausio 15 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: bendras sklypų plotas: 1 621,84 arai; sklypo Nr. 81 plotas – 6,14 arai; paslaugos: administravimo išlaidos – 22,41 Eur; kanceliarinės išlaidos – 0,25 Eur; banko mokesčiai – 0,25 Eur; kelių priežiūra – 1,90 Eur; bendro naudojimo žemės sklypų priežiūra, aplinkos tvarkymas – 8,72 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 17).
42. Ieškovės 2023 m. sausio 15 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: bendras sklypų plotas: 1 621,84 arai; sklypo Nr. 83 plotas – 7,04 arai; paslaugos: administravimo išlaidos – 25,70 Eur; kanceliarinės išlaidos – 0,28 Eur; banko mokesčiai – 0,28 Eur; kelių priežiūra – 2,18 Eur; bendro naudojimo žemės sklypų priežiūra, aplinkos tvarkymas – 10 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 18).
43. Ieškovės 2023 m. sausio 15 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: bendras sklypų plotas: 1 621,84 arai; sklypo Nr. 86 plotas – 5,74 arai; paslaugos: administravimo išlaidos – 20,95 Eur; kanceliarinės išlaidos – 0,23 Eur; banko mokesčiai – 0,23 Eur; kelių priežiūra – 1,78 Eur; bendro naudojimo žemės sklypų priežiūra, aplinkos tvarkymas – 8,15 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 19).
44. Kartu su pirmiau nurodytomis 2023 m. sausio 15 d. sąskaitomis pateikta informacija apie 2022 metais suteiktas paslaugas, kurios įtrauktos į aptariamas sąskaitas (žr. 1. t., e. b. l. 20). Aptariamame dokumente nurodyta: išmokėtas atlyginimas už bendrijos administravimą (administravimo išlaidos) – 5 922,96 Eur; kanceliarinės išlaidos – 58 Eur; kelių priežiūros išlaidos – 510,33 Eur; išlaidos bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūrai, aplinkos tvarkymui – 2 300 Eur; patirtos banko išlaidos (mokesčiai) – 61,12 Eur, bendra suma – 8 852,41 Eur.
45. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, be kita ko ieškovės ataskaitų, žiniaraščių, pažymų, sąmatų, išrašų iš banko sąskaitos (žr. su dubliku pateiktus dokumentus, 2 t., e. b. l. 5–131) nustatyta, kad ieškovės prašomos priteisti administravimo išlaidos susidarė dėl ieškovės mokėto darbo užmokesčio su mokesčiais samdomiems darbuotojams, t. y. pirmininkui, buhalteriui ir darbininkui. Aptariamos išlaidos laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bendrojo naudojimo objektų administravimu, nes tam tikslui atlikti yra įsteigtas juridinis asmuo – bendrija, kuri gali vykdyti funkcijas per valdymo organus ir kitus darbuotojus. Šioms funkcijoms atlikti asmenims turi būti mokamas užmokestis už atliekamą darbą. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad ieškovė atlieka esmines papildomas funkcijas, kurios nesusijusios su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, ir dėl kurių turėtų būti perskirstomas administravimo išlaidų dydis. Administravimo išlaidų dydžius, t. y. 2021 metais 5 922,96 Eur dydį, taip pat 2022 metais 5 922,96 Eur dydį, patvirtina ieškovės į bylą pateikti mokėjimo dokumentai – išrašai iš banko sąskaitos. Pavyzdžiui, iš byloje esančių išrašų iš banko sąskaitos matyti, kad ieškovė: 2021 m. vasario 6 d. sumokėjo darbuotojams 205,27 Eur, 185,15 Eur darbo užmokesčio ir 103,16 Eur mokesčio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), bendra suma – 493,58 Eur (žr. 2 t., e. b. l. 18). Tokias pačias sumas ieškovė sumokėjo taip pat ir kitais 2021 metų mėnesiais, t. y. 2021 metų kovo–gruodžio mėn. (žr. 2 t., e. b. l. 19–29). Bendra 2021 metų vasario–gruodžio mėn. sumokėta suma darbo užmokesčiams ir VSDFV yra 5 922,96 Eur (493,58 Eur X 12 mėn.) (žr. byloje esančius išrašus iš banko sąskaitos, 2 t., e. b. l. 18–29). Taip pat iš byloje esančių išrašų iš banko sąskaitos matyti, kad ieškovė 2022 metų vasario–gruodžio mėn. sumokėjo bendrą 5 922,96 Eur dydžio sumą (493,58 Eur X 12 mėn.) darbo užmokesčiams ir VSDFV (žr. 2 t., e. b. l. 30–41). Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės nurodytos 2021 metais 5 922,96 Eur, taip pat 2022 metais 5 922,96 Eur dydžio administravimo išlaidos pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas.
46. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto taip pat nustatyta, kad 2021 metais ieškovės patirtos 298,34 Eur dydžio ūkio išlaidos susidarė dėl informacinio ženklo, stovo, kelio ženklo įgijimo (žr., be kita ko 2 t., e. b. l. 77, 81, 130 ir kt.). Aptariamos išlaidos susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu. 2021 metais ieškovės patirtos 296,37 Eur kitos išlaidos (įstatų registravimas, notarai, skelbimas dienraštyje, RC paslaugos) taip pat yra neatsiejamos juridinio asmens – sodininkų bendrijos išlaidos, susijusios su jo vykdoma veikla administruojant bendrąją dalinę nuosavybę (2 t., e. b. l. 5–131). Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2021 m. lapkričio 11 d. sumokėjo 350 Eur, apmokėdama 2021 m. lapkričio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už miškotvarkos projekto rengimą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurie susiję su pirmiau šiame sprendime nurodytu bendro naudojimo turtu, ieškovės vardu įregistruotais iš valstybės išpirktais žemės sklypais, esančiais sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) (2 t., e. b. l. 62, 81; 3 t., e. b. l. 65, 67). Šios išlaidos susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės valdymu. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad visos pirmiau aptartos išlaidos pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas.
47. Kanceliarinės, pašto išlaidos taip pat yra neatsiejamos juridinio asmens – sodininkų bendrijos išlaidos, susijusios su jos vykdoma veikla administruojant bendrąją dalinę nuosavybę, rengiant tam tikrus dokumentus ir siunčiant adresatams. Banko mokesčiai atsiranda kiekvienam asmeniui turinčiam banko sąskaitą. Banko sąskaitos turėjimo poreikis kyla dėl būtinybės atlikti mokėjimus asmenims už teikiamas paslaugas, susijusias su bendrosios dalinės objektais, surinkti mokėjimus. Dėl šių priežasčių teismas banko mokesčius, pašto išlaidas laiko išlaidomis, patirtomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Iš byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė 2021 metais patyrė 73,75 Eur banko išlaidų (mokesčių), pašto išlaidų, o 2022 metais patyrė 61,12 Eur banko išlaidų (mokesčių) (2 t., e. b. l. 5–131). Aptariamos išlaidos pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto, be kita ko ieškovės ataskaitų, žiniaraščių, pažymų, sąmatų, išrašų iš banko sąskaitos (žr. su dubliku pateiktus dokumentus, 2 t., e. b. l. 5–131) nustatyta, kad ieškovė 2021 metais patyrė 130,25 Eur kanceliarinių išlaidų. Pavyzdžiui, 2021 m. balandžio 8 d. sumokėjo 58 Eur, apmokėdama 2021 m. balandžio 6 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už dvi kasetes (2 t., e. b. l. 20, 46, 125); 2021 m. liepos 19 d. sumokėjo 33,75 Eur, apmokėdama 2021 m. liepos 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už kasetę ir popierių (2 t., e. b. l. 53, 127); 2021 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 38,50 Eur, apmokėdama 2021 m. rugsėjo 3 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už kasetę ir popierių (2 t., e. b. l. 58, 126). Taigi bendra 2021 metais sumokėta suma už kasetes ir popierių – 130,25 Eur. Taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 m. kovo 23 d. sumokėjo 58 Eur tai pačiai kanceliarines prekes tiekiančiai bendrovei (2 t., e. b. l. 6, 69, 86). Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės nurodytos 2021 metais 130,25 Eur, taip pat 2022 metais 58 Eur dydžio kanceliarinės išlaidos pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas.
48. Kelių tvarkymo išlaidos pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus grindžiamos ieškovės patirtomis išlaidomis nuomojant transportą kelių tvarkymui, taip pat apmokant už suteiktas kelių valymą nuo sniego paslaugas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto nustatyta, kad ieškovė 2021 m. balandžio 22 d. sumokėjo 95,01 Eur, apmokėdama 2021 m. balandžio 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už autogreiderio „BGP-180“ nuomą (2 t., e. b. l. 47, 77, 81, 104). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė: 2022 m. birželio 12 d. sumokėjo 47,50 Eur, apmokėdama 2022 m. gegužės 31 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už autogreiderio „BGP-180“ nuomą (2 t., e. b. l. 8, 86, 90), 2022 m. gruodžio 21 d. sumokėjo 299,48 Eur, apmokėdama 2022 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už kelių valymą nuo sniego (2 t., e. b. l. 17, 103); 2022 m. vasario 3 d. sumokėjo 163,35 Eur, apmokėdama 2022 m. vasario 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už kelių valymą nuo sniego (2 t., e. b. l. 5, 30, 69, 86, 101). Taigi bendra 2022 metais sumokėta suma už kelių tvarkymą – 510,33 Eur. Akivaizdu, kad kiekvienoje bendrijoje yra keliai, todėl pirmiau nurodytos ieškovės patirtos kelių tvarkymo išlaidos laikytinos išlaidomos patirtomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės nurodytos 2021 metais 95,01 Eur, taip pat 2022 metais 510,33 Eur dydžio kelių tvarkymo išlaidos pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas.
49. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų viseto taip pat nustatyta, kad ginčo sąskaitose nurodytos išlaidos bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūrai susidarė dėl žolės pjovimo ir kitų aplinkos tvarkymo darbų atlikimo. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad ieškovės vardu įregistruoti iš valstybės išpirkti septyni žemės sklypai, esantys sodininkų bendrijos „Santaka“ teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas yra 5,5322 ha, kurie kaip jau pirmiau nurodyta šiame sprendime bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendrijos teritorijoje žemės sklypus turintiems savininkams, nepriklausomai nuo jų valios, kad toks turtas būtų ar nebūtų bendrijos valdomas. Todėl visi žemės sklypų savininkai, be kita ko atsakovas, privalo atlyginti su šio turto išlaikymu susijusias išlaidas nepriklausomai nuo to ar jis naudojasi juo, ar pritarė tokio turto įgijimui. Žemės sklypų turėjimas lemia pareigą jį prižiūrėti ir tvarkyti, todėl teismas daro išvadą, jog aplinkos tvarkymo išlaidos yra susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2021 metais sumokėjo bendrą 1 180 Eur dydžio bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūros išlaidų sumą: 330 Eur + 300 Eur + 280 Eur + 270 Eur (žr., pavyzdžiui, 2 t., e. b. l. 49, 52, 54, 56, 77, 81, 106–109 ir kt.). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 metais sumokėjo bendrą 2 300 Eur dydžio bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūros išlaidų sumą: 300 Eur + (8 X 250 Eur) (žr., pavyzdžiui, 2 t., e. b. l. 7, 10, 35, 69, 86, 92–100). Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovės nurodytos 2021 metais 1 180 Eur, taip pat 2022 metais 2 300 Eur dydžio išlaidos bendrojo naudojimo žemės sklypų priežiūrai yra pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas.
50. Teismas pasisakydamas dėl ieškovės skaičiavimo metodikos pažymi, kad iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinio, taip pat byloje esančių įrodymų viseto nustatyta, jog ieškovė atsakovui tenkančias mokėti sumas skaičiuoja pagal SBĮ 221 straipsnio 4 dalį – proporcingai jam tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas ir kt. Kitaip tariant, ieškovės patirtos išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo plotą ir atsakovo turimų žemės sklypų dydį. Ieškovė atlikdama skaičiavimus, nustatydavo išlaidų dydį, tenkančią vienam arui, šią suma suapvalindavo iki šimtosios euro dalies ir gautą įkainį daugindavo iš asmens turimo sklypo ploto, pavyzdžiui: 2022 metais patirtos (administravimo išlaidos) 5 922,96 Eur / bendro sklypų ploto 1 621,84 arai = 3,65 Eur, tenkantys 1 arui; 3,65 Eur X 5,74 arai = 20,95 Eur, tokia suma nurodyta taip pat ir atsakovui 2023 m. sausio 15 d. išrašytos sąskaitos Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje „administravimo išlaidos“ – 20,95 Eur (žr. 1. t., e. b. l. 19). Akcentuotina, kad visi detalūs ginčo sąskaitose nurodytų sumų paskaičiavimai nurodyti ieškovės pateiktose pažymose, esančiose: 2 t., e. b. l. 83–89. Teismui atlikus aritmetinius skaičiavimus, nustatyta, kad tiek aptariamose pažymose, tiek taip pat ir ginčo sąskaitose nurodytos sumos teisingai paskaičiuotos naudojant aptariamą skaičiavimo metodiką. Toks skaičiavimo būdas, įvertinus SBĮ 7 straipsnio 5 dalies, 221 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 3 punkto nuostatas, pirmiau šiame sprendime nurodytą aktualią teismų praktiką, vertintinas kaip tinkamas (žr., pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1554-866/2021).
51. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau šiame sprendime nurodyta, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, pirmiau šiame sprendime nurodytas teisės aktų nuostatas ir jas aiškinančią teismų praktiką, konstatuoja, kad visos pirmiau aptartos ieškovės išlaidos pagrįstos ir pagrįstai įtrauktos į ginčo sąskaitas, taikant teisingą išlaidų skaičiavimo metodiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovės sodininkų bendrijos „Santaka“ už 2021–2022 metų laikotarpį išrašytas ir pateiktas atsakovui apmokėti šešias PVM sąskaitas faktūras, t. y. 1) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 2022 m. sausio 17 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini); 5) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 2023 m. sausio 15 d. Serija SAN Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovas pirmiau nurodytas tris 2022 m. sausio 17 d. sąskaitas Serija SAN Nr.: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apmokėjo tik iš dalies, t. y. 2022 m. kovo 22 d. sumokėjo ieškovei 1,13 Eur, ir nesumokėjo likusios sąskaitose nurodytos sumos – 199,61 Eur. Dėl visų pirmiau šiame sprendime išdėstytų motyvų ieškovei iš atsakovo priteistina 199,61 Eur skola.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys). Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.
53. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 199,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
54. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 493,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėjo už ieškinį 22 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 471,90 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti rengiant ieškinį ir dubliką, t. y. 157,30 Eur rengiant ieškinį ir 314,60 Eur – dubliką. Teismas pažymi, kad ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui visas 493,90 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus (žr.: 3 t., e. b. l. 4–9). Atsakovas neginčija ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.
56. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
57. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dienomis, t. y. 2023 m. spalio mėn. ir 2024 m. sausio mėn. galioję užpraėjusių ketvirčių (2023 metų antrąjį ketvirtį ir 2023 metų trečiąjį ketvirtį) vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 2 000,10 Eur ir 2 018,20 Eur. Todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti išlaidų dydis: už ieškinį – 5 000,25 Eur (2 000,10 Eur X 2,5 = 5 000,25 Eur); už dubliką – 3 027,30 Eur (2 018,20 Eur X 1,5 = 3 027,30 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokatės pagalbai apmokėti ne tik neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio nei už ieškinį, nei už dubliką, bet yra taip pat ženkliai mažesnės negu rekomenduotinas maksimalus dydis (ieškovė už ieškinio parengimą prašo priteisti tik 157,30 Eur, o už dubliką tik 314,60 Eur).
58. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį, dubliką, šios konkrečios bylos apimtį, konstatuotina, kad ieškovės prašomos priteisti 471,90 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, nepaisant to, kad viršija ieškinio sumą, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, patenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistina 493,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 22 Eur žyminio mokesčio ir 471,90 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
59. Patenkinus patikslintą ieškinį, atsakovui nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės.
60. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 22,50 Eur, nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Tenkinti patikslintą ieškinį.
Priteisti ieškovei sodininkų bendrijai „Santaka“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 199,61 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis eurus 61 ct) skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 199,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 17 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Blaževič-Mackevič