Administracinė byla Nr. I-3365-244/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01548-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 20, 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai Miliauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Aktinolitas“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
n u s t a t ė:
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) 2010-06-16 nutarimu Nr. ATK2-08/11 nusprendė skirti UAB „Aktinolitas“ už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. nustatytą pažeidimą 1 000 Lt baudą ir konfiskuoti alkoholinį gėrimą, nurodytą 2011-06-07 materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-013 (b. l. 4–6).
Pareiškėja skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti Departamento 2011-06-16 nutarimą Nr. ATK2-08/11 ir įpareigoti atsakovą atlikti papildomą tyrimą. Paaiškino, kad nutarimu ekonominė sankcija pareiškėjai skirta už tai, kad buvo nustatyta, kad bendrovei priklausančioje kavinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduodamas ir laikomas alkoholinis gėrimas (alus), kuriam nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. Kavinėje buvo dvi po 2 l alaus „Švyturys ekstra“ statinės su pasibaigusiu alaus galiojimo terminu. 2011-06-02 iš UAB „Bonus Vita“ parduotuvės „Geras alus“ pareiškėja nupirko kitą „Švyturys ekstra“ 15 l alaus statinę. Įsigijimo dokumentai atsitiktinai nebuvo sutvarkyti, t. y. nebuvo paprašyta pardavėjų išduoti atitinkamus alkoholio pardavimo dokumentus. Vėliau pardavėjas išdavė tik pirkimo kvito kopiją, tačiau kitų būtinų dokumentų neišrašė. Tai, kad bendrovė turi pirkimo kvito kopiją, įrodo, kad alkoholį įsigijo teisėtai. Skundžiamas nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų aplinkybių, o tik formaliai įvertinus, kad dokumentų nebuvo, todėl tyrimas atliktas paviršutiniškai ir neišsamiai.
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą (b. l. 29–31) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad patikrinimo metu pateikti dokumentai nebuvo pripažinti juridinę galią turinčiais įsigijimo dokumentais, nes pagal pateiktą 2011-04-20 atitikties deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2011-04-20 PVM sąskaitos faktūros gauto alkoholinio gėrimo galiojimo terminas yra iki 2011-05-08, o kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 2, Vilniuje, rasto alkoholinio gėrimo galiojimo terminas yra iki 2011-06-20. Pareiškėja alkoholiniam gėrimui, nurodytam 2011-06-07 materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-013 prie 2011-06-07 patikrinimo protokolo Nr. ATK2-013, įsigijimą patvirtinančių dokumentų nepateikė nei iki reikalaujamos datos, nei nagrinėjant bylą. Dokumentai nepateikti ir teismui. 2010-06-02 kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija negali būti pripažinta tikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentu, nes jame nenurodytas pirkėjas ir jo rekvizitai. Jame nėra nurodyti duomenys, kurie leistų nustatyti patikrinimo metu rasto kasos kvite nurodyto alkoholinio gėrimo tapatumą. Įsigijimą patvirtinančio juridinę galią turinčio dokumento paskirtis – identifikuoti prekę, pardavėją, pirkėją ir patį sandorį. Kasos kvitas įrodo, kad buvo atlikta ūkinė operacija – parduotas alus „Švyturys ekstra“, nurodytas prekės kodas ir kaina, tačiau daugiau jokių duomenų, leidžiančių identifikuoti sandorio šalis, nustatyti kasos kvite nurodyto alkoholinio gėrimo tapatumą minėtame dokumente, nepateikta. Kvito kopija net neįrodo, kad alkoholinį gėrimą įsigijo būtent pareiškėja, o ne kitas fizinis ar juridinis asmuo. Remiantis Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų įforminimo reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-02-07 įsakymu Nr. B1-96, kiekviena Lietuvos Respublikoje pagaminta alkoholinių gėrimų partija privalo turėti jų atitiktį patvirtinančius dokumentus, kuriuose nurodyti konkretūs alkoholinių gėrimų rekvizitai. Europos Parlamento ir Tarnybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 18 str. reikalauja užtikrinti visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose maisto produktų atsekamumą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008-02-08 įsakymu Nr. B1-96 patvirtintų Alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų išdavimo taisyklių, taikomų parduodant, laikant ir gabenant alkoholio produktus, 7 p. nustato, kad įmonės, turinčios licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, realizuodamos juos, privalo turėti iš tiekėjo gautus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančių dokumentų kopijas arba juridinę galią turinčiuose prekių tiekimo dokumentuose turi būti įrašyta: „Šiame dokumente išvardinti alkoholiniai gėrimai atitinka Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktų reikalavimus, turi atitiktį patvirtinančius dokumentus, yra tinkami vartoti žmonėms“.
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Departamento darbuotojai 2011-06-07 atliko neplaninį patikrinimą, kurio metu patikrino UAB „Aktinolitas“ ir 2011-06-07 pareiškėjai priklausančioje kavinėje adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nustatė, kad bendrovėje parduodamas ir laikomas alkoholinis gėrimas (alus), nurodytas 2011-06-07 materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-013, kuriam nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (b. l. 34–36). Kadangi pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p., draudžiančius įmonėms parduoti ir laikyti alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, Departamentas priėmė skundžiamą nutarimą ir paskyrė pareiškėjai ekonominę sankciją (b. l. 4–6, 47–49).
Byloje kilęs ginčas dėl Departamento 2011-06-16 nutarimo Nr. ATK2-08/11 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas bendrovės patikrinimo metu nepripažino UAB „Aktinolitas“ pateiktų dokumentų juridinę galią turinčiais įsigijimo dokumentais pareiškėjai priklausančioje kavinėje parduodamam ir laikomam alkoholiniam gėrimui – alui, ir už tai jai paskyrė 1 000 litų baudą su alkoholinio gėrimo konfiskavimu. Pareiškėja nesutinka su priimtu Departamento 2011-06-16 nutarimu, nes, įsigydama alų, atsitiktinai nepaprašė pardavėjų išduoti atitinkamus alkoholio pardavimo dokumentus ir buvo išduota tik pirkimo kvito kopiją, kuri, pareiškėjos manymu, įrodo, kad bendrovė alkoholį įsigijo teisėtai.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustato, kad Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. nustato, kad juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.
Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 d. nustato, kad už alkoholio produktų, neatitinkančių Lietuvos Respublikoje galiojančių saugos ar kokybės reikalavimų, gaminimą ir pardavimą, vyno produktų ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importą ir eksportą, alkoholio produktų gaminimą, laikymą, gabenimą ir pardavimą neturint šiai veiklai atitinkamos licencijos, alkoholio produktų (išskyrus vyno produktus ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą, jei neinformuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2–11 punktuose, 2 dalies 2–9 punktuose, 5–11 ir 13 dalyse nustatytų reikalavimų nesilaikymą, taip pat už savivaldybių tarybų nustatytų prekybos alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis ribojimų ar draudimų pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki penkiasdešimties tūkstančių litų bauda.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamento darbuotojams tikrinimo metu kaip alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentą pateikė 2010-06-02 kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kuri įrodo, kad alų įsigijo pareiškėja.
Vertindamas šį skundo argumentą, teismas pažymi, kad pareiškėja yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimas turėtoja, kuri atsakinga už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant Alkoholio kontrolės įstatymo, Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų. Iš anksčiau paminėtų teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad jose nustatytas draudimas siejamas su būtinumu turėti alkoholio produktų juridinę galią turinčius privalomus jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo teisminėje praktikoje laikosi vieningos nuomonės, kad alkoholio produktai negali būti nei laikomi, nei parduodami, kai nurodyti privalomi dokumentai realiai neegzistuoja, t. y. dokumentai turi realiai egzistuoti visą alkoholio produktų laikymo ir pardavimo laiką, pateikti šių teisės normų reikalaujami dokumentai patikimumo aspektu turi būti aiškūs ir vienareikšmiškai patvirtinti tiesioginį ryšį su alkoholiniais gėrimais, kurių laikymas ir pardavimas tariamai neatitinka minėtų Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-144/2010, 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2310/2011).
Šiuo atveju bylos medžiaga neginčijamai įrodo, kad, patikrinus pareiškėjai priklausančią kavinę adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nustatyta, kad joje parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, neturint juridinę galią patvirtinančių privalomų tų gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų (b. l. 34–36). Šios faktinės aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja, tvirtindama, kad bendrovė kaip įrodymą turi prekės pirkimo kvito kopiją. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus ir laikydamasis susiklosčiusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, dar kartą konstatuoja, kad šis dokumentas negali pagrįsti alkoholio įsigijimo, todėl kasos aparato čekis negali būti laikomas įrodymu, kuris patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-782/2007). Pareiškėjos pateikta 2010-06-02 kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) kopija atspindi tik atliktą ūkinę operaciją, t. y. kad 2010-06-02 buvo parduota 15 litrų alaus „Švyturys ekstra“ ir nurodyta jo pardavimo kaina, tačiau daugiau duomenų, leidžiančių nustatyti patikrinimo metu rastų alkoholinių gėrimų tapatumą, minėtoje dokumento kopijoje, nepateikta. Kasos kvitas neįrodo, kad alkoholinį gėrimą įsigijo būtent pareiškėja, o ne kitas fizinis ar juridinis asmuo. Įsigijimą patvirtinančio juridinę galią turinčio dokumento paskirtis – identifikuoti prekę, pardavėją, pirkėją ir patį sandorį, o pateikto kvito kopija negali būti pripažinta tikrinimo metu rasto alkoholinio gėrimo įsigijimo dokumentu, nes jame nenurodytas pirkėjas ir jo rekvizitai.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į tai, jog 2010-06-02 kasos kvito Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrindžia fakto, kad būtent patikrinimo metu rastą alkoholinį gėrimą (alų) pareiškėja įsigijo 2010-06-02, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė 2011-06-07 materialinių vertybių atsakingo saugojimo akte Nr. ATK2-013 įvardintų alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentų (b. l. 37).
Kadangi įrodyta, jog pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytą draudimą, todėl jai buvo pagrindas taikyti ekonominę sankciją.
Nagrinėjamuoju atveju pareiškėjai paskirta nuobauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimą. Už šių nuostatų pažeidimą atsakomybė numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 2 d., kurioje įtvirtinta ekonominė sankcija – bauda nuo 1 000 iki 50 000 litų. Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.
Pareiškėja pažeidimų nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimus padarė pirmą kartą, tai pripažintina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Įvertinus bylos medžiagą, atsakovas visiškai pagrįstai pareiškėjai skirtinos baudos dydis sumažino nuo vidurkio link minimumo.
Teismas, remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad skundžiamas Departamento 2010-06-16 nutarimas Nr. ATK2-08/11 pagrįstas ir teisėtas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos UAB „Aktinolitas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Halina Zaikauskaitė
Liudmila Zaborovska