Civilinė byla Nr. 2-64-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00458-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.2.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir uždarajai akcinei bendrovei ,,GF bankas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. 2021 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu (b. l. 3-19) ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija), ir UAB ,,GF bankas“ 891,22 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad atsakovės, veikdamos kartu prieš ieškovą, nepagrįstai apribojo jo teisę gintis nuo pareikšto ieškinio ir ieškinio pagrindu pradėto neteisėto civilinio proceso. Jonavos rajono apylinkės teismas ne tik nepagrįstai priėmė UAB ,,GF bankas“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, bet ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo atsiliepimą į ieškinį. Teismas apribojo ieškovo teisę gintis nuo jam pareikšto nepagrįsto reikalavimo ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad dėl tokių prieš jį susivienijusių atsakovių veiksmų patyrė 891,22 Eur turtinę ir 500 000 Eur neturtinę žalą, kurios atlyginimą prašo priteisti solidariai iš atsakovių.

3.       Kauno apygardos teismo teisėjo 2021 m. spalio 5 d. rezoliucija (b. l. 3) ieškovo A. B. ieškinys buvo priimtas ir tą pačią dieną išsiųstas atsakovėms su pranešimu dėl atsiliepimų į jį pateikimo (b. l. 20).

4.       Atsakovė UAB ,,GF bankas“ atsiliepime į ieškinį (b. l. 24-25) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

5.       Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į ieškinį (b. l. 28) prašė bylą perduoti pagal teismingumą nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi (b. l. 33-34) civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį, pareikštą atsakovėms Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir UAB ,,GF bankas“ dėl žalos atlyginimo, perdavė pagal teismingumą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinys Kauno apygardos teisme buvo priimtas pažeidus rūšinį teismingumą, kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8.       Nustatęs, kad ieškovas, kurio gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teimą su ieškiniu atsakovėms, kurių buveinė Vilniuje, dėl 500 891,22 Eur sumos, kurią sudaro 891,22 Eur turtinė ir 500 000 Eur neturtinė žala, priteisimo, teismas padarė išvadą, kad toks ieškinys, vadovaujantis CPK 27 straipsnio 1 punktu, nenagrinėtinas apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme.

9.       Kadangi pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieškinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylą, gali būti pareikštas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, teismas sprendė, jog šis ieškinys yra teismingas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams, kuriems bylą ir nusprendė perduoti nagrinėti pagal teismingumą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 30 straipsnio 7 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 38) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti bylą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Pagal CPK 34 straipsnio 1 dalį teismas privalo išnagrinėti priimtą ieškinį iš esmės net jeigu vėliau paaiškėja, kad jis buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, išskyrus CPK 34 straipsnio 5–7 dalyse nurodytas išimtis, kurios šiuo atveju neegzistuoja.

10.2.                      Ieškinys pareikštas ne tik dėl neturtinės, bet ir dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinio suma viršija 40 000 Eur, todėl byla teisminga apygardos teismui.

10.3.                      Byla perduota nagrinėti teismui, kurio vienos iš teisėjos veiksmų teisėtumas yra kvestionuojamas ieškinyje ir kuriuo grindžiamas reikalavimas atlyginti žalą. Bylą šališkas Kauno apygardos teismas perdavė kitam šališkam teismui, kurio teisėjų neteisėtus veiksmus siekiama nuslėpti.

11.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime (b. l. 40-41) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:    

11.1.                      Pagrįsta teismo išvada, kad buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Turtinės žalos dydis yra mažesnis nei 40 000 Eur, o reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepaisant to, kad viršija 40 000 Eur, atsižvelgiant į žalos pobūdį (neturtinė) patenka į CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytą išimtį, todėl taip pat neteismingas apygardos teismui.

11.2.                      Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad tik CPK 34 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais bylą galima perduoti nagrinėti kitam teismui. Teismas, nustatęs, kad buvo pažeistos teismingumo taisyklės, turėjo vadovautis CPK 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

13.       Kita vertus, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019, 28 punktas). Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis visų įstatyme nustatytų sąlygų.

14.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui – tai viena iš įstatyme nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Todėl asmuo, siekiantis, kad jo galimai pažeistos subjektinės teisės būtų veiksmingai apgintos teisme, turi pateikti reikalavimus būtent tam teismui, kuris pagal įstatyme nustatytas taisykles yra kompetentingas išnagrinėti jo keliamą ginčą. Siekiant nustatyti tokį teismą, kompetentingą nagrinėti konkretų ginčą, CPK 25–36 straipsniuose yra nustatytos teismingumo taisyklės, pagal kurias yra nustatomas bylų rūšinis teismingumas (įvertinama, kuris iš teismų – bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas – turi nagrinėti bylą, taip pat nustatoma, kuris iš bendrosios kompetencijos teismų (apylinkės ar  apygardos teismas) turi nagrinėti bylą kaip pirmosios instancijos teismas), ir teritorinis teismingumas (įvertinama, kuris konkretus teismas iš visų esančių apylinkės ar apygardos teismų turi kompetenciją nagrinėti bylą).

15.       Kai asmuo pateikia ieškinį teismui, kuriam jis nėra teismingas, tokį ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Jeigu iškėlus bylą tame teisme paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16.       Nagrinėjamu atveju byloje yra keliamas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo apylinkės ir apygardos teismams. Pagal bendrąją CPK 26 straipsnyje išdėstytą taisyklę, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai. Šios taisyklės išimtys yra išdėstytos CPK 27 ir 28 straipsniuose, kuriuose yra išvardintos bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai, ir bylų kategorijos, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja išimtinai tik Vilniaus apygardos teismas. Viena iš bylų kategorijų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti apygardos teismai – tai civilinės bylos, kuriose ieškinio suma yra didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas bei bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 punktas).    

17.       Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, apeliantas ieškinyje suformulavo du reikalavimus, t. y. priteisti 891,22 Eur turtinės ir 500 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl, apelianto subjektyviu vertinimu, neteisėtų kredito įstaigos ir teismo veiksmų pateikiant teismui ieškinį ir jį nagrinėjant, atlyginimo. Pirmasis reikalavimas dėl 891,22 Eur turtinės žalos atlyginimo neviršija CPK 27 straipsnio 1 punkte numatytos 40 000 Eur sumos, o antrasis nors ir viršiją šią sumą, tačiau patenka į CPK 27 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį, kuomet ne pareikšto reikalavimo dydis, o jo pobūdis nulemia bylos teismingumą. Kaip minėta pirmiau,  reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo reikalaujamų priteisti sumų dydžio, nagrinėjami apylinkės teismuose.

18.       Kadangi šiuo atveju nė vienas iš ieškinio reikalavimų nėra teismingas apygardos teismui, atitinkamai netaikytina ir CPK 33 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė, kad tuo atveju, jei vienas iš reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų turi būti nagrinėjamas apygardos teisme.

19.       Apeliantas neteisingai aiškina CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurioje nurodoma, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatytus atvejus. Priešingai nei interpretuoja šią teisės normą apeliantas, ji taikytina tik tais atvejais, kai ieškinio pateikimo metu byla buvo teisminga jį priėmusiam teismui ir tik vėliau dėl tam tikrų   aplinkybių (pavyzdžiui, ieškovui padidinus ar sumažinus savo reikalavimą, dalies reikalavimo atsisakius, šaliai įgijus bankrutuojančio subjekto statusą, pakeitus gyvenamąją vietą ar juridinio asmens buveinės adresą ir pan.) tampa teisminga kitam teismui. Tokioms situacijoms sureguliuoti, kai teismas per klaidą priima jam neteismingą ieškinį, aptarta taisyklė netaikoma.

20.       Nagrinėjamu atveju apelianto ieškinio pateikimo metu egzistavo aplinkybės, dėl kurių jo ieškinys negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas Kauno apygardos teisme. Tokiai aplinkybei paaiškėjus tik po ieškinio priėmimo (gavus atsakovių atsiliepimus į ieškinį), teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir bylą perdavė pagal teismingumą nagrinėti apylinkės teismui.

21.       Atskirojo skundo argumentai, susiję su teismo ir (ar) teisėjų nešališkumu, atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantui, kuris tendencingai teikia panašaus turinio ieškinius dėl jam skirtingų valstybės institucijų ar privačių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo, ir kuris sistemingai savo procesinius dokumentus grindžia teismų ir (ar) teisėjų nešališkumo argumentais, ne kartą buvo išaiškinta, kad vien jam nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas savaime nesudaro pagrindo abejoti teismų ar teisėjų nešališkumu, ar, juo labiau, tam pagrindo nesudaro deklaratyvūs ir jokiais objektyviais faktiniais bei teisiniais pagrindais nepagrįsti apelianto subjektyvūs teiginiai dėl jo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjančių teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi. Be to, ne kartą buvo atmesti ir apelianto prašymai nušalinti jo bylą nagrinėjantį teismą ir bylą perduoti nagrinėti kitam teismui vien tuo pagrindu, jog ieškinyje keliamas to paties teismo teisėjų veiksmais galimai padarytos žalos atlyginimo klausimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-23/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-59/2011; 2012 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-540/2012; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014; 2015 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-72-157/2015; 2016 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-168-516/2016; 2017 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-67-943/2017; 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-147-943/2018; 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1232-1120/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.).

22.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą pagal teismingumą apylinkės teismui, teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių nepažeidė ir šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė