VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

             rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

              Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - ir Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (15/01-3) 31-254/44U-5122/4U-637„Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės vizos (D) Nr. 004350755 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Moldovos Respublikos piliečiui D. P.“ (toliau – ir Sprendimas), kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Pareiškėjas reiškia alternatyvų reikalavimą, netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką Moldovos Respublikos piliečiui D. P. 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, bei dalį, kuria nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo Moldovos Respublikos piliečiui D. P. atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos.

           Pareiškėjas nurodo, kad jis yra realiai baigęs tinkuotojo mokymus, įgijęs tinkuotojo kvalifikaciją, taip pat baigęs tikuotojo mokymus Lietuvos Respublikoje, be to, tiek Ukrainoje, tiek, Moldovoje, tiek Lietuvoje dirbo tiesiogiai pagal įgytą kvalifikaciją - tinkuotoju. Ukrainoje dirbo statybininku, atliko įvairius statybos rangos darbus. 2014 metais baigus mokslus darbdavio pasiūlytoje profesinėje mokykloje, jam buvo išduotas tinkuotojo kvalifikaciją patvirtinantis liudijimas. Faktinė aplinkybė, jog šis liudijimas galimai yra suklastotas jam tapo žinoma tik gavus Migracijos departamento ginčijamą Sprendimą. Nurodo, kad jam kyla pagrįsta abejonė, jog Migracijos departamentui profesinės mokyklos pateiktame atsakyme yra sąžiningai suklysta dėl pareiškėjo mokymosi fakto tikrumo. Šias abejones pagrindžia faktas, kad profesinės mokyklos atsakymas buvo gautas kitą dieną, kai buvo išsiųstas Migracijos departamento paklausimas. Mokslus baigė prieš 6 metus, todėl gavus Migracijos departamento užklausimą dėl liudijimo tikrumo, profesinės mokyklos darbuotojams egzistavo objektyvi būtinybė šiuos duomenis patikrinti archyve, kas objektyviai reikalauja papildomų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudų. Todėl toks greitas ir skubotas atsakymo pateikimas (per vieną dieną) kelia abejonių dėl galimai įvykusios klaidos, tikrinant jo duomenis bei mokymosi faktą. Be to, atsakymas buvo gautas elektroniniu paštu, kas neleidžia patikrinti elektroninį laišką surašiusio asmens kompetencijos ir įgaliojimų tokį atsakymą pateikti bei iš esmės panaikina galimybę įsitikinti tokio atsakymo autentiškumu.

           Pareiškėjas nurodo ir tai, kad jis yra Lietuvoje baigęs tinkuotojo mokymus, ką objektyviai įrodo pareiškėjui išduotas VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro 2020 m. liepos 22 d. pažymėjimas Nr. NF-200722-02. Pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjas išklausė ir baigė tinkuotojo - glaistytojo neformalaus mokymo programą, kodas 130610222, jis įgijo tinkuotojo ir glaistytojo kompetenciją. Todėl, priešingai, nei nurodoma Sprendime, pareiškėjo pateikta informacija apie jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją yra tikra, jis disponuoja tikrais jo kvalifikaciją pagrindžiančiais dokumentais.

            Teigia, kad duomenys apie pareiškėjo baigtus mokymus Lietuvoje buvo pateikti atsakovui, tačiau jie buvo ignoruoti. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, faktas, kad pareiškėjas yra baigęs profesinius mokymus Lietuvoje nebuvo vertintas ir nagrinėtas.

             Nurodo, kad jis neturėjo tyčios apgauti atsakovą, pateikti suklastotus dokumentus, kadangi jis gyvena Lietuvoje ir realiai dirba tinkuotoju, t. y. realiai vykdo jam išduotos darbinės vizos sąlygas. Tuo tarpu faktinė aplinkybė, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas galimai suklastotas liudijimas, šiuo atveju vertintina kaip klaida, kuri nepriklausė nuo pareiškėjo valios ir negalėjo būti jo kontroliuojama. Todėl daro išvadą, kad jis atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir panaikinti jo daugkartinę nacionalinę vizą.

            Teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas netaikyti judėjimo laisvę ribojančios priemonės - draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jis nekelia realios nelegalios migracijos grėsmės. Ginčijamas Sprendimas - uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, kartu įvedant į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie galiojantį draudimą buvo priimtas remiantis išimtinai Migracijos departamento Sprendimu.

           Pažymi, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo teisės aktuose, tame tarpe ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460, nustatytų kriterijų įtakos tokiam sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Migracijos departamentas neįverto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Taigi, ginčijamame Sprendime nėra pateikta argumentų, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjo judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Byloje nėra pateikta duomenų, kad jis praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, tai pripažįsta pats atsakovas. Todėl pareiškėjo manymu, Sprendimo dalis dėl judėjimą ribojančių priemonių taikymo naikintina, kaip nepagrįsta.

           Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Nurodo, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, ginčijamame Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją (Vinicos aukštosios meno profesinės mokyklos 2014 m išduota pažyma neatitinka tikrovės). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, į tai, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, konstatuota, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Pažymi, kad Migracijos departamentas gavo oficialų Vinicos aukštosios mokyklos raštą, kuriame teigiama, kad pareiškėjas mokykloje nesimokė ir Migracijos departamentui pateiktame dokumente nurodytos kvalifikacijos neįgijo. Taip pat Migracijos departamentas minėtos aukštosios mokyklos buvo informuotas, kad aukštoji mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius. Pareiškėjas nepateikė jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti kitokias išvadas.

 Nurodo, kad priimant ginčijamą Sprendimą, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. 

 Atsižvelgiant į tai, kad daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004350755 išduota pareiškėjui kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisakė išduoti jam leidimą laikinai gyventi, todėl pareiškėjas šiuo metu negali pagrįsti numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Šiuo pagrindu viza panaikinta.

 Draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo nustatytas atsižvelgus į pagrindą, kuriuo remiantis buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip tai reglamentuoja teisės aktai.  Įvertinus tai, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nes jam atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, remiantis tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi neatitiko tikrovės, tai, kad įvertinus visas faktines aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjas ir ateityje gali nesąžiningu būdu siekti vykti į kitas Šengeno valstybes, piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių atvykimu ir gyvenimu Šengeno erdvėje, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Šengeno erdvę, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi į Centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (toliau – ir C.SIS), jo duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teiktini C.SIS.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas savo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Migracijos departamentui 2020 m. liepos 22 d. išduoto VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pažymėjimo nepateikė. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai reikalauja kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, o minėtas pažymėjimas pareiškėjui kvalifikacijos nesuteikė. Migracijos departamentas 2020 m. liepos 15 d. gavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštą Nr. SR-3266, kuriame konstatuojama, kad VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro išduotas pažymėjimas šiuo atveju nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Šio dokumento pateikimas nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė Vinicos aukštosios meno profesinės mokyklos išduotą tikrovės neatitinkančią pažymą apie jo įgytą tinkuotojo kvalifikaciją.

 Migracijos departamento vertinimu, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, jis atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Vertinant objektyviai Migracijos departamento nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, pareiškėjui ginčijamu Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo nustatytas imperatyviai teisės akte numatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Pagal nustatytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas negalėjo pareiškėjui nustatyti kitokio draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino.

Nurodo, kad pareiškėjo minimas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 4-460 laikytinas iš esmės vidiniu teisės aktu, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaujasi teikdama išvadas dėl užsieniečio. Tačiau pagal Įstatymo 4 straipsnį Migracijos departamentas yra savarankiškas subjektas, vykdantis užsieniečių kontrolę. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus pagal kompetenciją, vadovaujasi Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta „Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka“. Įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Atsakovas mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

           Skundas atmestinas.

           Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (15/01-3) 31-254/44U-5122/4U-637 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės vizos (D) Nr. 004350755 panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Moldovos Respublikos piliečiui D. P.“, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 004350755; pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Moldovos Respubliką per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką pareiškėjui 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos bei priimtas sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo.

           Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas D. P. yra Moldovos Respublikos pilietis.

2020 m. gegužės 21 d. pareiškėjas Migracijos deprtametui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tinkuotoju) UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pateikė 2020 m. gegužės 18 d. darbo sutartį, Ukrainos Vinicos aukštosios meno mokyklos Nr. 5 2014 metais išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad D. P. turi tinkuotojo kvalifikaciją.

2020 m. birželio 3 d. Migracijos departamentas pareiškėjui išdavė daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 004350755, galiojančią iki 2020 m. spalio 20 d. Ši viza pareiškėjui išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 70.11 papunktį, kuriame nustatyta, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.

Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) teikė užklausimą ir tą pačią dieną gavo Ukrainos Vinicos aukštosios meno profesinės mokyklos raštą (elektroninį laišką), pasirašytą direktoriaus, kuriame teigiama, kad pareiškėjas Dumitru Pirlog šioje mokykloje nesimokė, pareiškėjo pateikta Migracijos departamentui pažyma nebuvo išduota mokyklos ir joje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Taip pat Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu minėtos aukštosios mokyklos buvo informuotas, kad aukštoji mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius.

         VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro pažymėjime Nr. NF-200722-02, išduotame 2020 m. liepos 22 d., nurodyta, kad pareiškėjas mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jam suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“.

            2020 m. liepos 15 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštą Nr. SR-3266, kuriame nurodoma, kad VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro išduotas pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

           Skundžiamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimą profesinę kvalifikaciją (suklastotą aukštosios mokyklos pažymą), tokiu būdu jis  neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunkčio leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygos. Migracijos departamentas konstatavo, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad pareiškėjas siekia tik formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytas sąlygas ir jo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra legalizuoti savo buvimą Šengeno valstybėse. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Todėl vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 12 ir 14 punktais pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 10 punktą, buvo panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos bei nuspręsta įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

          Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.

         Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

            Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą – jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

            Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtino Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 64 punkte nustatyta, kad Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, nagrinėjantis užsieniečio prašymą išduoti arba pakeisti leidimą ir prie jo pridėtus dokumentus, privalo nustatyti, ar užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar jis atitinka sąlygas, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi. Kai užsienietis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytam leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui patvirtinti pateikia Aprašo 29.3.2 ar 29.3.4 papunktyje nurodytą tarpininkavimo raštą, kuriame numatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai, – įvertinti, ar tarpininkavimo rašte nurodyta užsieniečio kvalifikacija atitinka darbo vietą. Jeigu Migracijos departamento įgaliotam valstybės tarnautojui kyla abejonių dėl užsieniečio kvalifikacijos atitikties darbo vietai, Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas privalo paprašyti užsieniečio pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad jo kvalifikacija atitinka darbo vietą (Aprašo 64.15.). Pagal Aprašo 80 punkto nuostatas, Migracijos departamentas, siekdamas nustatyti, ar užsienietis atitinka vieną iš Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindų ir ar nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių gali būti atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prireikus išsiunčia Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ar įmonėms prašymus pateikti duomenis, kurių reikia funkcijoms, susijusioms su leidimo laikinai gyventi išdavimu ar pakeitimu, atlikti (Aprašo 80.1. papunktis).

          Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui ginčijamu Sprendimu buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktuose įtvirtintais kriterijais, t. y. pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti Įstatymo nustatytu pagrindu.

          Pareiškėjas leidimui gyventi Lietuvoje gauti pagrįsti pateikė Ukrainos Vinicos aukštosios meno profesinės mokyklos 2014 m. pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas baigė profesinę mokyklą ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją. Tačiau kaip nustatyta, Migracijos departamentas 2020 m. rugpjūčio 11 d. oficialiu elektroniniu paštu . pažymą išdavusiai mokyklai išsiuntė paklausimą su prašymu patvirtinti, ar pareiškėjo D.P. pateikta pažyma buvo išduota, yra tikra, ar pareiškėjas iš tikrųjų mokėsi toje mokykloje ir įgijo tinkuotojo kvalifikaciją. Į bylą pateikti atsakovo ir minėtos profesinės mokyklos direktoriaus atsakymai (raštai), pateikti elektroniniu paštu, paneigia pareiškėjo teiginius dėl įgytos profesinės tinkuotojo kvalifikacijos. Ukrainos Vinicos aukštoji meno profesinė mokykla pateikė duomenis raštu, kad pareiškėjas šioje mokykloje nesimokė ir nurodyta pažyma mokyklos nebuvo išduota, pažymoje esantis direktoriaus parašas nesutampa su originaliu mokyklos direktoriaus parašu. Teismas pažymi, kad nėra jokio pagrindo abejoti pateiktu profesinės mokyklos atsakymu dėl pažymos tikrumo, kadangi atsakymas buvo pateiktas oficialiu mokyklos elektroniniu paštu, pasirašytas direktoriaus, tai yra oficialus raštas. Be to, Ukrainos Vinicos aukštoji meno mokykla informavo Migracijos departamentą ir apie tai, kad ši mokykla neturi licencijos mokyti užsienio piliečius, todėl pareiškėjas, būdamas Moldovos piliečiu, negalėjo mokytis šioje mokykloje ir įgyti profesinės kvalifikacijos. Įvertinus šias aplinkybes, nurodyti pareiškėjo argumentai dėl pateikto mokyklos atsakymo tikrumo, autentiškumo yra atmestini, kaip visiškai nepagrįsti. Taigi, kaip minėta, nėra pagrindo manyti, jog pateikta informacija Migracijos departamentui neatitinka tikrovės ir nėra pagrindo abejoti šiuo dokumentu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis). Todėl Migracijos departamento Spendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo pateikta pažyma dėl įgytos tinkuotojo kvalifikacijos yra neatitinkanti tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

        Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. liepos 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016 konstatavo, jog nustatant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pagrindą, užsieniečio valia nėra esminis elementas. Šiuo atveju pagrindo panaikinti leidimą laikinai gyventi nustatymas apsiriboja juridinio fakto (neteisėtai įgyto ar suklastoto dokumento pateikimo) konstatavimu, o tai, ar asmuo dokumentą suklastojo pats, ar asmuo žinojo, kad dokumentas buvo suklastotas, ir siekė tokį dokumentą pateikti, yra faktinė aplinkybė, kuri bendrai vertinama visų faktinių aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, LVAT praktiką, darytina išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nežinojo apie pažymos suklastojimą ir buvo apgautas, šiuo atveju negali turėti teisinės reikšmės, nes dėl tinkamo dokumentų sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, yra atsakingas pats užsienietis.  

Pareiškėjas taip pat yra pateikęs skundui pagrįsti ir VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro 2020 m. liepos 22 d. pažymėjimą, kaip teigia, patvirtinantį, kad jis Lietuvoje mokėsi pagal tinkuotojo-glaistytojo neformalaus mokymo programą ir jam suteikta kompetencija – „geba tinkuoti ir glaistyti“. Į bylą yra pateiktas 2020 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento raštas Nr. SR-3266, kuriame konstatuota, kad VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro išduotas pažymėjimas, kuris liudija, kad jį gavęs asmuo mokėsi pagal neformaliąją mokymo programą bei įgijo tam tikrą, pvz., tinkuotojo, kompetenciją, nepatvirtina, kad jis (asmuo) įgijo atitinkamą kvalifikaciją. Asmuo laikomas įgijusiu kvalifikaciją, kai jis baigė formaliojo profesinio mokymo programą, registruotą valstybės Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre. Programos baigimas ir kvalifikacijos įgijimas paliudijami tik išdavus profesinio mokymo diplomą, kuriame turi būti įrašas, kad asmuo įgijo atitinkamą kvalifikaciją.

           Pareiškėjo teigimu, Migracijos departamentas nevertino VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centro 2020 m. liepos 22 d. išduoto pažymėjimo. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas savo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, minėto pažymėjimo nepateikė. Tačiau įvertinus nurodytus argumentus dėl šio pažymėjimo teisinės reikšmės ginčo situacijai, pažymėtina, kad šis dokumentas nebūtų pagrindas Migracijos departamentui padaryti priešingą, nei Sprendime padaryta išvada. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas imperatyviai reikalauja kvalifikaciją patvirtinančio dokumento, o minėtas pažymėjimas pareiškėjui profesinės kvalifikacijos nesuteikė.

Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 166 redakcija), nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai). Teismo vertinimu, remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjo atveju Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad yra nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, – pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje (7 punktas).

          Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes bei įrodymus, teismo vertinimu, Migracijos departamentui šiuo atveju pagrįstai kilo abjonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo bei sąlygų, sąžiningo šio užsieniečio siekio dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalis 12 punktu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, ir tai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, atsakovas įvertino pareiškėjo socialinius, ekonominius bei kitus ryšius Lietuvos Respublikoje ir nustatė, kad jo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai su Lietuva, taip pat šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė šių nustatytų aplinkybių.

   Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Įvertinus tai, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė, pagrindas panaikinti nacionalinę vizą yra pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

        Kadangi nacionalinė viza pareiškėjui buvo išduota kaip pateikusiam prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas pagrįstai sprendė dėl vizos panaikinimo vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Be to, Migracijos departamentui nustačius pareiškėjo nelegalios migracijos kilimo grėsmę, yra teisinis pagrindas panaikinti išduotą vizą pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Taigi, Sprendimo dalis dėl vizos panaikinimo priimta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

           Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta ar atšaukta Šengeno viza arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytą tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grąžinimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal šio straipsnio 5 dalį užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Įstatymo 133 straipsnio 6 dalimi numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (arba) jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu jo atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. To paties straipsnio 7 dalis numato, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

           Migracijos departamento direktorius 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtino Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarką (toliau – ir Tvarka).

             Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad priimant sprendimus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vertinami duomenys, nurodyti Migracijos departamentui pateiktuose arba gautuose dokumentuose, taip pat Migracijos departamento funkcijoms vykdyti naudojamų registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenys.

           Tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika, tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas; užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko. Pagal Tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

          Nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigtos aplinkybės dėl pareiškėjo pateiktų duomenų neatitikties tikrovei bei galimo suklastojimo, nepateikta įrodymų dėl pareiškėjo esamų šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Tvarkoje yra aiškiai apibrėžtas draudimo atvykti terminas, kuris nustatomas esant aukščiau nurodytiems nustatytiems pagrindams. Pažymėtina, kad ginčijamas Sprendimas pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1, 7 ir 8 dalimis. Draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešai tvarkai yra numatytas Įstatymo 133 straipsnio 5 ir 6 dalyse – tai savarankiškas draudimo atvykti pagrindas. Todėl pareiškėjo argumentai, kad nėra duomenų dėl jo padarytų teisės pažeidimų, dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei neįtakoja Sprendimo pagrįstumo.

Teismas pažymi ir tai, jog Migracijos departamentas pagrįstai nurodo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 4-460, kuriuo pareiškėjas remiasi skunde, yra vidinis teisės aktas, kuriuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba vadovaujasi teikdama išvadas dėl užsieniečio. Pagal Įstatymo 4 straipsnį Migracijos departamentas yra savarankiškas subjektas, vykdantis užsieniečių kontrolę. Kaip minėta, Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus pagal kompetenciją vadovaujasi Įstatymu, Tvarka, kitais ginčo atvejui aktualiais teisės aktais.

           Pareiškėjo nurodyti skunde argumentai, kad Migracijos departamentas nenagrinėjo teisės aktuose nustatytų kriterijų įtakos tokiam sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti, neįverto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjo teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes, ir kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padaręs kokių nors teisės pažeidimų, kas lėmė neproporcingos judėjimą ribojančios priemonės jo atžvilgiu taikymą atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą vertintini kritiškai ir atmetami, kaip nepagrįsti. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgiant į aktualias ginčo situaciją reguliuojančias teisės aktų nuostatas.

           Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymą ir tvarkymą nustatančių Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės) 15 punktą, duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį, duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).

              Taigi, remiantis išdėstytais argumentais, darytina pagrįsta išvada, kad Sprendimo dalis dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos, taip pat sprendimas įvesti į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėta ir pagrįsta.

           Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (VAĮ 8 straipsnio 1 dalis), atitinka nuosekliai formuojamą LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

n u s p r e n d ž i a :

                Pareiškėjo D. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos    Rūta Miliuvienė

                                                                                              Jolita Rasiukevičienė

                                                                                               Vita Valeckaitė