Byla Nr. 1S-258-574/2022

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo T. J. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 58-160 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       T. J. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta 12 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2.       T. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. liepos 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. rugsėjo 14 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 10 d. – 4 metai 3 mėnesiai ir 4 dienos.

3.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 58-160 nuteistajam T. J. atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus – t. y. buvo įvertintas dalyvavimas tikslinėse intervencinėse programose ir socialinės reabilitacijos programose, paties nuteistojo motyvacija darbui, darbinė patirtis, turima profesinė kvalifikacija, taip pat tai, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, baustumų drausmine tvarka ir skatinimų skaičius, santykių palaikymą ir bendravimą su šeimos nariais, tai, kad stokoja poreikio savyje identifikuoti negatyvius elgesio ar mąstymo ypatumus, stebimas polinkis dėl savo kriminalinės patirties atsakomybę perkelti nepalankiai susiklosčiusioms aplinkybėms, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos lygis yra vidutinis ir tai, kad lėšų tvarkymo ir pajamų sritis išlieka aktuali ir reikalaujanti nuteistojo tikslingų veiksmų, siekiant savarankiškai spręsti turimas finansines problemas.

4.       Nesutikdamas su Komisijos nutarimu nuteistasis T. J. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau 2022 m. liepos 14 d. nutartimi, pritariant Komisijos nutarime išdėstytoms išvadoms, nuteistojo skundas atmestas.

5.       Skunde Vilniaus apygardos teismui nuteistojo T. J. gynėjas advokatas Renas Bradūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį, Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1.       Nurodė, kad teismo nutarties motyvai yra formalūs, deklaratyvaus pobūdžio ir, iš esmės nepagrįsti. Yra visi pagrindai ir sąlygos T. J. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Jis tikrai pasitaisė, stengiasi visur ir visada elgtis nepriekaištingai, tai pripažįsta ir Komisija, ir pats teismas nutartyje. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvu negali būti neatliktos bausmės dalis, kuri, anot, teismo dar yra nemaža, kadangi įstatymas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos su konkrečiu likusios atlikti bausmės dydžiu, su padaryto nusikaltimo pobūdžiu, nesieja.

5.2.       Be to, teismas, atsisakydamas tenkinti skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė vieno iš padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, bei iškėlė niekuo nepagrįstą abejonę, jog tariamai nuteistasis tik formaliai reiškia norą dirbti, tačiau realiai to nesiekia. Teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su T. J. rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, aplinkybių, dėl kurių jo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Taip pat motyvas, kad nuteistasis tariamai nesiekia įsidarbinti, negalėjo būti pagrindu netenkinti skundo, teismas neatsižvelgė į nuteistojo pokyčius, susijusius su jo profesine darbine veikla, naujų kvalifikacijų įgijimu, kas rodo jo siekį plėsti savo galimybių ratą, plečiant turimų specialybių sąrašą. Nuteistasis pataisos namuose yra įgijęs nemažai kvalifikacijų – 2014 m. įgijo siuvėjo kvalifikaciją, 2015 m. - apdailininko, 2016 m. – ožinių ir tiltinių kranų mašinisto, 2017 m. – suvirintojo elektra rankiniu būdu, 2020 m. – tekintojo, 2021 m. – mūrininko padėjėjo.

5.3.       Teismo teigimu, nuteistasis nėra kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją dėl darbo suteikimo ir tai vertintina kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Tai nėra teisinga išvada, kadangi nors ir konstatuojama, jog nuteistasis nepareiškė noro dirbti pataisos namuose tvarkiniu, maisto dalintoju ar pan., kadangi tai tariamai žeminantis darbo pobūdis, tačiau nėra duomenų, jog netgi toks darbas būtų jam siūlomas, juo labiau nėra duomenų, jog nuteistasis tokio darbo būtų atsisakęs dirbti. Nuteistasis nesutinka su tokiu teiginiu, kad jis nedirbtų tokio pobūdžio darbų, tačiau šiuos darbus jis dirbtų tuo atveju, jeigu nebūtų buvusios galimybės įsidarbinti labiau kvalifikuotu darbininku, kadangi toks darbas nesuteiktų jam jokios darbinės patirties ir nebūtų vertinamas teigiamai išėjus iš laisvės atėmimo vietos.

5.4.       Nuteistasis ne kartą yra kreipęsis į pataisos namų administraciją, kad jam būtų suteikta darbo vieta, nepriklausomai kokio pobūdžio, netgi ir visiškai nekvalifikuota, tačiau buvo sulaukiama atsakymo, jog laisvų darbo vietų nėra, kas reiškia, jog ir pasiūlymų dėl darbo nebuvo. Pataisos namuose yra ribotos galimybės susirasti darbo vietą, o tuo pačiu ir dirbti, ką suprato ir pats, tuomet nusprendė dirbti savarankiškai, atsidaryti individualią įmonę bei (duomenys neskelbtini) pataisos namams 2022 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą leisti užsiimti individualia veikla. Be to, nuteistasis poreikį dirbti deklaruoja ne tik formaliai, bet ir faktiškai. Per keletą metų jis įgijo ne vieną kvalifikaciją, be to, pateikė prašymą būti perkeltas į pusiaukelės namus, kur galėtų susirasti darbą už pataisos namų teritorijos. Geriau apmokamas darbas taip pat suteiktų galimybę ir greičiau atlyginti susikaupusias skolas. Teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių nuteistojo naudai, traktavo tai kaip formalų bandymą parodyti save labiau teigiamu, nei yra iš tiesų.

5.5.       Vertindamas nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių jog nuteistasis įgijo keletą kvalifikacijų, nėra baustas drausmine tvarka, yra gavęs 12 paskatinimų per laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Teismas nutartyje akcentuoja tik neigiamus aspektus, nurodytus Socialinio tyrimo išvadoje, t. y. nustatytus vis dar egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tačiau šios aplinkybės negali būti pagrindas atmesti jo prašymą taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jos gali būti keičiamos, koreguojamos ir būnant laisvėje. Jis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose užsiima individualia veikla, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju yra susitaręs dėl įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini).“, bausmės atlikimo metu dėjo pastangas išspręsti savo finansines problemas ir padengti savo turimus įsiskolinimus, yra išklausęs įvairių socializacijos programų, įgijęs ne viena kvalifikaciją. Visa tai atskleidžia jį ne tik kaip asmenį, bet ir žmogų, norintį ir siekiantį pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme ir daugiau niekada nenusikalsti.

5.6.       Kaip matyti, nuteistasis sutinka su jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūra, supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes, suvokia laisvės atėmimo prasmę ir pasekmes. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis dėl netinkamo elgesio pataisos įstaigoje reikiamas išvadas padarė ir daugiau klaidų nebekartoja. Toks teigiama linkme pasireiškiantis nuteistojo elgesys yra pagrindas padaryti išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis siekia sistemingos integracijos į visuomenę, o sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nepriekaištingą elgesį nuteistasis šiuo metu rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Teismui kylant abejonių dėl jo lygtinio paleidimo, jis sutinka kad būtų taikoma intensyvi priežiūra ar kiti suvaržymai, kurie leistų įrodyti teismui, jog jis pasitaisė ir ateityje nesuklys.

5.7.       Taigi pripažintina. kad tiek Komisija, tiek teismas netinkamai įvertino nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Komisija, netenkindama prašymo, o teismas skundo, nesilaikė minėtų nuostatų ir nei Lietuvos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų ir juos pažeidė. Pateikia teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kurių atveju nuteistiesiems, nuteistiems griežtesnėmis bausmėmis buvo pritaikytas lygtinio paleidimo institutas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-l49-851/2021, 1S-237-497/2020, Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-254-634/2021, 1S-339-493/2021).

6.       Atsiliepimų į skundą negauta.

Skundas atmetamas.

7.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8.       T. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – du trečdalius laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, taip pat, yra pateikęs prašymą Komisijai taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis ir yra atlikęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas, tačiau paskutinėje Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo vertinta tai, ar nuteistojo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

9.       Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10.       Vis tik, vienbalsiu keturių Komisijos narių nutarimu nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo atmestas, o nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo skundžiama nutartimi taip pat netenkintas. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atsisakyta tenkinti nustačius, jog nuteistajam trūksta oficialios darbinės patirties, jis pasižymi neigiamu požiūriu į darbą, jo finansinė padėtis bloga, stinga lėšų valdymo įgūdžių.

11.       Su nurodytais skundžiamos nutarties argumentais nuteistojo gynėjas nesutinka ir nurodo, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo pokyčius, susijusius su jo profesine darbine veikla, naujų kvalifikacijų įgijimu, tai, jog nuteistojo įsidarbinimo galimybės įkalinimo įstaigoje nepriklauso išimtinai nuo paties nuteistojo ir gali atsirasti tik įkalinimo įstaigos administracijos iniciatyva. Aukštesnės instancijos teismas iš dalies sutinka su nurodytais skundo argumentais, tačiau to nepakanka išvadai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra ženkliai sumažėjusi, daryti.

12.       Darbinė veikla įkalinimo įstaigose yra svarbi sėkmingos integracijos prielaida, todėl aplinkybės susijusios su nuteistųjų darbine veikla įkalinimo įstaigoje ir požiūris į tai yra itin svarbūs vertinant ar nuteistasis jau yra pasiruošęs būti resocializuotas neizoliuotas nuo visuomenės. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį nedirbo, tik 2020 m. rugsėjo 22 d. prašymu nurodė sutinkantis dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą. Nors ir sutiktina, jog nuteistojo įsidarbinimo galimybės nepriklauso išimtinai tik nuo jo paties pastangų, tačiau pastarasis galėjo pateikti prašymą pataisos įstaigos administracijai dėl darbo suteikimo, tokiu būdu parodydamas iniciatyvą dirbti, tačiau tokio prašymo jis nėra pateikęs, be to, ankščiau yra išreiškęs nesutikimą dirbti tam tikrus darbus įstaigoje, pavyzdžiui tvarkinio, siuvėjo, suvirintojo, kadangi pasak jo, tai žeminančio pobūdžio darbai, taip pat toks darbas nesuteiktų jam jokios darbinės patirties ir nebūtų vertinamas teigiamai išėjus iš laisvės atėmimo vietos. Iki patekimo į įkalinimo įstaigą nuteistasis oficialiai niekur nedirbo, užsiėmė pavieniais darbais statybose ar kitur, iš esmės pragyveno iš lėšų, gautų nusikalstamu būdu ar buvo išlaikomas kitų asmenų, todėl šių aplinkybių kontekste asmens požiūrio į darbą, kaip vienintelį ir legalų pragyvenimo šaltinį pasikeitimas yra itin svarbus vertinant jo galimybes integruotis į visuomenę.

13.       Nors nuo 2022 m. birželio 23 d. Sodros duomenimis nuteistasis verčiasi individualia veikla, taip pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra įgijęs net 6 profesijas, nurodo, jog galės būti įdarbintas jo lygtinio paleidimo atveju, tačiau nuteistojo pasyvumas darbo paieškos aspektu, iš esmės viso bausmės atlikimo laikotarpiu, išrankumas renkantis darbo pobūdį, net ir esant itin sunkiai finansinei padėčiai atlyginant susidariusias skolas, socialinio tyrimo išvadoje nustatytas negebėjimas išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, rodo, jog nuteistasis nėra pasiruošęs resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką laisvėje.

14.       Skunde taip pat nurodoma, jog teismas, atmesdamas nuteistojo skundą nepagrįstai akcentavo ir nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, bei pavojingumą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo pažangos keičiant savo elgesį bei pakartotinio nusikalstamo elgesio įvertinimas būtų neįmanomas neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių nuteistasis pateko į pataisos įstaigą. Taigi, akivaizdu, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis turėjo pakeisti savo požiūrį į konfliktų sprendimo būdus, lėšų pragyvenimui gavimą, bei kitas aplinkybes, iš esmės lėmusias jo nusikalstamą elgesį, tačiau įvertinus byloje esančią socialinio tyrimo išvadą, nurodytų aplinkybių kontekste, spręsti, jog nuteistasis yra padaręs akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo.

15.       Kaip jau minėta, 2022 m. gegužės 31 d. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio nuteistojo vertinimo 2020 m. sausio 23 d. nėra pakitusi. Nors nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 12 kartų yra skatintas, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose tikslinėse intervencinėse programose, tačiau nuteistojo atsainus požiūris į darbą, vis dar egzistuojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip impulsyvumas, agresyvus elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos ir kiti veiksniai, kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis šios veiksnius galės pakeisti būdamas laisvėje ir daugiau nebenusikals.

16.       Nuteistojo gynėjo skunde taip pat cituojama teismų praktika dėl lygtinio asmenų paleidimo iš pataisos įstaigų, tačiau pastebėtina, jog tokių bylų specifika lemia tai, jog teismo sprendimą lemia individualus asmens, prašančio taikyti lygtinį paleidimą įvertinimas, kuris kiekvienu konkrečiu atveju yra skirtingas, todėl priimdamas sprendimą, teismas vadovaujasi kitose bylose priimtais sprendimais tik tiek kiek tai svarbu teisės taikymo aspektu. Be kita ko, aplinkybių, jog Komisijos nutarimu ar skundžiama nutartimi būtų nukrypta nuo įstatymų ar kitaip pažeistos nuteistojo teisės, nenustatyta.

17.       Apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

    Nuteistojo T. J. gynėjo advokato Reno Bradūno skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

    Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

       Teisėja                        Jurgita Mačionytė