Civilinė byla Nr. 2A-174-910/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24663-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.12; 1.3.7.2.4; 3.1.7.6
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitė (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Airarat“ dėl neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria nuspręsta išieškoti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinę žalą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ (toliau – atsakovė, UAB „Airarat“) 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovės įmonės vadovu G. K. yra sudariusi santuoką, jie yra susilaukę dviejų sūnų. Santuokos metu, be kito turto, jie įgijo 100 paprastųjų vardinių įmonės akcijų. Jos sutuoktinis G. K. tapo įmonės direktoriumi, o ieškovė pagal 2005 m. birželio 2 d. darbo sutartį Nr. 25 įdarbinta virėja atsakovei priklausančioje kavinėje „Airarat“ Palangoje. Darbo sutarties sąlygos buvo keičiamos, paskutiniu pakeitimu nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovės darbo vieta nustatyta atsakovei priklausančiame restorane „Plento Grill & Wine“ Vilniuje, Nemenčinės pl. 33.
3. Reikalavimą priteisti neturtinę žalą ieškovė reiškia dėl jos žeminimo kitų darbuotojų ir restorano lankytojų akivaizdoje. Nurodė, kad įmonės vadovas G. K. 2020 m. birželio 25 d. be jokios priežasties darbo vietoje (restorano patalpose), girdint kitiems įmonės darbuotojams (restorano šefui, kitiems darbuotojams) bei restorano lankytojams, išvadino ieškovę žeminančiais, necenzūriniais žodžiais, ją įžeidinėjo, šmeižė, spjaudėsi, virtuvės šefui bandant nuraminti, įmonės vadovas į tai nekreipė dėmesio ir toliau užgauliojo ieškovę visų akivaizdoje. Ieškovė pažymėjo, kad ji konflikto neprovokavo, nepalaikė, nė vienu žodžiu ar veiksmu įmonės vadovo neįžeidė, priešingai, bandė įmonės vadovą nuraminti, prašė liautis, verkė. Ieškovės teigimu, atsakovės vadovo elgesys pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio nuostatas. Nurodė, kad dėl atsakovės vadovo veiksmų, užgaulių, nemalonių, neetiškų, įžeidžiančių bei tikrovės neatitinkančių žodžių ji patyrė didelį pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta kaip žmogus, darbuotoja, bendraturtė, moteris. Po įvykio pablogėjo ieškovės sveikata, jai diagnozuotas vidutinio sunkumo depresinis sutrikimas, skirtas gydymas, be to, 2020 m. liepos 22 d. apie 13.26 val. restorane „Plento Grill & Wine“ įmonės vadovas ją sumušė, dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės įsitikinimu, teisingas ir protingas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti 3 000 Eur dydžio.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovės vertinimu, ieškovė neįrodė visų neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Darbo ginčų komisijai įmonė pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad būtent pati ieškovė pažeidė darbo etiką bei atliko kitus veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti darbo metu. Ieškovė įmonėje dirba virėja, jos darbo vieta ir pobūdis griežtai apibrėžti – virtuvė ir pagalbinės patalpos, be to, esant šalyje COVID-19 pandemijai, maistui ruošti ir klientams aptarnauti keliamos ypatingos sąlygos, tuo tarpu ieškovė atvirai nepaisė administracijos reikalavimų būti darbo vietoje, taip pažeisdama įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles. Atsakovė teigimu, iš vaizdo įrašo matyti kaip ieškovė ateina iš virtuvės į klientų aptarnavimo salę, sukelia viešą skandalą, įžeidinėja direktorių ir pašalinius valgančius asmenis, isteriškai šaukia, naudoja necenzūrinius žodžius, išverčia ant kliento jo užsakyto maisto turinį. Tai žemina įmonės prestižą ir reputaciją. Atsakovės teigimu, ieškovės ieškinyje išdėstyti teiginiai yra jos pačios atliktų neadekvačių veiksmų padarinys, o ne įmonės neteisėtų veiksmų rezultatas. Ieškovės ir įmonės direktoriaus konfliktas kilo išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pabrėžė, kad įmonės direktorius privalėjo reaguoti, jog įmonės darbuotojai klientų aptarnavimo salėje elgtųsi kaip pridera, ieškovė buvo nuraminta tik virtuvės vadovo pastangomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažino, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 dalis, kuria nurodyta ieškovei iš atsakovės išieškoti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netenka galios; priteisė valstybės naudai iš atsakovės 90 Eur žyminį mokestį ir 7 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė darbo sutarties pagrindu nuo 2005 m. birželio 3 d. dirba įmonėje virėja. Nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovė dirba restorane, esančiame Vilniuje, Nemenčinės pl. 33. Ieškovė 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu, komisija sprendimu prašymą patenkinto iš dalies, nurodydama išieškoti ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
8. Teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktą 2020 m. birželio 25 d. įvykio garso įrašą, aplinkybę, kad atsakovė neginčija, jog garso įraše užfiksuotas ieškovės ir atsakovės vadovo konfliktas kilo restorano, kuriame ieškovė dirbo, viešose patalpose, stebint kitiems įmonės darbuotojams ir restorano klientams, darė išvadą, kad yra visiškai akivaizdu, jog įmonės vadovas apie 30 min. viešai – girdint restorano lankytojams ir įmonės darbuotojams – necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, juos sistemingai kartodamas, spaudydamasis peržengė tiek padoraus žmogaus, tiek dalykinio įmonės vadovo elgesio ribas, elgėsi kaip nedera elgtis įmonės vadovui, būtent jis pats, o ne ieškovė, menkino įmonės reputaciją, nes, būdamas vadovas ir turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojų gerovę, darbo santykių darnų vystymąsi, psichologiškai pozityvią aplinką darbuotojams, tiek restorano klientų, tiek kitų darbuotojų akivaizdoje, akivaizdžiai siekdamas pažeminti, sumenkinti ieškovę tiek žodžiais (necenzūriniais, įžeidžiančiais), tiek veiksmais (spjaudydamasis), perkeldamas šeimos problemas į darbo vietą, pokalbio dalykiškai nenutraukė, jį vystė, kartodamas įžeidžiančius ieškovę žodžius, taip pats gilino konfliktą, siekdamas sumenkinti ieškovės garbę ir orumą. Dėl atsakovės teiginių, kad pati ieškovė išprovokavo atitinkamą įmonės vadovo elgesį, teismas nurodė, jog įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti dalykinį bendravimą įmonėje, negali leisti sau vartoti necenzūrinių, įžeidžiančių žodžių, privalo susilaikyti nuo neadekvataus elgesio; pastabas, jeigu tokios reikalingos, darbuotojams turi išsakyti laikydamasis dalykinio bendravimo principų, vadovaudamasis DK nuostatomis.
9. Teismas sprendė, kad atsakovės vadovas savo veiksmais, girdint kitiems įmonės darbuotojams, restorano lankytojams, apie 30 min. ieškovę įžeidinėdamas, žemindamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, elgėsi neetiškai, siekė sumenkinti ieškovę ir pažeidė DK 24, 30 straipsnių nuostatas. Tokiu elgesiu atsakovės vadovas sukėlė ieškovei dvasines kančias, pažeminimą, dėl to ieškovei iškilo psichiatro konsultacijų poreikis, be to, tokio pobūdžio atsakovės vadovo elgesys su ieškove ne pirmas, atsakovė neginčijo ieškovės teiginių apie pasikartojantį atsakovės vadovo panašų elgesį darbo vietoje su ieškove. Teismas konstatavo, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, ir sprendė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismo motyvai nėra grindžiami įrodytais faktais, galiojančiomis teisės normomis ir jų aiškinimu. Teismas netinkamai interpretavo nustatytus faktus, nulėmusius šios bylos išnagrinėjimo rezultatą. Teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, be to, teismo priimtas procesinis sprendimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.
10.2. Tiek byloje esantis garso įrašas, tiek teikiami vaizdo įrašai, tiek šalių paaiškinimai ir kiti byloje esantys duomenys neginčijamai įrodo, kad 2020 m. birželio 25 d. šalių konfliktas kilo ne tarp darbdavio ir darbuotojos, bet tarp buvusių sutuoktinių. Konflikto metu išsakyti teiginiai susiję ne su darbo veikla, o su šalių asmeniniais santykiais. Dėl to akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė, manydama, jog pažeidžiamos jos teisės, turėjo į teismą kreiptis su ieškiniu atsakovu nurodydama G. K., o ne darbdavį – UAB „Airarat“. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo šalis siejančius teisinius santykius ir pritaikė netinkamą įstatymą, taigi neatskleidė bylos esmės.
10.3. Teismas visiškai neanalizavo, nemotyvavo ir nepasisakė dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. kodėl būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas priteistas ieškovei. Priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra nepagrįstai didelė.
10.4. Teismas neįvertino aplinkybių, užfiksuotų vaizdo įraše. Pridėtame vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad pati ieškovė atėjo į restorano patalpas (nors ji dirba virėja ir jos darbo vieta yra virtuvė bei pagalbinės patalpos), priėjo prie G. K., inicijavo bei provokavo konfliktą, įžeidinėjo buvusį sutuoktinį, vartojo necenzūrinius žodžius, šaukė, išvertė ant jo užsakyto maisto turinį, vartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Nors ieškovė buvo raminama kitų restorano darbuotojų, tačiau neklausė jų prašymų nusiraminti, stumdė kitus įmonės darbuotojus ir kt. Ieškovė netinkamai elgėsi tiek G. K., tiek kitų asmenų atžvilgiu, t. y. peržengė padoraus žmogaus elgesio ribas. Pirmosios instancijos teismas dėl nežinomų priežasčių visiškai nevertino ieškovės netinkamų veiksmų, neanalizavo vaizdo įrašo turinio, todėl tikėtina, kad šis įrodymas, pateiktas Darbo ginčų komisijai, net nebuvo tiriamas pirmosios instancijos teisme. Išdėstytos aplinkybės įrodo, kad ieškovė, kaip darbuotoja, nesilaikė DK 24 straipsnio 1 dalyje numatytų šalių sąžiningumo, bendradarbiavimo ir nepiktnaudžiauti teise pareigų.
10.5. Visi ieškovės pareiškimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo G. K. atžvilgiu yra nepagrįsti, pateikti siekiant visiškai kitų tikslų, t. y. pakenkti buvusiam sutuoktiniui. Ieškovė provokuoja konfliktus, kelia konfliktines situacijas, inicijuoja įvairius procesus ir pan.
11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
11.1. Ginčo atveju pagrįstai taikomos darbo teisės normos ir pagrįstai atsakove patraukta darbdavė UAB „Airarat“. Žmogaus viešas žeminimas necenzūriniais žodžiais darbo vietoje laikytinas darbo teisės pažeidimu, juolab kai tokius veiksmus atlieka faktinis įmonės vadovas. Kita vertus, be šeimyninių santykių, šiuo konkrečiu atveju buvo ir konkretus teisinis darbo santykis. Iš pateikto garso įrašo akivaizdu, kad atsakovės vadovas, be kita ko, kėlė reikalavimą ieškovei išeiti iš darbo be jai priklausančios tinkamos kompensacijos, tai darė darbo vietoje, dalyvaujant kitiems bendradarbiams. Nors ieškovė ir atsakovės atstovas teisiškai darbo ginčo metu dar buvo sutuoktiniai, jie jau pusę metų gyveno skyrium.
11.2. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai sprendime įvertino tiek šalių turtinę padėtį, tiek kitas aplinkybes, susijusias su neturtinės žalos dydžio nustatymu. Ieškovės silpnumas ir pažeidžiamumas, neturėjimas jokio turto, išskyrus darbo pajamas, kitos šalies gera turtinė padėtis, matoma iš šios įmonės balanso, sudarė pakankamas prielaidas prioritetine tvarka nesaugoti atsakovės. Kita vertus, žmogų, moterį ypač žeminantys žodžiai, tonas, kuriuo jie buvo išsakyti ieškovei atsakovės atstovo bendradarbių apsuptyje, sudaro pagrindą teigti, kad darbdavys ypač negerbia pas jį dirbančių asmenų, pradedant ieškove ir baigiant jos bendradarbiais. Dėl to darbdavio veiksmai, atsižvelgiant į egzistuojančią teismų praktiką, pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti tinkamai ir pagrįstai priteista 3 000 Eur dydžio neturtinė žala.
11.3. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo esant Darbo ginčų komisijos sprendimui, kuriuo jau buvo nustatytas darbo teisių pažeidimas. Teismas tinkamai atskleidė ginčo esmę, tinkamai nustatė teisinį santykį ir įvertino esminius įrodymus, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
11.4. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi ieškovės veiksmai nėra tiesiogiai susiję su ginčo teisiniu santykiu. Be to, atsakovė šioje byloje nėra pateikusi jokio reikalavimo dėl šių veiksmų teisinio vertinimo, todėl nėra pagrindo šių veiksmų vertinti ir dėl jų pasisakyti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme: 1) vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ieškovės ir atsakovės vadovo konfliktas; 2) Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnį dėl ieškovei sukelto fizinio skausmo, 2020 m. liepos 22 d. kilus konfliktui darbo vietoje (restorane „Plento Grill & Wine“ Vilniuje, Nemenčinės pl. 33). Atsakovė nurodė, kad konflikto vaizdo įrašai buvo pateikti ir tirti Darbo ginčų komisijoje, kartu su darbo ginčo bylos medžiaga turėjo būti perduoti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl nežinomų priežasčių vaizdo medžiaga nebuvo tiriama pirmosios instancijos teisme. Prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas jau po to, kai buvo paskelbtas skundžiamas teismo sprendimas.
15. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016 14 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pareiga pateikti įrodymus tenka šaliai, kuri suinteresuota tam tikrų aplinkybių įrodymu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nenurodė priežasčių, sutrukdžiusių jai vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas ieškovės ir atsakovės vadovo konfliktas, pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo specifiką, pripažintina, kad, ieškovei reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžiant jos ir atsakovės vadovo konflikto garso įrašu, šio konflikto vaizdo įrašas padėtų išsamiau ir objektyviau nustatyti ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamo konflikto vaizdo įrašai buvo pateikti ir tirti šalių ginčą nagrinėjant ikiteismine tvarka Darbo ginčų komisijoje, taigi jie ieškovei nėra nauji įrodymai, todėl šių vaizdo įrašų, su kuriais ieškovė yra susipažinusi, priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo. Nenustatyta, kad atsakovė, teikdama vaizdo įrašus su apeliaciniu skundu, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
18. Dėl atsakovės pateikto Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2020 m. spalio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnį dėl ieškovei sukelto fizinio skausmo pažymėtina tai, kad šis nutarimas priimtas jau po to, kai pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 1 d. priėmė ir paskelbė skundžiamą sprendimą. Taigi akivaizdu, kad šio rašytinio įrodymo atsakovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme. Reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą ieškovė, be kita ko, grindė ir aplinkybe, kad po ginčo konflikto, įvykusio 2020 m. birželio 25 d. darbovietėje (restorane „Plento Grill & Wine“ Vilniuje, Nemenčinės pl. 33), atsakovės vadovas tose pačiose darbovietės patalpose 2020 m. liepos 22 d. panaudojo prieš ją fizinį smurtą ir kad dėl šio įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl to pripažintina, kad atsakovės su apeliaciniu skundu teikiamas naujas rašytinis įrodymas gali padėti visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Šio naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes ieškovei, pagal kurios pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, apie šį procesinį sprendimą žinoma, su nutarimo turiniu ji turėjo galimybę susipažinti gavusi šį dokumentą su apeliaciniu skundu ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti savo poziciją dėl šio rašytinio įrodymo reikšmės, sprendžiant šalių ginčą dėl neturtinės žalos, esant darbo santykiams, atlyginimo.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija priima atsakovės su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), kuriuos tirs bei vertins kitų nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos kontekste (CPK 185 straipsnis).
Byloje nustatytos šalių ginčo aplinkybės
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės UAB „Airarat“ vadovas G. K. yra sutuoktiniai bei UAB „Airarat“ akcijų savininkai. Ieškovė pagal 2005 m. birželio 2 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 25 dirbo virėja UAB „Airarat“ kavinėje Palangoje, o pakeitus darbo sutarties sąlygas nuo 2020 m. sausio 1 d. jos darbo vieta nustatyta UAB „Airarat“ priklausančiame restorane „Plento Grill & Wine“ Vilniuje, Nemenčinės pl. 33.
21. Restorano „Plento Grill & Wine“ patalpose 2020 m. birželio 25 d. kilo ieškovės ir atsakovės vadovo konfliktas, kurio metu atsakovės vadovas, girdint dar trims įmonės darbuotojams ir vienam restorano lankytojui, vadino ieškovę įžeidžiančiais, žeminančiais, necenzūriniais žodžiais. Šis konfliktas užfiksuotas ieškovės į bylą pateiktame garso įraše, pridedant šio garso įrašo stenogramą lietuvių kalba, taip pat atsakovės pateiktuose restorano patalpų vaizdo kamerų įrašuose.
22. Ieškovė (darbuotoja) 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydama: nutraukti su atsakove UAB „Airarat“ (darbdave) 2005 m. birželio 2 d. sudarytą darbo sutartį dėl atsakovės (darbdavės) kaltės; išieškoti iš atsakovės 12 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, 6 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, 4 566 Eur turtinę žalą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 3 000 Eur neturtinę žalą.
23. Darbo ginčų komisija 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 ieškovės (darbuotojos) prašymą patenkino iš dalies: išieškojo iš atsakovės (darbdavės) 397,30 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2020 m. gegužės mėnesį skirtumą, 532,67 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2020 m. birželio mėnesį skirtumą, 12,09 Eur delspinigių ir 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; kitos prašymo dalies netenkino.
24. Ieškovė (darbuotoja), nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės (darbdavės) priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
25. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai – iš atsakovės UAB „Airarat“ ieškovės naudai priteisė 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, kad iš ieškovės pateikto į bylą 2020 m. birželio 25 d. įvykio garso įrašo akivaizdu, jog atsakovės vadovas apie 30 minučių viešai (girdint restorano lankytojams ir darbuotojams) necenzūriniais, įžeidžiančiais žodžiais, juos sistemingai kartodamas, spjaudydamasis, peržengė tiek padoraus žmogaus, tiek dalykiško įmonės vadovo elgesio ribas, elgėsi kaip nedera įmonės vadovui; būdamas vadovas ir turėdamas pareigą užtikrinti darbuotojų gerovę, psichologiškai pozityvią aplinką darbuotojams, pokalbio dalykiškai nenutraukė, jį vystė, kartodamas įžeidžiančius ieškovę žodžius, taip gilino konfliktą, siekdamas sumenkinti ieškovės garbę ir orumą. Atsižvelgęs į atsakovės vadovo žodžių ir veiksmų pobūdį, ieškovę žeminančių veiksmų trukmę (apie 30 minučių), teismas konstatavo, kad ieškovė visiškai pagrįstai reikalauja 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl ieškovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalą kvalifikavimo pagal darbo teisės normas
26. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalaujama atlyginti neturtinė žala nesusijusi su darbo veikla, ji kildinama iš ieškovės ir atsakovės vadovo, kaip sutuoktinių, šeimyninio konflikto, todėl pirmosios instancijos teismas šalių ginčą nepagrįstai kvalifikavo pagal darbo teisės normas – tokio pobūdžio ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal civilinės teisės normas.
27. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinka su tokia atsakovės pozicija, remdamasi tuo, kad ieškovė necenzūriniais žodžiais buvo viešai žeminama darbo vietoje, šiuos veiksmus atliko įmonės vadovas, todėl toks pažeidimas kvalifikuotinas darbo teisės pažeidimu.
28. DK 30 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų garbės ir orumo gynimą, 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į bejėgę ir beginklę padėtį.
29. DK 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat neturtinę žalą.
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė ir atsakovės vadovas, būdami sutuoktiniai, dirba vienoje įmonėje – UAB „Airarat“. Nagrinėjamu atveju konfliktas, iš kurio ieškovė kildina patirtą neturtinę žalą, vyko ieškovės darbovietėje (UAB „Airarat“ restorane „Plento Grill & Wine“ Vilniuje, Nemenčinės pl. 33), darbo metu. Nepaisant to, kad ieškovės ir atsakovės vadovo ginčas kilo dėl jų kaip sutuoktinių tarpusavio nesutarimų, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog šis ginčas vyko darbovietėje ir darbo metu, atsakovės UAB „Airarat“ vadovas privalėjo veikti taip, jog darbo aplinkoje būtų užtikrinta ieškovės, kuri yra įmonės darbuotoja, garbės ir orumo apsauga, ji nepatirtų žeminančių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų – tokias pareigas darbdaviui, kurio vardu veikia įmonės vadovas, nustato DK 30 straipsnio 1 dalis.
31. Kai yra nustatyta, kad ieškovės darbdavės – atsakovės UAB „Airarat“ – vadovas, kuris yra darbdavės atstovas pagal įstatymą, pažeidė darbo teisės normų (DK 30 straipsnio) darbdaviui nustatytas pareigas ir ne tik neužtikrino pagarbaus bendravimo darbovietėje darbo metu, bet ir įžeidinėjo bei žemino ieškovę, girdint kitiems įmonės darbuotojams, taip pat restorano lankytojui, atsakovei UAB „Airarat“, kaip ieškovės darbdavei, gali būti taikoma teisinė atsakomybė už ieškovės garbės ir orumo darbo santykiuose pažeidimą, nustačius būtinas sąlygas teisinei atsakomybei pagal darbo teisę taikyti (DK 30 straipsnio 1 dalis, 151 straipsnis).
32. Nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei, kaip ieškovės darbdavei, atsakomybę už ieškovės patirtą neturtinę žalą: 1) neteisėti atsakovės veiksmai, neužtikrinus ieškovės garbės ir orumo apsaugos darbovietėje darbo metu; 2) dėl akivaizdžiai įžeidžiančio atsakovės vadovo elgesio ieškovės patirtos neturtinės žalos faktas; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos neturtinės žalos; 4) atsakovės, kurios pareigas įgyvendina įmonės vadovas, kaltė; 5) pažeidimo metu ieškovę ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žala atsirado darbdavės atstovui pažeidus ieškovės garbę ir orumą kitų įmonės darbuotojų ir restorano lankytojo akivaizdoje.
33. Išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas šalių ginčą netinkamai kvalifikavo pagal darbo teisės normas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos darbo santykiuose
34. Atsakovė apeliaciniu skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį – 3 000 Eur, teigdama, kad tokia neturtinės žalos piniginė kompensacija šiuo konkrečiu atveju yra gerokai per didelė, o pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas.
35. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
36. Neturtinės žalos prigimtis lemia šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neįrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; kt.). Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau ne lemiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui. Teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2015 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015).
37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos tokios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės, kaip darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-416/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams.
39. Nagrinėjamu atveju pažeista neturtinė vertybė – ieškovės garbė ir orumas. Sprendžiant dėl ieškovės prašomos atlyginti neturtinės žalos dydžio, pažymėtina tai, kad byloje nustatyta, jog atsakovės vadovas, girdint kitiems restorano darbuotojams (iš vaizdo įrašo galima spręsti, kad konfliktą girdėjo trys darbuotojai), taip pat restorano lankytojui (vaizdo įraše matyti, kad restorane buvo vienas svečias), kalbėjo su ieškove itin nepagarbiai, vartodamas akivaizdžiai įžeidžiančius, taip pat necenzūrinius žodžius, vis juos pakartodamas, be to, siekdamas sustiprinti panieką, keletą kartų spjaudamas. Toks atsakovės vadovo elgesys vertintinas kaip akivaizdžiai žeminantis ieškovės garbę ir orumą, nereikalaujant papildomo įrodinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, neabejotina, kad atsakovės vadovo tiek verbalinė kalba (vartoti žodžiai), tiek fizinis elgesys (paniekinantis spjaudymasis), be to, girdint bendradarbiams, sukėlė ieškovei pažeminimo jausmą, sutiktina, kad ji jautėsi sumenkinta, įžeista.
40. Vertinant atsakovės, kaip atsakingo už žalą asmens, kaltę, pažymėtina tai, kad atsakovės vadovas turėjo suvokti savo žodžių ir veiksmų įžeidžiantį bei žeminantį pobūdį, taip elgdamasis sąmoningai siekė sumenkinti ir įskaudinti ieškovę, taigi jo kaltė pasireiškė tyčia.
41. Byloje nėra duomenų apie atsakovės įmonės blogą turtinę padėtį, dėl kurios atsakovė neturėtų galimybės sumokėti ieškovės prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimo.
42. Darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. DGKS-4835 ieškovės (darbuotojos) atsakovei (darbdavei) reikšti turtiniai reikalavimai patenkinti iš dalies, išieškant iš atsakovės ieškovės naudai 929,97 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir 12,09 Eur delspinigių. Dėl nepatenkintos turtinių reikalavimų dalies ieškovė į teismą nesikreipė, sutikdama su Darbo ginčų komisijos nurodytu išieškoti iš atsakovės su darbo santykiais susijusių išmokų dydžiu.
43. Grįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį (3 000 Eur), ieškovė nurodė, kad dėl darbovietėje įvykusio konflikto itin pablogėjo jos sveikata, atsirado skausmai krūtinėje, galvos skausmai, nemiga, košmarai, susiję su įvykiu (sapnuoja, kad užeina į restoraną ir ją užpuola darbdavys, o visi darbuotojai ima iš jos juoktis, tyčiotis), be to, ji buvo priversta kreiptis į psichiatrą, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas.
44. Iš ieškovės pateiktos į bylą UAB „Inmedica“ 2020 m. liepos 24 d. pažymos matyti, kad ieškovė iš tiesų 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į šios gydymo įstaigos psichiatrą, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamoje pažymoje nurodyta ir tai, jog ieškovė į šios gydymo įstaigos psichologą kreipėsi dar 2020 m. vasario 11 d., jai buvo taikomas psichologinis konsultavimas, teikiama emocinė parama. Iš 2020 m. spalio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą turinio (apklausto įtariamuoju G. K. ir liudytojų parodymų) galima spręsti, kad ieškovė ir atsakovės vadovas kaip sutuoktiniai negyvena kartu nuo 2020 m. sausio mėnesio. Bylos duomenimis, iki 2020 m. birželio 25 d. darbovietėje kilusio konflikto ieškovės ir atsakovės vadovo santykiai buvo įtempti, 2020 m. birželio 25 d. vykusio ginčo metu ieškovė kalbėjo apie jos ilgą laiką patiriamą skriaudą ir įtampą. Esant tokiems bylos duomenims, nėra pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, kad būtent dėl 2020 m. birželio 25 d. darbovietėje įvykusio konflikto itin pablogėjo jos sveikata ir teko kreiptis į psichiatrą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
45. Analizuojant ginčo konflikto darbovietėje aplinkybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateikto į bylą vaizdo įrašo matyti, jog ieškovė pati susirado atsakovės vadovą, sėdėjusį restorano salėje, ir inicijavo jau kurį laiką besitęsiančių šeimyninių nesutarimų aiškinimąsi, suvokdama, kad šį pokalbį girdės ir kiti restorano darbuotojai, ir restorano svečias, sėdėjęs su atsakovės vadovu. Pažymėtina tai, kad, atsakovės vadovui užgauliai sureagavus į ieškovės norą pradėti pokalbį, ieškovė neišėjo iš restorano patalpų, užduodama papildomus klausimus tęsė konfliktą, nesutiko išeiti iš restorano salės į tarnybines patalpas, prašoma ir vedama bendradarbio.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingam neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis.
47. Nagrinėjamoje byloje kaip ieškovės reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimą didinantys kriterijai vertintina: atsakovės vadovo ieškovės atžvilgiu vartotų žodžių ir neverbalinio elgesio akivaizdžiai žeminantis, įžeidžiantis pobūdis; už žalą atsakingo asmens tyčinė kaltė, šiuo atveju nustatytina pagal atsakovės vadovo, kuris yra atsakovės atstovas pagal įstatymą, kaltės formą; atsakovės vadovo elgesys, nesiimant veiksmų kuo greičiau užbaigti konfliktą (pavyzdžiui, išeinant iš restorano patalpų); ieškovės įžeidinėjimas girdint kitiems restorano darbuotojams ir vienam restorano svečiui.
48. Kaip neturtinės žalos atlyginimą mažinantys kriterijai šiuo konkrečiu atveju vertintina: aplinkybės, kad pati ieškovė inicijavo šeimyninių nesutarimų aiškinimąsi darbovietėje, žinodama, jog pokalbį girdės kiti restorano darbuotojai, be to, restorane esantis svečias, sėdėjęs kartu su atsakovės vadovu restorano salėje; ieškovė, siekdama užfiksuoti atsakovės vadovo, kuris yra jos sutuoktinis, netinkamą elgesį su ja (siekdama padaryti pokalbio garso įrašą), išgirdusi įžeidžiančią reakciją į jos norą aiškintis santykius, neišėjo iš restorano salės, tęsė aiškinimąsi, užduodama klausimus dėl jos atžvilgiu išsakomų įžeidžiančių žodžių, nesitraukė ir nenorėjo užbaigti žeminančio pokalbio net prašoma ir vedama restorano darbuotojo; tai, kad ieškovę žeminantis pokalbis truko apie 30 minučių, yra ir pačios ieškovės nenoro kuo greičiau nutraukti konfliktą pasekmė; neturtinės žalos atlyginimo institutas neatlieka nubaudimo funkcijos.
49. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, vienas iš kriterijų – teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose priteisiami neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą bylą panašios darbo ginčo bylos teismų praktikoje nepavyko rasti. Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).
50. Išanalizavusi šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl ieškovės darbovietėje patirtos neturtinės žalos dydžio, įvertinusi tiek neturtinės žalos atlyginimą šiuo konkrečiu atveju didinančius, tiek mažinančius kriterijus, taip pat teismų praktikoje darbo bylose priteisiamus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad 1 000 Eur dydžio piniginė kompensacija šiuo konkrečiu atveju būtų teisinga ir proporcinga ieškovės neturtinio pobūdžio išgyvenimų, patirtų darbdaviui neužtikrinus jos garbės ir orumo apsaugos, satisfakcija (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
51. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
52. Pirmosios instancijos sprendimą pakeitus, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
53. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
54. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 3 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad ieškovei priteistina 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos piniginė kompensacija, ieškinys patenkintas 33 proc., atitinkamai atmesta 67 proc. ieškinio reikalavimų. Tokiomis proporcijomis šalims paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
55. Kadangi ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinus 33 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
56. Teismo proceso pirmojoje instancijoje metu patirta 7,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus 33 proc., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 2,37 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
57. Apibendrinant, atsakovė į valstybės biudžetą turėtų sumokėti iš viso 32,37 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, suapvalinus atsakovės į valstybės biudžetą mokėtiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki artimiausio sveiko skaičiaus, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 32 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.
58. Ginčo šalys nepateikė įrodymų apie teismo proceso metu patirtas išlaidas už advokatų teisinę pagalbą, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nagrinėjamoje byloje nekyla.
59. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (67 proc.), ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei 45,56 Eur (68 Eur x 67 proc.) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų (CPK 93 straipsnio 1-3 dalys).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ (juridinio asmens kodas 142142797) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. DGKS-4835 darbo byloje Nr. APS-131-14996 dalis, kuria nurodyta ieškovei A. K. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ (juridinio asmens kodas 142142797) išieškoti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, netenka galios.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Airarat“ (juridinio asmens kodas 142142797) valstybės naudai 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660“. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.“
Priteisti iš ieškovės A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Airarat“ (juridinio asmens kodas 142142797) 45,56 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 56 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė