Civilinė byla Nr. e2A-2636-864/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14260-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2.;
2.6.18.3.; 3.3.1.1; 3.3.1.18.1;
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conlista“ dėl atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, skolos, netesybų ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) „Supplementum“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Conlista“ (toliau ir atsakovė), prašydama:
1.1. pripažinti atsakovės atliktus įskaitymus sumų pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 5078,87 Eur sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277 4976,69 Eur sumai niekiniais ir negaliojančiais;
1.2. priteisti iš atsakovės 10 055,56 Eur pagrindinės skolos ir 431,03 Eur delspinigių;
1.3. priteisti iš atsakovės 2331,74 Eur žalos atlyginimą;
1.4. priteisti iš 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad atsakovė su Anykščių rajono savivaldybės administracija 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarė pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste sutartį Nr. 1-SU-617, kurios dalies darbų atlikimų buvo pasitelkta ieškovė. Atitinkamai tarp ieškovės ir atsakovės 2018 m. vasario 26 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2018/02/26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 31 pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo kartu su konteineriais (174 vnt.) Anykščių mieste rangos darbus ir perduoti darbų rezultatą užsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis. Taip pat atsakovė 2018 m. sausio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A14-14 su Molėtų rajono savivaldybės administracija, pagal kurią įsipareigojo Molėtų rajono savivaldybei nuosavybės teise perduoti pagamintus konteinerius ir sumontuoti juos nurodytose vietose. Šiam tikslui atsakovė taip pat pasitelkė ieškovę ir 2018 m. vasario 26 d. sudarė su ja rangos sutartį Nr. 2018/02/26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 20 požeminių konteinerių aikštelių įrengimo kartu Molėtų mieste rangos darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei sutartyje nustatytomis sąlygomis.
3. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 23 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo bei pareiškimą apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kadangi atsakovė vienašališkai įskaitė reikalavimą pagal ieškovei 2019 m. lapkričio 18 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON245, išrašytą 5078,87 Eur sumai ir atliktų darbų aktą dėl sugadinto asfalto dangos atstatymo darbų, kurie galimai buvo atlikti šalinant Molėtų rajono savivaldybės administracijos rašte dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo nurodytus defektus. Teigė, kad 2020 m. sausio 23 d. atsakovė taip pat nurodė ieškovei, kad atlieka vienarūšių reikalavimų įskaitymą 4976,69 Eur sumai, kadangi ieškovė laiku neatliko darbų Anykščių mieste.
4. Ieškovė pareiškė su atsakovės atliktais įskaitymais nesutinkanti, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atlygino neginčijamą skolos dalį (2149,01 Eur), ieškovė prašo pripažinti atliktus įskaitymus negaliojančiais bei priteisti iš atsakovės 10 055,56 Eur dydžio įsiskolinimą bei netesybas. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo pagrįstos reikalavimo teisės atlikti įskaitymus, kadangi norint atlikti vienašalį įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų. Šiuo atveju ieškovė pagal rangos sutartis atsakovės atžvilgiu įvykdė savo pareigas ir turi teisę į atlyginimą už atliktus darbus. Pažymėjo, kad atsakovei buvo perduoti atliktų darbų rezultatai, pretenzijų dėl nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir/ar atliktų darbų trūkumų atsakovė nepareiškė. Teigė kad atsakovė nepateikė jokių nuostolius pagrindžiančių įrodymų, be to, nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtas išlaidas dėl sugadinto asfalto dangos atstatymo darbų.
5. Ieškovės teigimu, jai tinkamai atlikus darbus ir perdavus juos atsakovei, vadovaujantis sutarties 3.2. punktu, atsakovė už atliktus ir perduotus darbus privalėjo atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo ieškovės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų pateikimo dienos. Pažymėjo, kad bendra išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų suma yra 10 055,56 Eur, tačiau vadovaujantis sutarties 11.3 punktu, atsakovei delsiant atsiskaityti, ieškovė įgijo teisę reikalauti sutartyje numatytų 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos sumos, todėl ieškovė prašo priteisti 431,03 Eur dydžio delspinigius, kuriuos sudaro: 1) 292,80 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. kovo 1 d., skaičiuota nuo 12 204,57 Eur skolos sumos; 2) 120,60 Eur suma už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. skaičiuota nuo 10 055,56 Eur skolos sumos.
6. Nurodė, kad atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė negalėjo laiku įvykdyti įsipareigojimų pasitelktiems paslaugų tiekėjams, o tiksliau UAB „Molida“, kuri suteikė transporto nuomos bei krovinio vežimo paslaugas ieškovei įgyvendinant rangos sutartis. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5921-1040/2019, UAB „Molida“ naudai iš UAB „Supplementum“ priteisė 8132,24 skolą, 2291,74 Eur dydžio delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidas, 8 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 2331,74 Eur (2291,74 Eur delspinigiai + 40 Eur bauda) žalos atlyginimą.
7. Atsakovė UAB „Conlista“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti bei prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Anykščių sutarties bendra darbų kaina yra 68 425,50 Eur su PVM, o Molėtų sutarties – 54 510,50 Eur su PVM, todėl bendra abiejų sutarčių kaina – 122 936 Eur su PVM. Paaiškino, kad pagal Anykščių susitarimą ieškovė privalėjo atlikti darbus iki 2018 m. gegužės 14 d., o pagal Molėtų sutartį – iki 2018 m. rugsėjo 3 d.; teigė, jog Anykščiuose ieškovė darbus baigė 2019 m. birželio 3 d., t. y. praleidus galutinį darbų atlikimo terminą 385 dienas, o pagal Molėtų sutartį – 2019 m. vasario 25 d., t. y. praleidus galutinį darbų atlikimo terminą 175 dienas. Nurodė, kad pagal Anykščių sutartį ieškovė išrašė keturias PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma 68 425,50 Eur su PVM, o pagal Molėtų sutartį ieškovė išrašė penkias PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma 54 510,50 Eur su PVM, savo ruožtu atsakovė visas sąskaitas apmokėjo pilna apimtimi ir nustatytais terminais. Pažymėjo, kad po darbų atlikimo ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. dar papildomai išrašė dvi PVM sąskaitas-faktūras: 1) PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000149 9075 Eur su PVM sumai (pagal Anykščių sutartį); 2) PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000150 22 100,65 Eur su PVM sumai (pagal Molėtų sutartį), šias sąskaitas atsakovė priėmė – 2019 m. rugsėjo 25 d.; Paaiškino, kad sąskaitos buvo išrašytos už betoninių-monolitinių atraminių sienučių statybos darbus komunalinių atliekų konteinerių aikštelėje Nr. 11, esančioje (duomenys neskelbtini), ir betoninių-monolitinių atraminių sienučių statybos darbus komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse Nr. 1, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Molėtuose. Pažymėjo, kad šie darbai jau buvo atlikti ir perduoti anksčiau, atitinkamai 2019 m. birželio 3 d. Anykščiuose bei 2019 m. vasario 25 d. Molėtuose. Atsakovės teigimu, šalių sudarytų sutarčių 2.5. punktas numatė, kad esant papildomų darbų, kurių rangovas nenumatė sudarant sutartį, poreikiui, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti, šiuos darbus rangovas atlieka savo sąskaita. Be to, sutarčių 2.6. punktai numatė, kad į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą.
8. Anot atsakovės, nepaisant minėtų sutarčių nuostatų, ji geranoriškai sutiko priimti ieškovės 2019 m. rugsėjo 13 d. išrašytas sąskaitas ir jas apmokėti su sąlyga, kad iš jų bus išskaitytos visos atsakovės patirtos išlaidos/nuostoliai, susiję su ieškovės vėlavimu atlikti darbus. Teigė, kad atsakovė taip pasielgė todėl, kad šalis tuo metu siejo tarpusavio pasitikėjimo santykiai, šalys buvo partnerės, o ieškovė nuolatos skundėsi, kad sutarčių vykdymas jai ne tik neatnešė pelno, bet ir tapo nuostolingas. Akcentavo, kad nors ieškovė laiko, kad 12 204,57 Eur įsiskolinimas atsirado jau 2019 m. liepos mėnesį, tačiau ieškovės pateiktos sąskaitos, išskyrus 2019 m. rugsėjo 13 d., buvo apmokėtos tinkamai ir pilna apimtimi, todėl ieškinyje minimas įsiskolinimas galėjo atsirasti ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 25 d.
9. Paaiškino, kad 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovė iš perkančiosios organizacijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. B22-1316 „Dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo“, kuriame buvo nurodyti ieškovės atliktų darbų defektai bei buvo pareikalauta pašalinti šiuos statybos darbų defektus ir apie jų ištaisymą informuoti Molėtų rajono savivaldybės administraciją. Savo ruožtu atsakovė kreipėsi į ieškovę reikalaudama ištaisyti Molėtų rajono savivaldybės administracijos nurodytus defektus iki 2019 m. spalio 8 d., o ieškovei neištaisius darbų defektų, juos pašalins atsakovė ir pareikalaus atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Pasak atsakovės, ieškovė nesureagavo į prašymą ir defektų neištaisė, todėl atsakovė 2019 m. spalio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 19MK-19 su UAB „Melingos“ keliai, kuri ištaisė dalį ieškovės atliktų darbų defektų, o atsakovė minėtai įmonei sumokėjo 4063,10 Eur, be to, atsakovė patyrė ir kitų papildomų sąnaudų, todėl 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245, išrašytą 5078,87 Eur su PVM sumai ir savo ruožtu išskaičiavo ją iš ieškovei mokėtinos sumos pagal ieškovės 2019 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitas-faktūras.
10. Papildomai nurodė, kad ieškovei Anykščiuose neatlikus darbų nustatytais terminais, atsakovė negalėjo perduoti šių darbų perkančiajai organizacijai, t. y. Anykščių rajono savivaldybės administracijai. Dėl šios priežasties atsakovė privalomai turėjo tris kartus pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, sudarytą su AAS ,,BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“, o tai atsakovei už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2019 m. gegužės 31 d. kainavo 1218,50 Eur, taip pat laidavimo draudimui gauti atsakovė į draudimo bendrovės sąskaitą privalėjo įmokėti 20 000 Eur depozitą. Be to, laidavimo draudimui pratęsti draudimo bendrovė paprašė laiduotojo, t. y. asmens, kuris laiduotų už atsakovę, todėl atsakovė sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB ,,Rolval“, kuri už 1897,85 Eur atlygį surado atsakovei laiduotoją. Rašte atsakovė ieškovei taip pat nurodė, kad 2019 m. gruodžio 16 d. atsakovė gavo perkančiosios organizacijos raštą Nr. 8-SD-28 ,,Dėl raginimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo“, kuriame buvo nurodyta, jog dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovei buvo paskaičiuoti 1860,34 Eur delspinigiai bei 2019 m. gruodžio 17 d. pateikta sąskaita-faktūra Nr. ADM5233 nurodytos sumos apmokėjimui. Atsižvelgdama į tai, atsakovė 2020 m. sausio 23 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl patirtų nuostolių atlyginimo ir pareiškimą apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą 4976,69 Eur sumai, kurią išskaitė iš ieškovei likusios mokėtinos sumos. Pažymėjo, kad atsakovei atlikus įskaitymus, nesumokėtos sumos likutis pagal abi ieškovės išrašytas 2019 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitas-faktūras buvo 2149,01 Eur, kurį atsakovė sumokėjo 2020 m. kovo 3 d., todėl atsakovė laiko, kad yra pilna apimtimi atsiskaičiusi su ieškove.
11. Pasisakydama dėl 5078,87 Eur įskaitymo teisėtumo, atsakovė pažymėjo, kad Molėtų sutarties nuostatos numatė, kad ieškovė buvo prisiėmusi pareigą neatlygintai savo lėšomis pašalinti nustatytus statybos rangos defektus garantiniu terminu, be to, tokią pareigą ieškovei numato ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.664 straipsnis, 6.697 straipsnio 3 dalis, 6.698 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Atsakovė taip pat kritiškai vertina ieškinyje dėstomus teiginius, jog ieškovė nepatvirtino atsakovės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. CON245, jos nepriėmė ir neįtraukė į apskaitą, kadangi atsakovė minėtą sąskaitą pateikė dar 2019 m lapkričio 18 d.; anot atsakovės, jos buhalterė nusiuntė ieškovei 2020 m. sausio 30 d. skolų suderinimo aktą, o ieškovės buhalterė tą pačią dieną nurodė, kad skolų suderinimas skiriasi 4976,69 Eur suma, tuo tarpu dėl atsakovės pateiktos sąskaitos Nr. CON245 (5078,87 Eur sumai) ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, kas patvirtina, kad ieškovė buvo priėmusi šią sąskaitą ir įtraukusi ją į apskaitą.
12. Pasisakydama dėl 4976,69 Eur įskaitymo teisėtumo, atsakovė nurodė, kad tai, jog atsakovė nepateikė patirtus nuostolius pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindas pripažinti įskaitymą negaliojančiu, kadangi tokius įrodymus atsakovė gali pateikti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, o ieškovė nepaneigė fakto, kad šiuo atveju egzistavo visos įskaitymo sąlygos. Pažymėjo, kad atsakovės patirtų 4976,69 Eur nuostolių atžvilgiu egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: ieškovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ieškovė darbus pateikė pavėluotai, o tarp šalių nebuvo susitarimo dėl Anykščių sutartyje numatytų galutinio darbų atlikimo terminų pratęsimo, be to darbų vėlavimą pripažino ir pati ieškovė, atsakovės patirti nuostoliai (4976,69 Eur) susidarė dėl ieškovės pavėluoto darbų pateikimo, tarp minėtų atsakovės nuostolių ir ieškovės neteisėtų veiksmų egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.
13. Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti delspinigius, kadangi ieškovė nepagrindė, jog įsiskolinimas susidarė 2019 m. liepos mėnesį: paskutinė ieškovės išrašyta sąskaita – 2019 m. rugsėjo 13 d., o jos apmokėjimo terminas baigėsi 2019 m. spalio 25 d., tačiau iki sueinant terminui atsakovė jau buvo pareiškusi ieškovei reikalavimus dėl defektų šalinimo, todėl atsakovė galėjo sulaikyti mokėtinas sumas. Dėl ieškovės prašomų priteisti 2331,74 Eur nuostolių atsakovė pažymėjo, kad preliminarus sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 16 d., tuo tarpu pati ieškovė teigė, kad atsakovės įsiskolinimas ieškovei susidarė vėliau, t. y. 2019 m. liepos mėnesį. Atsakovės manymu, ieškovei nebuvo padaryta žalos, kadangi preliminariu sprendimu iš ieškovės priteisti delspinigiai, kuriuos ieškovė ir laiko žala, buvo skaičiuojami už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio, o tai yra laikotarpis, kai atsakovės tariama skola ieškovei net nebuvo atsiradusi.
14. Ieškovė dublike iš esmės palaikė savo ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Dėl įsipareigojimų vykdymo Anykščių mieste pažymėjo, kad rangos sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti darbus iki 2018 m. gegužės 14 d., tačiau darbai negalėjo būti pradėti vykdyti dėl to, kad atsakovė neturėjo statybą leidžiančių dokumentų, todėl darbų atlikimo termino praleidimą ir su tuo susijusias atsakovės išlaidas sąlygojo pačios atsakovės veiksmai. Pabrėžė, kad šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės J. P. 2018 m. gruodžio 31 d. pažyma „Dėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų Anykščių miesto istorinės dalies (17071), Anykščių senojo miesto vietos (17147) teritorijų, Anykščių r. sav., Anykščių m., rezultatų“. Dėl darbų Molėtų mieste, ieškovė nurodė, kad atsakovė turėtų tiksliai įvardinti, dėl kokių priežasčių atsirado asfaltbetonio išdaužos, nes darbai aikštelėse Nr. 1, 4 ir 13 buvo atlikti ženkliai anksčiau nei įvardijami defektai atsirado, be to, ieškovei perdavus darbų rezultatus atsakovei, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų trūkumų ar defektų nebuvo pateikta, visi darbai buvo atlikti vadovaujantis atsakovės pateiktu techniniu projektu.
15. Dėl reikalavimo atlyginti 2331,74 Eur nuostolius ieškovė papildomai paaiškino, kad požeminių konteinerių aikštelių kartu su konteineriais Molėtų mieste įrengimui, kaip konteinerių tiekėja dalyvavo UAB „Balticora“, su kuria atsakovė laiku neatsiskaitė. Dėl šios priežasties nurodyta įmonė kreipėsi su pretenzija į Aplinkos projektų valdymo agentūrą dėl mokėjimų perkančiajai organizacijai, t. y. Molėtų rajono savivaldybei, stabdymo ir vykdymo tiesiogiai UAB „Balticora“. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, įgyvendindama sutartį, turėjo atlikti paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus ir tik juos atlikus galėjo darbų rezultatą perduoti atsakovei, tokiu atveju ginčas, kilęs tarp atsakovės ir UAB „Balticora“, sąlygojo ieškovės negalėjimą laiku atsiskaityti su UAB „Molida“.
16. Atsakovė triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją. Reaguodama į dubliko argumentus dėl statybą leidžiančio dokumento neturėjimo, atsakovė nurodė, kad pusiau požeminių konteinerių aikštelės, kaip statiniai, priskiriami prie kitos paskirties inžinerinių objektų, kuriems statybą leidžiantys dokumentai nėra reikalingi. Paaiškino, kad archeologinių tyrimų atlikimas buvo reikalingas tik 6 aikštelėse, kai tuo tarpu likusiose 25 aikštelėse nebuvo jokių kliūčių vykdyti konteinerių aikštelių įrengimo ir konteinerių montavimo darbus, tačiau nepaisant to, pastarųjų aikštelių įrengimas vis tiek atliktas pavėluotai. Atsakovė pabrėžė, kad Anykščių sutarties 5.3.8. punktas numatė, jog rangovė darbų atlikimui privalo gauti leidimus arba sutikimus atlikti darbus apsauginėse zonose ir kitose vietose, taigi šiuo atveju ir leidimą vykdyti archeologinius tyrimus, neatsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju archeologinius tyrimus užsakė ir juos apmokėjo atsakovė savo lėšomis.
17. Teigė, kad asfaltbetonio dangos išdaužos aikštelėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susiformavo dėl nekokybiško nesavalaikio darbų vykdymo, kadangi ieškovės darbuotojai, pradėdami darbus, iškasė duobę, į kurią turėjo būti įleidžiami pusiau požeminiai konteineriai ir kuriam laikui visiškai paliko statybvietę, tačiau atėjus šiltajam metų sezonui ir prasidėjus liūtims, asfaltbetonio kelio danga pradėjo slinkti į iškastą duobę, todėl atsirado išdaužos ir kiti dangos defektai. Anot atsakovės, ji ir perkančiosios organizacijos įgalioti atstovai ne kartą ragino ieškovę greičiau įrengti konteinerių aikšteles ir sumontuoti konteinerius būtent dėl to, kad nebūtų sugadintas šalia esantis asfaltas ir pašalinta pavojų kelianti duobė, tačiau ieškovė į prašymus nereagavo.
18. Dėl dublike išdėstytų teiginių, jog ieškovė, įgyvendindama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Molėtų mieste, turėjo atlikti paruošiamuosius ir baigiamuosius darbus ir tik juos atlikus galėjo darbų rezultatą perduoti atsakovei, tuo tarpu vykęs ginčas tarp atsakovės ir UAB „Balticora“ darė tiesioginę įtaką ieškovės galimybėms atsiskaityti su UAB „Molida“, kurios paslaugomis naudotasi atliekant paruošiamuosius darbus, atsakovė savo ruožtu pažymėjo, kad ieškovė bando pateikti tam tikras iš konteksto išimtas ir su byla nesusijusiais faktines aplinkybes, jų niekaip neargumentuojant, nepagrindžiant jokiais įrodymais. Atsakovė mano, kad ji turėjo teisę atskaičiuoti patirtus nuostolius iš ieškovei mokėtinų sumų, kaip ir turėjo teisę sulaikyti ieškovei mokėtinas sumas, tuo tarpu ieškovės skola UAB „Molida“ atsirado gerokai anksčiau, negu atsakovės prievolė sumokėti ieškovei.
19. Teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovai iš esmės palaikė savo reikalavimus, argumentus bei atsikirtimus. Posėdžio metu taip buvo apklaustas liudytojas R. P., kuris dirba Molėtų rajono savivaldybės statybos ir žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotoju bei paaiškino, kad vykdant darbus buvo laikotarpis, kuomet darbų vykdymas buvo sustojęs mėnesiui. Nurodė, kad kiekvienas rangovas pasirenka savo metodus, konteinerių vieta buvo numatyta šalia asfalto, tačiau ten buvo atraminė siena, kurios atraminė plokštė palenda po asfalto danga. Teigė, kad Molėtų savivaldybė kreipėsi dėl dangos atstatymo, rangovas turėjo atstatyti pažeistas dangas. Papildomas mokėjimas už atstatymo darbus nebuvo numatytas, konkurso sąlygose buvo aišku, kad darbai yra šalia asfalto ir atraminė siena buvo nubraižyta. Darbų atlikimo terminų nebuvo laikomasi, be to, liudytojas nurodė nežinąs, kas buvo subrangovai. Paaiškino, kad asfalto pažeidimas buvo dviejose vietose, tai buvo Melioratorių g., prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad įrengiant konteinerius buvo laikomasi atstumo, numatyto projekte. Paaiškino, kad iškasus duobes bei įdėjus konteinerius, aikštelės buvo tinkamai sutvarkytos, tačiau pretenzijos buvo, kad liko neatstatytas išardytas asfaltas. Pažymėjo, kad darbai iš esmės atlikti buvo pagal reikalavimus, tačiau nesilaikyta darbų atlikimo terminų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
20. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 2876,11 Eur skolą, 206,46 Eur delspinigių, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio palūkanas už priteistą 3 122,57 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 435,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė atsakovės naudai iš ieškovės 2242 Eur bylinėjimosi išlaidų.
21. Teismas, spręsdamas dėl 5078,87 Eur sumos įskaitymo už darbus, atliktus Molėtų mieste, nustatė, kad ieškovei nereaguojant į atsakovės 2019 m. spalio 1 d. rašte išdėstytą reikalavimą dėl darbų defektų šalinimo ir nepašalinus defektų, atsakovė kreipėsi į UAB „Melingos“ keliai, kuri pašalino nurodytus defektus, o UAB „Melingos“ keliai savo ruožtu išrašė atsakovei sąskaitą už darbų atlikimą 4063,10 Eur sumai, atsakovė dėl susitarimo su nurodyta bendrove derinimo patyrė papildomų išlaidų, todėl galiausiai 2019 m. lapkričio 18 d. išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 dėl defektų šalinimo 5078,87 Eur (su PVM) sumai. Teismas taip pat nustatė, kad byloje pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos raštas į atsakovės atstovo 2020 m. birželio 1 d. prašymą, kuriame nurodoma, kad ieškovė yra įrašiusi PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON245 į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus. Teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. siuntė ieškovei ir ieškovės vadovui D. V. elektroninius laiškus su pridėta sąskaita Nr. CON245. Teismas vertino, kad minėti įrodymai patvirtina, jog ieškovė gavo atsakovės išrašytą sąskaitą Nr. CON245, taip pat duomenis apie nurodytą sąskaitą pateikė mokesčių administratoriui. Teismas pažymėjo, kad siekdama pagrįsti PVM sąskaitos-faktūros 5078,87 Eur sumą, atsakovė nurodė, kad už defektų šalinimo Molėtuose darbus sumokėta suma siekia 4063,10 Eur bei nurodė, kad likusią sumą sudaro atsakovės patirti kaštai, susiję su trečiojo asmens paieška, sutarčių rengimu/pasirašymu/derybomis, lokalinių sąmatų skaičiavimu ir kitomis aplinkybėmis. Teismas akcentavo, kad jokių įrodymų dėl šių kaštų pagrįstumo atsakovė nepateikė bei nenurodė, kokias papildomas laiko ar žmogiškųjų išteklių sąnaudas patyrė. Dėl šios priežasties teismas pripažino, kad atsakovė 5078,87 Eur sumos įskaitymą pagrindė tik iš dalies, t. y. dėl 4063,10 Eur sumos, todėl sprendė, kad atsakovė pagrįstai įskaitė 4063,10 Eur iš 5078,87 Eur, o likusi 1015,77 Eur suma įskaityta nepagrįstai.
22. Spręsdamas dėl 4976,69 Eur sumos įskaitymo už darbus, atliktus Anykščių mieste, teismas nustatė, kad byloje esantys atliktų statybos darbų aktai patvirtina, jog darbai buvo perduoti dalimis: 2018 m. rugpjūčio 10 d.; 2018 m. spalio 1 d.; 2018 m. gruodžio 21 d.; 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d., taigi darbai perduoti praėjus daugiau metams po numatyto rangos darbų termino pabaigos, kuris pagal sutartį buvo 2018 m. gegužės 14 d.; teismas pažymėjo, kad ieškovė darbų vėlavimą Anykščių mieste siekė pateisinti tuo, jog atsakovė neturėjo statybą leidžiančio dokumento ir toje vietoje buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės J. P. 2018 m. gruodžio 31 d. pažymoje nenurodyta, kad atsakovė neturėjo statybą leidžiančių dokumentų. Teismas pažymėjo, kad pažymoje nurodoma, jog planuojamų darbų zona patenka į saugomas Anykščių miesto istorinės dalies bei senojo miesto vietos teritorijas, todėl darbus vykdanti UAB „Conlista“ užsakė atlikti archeologinius tyrimus. Pažymos turinys atskleidė, kad 2018 m. gruodžio 28-31 d. atlikus tyrimus nustatyta, jog į teritorijas patenka šešių planuojamų aikštelių plotas. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad rangos sutartimi dėl darbų Anykščių mieste ieškovė įsipareigojo atlikti 31 pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo kartu su konteineriais (174 vnt.). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas pripažino kaip nepagrįstą ieškovės poziciją, jog ji negalėjo laiku atlikti visų darbų dėl vykdomo tyrimo ir sprendė, kad ne archeologiniai tyrimai nulėmė, jog laiku nebuvo vykdomi darbai įrenginėjant aikšteles Anykščių mieste, tuo tarpu ieškovė nepagrindė kitų priežasčių, lėmusių savalaikį darbų neatlikimą.
23. Vertindamas atsakovės nuostolius dėl vėlavusio darbų Anykščių mieste atlikimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl ieškovės veiksmų atsakovė turėjo pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, kas sąlygojo 1218,50 Eur išlaidų susidarymą. Teismas atkreipė dėmesį, kad šių išlaidų neginčijo ir ieškovė. Sprendime pažymima, kad atsakovė, be kita ko, įrodinėja ir 1897,85 Eur išlaidas dėl tarpininkavimo paslaugų, kurias teikė UAB ,,Rolval“, susidarymą. Pažymėjo, kad byloje pateikta 2018 m. balandžio 19 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 20180419/T02, pagal kurią atsakovė iš UAB „Rolval“ įsigijo tarpininkavimo paslaugas surandant atsakovei asmenį, laidavusį draudimo bendrovei už atsakovę. Byloje nustatyta, kad laiduotoja šiuo atveju buvo UAB „Verkių būstas“. Už suteiktas tarpininkavimo paslaugas atsakovė sumokėjo UAB „Rolval“ 1897,85 Eur sumą. Teismas pažymėjo, kad nei nurodytų paslaugų būtinumo, nei sumos ieškovė neginčijo, o atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje šalys yra juridiniai asmenys ir jiems galioja dispozityvumo principas, atsakovė, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, galėjo pasitelkti trečiąjį asmenį ieškant laiduotojo, todėl minėtas 1897,85 Eur išlaidas teismas pripažino pagrįstomis.
24. Teismas nustatė, kad dar vieną atsakovės patirtų nuostolių dalį sudaro 1860,34 Eur netesybų suma, kurią atsakovė sumokėjo perkančiajai organizacijai (darbų užsakovei). Byloje pateiktas Anykščių rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir projektų valdymo skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad Anykščių rajono savivaldybės administracija, 2019 m. lapkričio 29 d. gavusi tiekėjo UAB „Conlista“ raštą „Dėl raginimo dėl įsiskolinimo apmokėjimo“ perskaičiavo delspinigius pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. sutartį Nr. 1-SU-617 dėl pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste. Rašte nurodoma, kad pagal sutartį apskaičiuoti delspinigiai sudaro 1860,34 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovė, įrodinėdama 1860,34 Eur nuostolius, nepateikė duomenų, kad šiuos nuostolius realiai patyrė (apmokėjo ar kitokiu būdu įvykdė perkančiajai organizacijai). Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ši nuostolių dalis realiai pagrįsta ir buvo pagrindas nurodytą sumą įskaityti, todėl 4976,69 Eur įskaitymo dalyje atsakovė pagrįstai įskaitė 3116,35 Eur, o likusi 1860,34 Eur suma įskaityta nepagrįstai.
25. Apibendrindamas sprendimo dalį dėl įskaitymų (ne)pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 dėl 1015,77 Eur sumos ir pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277 dėl 1860,34 Eur sumos, įskaitymai atlikti nepagrįstai, todėl šios sumos (2876,11 Eur) priteistinos ieškovės naudai iš atsakovės.
26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės reikalavimo priteisti 431,03 Eur delspinigius pagrįstumą, nustatė, kad ieškovės prašomus priteisti delspinigius sudaro: 292,80 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. kovo 1 d., skaičiuojant nuo 12 204,57 Eur skolos sumos bei 120,60 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. skaičiuojant nuo 10 055,56 Eur skolos sumos. Teismas taip pat nustatė, kad abiejų rangos sutarčių 11.3. punktai numatė, jog užsakovui delsiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus rangovas įgyja teisę reikalauti 0,02 proc. dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos sumos. Nurodė, kad pagal byloje esančią ieškovės išrašytą 2019 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija SPP Nr. 0000150, atsakovė iki 2020 m. kovo 1 d. nebuvo apmokėjusi 12 204,57 Eur sumos, atitinkamai nuo šios sumos apskaičiuoti 292,80 Eur delspinigiai. Atsakovei 2020 m. kovo 2 d. sumokėjus ieškovei 2149,01 Eur sumą, likusi neapmokėta suma sudarė 10 055,56 Eur ir nuo šios sumos apskaičiuoti delspinigiai – 120,60 Eur. Teismas pažymėjo, kad ginčo įskaitymus atliko pagal 2019 m. lapkričio 18 d. sąskaitą bei 2020 m. sausio 23 d. pateiktu raštu. Teismas nurodė, kad pagal šiuos duomenis delspinigiai, skaičiuotini už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d. nuo visos 12 204,57 Eur skolos sumos ir sudaro 85,40 Eur (2,44 Eur už dieną x 35 dienos). Atsakovei 2019 m. lapkričio 18 d. įskaičius sumą, kurią teismas pripažino pagrįsta 4063,10 Eur dalyje, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. likusi ieškovei neapmokėta suma sudarė 8141,47 Eur, ši suma nebuvo apmokėta iki 2020 m. sausio 23 d., t. y. įskaitymo atlikimo. Teismas nurodė, kad už šį laikotarpį ieškovei priteistini 156,48 Eur delspinigiai (1,63 Eur už dieną x 96 dienos). Atsakovei 2020 m. sausio 23 d. atlikus įskaitymą, kurios 3116,35 Eur sumą teismas pripažino kaip įskaitytą pagrįstai, skolos suma sumažėjo iki 5025,12 Eur sumos, ši suma nebuvo apmokėta iki 2020 m. kovo 1 d. (2020 m. kovo 2 d. sumokėta 2149,01 Eur suma), todėl už nurodytą laikotarpį priteistini 38 Eur delspinigiai (1 Eur per dieną x 38 dienos). Nuo 2020 m. kovo 2 d. atsakovės skola ieškovei sudarė 2876,11 Eur ir už laikotarpį iki 2020 m. balandžio 30 d. delspinigių suma sudarė 34,80 Eur sumą (0,58 Eur per dieną x 60 dienų). Teismas nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti už 229 dienas, tačiau pagal ieškinyje pateiktus skaičiavimus, ieškovė delspinigius skaičiavo už 180 dienų, todėl teismas, priteisdamas delspinigius, taip pat skaičiavo už 180 dienų, todėl ieškovei priteisė šias sumas: už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 18 d. iki 2020 m. sausio 22 d. – 133,66 Eur (už 82 dienas), nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. kovo 1 d. – 38 Eur (už 38 dienas), nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. – 34,80 Eur (už 60 dienų), todėl iš viso teismas priteisė ieškovei 206,46 Eur delspinigių.
27. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti 2331,74 Eur žalos atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ieškinyje teigiama, jog įsiskolinimo data yra 2019 m. liepos 1 d., tuo tarpu net ir papildomai nepasisakant dėl į bylą pateikto preliminaraus sprendimo ir jame nustatytų faktų, matyti, kad minėtas sprendimas priimtas dar iki ieškovės nurodomos atsakovės įsiskolinimo datos, t. y. preliminarus sprendimas priimtas 2019 m. gegužės 16 d., o ieškovės nurodoma atsakovės skolos susidarymo data yra 2019 m. liepos mėn. Teismas papildomai nurodė, kad preliminaraus sprendimo faktinės aplinkybės atskleidžia, jog ieškovės įsiskolinimas UAB „Molida“ susidarė dar nuo 2018 m., o tarpusavio skolos suderintos 2019 m. sausio mėnesį. Be to, ieškovė neįrodinėjo, jog atsakovės veiksmai darė įtaką ieškovės finansinei būklei ir lėmė prievolių nevykdymą tretiesiems asmenims. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškovės reikalavimą dėl 2331,74 Eur žalos atlyginimo priteisimo pripažino nepagrįstu ir atmestinu.
28. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, taip pat 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (3122,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas sprendė, kad patenkinus 24 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei priteistina 435,12 Eur (1813 Eur x 24 proc.) bylinėjimosi išlaidų, tuo tarpu atmetus 76 proc. reikalavimų atsakovei priteistina 2242 Eur (2950 Eur x 76 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
29. Ieškovė (apeliantė) UAB „Supplementum“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą dalyje dėl atlikto įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės atliktą įskaitymą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 5078,87 Eur sumai ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277 4976,69 Eur sumai niekiniais ir negaliojančiais bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
30. Apeliantės teigimu, rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 5078,87 Eur įskaitymo pagrįstumo ir priėjęs prie išvados, kad atsakovė pagrįstai įskaitė 4063,10 Eur patirtas išlaidas už UAB „Melingos“ keliai Molėtų mieste atliktus darbus, yra prieštaringi kitiems byloje esantiems įrodymams bei nurodo, kad:
30.1. atsakovė 2019 m. spalio 1 d. raštu informavo ieškovę apie tai, kad yra atliktų darbų defektai, kurie nėra ištaisyti, detalizuojant, kad Molėtų mieste atliktuose darbuose per garantinį laikotarpį atsirado statybos darbų defektai: aikštelė Nr. 1, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – neatstatyta, išardyta betono danga; aikštelė Nr. 4, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – neatstatyta, išardyta betono danga; aikštelė Nr. 8, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – neatstatyti sugadinti kelio bortai (2 vnt.); aikštelė Nr. 11, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – nesutvarkyta atraminė sienutė; aikštelė Nr. 13, esanti adresu (duomenys neskelbtini) – neatstatyta išardyta betono danga;
30.2. pagal UAB „AA Baltic Group“ komunalinių atliekų konteinerių aikštelių išdėstymo schemos ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo techninį projektą, kuriame detalizuotas aukščiau minėtų aikštelių Molėtų mieste įrengimas, įvardijamoje aikštelėje Nr. 1, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo numatyta, kad įrengiant aikštelę turi būti atliekami asfaltbetonio dangos ardymo ir atstatymo darbai;
30.3. teismo posėdžio metu liudytojas R. P. nurodė, kad asfalto pažeidimas buvo dviejose vietose, tai buvo (duomenys neskelbtini), prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);
30.4. aikštelėse Nr. 4, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), ir Nr. 13, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pagal techninį projektą asfaltbetonio išardymo ir atstatymo darbai numatyti kaip mažų plotų asfaltbetonio dangos įrengimas, paskleidžiant masę rankiniu būdu tankinant vibroplūtuvu, o pagal UAB „Melingos“ keliai atliktus defektų šalinimo darbus, abiejose aikštelėse įrengta po 22 m² asfaltbetonio dangos;
30.5. atsakovė pabrėžia, kad priešingai nei sprendė pirmos instancijos teismas, ieškovė atsakovės išrašytai PVM sąskaitai-faktūrai Nr. CON245 niekada nepritarė. Atsakovės pateikti elektroniniai laiškai, kad sąskaita buvo siunčiama ieškovės vadovui bei informacija, gauta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. CON245 sąskaitos įtraukimo ir koregavimo, patvirtina ieškovės poziciją. 2019 m. lapkričio 19 d. elektroninis laiškas, adresuotas ieškovės vadovui, turinio prasme yra atsakovės įvardijama PVM sąskaita-faktūra Nr. CON245. Savo ruožtu ieškovė pažymi, kad sąskaita yra datuojama 2019 m. lapkričio 18 d. tuo tarpu atsakovės pateikta UAB „Melingos“ keliai PVM sąskaita-faktūra MK Nr. 001516 yra datuojama 2019 m. lapkričio 19 d., t. y. vėliau nei atsakovė pareiškė reikalavimą ieškovei dėl išlaidų atlyginimo;
30.6. ieškovė niekada nesutiko su atsakovės reikalavimu atlyginti tariamai ieškovės nevykdytų garantinių darbų išlaidas. Atitinkama atsakovės išrašyta sąskaita nebuvo įtraukta į PVM sąskaitų registrą nei 2019 m. lapkričio, nei 2019 m. gruodžio mėnesiais. Sąskaita Nr. CON 245 buvo įtraukta į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą tik todėl, kad atsakovė minėtą sąskaitą persiuntė tiesiogiai ieškovės buhalterijai, kuri neturėdama ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų įtraukė ją į gaunamų sąskaitų registrą, o paaiškėjus, kad nėra ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų – koregavo įrašą. Pagal teismo išduotą liudijimą, atsakovė galėjo gauti informaciją iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ar pačios ieškovės apie 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. vasario mėn. gaunamų sąskaitų registro duomenis. Dėl aplinkybės, ar sąskaita Nr. CON245 buvo nurodyta/įtraukta skyriuje „Priimti/nebeaktualus“, Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą, kad duomenys apie sąskaitą Nr. CON 245 buvo koreguoti tik 2020 m. sausio 13-22 dienomis, todėl tai iš esmės ieškovės poziciją, kad atsakovės išrašyta sąskaita Nr. CON245, 2019 m. lapkričio 19 d. buvo šalių ginčo objektas, nes nebuvo įtraukta nei 2019 m. lapkričio, nei gruodžio mėnesiais, o 2020 m. sausio mėn. įtraukta buhalterijos per klaidą ir buvo koreguota.
31. Pasisakydama dėl 4976,69 Eur sumos įskaitymo, pirmosios instancijos teismui nusprendus, jog atsakovė pagrįstai atliko įskaitymą dalyje dėl 3116,35 Eur sumos, apeliantė nurodo, kad:
31.1. pavėluotas darbų atlikimas Anykščių mieste nebuvo nulemtas išimtinai dėl ieškovės neveikimo. Pagal šalių susitarimo 4.1.3. punktą, darbai turėjo būti atlikti iki 2018 m. gegužės 14 d. su galimybe šį terminą pratęsti 2 mėnesiams. Nurodo, kad jokio atskiro dokumento, kaip tik faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad šalys sutarė tęsti sutartį, nėra, o sutarties termino pratęsimas nebuvo tinkamai įformintas. Pažymi, kad statybos darbų žurnalas atsakovei perduotas 2018 m. gegužės 17 d., statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2018 m. gegužės 23 d., galiausiai atsakovė ieškovei statybos darbų žurnalą perdavė tik 2018 m. birželio 1 d., taigi visos nurodytos datos yra po darbų atlikimo termino;
31.2. atsakovė su 2020 m. sausio 23 d. pretenzija dėl patirtų nuostolių atlyginimo vienašališkai įskaitė tiek laidavimo išlaidas, tiek tarpininkavimo, tiek ir savivaldybės taikytas sankcijas (delspinigius), tokiu būdu visą nuostolių naštą perkeldama ieškovei ir teigdama, kad jokių susitarimų dėl termino pratęsimo nebuvo, nors nesavalaikį darbų atlikimą Anykščių mieste nulėmė ne ieškovės neveikimas;
31.3. statybos leidime numatytos įrengti 31 aikštelė, iš kurių 8 (aikštelė Nr. 6, 7, 8, 10, 15, 17, 19 ir 20) yra kultūros paveldo vietovėje, t. y. Anykščių miesto istorinėje dalyje. Faktinė aplinkybė, kad istorinėje dalyje esančiuose teritorijose statybos darbai galės būti vykdomi tik atlikus archeologinius žvalgymus ir/ar tyrimus, atsakovei buvo žinoma gavus statybą leidžiantį dokumentą (2018 m. gegužės 23 d.), tuo tarpu archeologiniai kasinėjimai pradėti tik 2018 m. pabaigoje. Be to, pagal archeologės A. L. pateiktą išvadą matyti, kad archeologiniai darbai faktiškai buvo atliekami 2019 m. vasario mėnesį, o pagal UAB „Statybų archeologija“ pateiktą informaciją matyti, kad darbai archeologų tyrinėjimo vietoje negalėjo būti atliekami anksčiau nei 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje. Apeliantė pažymi, kad statybos žurnalo duomenys atskleidžia, jog aikštelių, kurios buvo istorinėje miesto dalyje ir kuriose vyko archeologiniai tyrinėjimai, darbai pradedami tik 2019 m. vasario 22 d., todėl nėra pagrindo teiginiui, kad ieškovės neveikimas sąlygojo atsakovės patirtas išlaidas, susijusias su garantijų pratęsimu. Pabrėžia, kad archeologinių tyrimų organizatorė ir užsakovė buvo būtent atsakovė;
31.4. įgyvendinant projektą Anykščių mieste buvo eilė pakeitimų: 6 aikštelių (Nr. 5, 10, 14, 15, 18 ir 28) įrengimo vieta keitėsi. Be to, vienos aikštelės vieta panaikinta – aikštelės Nr. 19. Viena aikštelė įrengta visai kitoje vietoje nei numatyta pagal statybą leidžiantį dokumentą ir projektą, t. y. aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Anykščiai. Minėti pakeitimai buvo sąlygoti perkančiosios organizacijos, Anykščių miesto savivaldybės, iniciatyva, kadangi pakeitimai atsispindi darbų priėmimo-perdavimo aktuose, dėl kurių nebuvo pateikta jokių pastabų nei iš perkančiosios organizacijos, nei iš atsakovės;
31.5. atsakovė nepagrįstai įskaitė išlaidas, patirtas laidavimo termino pratęsimui ir tarpininkavimo mokesčiui. Ieškovė pabrėžia, kad pagal atsakovės ir Anykščių rajono savivaldybės sudarytą sutartį, atsakovė nuo sutarties sudarymo pradžios t. y. 2017 m. rugpjūčio 16 d., turėjo sutarties įvykdymą užtikrinti banko garantija, kredito unijos garantija ar draudimo bendrovės laidavimo raštu. Dėl šios priežasties atsakovės teiginiai, neva draudimo bendrovė laidavimo pratęsimui pareikalavo laiduotojo, kuris laiduotų už atsakovę, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Be to, nors atsakovė nurodė, kad tarpininkavimo mokestis, mokėtinas UAB „Rolval“, susidarė dėl atsakovės ir UAB „Rolval“ 2018 m. balandžio 19 d. sudaryto susitarimo, tačiau tuo laikotarpiu ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis dar net nebuvo pradėta vykdyti, nes statybą leidžiantis dokumentas išduotas tik 2018 m. gegužės 23 d., o statybos žurnalas ieškovei perduotas tik 2018 m. birželio 1 d.
32. Atsakovė UAB „Conlista“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo pozicija dėl įskaitymo, atlikto pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 (5078,87 Eur sumai) ir nurodo, kad:
33.1. UAB „AA Baltic Group“ parengtame komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimo techniniame projekte nebuvo ir negalėjo būti numatyti asfalto dangos atstatymo darbai, kadangi tokių darbų poreikis atsirado tik po to, kai ši danga buvo sugadinta ieškovei vykdant darbus pagal sutartį. Dėl šios priežasties, apeliacinio skundo motyvai, kad asfalto dangos atstatymo darbai nebuvo numatyti techniniame projekte yra nepagrįsti ir niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo tinkamai nustatytų aplinkybių, jog ieškovės darbų defektai iš tiesų egzistavo, ir, kad juos pašalino atsakovės pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Melingos“ keliai;
33.2. atsakovė ir UAB „Melingos“ keliai dar 2019 m. spalio 17 d. sudarė statybos rangos sutartį 19MK-19, kuria buvo susitarta dėl asfalto dangos išdaužų remonto pagal lokalinę sąmatą (4063,10 Eur sumai). Sutartyje numatyti darbai buvo atlikti 2019 m. lapkričio mėnesį, o PVM sąskaita-faktūra Nr. 001516 išrašyta 2019 m. lapkričio 19 d., tačiau vien aplinkybė, kad atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 viena diena anksčiau, negu tą padarė UAB „Melingos“ keliai atsakovei, nereiškia, kad pagal minėtas sąskaitas-faktūras buvo atlikti kokie nors kiti darbai ar kad jie apskritai nebuvo atlikti. Darbai pagal sutartį su UAB „Melingos“ keliai 2019 m. lapkričio 18 d. jau buvo atlikti ir perduoti atsakovei, iš anksto buvo žinoma šių darbų kaina, be to, PVM sąskaita-faktūra Nr. CON245 ieškovei buvo įteikta elektroniniu paštu 2019 m. lapkričio 19 d., nors ir datuota 2019 m. lapkričio 18 d.; taigi, apeliacinio skundo argumentas dėl sąskaitos nepagrįstumo taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį ieškovės atliktų darbų defektų šalinimui, sumokėjo trečiajam asmeniui 4063,10 Eur ir visa tai pagrindė rašytiniais įrodymais;
33.3. atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 persiuntė ne ieškovės buhalterijai, bet įmonės elektroninio pašto adresu ir įmonės vadovo D. V. elektroninio pašto adresu;
33.4. ieškovė nepagrindė, kad minėta sąskaita buvo šalių ginčo objektas. Priešingai, bylos medžiaga atskleidžia, kad ieškovė, gavusi minėtą sąskaitą iš atsakovės jos neginčijo, neteikė dėl jos jokių pretenzijų ir šią PVM sąskaitą-faktūrą įtraukė į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą;
33.5. teisminio proceso metu ieškovė nuolat keitė savo poziciją dėl PVM sąskaitos-faktūros Nr. CON245: iš pradžių ieškinyje nurodė, kad išrašytos PVM sąskaitos-faktūros Nr. CON245 ieškovė apskritai nepriėmė ir į apskaitą neįtraukė. Atsakovei į bylą pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie ieškovės gaunamų PVM sąskaitų-faktūrų registrą, iš kurio matyti, kad šią sąskaitą ieškovė visgi buvo įtraukusi, ieškovė pakeitė poziciją nurodydama, kad įmonės vadovas D. V. šios sąskaitos negavo ir neva sąskaita buvo persiųsta tik įmonės buhalterijai. Atsakovei pateikus duomenis, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. CON245 buvo siųsta tiek oficialiu įmonės elektroninio pašto adresu, tiek tiesiogiai elektroniniu paštu įmonės vadovui D. V., apeliaciniame skunde ieškovė tvirtina, kad ši sąskaita buvo įtraukta per klaidą neva nepatikrinus ūkinę operaciją pagrindžiančių dokumentų. Atsakovės manymu, tokia prieštaringa atsakovės pozicija tik pagrindžia ieškovės argumentų nepagrįstumą;
34. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės atliktu įskaitymu, ž pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277 (4976,69 sumai) ir nurodo, kad:
34.1. apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė darbus Anykščių mieste galėjo pradėti ne anksčiau kaip 2018 m. gegužės 23 d. yra nepagrįsti, kadangi ieškovė konteinerių aikštelių įrengimo darbus galėjo vykdyti nuo pat Anykščių sutarties sudarymo momento, tačiau to nedarė, o ženklus atliktų darbų termino praleidimas nesusijęs su kokių nors statybą leidžiančių dokumentų nebuvimu;
34.2. net ir pripažinus, kad ieškovė darbus galėjo pradėti vykdyti tik nuo 2018 m. gegužės 23 d., iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė šių darbų vis tiek neatliko per sutartyje nustatytus terminus. Vertinant, kad ieškovė darbus galėjo pradėti vykdyti nuo 2018 m. gegužės 23 d., tai po trijų mėnesių ieškovė buvo įrengusi ir perdavusi atsakovei viso labo 8 konteinerių aikšteles, todėl aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju tariamai ne laiku buvo gauti statybą leidžiantys dokumentai, nebuvo priežastis, dėl kurios darbai nebuvo atlikti nustatytais terminais;
34.3. archeologiniai tyrimai buvo reikalingi atlikti tik 6 aikštelėse, kai tuo tarpu likusiose 25 aikštelėse nebuvo jokių kliūčių vykdyti darbus. Ginčo atveju net ir pripažinus, kad archeologinių tyrimų atlikimo poreikis minėtuose aikštelėse ir būtų kuriam laikui užkirtęs kelią vykdyti darbus juose, tai niekaip nepaaiškina, kodėl kitų likusių 25 aikštelių įrengimo ir konteinerių montavimo darbai vėlavo. Atsakovės vertinimu, konteinerių aikštelių įrengimo ir konteinerių montavimo darbai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nebuvo nulemti fakto, kad keliose iš konteinerių aikštelių vietų turėjo būti atlikti archeologiniai tyrimai;
34.4. apeliacinio skundo argumentai, kad įgyvendinant Anykščių projektą, Anykščių miesto savivaldybės iniciatyva buvo eilė konteinerių aikštelių įrengimo vietų pakeitimų, apskritai nebuvo išsakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, tą patvirtina ir teismų praktikos išaiškinimai;
34.5. minėtos aplinkybės negalėjo lemti tokio ženklaus darbų vykdymo termino praleidimo. Vykdant tokio pobūdžio statybos rangos darbus dažnai pasitaiko situacijų, kad konteinerių aikštelių vietas tenka pakeisti (jas „pastumti“ ar perkelti į kitą vietą), kadangi projektiniuose dokumentuose nebūna nurodyti arba netiksliai nurodomi po žeme esantys inžineriniai tinklai. Taip pat pasitaiko atvejų, kai dėl konteinerių aikštelių įrengimo tam tikroje vietoje nesutinka gyventojai, todėl jie turi būti perkeliami į kitą vietą, ir kita. Ieškovei, kaip verslo subjektui, vykdančiam veiklą tokioje statybos srityje, neabejotinai tokios aplinkybės yra žinomos ir jas ieškovė turėjo įvertinti. Be to, Anykščių sutarties 4.3. punktas numatė, kad rangovas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamų aplinkybių atsiradimo/paaiškėjimo raštu informuoti užsakovą apie atsiradimą aplinkybių, galinčių trukdyti pradėti, vykdyti ir (arba) baigti darbus, o neatlikęs šios pareigos nustatytu terminu, rangovas praranda teisę remtis minėtomis aplinkybėmis norėdamas pagrįsto sutarties termino pratęsimo. Pažymi, kad ieškovė niekuomet neinformavo atsakovės apie negalėjimą laiku įvykdyti darbų dėl konteinerių aikštelių vietų pakeitimų;
34.6. reikalavimas iš draudimo bendrovės susirasti asmenį, laiduosiantį už atsakovę, egzistavo, nes draudimo bendrovė nesiryžtų drausti kliento sutartinų įsipareigojimų įvykdymo be trečios šalies papildomo laidavimo, kuomet sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminas bus neabejotinai praleistas. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas ir UAB „Rolval“ tarpininkavimo sutartį sudarė dar 2018 m. balandžio 19 d. neturi esminės reikšmės, kadangi UAB „Rolval“ paslaugas atsakovei faktiškai suteikė 2018 m. gegužės 15 d., t. y. kitą dieną po Anykščių sutartyje numatyto darbų atlikimo termino pabaigos, kuomet atsakovei teko pareiga perkančiajai organizacijai pateikti naują (pratęstą) sutarties įvykdymo užtikrinimą (laidavimo draudimą).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
36. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
37. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarė pusiau požeminių konteinerių aikštelių įrengimo Anykščių mieste sutartį su Anykščių rajono savivaldybės administracija, pagal kurią įsipareigojo įrengti 31 pusiau požeminę konteinerių aikštelę Anykščių mieste pagal, o 2018 m. sausio 18 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. A14-14 su Molėtų rajono savivaldybės administracija, pagal kurią įsipareigojo perduoti nuosavybės teise pagamintus konteinerius, juos pristatyti ir sumontuoti juos nurodytose vietose.
38. Aikštelių įrengimo ir konteinerių įmontavimo darbams atlikti atsakovė pasitelkė ieškovę. Bylos šalys sudarė dvi rangos sutartis: 1) 2018 m. vasario 26 d. rangos sutartį Nr. 2018/02/26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 20 požeminių konteinerių aikštelių įrengimo kartu su konteineriais Molėtų mieste darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei; 2) 2018 m. vasario 26 d. rangos sutartį Nr. 2018/02/26, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 31 pusiau požeminių konteinerių aikštelės įrengimo kartu su konteineriais Anykščių mieste darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei. Pagal Anykščių sutartį ieškovė darbus privalėjo atlikti iki 2018 m. gegužės 14 d., o pagal Molėtų sutartį – iki 2018 m. rugsėjo 3 d., tačiau darbus Anykščiuose ieškovė baigė 2019 m. birželio 3 d., o Molėtuose – 2019 m. vasario 25 d.; pagal Anykščių sutartį, ieškovė išrašė atsakovei keturias PVM sąskaitas-faktūras kurių bendra suma 68 425,50 Eur su PVM, o pagal Molėtų sutartį, ieškovė išrašė atsakovei penkias PVM sąskaitas-faktūras, kurių bendra suma 54 510,50 Eur su PVM. Savo ruožtu atsakovė visas sąskaitas apmokėjo pilna apimtimi.
39. Po darbų atlikimo Anykščiuose bei Molėtuose, ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. papildomai išrašė atsakovei dvi PVM sąskaitas-faktūras už betoninių-monolitinių atraminių sienučių statybos darbus komunalinių atliekų konteinerių aikštelėse, kurie buvo atliekami tiek Anykščiuose, tiek Molėtuose, bendrai 31 175,65 Eur su PVM sumai. Atsakovė sutiko priimti minėtas sąskaitas ir jas apmokėti su sąlyga, kad iš jų bus išskaitytos visos atsakovės patirtos (ar ateityje atsirasiančios) išlaidos ir/ar nuostoliai, susiję su ieškovės vėlavimu atlikti darbus.
40. Bylos duomenimis, 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovė iš perkančiosios organizacijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos gavo raštą Nr. B22-1316, kuriame buvo nurodyti ieškovės atliktų darbų defektai, kartu pareikalauta juos pašalinti. Savo ruožtu atsakovė 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į darbus atlikusią ieškovę su reikalavimu ištaisyti darbų defektus iki 2019 m. spalio 8 d., o ieškovei to nepadarius, atsakovė defektus pašalinsianti pati ir pareikalausianti atlyginti defektų šalinimo išlaidas. Ieškovei nepašalinus nurodytų defektų, atsakovė 2019 m. spalio 17 d. sudarė rangos sutartį su UAB „Melingos“ keliai, kuri ištaisė dalį atliktų darbų defektų.
41. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei Anykščiuose neatlikus darbų nustatytais terminais, atsakovė negalėjo perduoti darbų perkančiajai organizacijai, todėl atsakovė privalomai turėjo tris kartus pratęsinėti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą su AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ bei susirasti laiduotoją, be to, perkančioji organizacija už vėlavimą perduoti darbus paskaičiavo atsakovei delspinigius. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė patyrė nuostolius, todėl 2020 m. sausio 23 d. pateikė ieškovei pretenziją ir pareiškimą apie vienarūšių reikalavimų įskaitymą, nurodydama, kad vienašališkai įskaito reikalavimą pagal ieškovei 2019 m. lapkričio 18 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. CON245, išrašytą 5078,87 Eur sumai ir atliktų darbų aktą dėl sugadinto asfalto dangos atstatymo darbų, atliktų šalinant Molėtų rajono savivaldybės administracijos rašte dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo nurodytus defektus. Taip pat 2020 m. sausio 23 d. atsakovė informavo ieškovę, kad atlieka vienarūšių reikalavimų įskaitymą 4976,69 Eur sumai, kadangi ieškovė laiku neatliko darbų Anykščių mieste ir dėl atsakovė patyrė nuostolių.
42. Ieškovei pareiškus teisme ieškinį, kuriuo iš esmės prašoma pripažinti neteisėtais atsakovės (užsakovės) atliktus vienašalius įskaitymus, ir priteisti ieškovei 10 055,56 Eur už atliktus darbus pagal Molėtų ir Anykščių sutartis, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, nenustatė savarankiškų pagrindų, kurie leistų pilna apimtimi atsakovės atliktus įskaitymus pripažinti negaliojančiais. Teismas nusprendė, kad 1015,77 Eur suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 ir 1860,34 Eur suma pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277 įskaitytos nepagrįstai, todėl šias sumos, iš viso 2876,11 Eur, priteisė ieškovės naudai iš atsakovės.
43. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, ieškovė apeliacinį skundą grindžia esminėmis argumentų grupėmis, apimančiomis įskaitymą, atliktą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245, ir įskaitymą, atliktą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277. Neišeidama už apeliacinio skundo ribų, toliau teisėjų kolegija toliau pasisakys dėl minėtų argumentų (ne)pagrįstumo.
Dėl įskaitymo, atliktą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245
44. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė pasibaigia, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019).
45. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-335-469/2019 ir kitos). Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018).
46. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įskaitymas, kurį atsakovė atliko pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245, pagrįstas dalyje dėl 4063,10 Eur, kuriuos sudaro atsakovės išlaidos už UAB „Melingos“ keliai Molėtų mieste atliktus defektų šalinimo darbus. Teigia, kad pagal techninį projektą aikštelėje Nr. 1, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), apskritai nebuvo numatyta, kad įrengiant aikštelę turi būti atliekami asfaltbetonio dangos ardymo ir atstatymo darbai. Kolegijos vertinimu, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo atsakovė, tokių darbų poreikis atsirado tik po to, kai ši danga buvo sugadinta ieškovei vykdant darbus pagal sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės darbuotojai, atlikdami darbus minėtoje aikštelėje, iškasė duobę ir laikinai paliko statybvietę, tačiau atėjus šiltajam metų sezonui ir prasidėjus liūtims, asfaltbetonio kelio danga pradėjo slinkti į iškastą duobę, todėl atsirado išdaužos ir kiti dangos defektai. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovė šių aplinkybių taip neginčijo, neįrodinėjo esant priešingai (CPK 178 straipsnis), todėl pripažintina, kad nurodyti dangos defektai atsirado dėl ieškovės kaltės ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atliktą įskaitymą dalyje dėl 4063,10 Eur sumos, kurią atsakovė sumokėjo UAB „Melingos“ keliai už Molėtų mieste atliktus defektų šalinimo darbus, pripažino teisėtu.
47. Apeliaciniame skunde taip laikomasi pozicijos, kad ieškovė atsakovės išrašytai PVM sąskaitai-faktūrai Nr. CON245 niekada nepritarė, ši sąskaita per apsirikimą buvo įtraukta į ieškovės PVM sąskaitų registrą, dar daugiau, apeliantė niekuomet nesutiko su atsakovės reikalavimu atlyginti tariamai ieškovės nevykdytų garantinių darbų išlaidas Molėtų mieste.
48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam, jog prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Tai reiškia, kad įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, jog kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškimas apie įskaitymą turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas, pareiškime turi būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2013; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kitos).
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės atliktas įskaitymas pripažintinas neteisėtu vadovaujantis aplinkybe, kad ieškovė nesutiko su šiuo įskaitymo faktu, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pranešimo apie įskaitymą dieną (2020 m. sausio 23 d.) atsakovės reikalavimas nebuvo ginčijamas teisme, todėl ieškovės nepritarimas atsakovės reiškiamam reikalavimui atlyginti už UAB „Melingos“ keliai atliktus defektų šalinimo darbus, savaime nebuvo kliūtis atlikti įskaitymą. Be to, byloje esantys duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad PVM sąskaita-faktūra Nr. CON245 buvo šalių ginčo objektas, kadangi, kaip nurodė atsakovė, dėl jos pateiktos sąskaitos Nr. CON245 (5078,87 Eur sumai) ieškovė jokių pretenzijų nereiškė, šią sąskaitą priėmė ir buvo įtraukusi ją į apskaitą. Kartu reikšminga akcentuoti, jog tam, kad būtų išlaikytas prievolės šalių lygiateisiškumas, įstatymas numato, kad kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014).
50. Kadangi šioje byloje nustatytina, jog abi ginčo šalys turi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų viena kitos atžvilgiu, atsakovė aiškiai 2020 m. sausio 23 d. pranešimu informavo ieškovę apie atliktą įskaitymą CK 6.131 straipsnio pagrindu, atsakovės reikalavimas dėl buvo aiškiai apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas, neginčytinas teisme, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju atsakovės prievolė ieškovei dalyje dėl 4063,10 Eur sumos pasibaigė įskaitymu, nes tokią valią atsakovė aiškiai išreiškė pranešime (CK 6.131 straipsnio 1 dalis).
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs atsakovės 2020 m. sausio 23 d. atliktą įskaitymą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON245 pagrįstu dalyje dėl 4063,10 Eur sumos, kaip atliktą pagrįstai, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl įskaitymo, atliktą pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277
52. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta įskaitymą, kurį atsakovė atliko pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277, išrašytą 4976,69 Eur sumai, pripažinti pagrįstu dalyje dėl 3116,35 Eur sumos. Pažymėtina, kad aptariamu atveju įskaitymas atliktas dėl atsakovės patirtų nuostolių, kurie susiję su ieškovės vėlavimu atlikti darbus Anykščių mieste, kas iš esmės lėmė, jog atsakovė privalėjo pratęsti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą, sudarytą AAS ,,BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“, surasti asmenį, kuris laiduotų už atsakovę (šiam tikslui buvo tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB ,,Rolval“).
53. Apeliantė savo ruožtu pažymi, kad darbų vėlavimas nebuvo nulemtas išimtinai dėl jos veiksmų, kadangi statybos darbų žurnalas atsakovei perduotas 2018 m. gegužės 17 d., statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2018 m. gegužės 23 d., galiausiai atsakovė ieškovei statybos darbų žurnalą perdavė tik 2018 m. birželio 1 d., kas įvyko jau po darbų atlikimo termino (2018 m. gegužės 14 d.).
54. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-916/2015). Aptariamu atveju, remiantis rangos sutarties, numatančios darbų atlikimą Anykščių mieste, nuostatomis, atsakovei darbų rezultatas turėjo būti perduotas 2018 m. gegužės 14 d., tačiau Anykščiuose ieškovė darbus baigė 2019 m. birželio 3 d., tokiu būdu praleisdama galutinį darbų atlikimo terminą 385 dienomis. Be to, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, net ir pripažinus, kad ieškovė faktiškai darbus galėjo atlikti tik po statybą leidžiančio dokumento išdavimo (2018 m. gegužės 23 d.) ar statybos darbų žurnalo gavimo (2018 m. birželio 1 d.), ieškovė darbus vis tiek atliko pavėluotai, kas iš esmės lėmė, kad atsakovė dėl minėtų ieškovės veiksmų patyrė nuostolius.
55. Teisėjų kolegija pažymi, kad analogiška išvada darytina ir dėl apeliantės nurodomų aplinkybių, kad dėl tam tikrose įrengtinų aikštelių teritorijose buvo atliekami archeologiniai tyrimai. Šiuo atveju taip pat sutiktina su atsakove, nurodžiusia, kad archeologiniai tyrimai buvo reikalingi atlikti tik 6 aikštelėse, kai tuo tarpu likusiose 25 aikštelėse nebuvo jokių kliūčių vykdyti darbus, tačiau byloje esantys duomenys atskleidžia, kad darbų atlikimo terminas buvo praleistas ne tik įrengiant minėtas 6 aikšteles, kuriose vykdyti archeologiniai tyrimai. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, kuriais ji siekia pateisinti nesavalaikį darbų atlikimą atmestini kaip nepagrįsti.
56. Įvertinus apeliacinio skundo argumentus, jog įgyvendinant projektą Anykščių mieste buvo eilė pakeitimų: 6 aikštelių (Nr. 5, 10, 14, 15, 18 ir 28) įrengimo vieta keitėsi, aikštelė Nr. 19 buvo panaikinta, aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), įrengta kitoje, nei numatyta perkančiosios organizacijos projekte, vietoje, visų pirma, pažymėtina, jog kaip teisingai nurodo atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, ieškovė pirmosios instancijos teisme apskritai neteigė ir nenurodė aplinkybių, susijusių su darbų atlikimo pakeitimais. Kadangi ieškovė šia aplinkybe nesirėmė pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas dėl aplinkybės, kad pavėluotą darbų atlikimą iš dalies galėjo nulemti su atskirų objektų (šiuo atveju aikštelių) įrengimu susiję perkančiosios organizacijos pakeitimai, nepasisako ir šių argumentų nevertina (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
57. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas šalies prašymą įskaityti šalių byloje pareikštus priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, ex officio turi išsiaiškinti, ar nėra tokiam įskaitymui galiojančių draudimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2012; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-375-421/2019). Įskaitymo draudimų sąrašas, kuris nėra baigtinis, pateiktas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose. Šiuo atveju, teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantės nurodoma aplinkybė, susijusi su darbų vykdymo pakeitimais, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė neturėjo teisės atlikti įskaitymo pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. CON277.
58. Į esminius ieškovės apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti ieškovės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
59. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
60. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus, reglamentuojančius įskaitymą, tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
62. Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, atsakovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2021 m. lapkričio 16 d. teismui pateiktame prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas nurodo, jog iš viso patyrė 800 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja 2021 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JA-17/06-39; 2021 m. rugsėjo 3 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1038287).
63. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.16. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos atsakovei priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Supplementum“, juridinio asmens kodas 301532137, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conlista“, juridinio asmens kodas 302315841, 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Ramunė Mikonienė
Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė