VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Armino Naujokaičio prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys L. J., O. S. (O. S.).
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00077 pakeisti pradinį išieškotoją A. J. jo teisių perėmėja L. J..
Prašyme nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38770-534/2014 dėl 9 328,37 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko O. S. išieškotojo A. J. naudai. 2017 m. balandžio 19 d. antstolio kontoroje gautas 2017 m. balandžio 10 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį reikalavimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38770-534/2014 perėmė mirusio išieškotojo sutuoktinė L. J.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims. Teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas šiuo atveju nėra būtinas.
Prašymas tenkintinas.
CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais.
Nurodyta įstatymo norma detalizuojama bendroji procesinių teisių perėmimą reglamentuojanti norma vykdymo procese – CPK 48 straipsnis, kurio 3 dalyje nustatyta, kad procesinis teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat nustatyti perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2008).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Arminas Naujokaitis vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38770-534/2014 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko O. S. išieškotojo A. J. naudai (b. l. 2). Gyventojų registro duomenimis išieškotojas A. J. (duomenys neskelbtini) mirė (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto 30-asis notaro biuro notarė R. S. 2017 m. balandžio 10 d. mirusio išieškotojo sutuoktinei L. J. išdavė Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, iš kurio matyti, kad pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą jai perėjo 1/2 dalis reikalavimo teisių į skolininko O. S. įsiskolinimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38770-534/2014 (b. l. 3-8).
CK 6.109 straipsnio 1 dalis nustato, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išieškotojo pakeitimas vykdymo procese negali būti tapatinamas su reikalavimo perleidimo fakto panaudojimu prieš skolininką. Tokio fakto panaudojimu gali būti vertinami tik prieš skolininką atliekami vykdomieji veiksmai. Taigi, tuo atveju, jeigu skolininkas nėra gavęs reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopijos arba kitokio reikalavimo perleidimo fakto įrodymo, pagal minėtą CK 6.109 straipsnio 1 dalies nuostatą, prieš pradedant vykdomuosius veiksmus, skolininkui turėtų būti įteikiama reikalavimo perleidimo sutarties kopija arba kitoks reikalavimo perleidimo fakto įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2009).
Nors pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo, tačiau, vadovaujantis paminėta teismų praktika, tai nėra pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese. Teismui keičiant išieškotoją vykdymo procese nereikalingi duomenys apie skolininko informavimą apie reikalavimo perleidimą, tačiau prieš pradedant vykdomuosius veiksmus skolininkui turi būti įteikiamas reikalavimo perleidimo įrodymas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad įvyko materialiųjų subjektinių teisių perėmimas, todėl vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00077 vykdant išieškojimą iš skolininko O. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38770-534/2014 pradinis išieškotojas A. J. pakeistinas jo teisių perėmėja L. J.
Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui (CPK 596 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292, 593, 596 straipsniais,
n u t a r i a :
prašymą patenkinti.
Vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/00077 skolininko O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-38770-534/2014 pakeisti (duomenys neskelbtini), mirusį pradinį išieškotoją A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo teisių perėmėja L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjai privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Diana Jankienė