Baudžiamoji byla Nr. e1-3710-1202/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33469-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.2.22.1.1; 2.12.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas paskutinį kartą 2020 m. rugsėjo 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, skirta 60 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimis 2020 m. rugsėjo 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. sausio 29 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų baudžiamuoju įsakymu, 2019 m. lapkričio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu skirta 59 parų arešto bausmė ir 54 MGL dydžio (2 700 Eur) bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė :

I.       Teismo nustatytos aplinkybės

M. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 6 mm kalibro, nenustatyto modelio „ALFA“ revolverio, skirto šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, būgnelį, savadarbės gamybos revolverio, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais šoviniais, būgnelį ir 16 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilguosius šovinius.

M. L. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II.       Byloje surinkti įrodymai

2024 m. spalio 21 d. įtariamojo apklausos protokole M. L. nurodė, kad šiandien pasinaudoja teise neduoti parodymų. Parodymus duos vėliau, kartu su savo gynėju (el. b. l. 95-97).

2024 m. lapkričio 6 d. įtariamojo apklausos protokole M. L. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. mirus jo patėviui A. M., tikslios datos nepamena kada apžiūrinėjo patėvio daiktus buvusius jo išsinuomotame garaže, jo adreso tikslaus nepamena, garažas buvo prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Leisdavo patėviui savo daiktus palikti jo išsinuomotame garaže. Ieškojo įrankių ir pradaręs patėvio įrankių dėžę pastebėjo joje buvusią juodos spalvos dėžutę, ją atidaręs pamatė įtarime išvardintas ginklo dalis ir šovinius. Pamatęs, kas yra dėžutėje nutarė parsivežti namo į išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini), su tikslu atsiradus galimybei juos nuvežti priduoti į policiją, tačiau vis neatsirasdavo laiko dėl tuo metu įtempto darbo grafiko, kuris yra nesuplanuotas, o atsiradus laisvam laikui, tai padaryti pamiršdavo. 2024 m. tikslaus laiko nepamena, jis susipyko su savo mergina, su kuria kartu gyveno (duomenys neskelbtini), tuomet paskubomis išsikraustė, todėl pamiršo apie išsinuomotame bute paliktą dėžutę su ginklo dalimis ir šoviniais. Buto savininkas G. S. telefonu informavo, kad sudėjo likusius bute jo daiktus, kur jis juos dėjo nežino, nes jam negrąžino, be to jie buvo susipykę dėl nesumokėtos nuomos. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Jam išaiškinta kas yra teismo baudžiamasis įsakymas, jei yra tokia galimybė, norėtų ikiteisminį tyrimą užbaigti juo (el. b. l. 120-123).

2024 m. rugpjūčio 27 d. (duomenys neskelbtini) K. A. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 13.00 val. G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. po nuomininko M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. išsikraustymo, tvarkydamasis bute adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintoje rado juodą dėžutę, kurioje buvo 16 vnt. šovinių (galimai 22 LR kalibro), rudos spalvos odinis dėklas, ginklo valymo dalys (2 vnt.) ir revolverio detalės (3 vnt.) (el. b. l. 1-9).

2024 m. rugpjūčio 27 d. liudytojo apklausos protokole G. S. nurodė, kad 2024 metų kovo pradžioje išnuomojo įmonės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagalba savo butą. Nuomininkas M. L., kuris bute gyveno iki gegužės pabaigos. M. L. buvo problematiškas nuomininkas. Savavališkai buvo pasikeitęs buto spyną, už buto nuomą ir komunalinius mokesčius nemokėjo, prisigalvodavo įvairiausių priežasčių, kad nemokėti, po ko atsibodo jo melavimai ir jis grįžęs iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą įspėjo pasiimti bute esančius daiktus, tačiau taip daiktų M. L. ir nepasiėmė. Pakeitęs spyną neturėjo laiko tvarkyti bute esančių jo daiktų. Rugpjūčio mėnesį grįžęs į Lietuvą, 2024 m. rugpjūčio 19 d. skambino M. L. ir prašė, kad susirinktų bute likusius daiktus, tačiau jis iki šiandien laiko atvykti nerado. Supratęs, kad jis daiktų rinktis nesiteikia, o jam reikia butą paleisti nuomai,  2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 13.00 val. nusprendė surinkinėti bute esančius daiktus bei jį tvarkyti. Besitvarkydamas bute, miegamojo kambario spintoje rado juodą dėžutę, kurioje gulėjo 16 vnt. šovinių (galimai 22 LR kalibro), rudos spalvos odinis dėklas, ginklo valymo dalys ir revolverio detalės. Yra tikras, kad dėžutė su ankščiau išvardintu turiniu priklauso M. L., kadangi prieš išnuomojant butą, jame buvo atliktas generalinis tvarkymas, stalčiai, spintos ir spintelės buvo tušti (el. b. l. 16-19).

2024 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atlikta įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūra, kurioje nurodyta, kad apžiūros objektas yra (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamajame daugiabutyje, 2 kambarių bute esantis miegamasis kambarys adresu (duomenys neskelbtini). Įėjus į butą Nr. (duomenys neskelbtini), dešinėje yra rudos spalvos spinta, šalia jos maža rudos spalvos spintelė. Kairėje pusėje matomi praėjimai į kitas namo patalpas. Įėjus į butą tiesiai yra matomas praėjimas į miegamąjį kambarį (įvykio vieta). Įėjimo į miegamąjį kambarį durys rudos spalvos, apžiūros metai durys pilnai atidarytos. Prie durų, ant žemės yra matomas juodos spalvos krepšys su daiktais, šalia krepšio šiukšlių maišas, grindų plovimo kibiras. Toliau tiesiai žalios spalvos sofa-lova. Kambario kairėje prie sienos yra matomi žalios spalvos su ruda medine apdaila foteliai (2 vnt.), toliau už jų šviesiai rudos spalvos minkštasuolis. Šalia matomi 2 rudos spalvos staliukai, iš kurių vienas didelis, kvadratinis, kitas mažesnis, apvalus. Šalia mažesnio staliuko yra 3 pakopų kopėčios. Miegamojo kambario dešinėje yra rudos spalvos sekcija. Atidarius sekcija, pirmoje lentynoje yra matoma juodos spalvos dėžutė ant kurios geltonos spalvos užrašas ,,l-a-b-a-s“. Atidarius dėžutę joje matomi 22 LR šoviniai (16 vnt.), rudos spalvos odinis dėklas, ginklo valymo dalys (2 vnt.) ir revolverio detalės (3 vnt.) Visi šie išvardinti daiktai po apžiūros paimami ir pakuojami ir skirtingus paketus/vokus (el. b. l. 24-26).

2024 m. rugsėjo 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodyta: 1. Tirti pateiktas objektas Nr. 1 (žr. nuotrauką Nr. 1) yra pramoninės gamybos 6 mm kalibro, tekimiausiai nenustatyto modelio „ALFA“ revolverio (gamintojas - „ALFA - PROJ BRNO“, Čekija), skirto šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, būgnelis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolverio būgnelis priskiriamas prie šaunamojo ginklo dalių ir laikomas šaunamuoju ginklu. Tirti pateiktas objektas Nr. 2 (žr. nuotrauką Nr. 2) yra savadarbės gamybos revolverio, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais šoviniais, būgnelis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis revolverio būgnelis priskiriamas prie šaunamojo ginklo dalių ir laikomas šaunamuoju ginklu. Tirti pateikti 16 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgieji šoviniai, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. Šie šoviniai yra skirti šaudyti iš 5,6 mm kalibro daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų. 5. 15 vnt. tirti pateiktų šovinių yra tinkami šaudyti, 1 šovinys šaudyti netinkamas dėl kapsulės gedimo (el. b. l. 46-52).

2024 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., apie 13.00 val. G. S., po nuomininko M. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. išsikraustymo, tvarkydamasis bute adresu (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintoje rado juodą dėžutę, kurioje buvo 16 vnt. šovinių (galimai 22 LR kalibro), rudos spalvos odinis dėklas, ginklo valymo dalys (2 vnt.) ir revolverio detalės (3 vnt.) (el. b. l. 53-55).

2024 m. rugsėjo 25 (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. K. tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su buto nuomininku ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta kad bendrauta su pareiškėjo apklausoje nurodytu nuomininku M. L., kuris paaiškino, kad bute rastos ginklo dalys yra jo tėvo, kuriam mirus M. L. šias dalis pasiėmė su savimi. Planavo jas atvežti į policiją, tačiau taip vis neatveždavo (el. b. l. 56-57).

2024 m. rugpjūčio 28 d. iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos pažymos matyti, jog nėra duomenų apie M. L. suteiktą leidimą laikyti ginklą (el. b. l. 35-41).

III.       Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno siuntė, panaudojo ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Išvardytos veikos yra alternatyvios, todėl kiekviena iš jų, kai yra padaryta, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-697/2022). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų įgijimas – tai neturint reikiamo leidimo jų pirkimas, neatlygintinis gavimas ir panašiai. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintą reguliavimą bei kontrolės priemones nustato Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (toliau – GŠKĮ).

GŠKĮ 2 straipsnio 65 dalyje šaunamasis ginklas apibūdinamas, kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Tuo tarpu aptariamo straipsnio 66 dalyje šaunamojo ginklo dalis apibrėžiama, kaip šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.

M. L. laikė nepilnai sukomplektuotą šaunamąjį ginklą t. y. rastos ginklo dalys – pramoninės gamybos 6 mm kalibro, nenustatyto modelio „ALFA“ revolverio, skirto šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, būgnelis ir savadarbės gamybos revolverio, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais šoviniais, būgnelis. Teismų praktikoje pagrindinės ginklų dalys yra pripažįstamos BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyku (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-895/2019). Taip pat kaltinamasis laikė 16 vnt. (15 vnt. buvo tinkami šaudyti) pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilguosius šovinius, specialisto išvadoje nustatyta, jog rasti šaudmenis vadovaujantis GŠKĮ, yra A ir B kategorijų ginklams skirti šaudmenys. GŠKĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaiga. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog leidimas laikyti ginklus suteikia teisę įsigyti jame nurodytus ginklus ir jiems skirtus ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Šiuo atveju iš byloje esančios pažymos iš Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos (el. b. l. 35-41) matyti, jog M. L. nėra išduotas leidimas laikyti A, B, C kategorijos ginklus, t. y. jis neturėjo teisės įgyti ir laikyti A ir B kategorijoms skirtų šaudmenų. Rasti šaunamojo ginklo būgneliai ir šaudmenys atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, dalyką.

Kaltinamasis M. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl neteisėto šaunamojo ginklo (šaunamojo ginklo būgnelių) ir šovinių įgijimo ir laikymo pripažino nurodė, jog po patėvio mirties tvarkė garažą, pradaręs patėvio įrankių dėžę pastebėjo joje buvusią juodos spalvos dėžutę, ją atidaręs pamatė įtarime išvardintas ginklo dalis ir šovinius. Pamatęs kas yra dėžutėje nutarė parsivežti namo į išsinuomotą butą (duomenys neskelbtini), su tikslu atsiradus galimybei juos nuvežti priduoti į policiją, tačiau vis neatsirasdavo laiko. Paskubomis išsikraustė iš nuomojamo būto, todėl pamiršo apie išsinuomotame bute paliktą dėžutę su ginklo dalimis ir šoviniais. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo pačio prisipažinimas, bet ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. ir 2024 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniai pranešimai, liudytojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, 2024 m. rugpjūčio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. rugsėjo 23 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, šaunamojo ginklo dalių ir šaudmenų įgijimo ir laikymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis bendrais bruožais suvokė, jog radęs šaunamąjį ginklą (šaunamojo ginklo dalis – būgnelius) ir šaudmenis juos pasisavino tokiu būdu juos įgijo ir neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą (šaunamojo ginklo dalis – būgnelius) ir šaudmenis, t. y. suprato, jog neturint leidimo neteisėtai disponuoja šaunamuoju ginklu (šaunamojo ginklo dalimis – būgneliais) ir šaudmenimis ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. L. neteisėtai, neturėdamas leidimo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) pramoninės gamybos 6 mm kalibro, nenustatyto modelio „ALFA“ revolverio, skirto šaudyti 6 mm kalibro Flobert tipo šoviniais, būgnelį, savadarbės gamybos revolverio, pritaikyto šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilgaisiais šoviniais, būgnelį ir 16 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo ilguosius šovinius.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV.       Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. L. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu. Prašo leisti teismo susimokėti per 1 metus (el. b. l. 139-140).

BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys - bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Vertinant visas reikšmingas aplinkybes teismas vadovaujasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytu reguliavimu.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – M. L. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką susijusią su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis).

M. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (BK 2811 straipsnio 1 dalis, 281 straipsnio 7 dalis (BK redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 straipsnis) (el. b. l. 58-61). Vykdydamas individualią veiklą nepateikė metinės pajamų deklaracijos (forma GPM311) už 2022 m. už tai buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 1 dalį, bauda nesumokėta (el. b. l. 73-75). 2024 m. spalio 16 d. „Sodra“ duomenimis individualią veiklą vykdė iki (duomenys neskelbtini), nedirba (el. b. l. 76-77). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą (BK 253 straipsnio 1 dalis) nustatoma nuo 100 iki 4 000 MGL (nuo 5000 Eur iki 200 000 Eur) dydžio bauda. Teismas vertina, kad prokurorės siūlomas bausmės dydis – už BK 253 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (3000 Eurų) dydžio bauda, yra mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatyta minimali baudos riba skiriama už apysunkį nusikaltimą. Todėl teismas vadovaudamasis BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu kaltinamajam M. L. skiria – 102 MGL (5100 Eurų) dydžio baudą, kuri yra artima sankcijoje numatytam bausmės minimumui už apysunkį nusikaltimą. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė M. L. ir yra skiriama.

M. L. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 68 MGL (3400 Eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. M. L. prašo, nustatyti 1 metų baudos sumokėjimo terminą. Kaltinamojo prašomas 1 metų terminas, jo niekaip nemotyvuojant, teismo vertinimu, būtų per ilgas ir neužtikrintų bausme siekiamų tikslų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 straipsnis). Taigi bausmė už nusikalstamos veikos padarymą neišvengiamai sukuria nepatogumų, nėra ir negali būti patogi bei priimtina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Visgi teismas atsižvelgdamas į Sodros duomenis, kad kaltinamasis nedirba, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi daro išvadą, kad BVK 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas baudai savarankiškai sumokėti yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį už įstatyme nustatytą kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 8 mėnesiams. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V.       Kiti klausimai

M. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 102-105) – paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – ištirti objektai įpakuoti į SPP Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) saugyklą – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, konfiskuotini ir sunaikintini.

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad dėl objektų tyrimo ir specialisto išvados pateikimo, buvo patirtos 469,07 Eur proceso išlaidos. Pagal BPK 103 straipsnį proceso išlaidas sudaro: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Išlaidos, susijusios su objektų tyrimu, specialisto išvados davimu, yra susijusios su valstybės vykdoma veikla baudžiamosios justicijos srityje. Šių išlaidų užtikrinimas yra valstybės pareiga, kuri negali būti perkeliama asmeniui, kurio baudžiamasis persekiojimas yra vykdomas. (BPK 103 straipsnio 3 punktas, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-270-518/2015). Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl rastų šaunamojo ginklo dalių ir šaudmenų į specialistus kreiptasi su užduotimi atlikti objektų tyrimą. Matyti, kad objektų tyrimą atliko vyriausioji tyrėja J. S., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) specialisto kvalifikaciją ir (duomenys neskelbtini) metų darbo specialistu stažą. Taigi, šiuo atveju objektų tyrimo išlaidos negali būti laikomos proceso išlaidomis bei priteisiamos iš kaltinamojo, nes objektų tyrimas buvo paskirtas atlikti kaip tarnybinė užduotis

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 102 MGL – 5100 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. L. paskirti galutinę bausmę 68 MGL – 3400 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – ištirtus objektus įpakuotus į SPP Nr. (duomenys neskelbtini) perduotus saugoti į (duomenys neskelbtini) saugyklą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, konfiskuoti ir sunaikinti.

Objektų tyrimo kainos (469,07 Eur) nepripažinti proceso išlaidomis ir iš M. L. nepriteisti.

M. L. išaiškinti, kad:

-       vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

-       Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už“ (nurodyti bylos numerį (duomenys neskelbtini));

-       sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

-       laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

-        jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

-       jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

M. L. taip pat išaiškinti, kad:

-       nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

-       padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

-       išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

-       nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

-       įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                Justas Pažarskis