(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-417/2009
Procesinio sprendimo kategorijos:
126.5; 126.8; 116.11
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. spalio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės ir Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB DnB Nord banko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal kreditorių prašymus patvirtinti jų finansinius reikalavimus BUAB „Gertauta“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje ir šių reikalavimų tenkinimo tvarkos.
Kauno apygardos teismas 2008 m. liepos 9 d. nutartimi iškėlė UAB „Gertauta” bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų – 3 862 411,65 Lt AB DnB Nord banko ir 5 380 890,85 Lt BUAB ,,Šalčininkų valda“ finansinius reikalavimus.
Kreditorius AB DnB Nord bankas padavė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas BUAB ,,Šalčininkų valda“ finansinis reikalavimas. Jis prašė įpareigoti bankroto administratorių iš naujo įvertinti šio reikalavimo pagrįstumą, taip pat prašė pakeisti teismo nutartį, nurodant, kad AB DnB Nord banko finansinis reikalavimas tenkintinas iš įkeisto turto be eilės.
Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 27 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 12 d. nutarties dalį dėl kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ finansinio reikalavimo patvirtinimo ir paskyrė šio reikalavimo pagrįstumo klausimą nagrinėti teismo posėdyje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 6 d. nutartimi įtraukė į BUAB ,,Gertauta“ kreditorių sąrašą BUAB ,,Šalčininkų valda“ su 5 380 890,85 Lt reikalavimu; atmetė kreditoriaus AB DnB Nord banko prašymą nustatyti, kad jo finansinis reikalavimas tenkinamas iš įkeisto turto be eilės.
Teismas nurodė, kad prašomo patvirtinti kreditoriaus BUAB ,,Šalčininkų valda“ finansinio reikalavimo suma atitinka įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 iš BUAB „Gertauta“ išieškotiną sumą kreditoriui BUAB „Šalčininkų valda“. Šiuo teismo įsakymu buvo išspręstas šalių susiklosčiusių sutartinių įsipareigojimų vykdymo klausimas, įsakymas yra įsiteisėjęs, t. y. privalomai vykdytinas, todėl iš naujo vertinti sutartinių santykių ir iš jų kylančių teisių ar pareigų teisėtumo ir pagrįstumo teismas neturi teisinio pagrindo. Vien teismo įsakymas pats savaime patvirtina pateikto finansinio reikalavimo pagrįstumą. Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 33-36 straipsniuose detaliai aptarta kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, ji yra administratoriui privaloma, teismas neturi teisės jos keisti ar tikslinti, todėl teismo nutarties dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo turinys, atsižvelgiant į tai, jog kreditorius AB DnB Nord bankas neginčija patvirtintos finansinio reikalavimo sumos, niekaip neturi įtakos šiam kreditoriui, kaip įkaito turėtojui, ĮBĮ 34 straipsnyje įtvirtintos pirmenybės teisės į kreditoriaus reikalavimo patenkinimą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kreditoriaus AB DnB Nord banko atskirąjį skundą, 2009 m. kovo 26 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir motyvacija. Į apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija nurodė, kad teismų sprendimų teisėtumas tikrinamas įstatyme įtvirtinta instancine tvarka, todėl apeliantas, abejodamas teismo kitoje byloje priimto teismo įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu, gali naudotis teismo sprendimų tikrinimu instancine tvarka ar proceso atnaujinimo byloje procedūra. Tačiau šiuo metu egzistuoja nenuginčytas bei įsiteisėjęs teismo įsakymas, todėl vien tai patvirtina pateikto kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ finansinio reikalavimo pagrįstumą ir įpareigoja šį reikalavimą patvirtinti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nei ĮBĮ 26 straipsnyje, reglamentuojančiame kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimą, nei jokiame kitame teisės akte nenustatyta teismo pareigos įvardyti finansinių reikalavimų tenkinimo tvarką. Tokios teismo pareigos nepatvirtina ir apelianto nurodyta teismų praktika.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kreditorius AB DnB Nord bankas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti; pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valdą“ finansinio reikalavimo patvirtinimo panaikinti ir šio reikalavimo netvirtinti, nutarties dalį dėl AB DNB Nord banko finansinio reikalavimo pakeisti ir nurodyti, kad šis reikalavimas tenkintinas iš įkeisto turto be eilės. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl BUAB “Šalčininkų valda” finansinio reikalavimo
Teismai neteisingai nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymas yra įsiteisėjęs. Pagal CPK 436 straipsnį teismo įsakymas įsiteisėja, jei jis įteikiamas skolininkui ir skolininkas įstatyme nustatytais terminais nepareiškia prieštaravimų. Teismo įsakymas buvo įteiktas UAB „Gertauta“ direktoriui. Tačiau, 2008 m. liepos 9 d. iškėlus bankroto bylą, jis neteko įgaliojimų, todėl teismo įsakymas turėjo būti įteiktas bankroto administratoriui. Nenustačius, kad teismo įsakymas buvo įteiktas įgaliotam asmeniui, nėra pagrindo konstatuoti, jog teismo įsakymas įsiteisėjo. Nepagrįsti BUAB „Gertauta“ argumentai, kad 2008 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo tik 2008 m. spalio 15 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis atsisakyti priimti atskirąjį skundą. Pagal CPK 316 straipsnio 2 dalį, 338 straipsnį atskirasis skundas, kuris buvo grąžintas kaip nepriimtas, laikomas nepaduotu, t. y. 2008 m. liepos 9 d. teismo nutartis nebuvo apskųsta apeliacine tvarka ir įsiteisėjo pasibaigus jos apskundimo terminui, t. y. 2008 m. liepos 19 d. Teismai neišdėstė argumentų, kodėl ir nuo kada laiko Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį įsiteisėjusia, taip pažeidė CPK 265 straipsnį. Nepaisant teismų padarytų išvadų dėl teismo įsakymo įsiteisėjimo, turi būti atsižvelgta į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, įrodymus vertina tik formaliai, teismo įsakymas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 straipsnio 7 dalis), todėl bankroto santykių kontekste teismas, tvirtindamas BUAB „Šalčininkų valda“ finansinį reikalavimą, turėjo papildomai patikrinti tokio reikalavimo pagrįstumą, nes bankroto byloje yra viešasis interesas ir teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti aiškinantis nagrinėjamų santykių aplinkybes. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. teismo įsakymas turi būti naikinamas tiek dėl padarytų pažeidimų, dėl kurių byla išspręsta neteisingai, tiek dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ pareikštas finansinis reikalavimas kildinamas laidavimo sutarčių pagrindu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad egzistuoja pagrindinė prievolė – atitinkami reikalavimai patvirtinti pagrindinių skolininkų (UAB „Imparatas“, IĮ „Ronas“) bankroto bylose. Pagrindiniai skolininkai nebuvo įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nors duomenys apie juos nurodyti prašyme dėl teismo įsakymo išdavimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Asmuo, kuris nepareiškia reikalavimo bankroto bylose, netenka teisės į jo patenkinimą iš pagrindinio skolininko (ĮBĮ 10, 21, 26, 35 straipsniai), o netekęs reikalavimo į pagrindinį skolininką, netenka teisės ir į jo įvykdymo užtikrinimo priemonę – laidavimą (CK 6.76 straipsnis). Teismo įsakymo priėmimo metu laidavimas negaliojo (CK 6.88 straipsnis). Teismo įsakymo priėmimas nebuvo galimas ir dėl bankroto bylos iškėlimo, nes pagal ĮBĮ 15 straipsnį bankroto bylą nagrinėjantis teismas turi perimti visas bankrutuojančiai įmonei iškeltas bylas ir patikrinti jose reiškiamų reikalavimų, įskaitant ir tuos, dėl kurių priimtas teismo įsakymas, pagrįstumą. Taigi byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles (CPK 329 straipsnis 2 dalies 6 punktas). Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad priimto teismo įsakymo nėra pagrindo peržiūrėti ir panaikinti, tvirtinant bankroto byloje kreditoriaus reikalavimą.
2. Dėl tvirtinamo finansinio reikalavimo eilės
Kasatoriaus finansinis reikalavimas BUAB „Gertauta“ yra užtikrintas bankrutuojančios įmonės įkeistu turtu, t. y. tenkintinas iš įkeisto turto be eilės. Nors ĮBĮ tiesiogiai nenustatyta pareigos teismui, tvirtinant kreditorių reikalavimus, nurodyti ir jų patenkinimo eilę, tačiau tokia išvada darytina iš teismo funkcijų bendrai ir ĮBĮ nuostatų dėl kreditoriaus reikalavimo pateikimo (tvirtinimo). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika patvirtina, kad teismai tvirtina kreditorių sąrašą, nurodydami kreditorių eilę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-489/2008, Nr. 3K-3-606/2007, Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuartys civilinės bylose Nr. 2-1013/2008, Nr. 2-597/2008). Teismų išvados, kad reikalavimų eilės nustatymas, įskaitant ir dėl įkeitimo pripažinimo, yra bankroto administratoriaus kompetencija ir tai nustatoma ne tvirtinant reikalavimus teisme, yra nepagrįsta, nes tokiu būdu teismai savo teisingumo funkciją deleguotų bankroto administratoriui, tai prieštarauja Konstitucijai, Teismų įstatymui. Taigi tik teismas sprendžia, ar įkeitimas (hipoteka) yra galiojantys (pripažįsta kreditoriaus pirmenybės teisę) ir ar į šiomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis apsunkintą turtą galima nukreipti kreditoriaus, kaip įkaito turėtojo, išieškojimą (CPK 558-560 straipsniai, CK 4.170 straipsnio 2 dalis, 4.192 straipsnis, Hipotekos registro įstatymo 5 straipsnis). Teismas, tvirtindamas kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje, turi pasisakyti ir dėl įkeitimo pripažinimo – įkeitimu užtikrinto reikalavimo priskyrimo atitinkamai jo tenkinimo eilei.
Atsiliepime į kasacinį skundą skolininkas BUAB „Gertauta“ prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad:
1. Nepagrįsti skundo argumentai dėl teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento. Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo priimta 2008 m. liepos 9 d. Šią nutartį atsakovas skundė atskiruoju skundu, tačiau, nepašalinus skundo trūkumų, apeliacinės instancijos teismas 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi skundą grąžino atsakovui. Šios teismo nutarties atsakovas neskundė, todėl vadovaujantis CPK 279 straipsnio 1 dalimi, 335 straipsniu Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartis įsiteisėjo 2008 m. spalio 15 d. CPK nustatyta taisyklė, susijusi su neištaisyto skundo laikymu nepaduotu, nenustato teismo sprendimo rezultato galiojimo perkėlimo atgaline tvarka galimybių. Taigi ginčijamas teismo įsakymas, įsiteisėjęs 2008 m. rugsėjo 25 d., įsiteisėjo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento (2008 m. spalio 15 d.).
2. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas yra be išlygų vykdytinas ir nagrinėjamoje byloje jo revizavimas negalimas. Asmuo, nesutinkantis su teismo įsakymu, turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu jam nuginčyti (CPK 365 straipsnis).
3. ĮBĮ 34, 35 straipsniuose įtvirtintos imperatyviosios normos, nustatančios bankrutuojančios įmonės įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką. Nei bankroto administratorius, nei teismas negali šios tvarkos keisti. ĮBĮ normų nenustatyta pareigos teismui pripažinti įkeitimo buvimą arba teisės jį paneigti. Įkeitimo nuginčijimas galimas bendraisiais CK ir CPK pagrindais, o nutartimi dėl kreditorių reikalavimų patenkinimo teismas negali sukurti, pakeisti, pabaigti egzistuojančių šalių įkeitimo teisinių santykių.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momento, kai dėl jos paduotas atskirasis skundas grąžinamas nepašalinus skundo trūkumų, ir procesinių įsakymo įteikimo taisyklių prasidėjus teisės į apeliaciją įgyvendinimui bankroto byloje
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Šioje normoje įtvirtinta bendroji procesinė rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo taisyklė. Kita bendroji tokios nutarties įsiteisėjimo taisyklė yra siejama su teisės į instancinę tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę įgyvendinimu – apskundimu neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties apeliacine tvarka. Šiuo atveju nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja nuo tos dienos, kai priimama apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo (CPK 339 straipsnis).
Taikytinų procesinės teisės normų, reglamentuojančių rašytinio proceso tvarka priimtos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimą, šios bylos kontekste vertinimai suponuoti faktinės situacijos specifiškumų, kurie lėmė ir procesinius veiksmus kitose bylose - konkrečiai Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu išspręstoje civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2008 m. liepos 9 d. nutartį iškelti bankroto bylą UAB „Gertauta“ apeliacine tvarka apskundė pati bendrovė.
Kauno apygardos teismo 2008 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Gertauta“ nustatytas dešimt dienų terminas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti, o to paties teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, nepašalinus nurodytų trūkumų, atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Ši procesinė situacija vertintina dviem aspektais: 1) kada įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą, jei teisė į apeliaciją buvo pradėta įgyvendinti, tačiau šios teisės įgyvendinimas nutrūko atskirojo skundo priėmimo stadijoje įstatyme išvardytais pagrindais; 2) kokių procesinių įsakymo įteikimo taisyklių prasidėjus teisės į apeliaciją įgyvendinimui bankroto byloje turėjo laikytis teismas, nagrinėjęs civilinę bylą Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai.
Pasisakant šiais klausimais, būtina pažymėti, kad visiškai formalus teisės taikymas galėtų suformuoti nuomonę, kad, neįvykus apeliacinei procedūrai visa apimtimi, nebuvo pagrindo taikyti kitokį nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo skaičiavimo mechanizmą kaip tik taisyklę, kad tokia nutartis įsiteisėja po dešimties dienų nuo jos priėmimo dienos. Tačiau nuoseklus procesinių nuostatų aiškinimas paneigia tokią išvadą. Visiškai akivaizdu, kad, padavus atskirąjį skundą dėl tokios nutarties ir dar neišsprendus jo priėmimo klausimo, skundžiama nutartis taip pat yra neįsiteisėjusi (CPK 334 straipsnis). Ji neįsiteisėja ir laikotarpiu, kai CPK nustatyta tvarka sprendžiamas trūkumų šalinimo klausimas (CPK 316 straipsnis). Taigi nusprendus grąžinti atskirąjį skundą CPK 316 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, nėra teisės normomis pagrįstos argumentacijos, kuria remiantis būtų pagrindas teigti, kad tuo paneigiamas atskiruoju skundu apskųstos nutarties neįsiteisėjimo faktas laikotarpiu, kai skundas buvo paduotas, tačiau jo dar nepriėmus CPK nustatyta tvarka buvo sprendžiamas trūkumų šalinimo klausimas, ir nutartis įsiteisėja retroaktyviai pagal bendrąją nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo, priimtos rašytinio proceso tvarka, įsiteisėjimo taisyklę - po dešimties dienų nuo jos priėmimo dienos. Šios teisinės situacijos teisės aiškinimo pagrindu leidžia daryti išvadą, kad atskiruoju skundu apskųstos nutarties įsiteisėjimas sustabdomas tol, kol teismas nepriima nutarties tokiu procesiniu teisiniu pagrindu, dėl kurio teisės į apeliaciją įgyvendinimas nutraukiamas (pasibaigia).
Šio teisės aiškinimo kontekste vertintina ir tai, kokias procesines įsakymo įteikimo taisykles prasidėjus teisės į apeliaciją įgyvendinimui bankroto byloje turėjo taikyti teismas, nagrinėjęs civilinę bylą Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai.
CPK 436 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą skolininkas nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Byloje nustatyta, kad įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai nuorašas įteiktas bendrovės valdymo organui 2008 m. rugsėjo 4 d. pagal procesines taisykles, apibrėžiančias procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims (CPK 123 straipsnio 2 dalis), ir laikantis CPK 438 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punktu, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą. Taikant jau minėtą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo terminų skaičiavimo mechanizmą, kai buvo įgyvendinama teisė į apeliaciją ir šios teisės įgyvendinimas nutrūko teismui priėmus nutartį laikyti atskirąjį skundą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai nuorašas priimtas bendrovės valdymo organo, kurio įgaliojimai nebuvo pasibaigę ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2008 m. rugsėjo 10 d. nutartį atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ir tą pačią dieną įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bei kartu įmonės valdymo organams netekus savo įgaliojimų, direktorius nebūtų tinkamai vykdęs ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos perduoti administratoriui visus dokumentus, tarp jų ir nurodytus CPK 437 straipsnio 2 dalyje, gautus iš civilinės bylos Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai. Prieštaravimai dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą nei bendrovės valdymo organo, nei bankroto administratoriaus nebuvo pateikti, todėl jis įsiteisėjo ir įgijo privalomo bei vykdytino procesinio dokumento teisinę galią (CPK 18 straipsnis). Tokia įsakymo teisinė reikšmė išlieka ir bankroto procedūrose, kai tvirtinami kreditorių reikalavimai ĮBĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nepagrįsti yra kasatoriaus argumentai, kad, nepaisant įsiteisėjusio ir vykdytino teismo įsakymo, priimto civilinėje byloje Nr. L2-1370-343/2008 dėl išieškotinų sumų iš UAB „Gertauta“ kreditoriaus BUAB „Šalčininkų valda“ naudai, bankroto santykių kontekste, teismas, tvirtindamas BUAB „Šalčininkų valda“ finansinį reikalavimą, turėjo papildomai patikrinti tokio reikalavimo pagrįstumą. Dėl šių motyvų yra nereikšmingi kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas BUAB „Šalčininkų valda“ finansinio reikalavimo nepagrįstumas, ir į juos kasacinis teismas neatsako.
Dėl kasatoriaus finansinio reikalavimo tenkinimo eilės
Vadovaujantis ĮBĮ 34 straipsniu, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 33-36 straipsniuose reglamentuojama kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka bankroto administratoriui yra privaloma, todėl teismui priimant nutartį dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo paprastai nėra teisinių pagrindų pasisakyti dėl kreditorių, kurių reikalavimai yra užtikrinti hipoteka, reikalavimų tenkinimo tvarkos, t. y. pakartoti įstatyme nustatytus imperatyvus. Kita vertus, tokia galimybė negali būti paneigta apskritai. Tai turi būti siejama su konkrečiu ir teisiškai gintinu kreditoriaus interesu, individualiai apibrėžiamu kiekvienu konkrečiu atveju. Šios bylos kontekste toks kreditoriaus išskirtinis interesas neidentifikuotas, todėl nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl AB DNB Nord banko finansinio reikalavimo tvirtinimo nurodant, kad šis reikalavimas tenkintinas iš įkeisto turto be eilės.
Netenkinus kasacinio skundo, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 92, 96 straipsniais, iš kasatoriaus valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB DnB NORD banko (kodas 112029270) valstybei 43,50 (keturiasdešimt trys Lt 50 centų) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Pranas Žeimys
Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius