Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-1866-540/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01350-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:  

1.2.1; 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 7.11; 21.9.10

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. rugsėjo 3 d.

Kaunas

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Violeta Miceikienė,

sekretoriaujant Indrei Veselkaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. P., jo atstovei advokatei Sonatai Mickevičienei,

nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atstovui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

L. P., būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovės), vadovas, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. liepos 17 d. sudarė 1 104 118,77 Eur. VĮ „Registrų centras duomenimis paskutiniai pateikti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017 metus pateikti 2018 m. gegužės 9 d., iš jų matyti, kad bendrovė 2017 metų pabaigoje turėjo turto už 647 460 Eur, tačiau per vienerius mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 625 870 Eur. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis, finansinės atskaitomybės dokumentai yra patvirtinti 2018 m. balandžio 30 d., todėl tai, kad Bendrovė yra nemoki, L. P. turėjo tapti žinoma 2018 m. balandžio 30 d. L. P., nesikreipdamas dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau- Bankroto įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2015 m. VMI priskaičiavo virš 1 000 000 Eur skolą valstybės biudžetui, su kuria L. P. nesutiko ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. VMI sprendimą apskundė teismui. 2018 m. lapkričio 21 d. Vyriausiasis administracinis teismas atmetė jo skundą ir patvirtino VMI priskaičiuotą skolą. Buvo areštuota bendrovės sąskaita ir po to bendrovė realiai savo veiklos nebeturėjo galimybės vykdyti. Tikėdamiesi, kad per ilgesnį laiką bendrovė gali padengti įsiskolinimą, 2019 m. sausio 31 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti mokestinės prievolės mokėjimą, tačiau jų prašymas buvo atmestas. Pripažįsta, kad gavo VMI pranešimą dėl jų ketinimo kreiptis dėl bendrovei bankroto bylos iškėlimo. L. P. pats stengėsi laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nespėjo laiku sutvarkyti buhalterinių dokumentų, kurie buvo reikalingi bankroto bylos iškėlimui. Jei būtų skiriama bauda, prašė jos mokėjimą išdėstyti 1 metų laikotarpiui, nes per mėnesį galėtų sumokėti apie 100 Eur. Šiuo metu L. P. nepilnu etatu dirba kitoje įmonėje, kur bandomuoju laikotarpiu gauna tik 100 Eur darbo užmokestį. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra sudėtinga.

  Byloje surinkti rašytiniai duomenys: 2019 m. liepos 18 d. VMI prie FM pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodytos visos teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-3); įsakymas dėl įgaliojimų suteikimo (b. l. 4-5); 2019 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nutartis iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (b. l. 6-8); mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 9); integruota kliento informacija - (duomenys neskelbtini) balansas (b. l. 10);  turto arešto aktų registro išrašas (b. l. 11-12); Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras - finansinės ataskaitos ir dokumentai (b. l. 13); VĮ Registrų centro juridinių asmenų registro balansas (b. l. 14); lydraštis, pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 17-19); (duomenys neskelbtini) pranešimas dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 20).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai.

Byloje nustatyta, jog Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019 m. vasario 20 d. sudarė 1 083 735,50 Eur. VMI prie FM 2019 m. vasario 20 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.31-08) 325-169 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę nepriemoką ir negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau (duomenys neskelbtini) vadovas L. P. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Kauno apygardos teisme tik 2019 m. gegužės 24 d. buvo priimtas ieškovės VMI prie FM pareiškimas iškelti Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1659-254/2019 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, kadangi jis tęsiasi tol, kol egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Sprendžiant ANK 39 straipsnyje numatytų senaties terminų klausimą, svarbu nustatyti nuo kurio laiko L. P. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada Bendrovės vadovui jau buvo aišku, jog įmonė yra nemoki, tačiau jis sąmoningai, pažeisdamas kreditorių interesus, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. Bendrovė turi mokestinę nepriemoką, kurią sudarė 587 911,21 Eur pridėtinės vertės mokestis, 177 841,51 Eur pridėtinės vertės mokesčio baudos ir 317 982,78 Eur pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM 2019 m. vasario 20 d. informacinio pobūdžio raštu Nr. (23.31-08)325-169 Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 1 083 735,50 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo (b. l. 18-19). 2019 m. kovo 19 d. pranešimu VMI prie FM Bendrovės vadovas nurodė, kad Bendrovės finansinė padėtis neleidžia sumokti tokios sumos, dėl to yra rengiami dokumentai ir artimiausiomis dienomis bus kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 20). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog ji yra nemoki. 2019 m. liepos 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pagal pareiškėjos VMI prie FM pareiškimą nutarta iškelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Tai patvirtina, jog galimai daromas trunkamas teisės pažeidimas iki 2019 m. kovo 19 d. dienos nebuvo nutrauktas, todėl iki pareiškimo padavimo teismui dienos nebuvo pasibaigę ANK 39 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Taigi pagal Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį minėtos įmonės vadovo ar savininko (savininkų) pareigos atsiradimui keliamos papildomos sąlygos – tokia pareiga atsiranda tik tada, kai be jau pirmiau paminėtų sąlygų įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi, šiuo metu norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Byloje esantys bei aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad Bendrovės vadovui tapo žinoma, jog 2018 m. Bendrovė yra nemoki, tačiau vien ši aplinkybė pagal Įstatymą pati savaime nesukelia įmonės vadovui pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi yra reikalingos ir kitos sąlygos.

Antroji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje yra pateiktas VMI prie FM 2019 m. vasario 20 d. informacinio pobūdžio raštas, kuriame VMI Bendrovei pranešė apie pareigą sumokėti mokestinę 1 083 735,50 Eur nepriemoką ir, negalint ar neketinant atsiskaityti su kreditoriumi, Bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą vadovui kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Rašte įspėjama, kad nesumokėjus nurodytos mokestinės nepriemokos per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, VMI prie FM kreipsis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Duomenų, kad iki 2019 m. vasario 20 d. kiti Bendrovės kreditoriai būtų kreipęsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, byloje nėra. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, kad Bendrovės vadovui iki 2019 m. vasario 20 d. buvo žinoma dėl kreditoriaus ar kreditorių ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tokios pareigos nevykdė.

Trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra ta, kad įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Iš bylos medžiagos matyti, kad L. P., kaip vadovas ir vienintelis akcininkas, nesiėmė jokių realių ir pakankamų priemonių Bendrovės mokumui atkurti, todėl nustatyta ir trečioji sąlyga, kuriai esant įmonės vadovui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau kaip nustatyta surinktais įrodymais, Bendrovės vadovas L. P. savo pareigos neįvykdė.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadovas L. P., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie FM, nevykdė įstatymu numatytos pareigos pagal savo kompetenciją su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Šiais savo veiksmais L. P. padarė trunkamąjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kuris buvo nutrauktas 2019 m. kovo 19 d. Bendrovei pranešus VMI prie FM, kad ji negali atsiskaityti su kreditoriumi, todėl kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo. L. P. kaltė padarius 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pilnai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Duomenų apie L. P. baustumą administracine tvarka byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančią lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Įvertinęs bylos duomenis, atsižvelgiant į L. P. asmenybę, teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta L. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – minimalią baudą. L. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo.

           ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. L. P. prašo paskyrus baudą dėl jo gaunamų nedidelių pajamų baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, nes jis per mėnesį galėtų sumokėti iki 100 Eur. Įvertinus jo paaiškinimą apie jo gaunamas pajamas, jo prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis 14 mėn. laikotarpiui.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

           L. P. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų baudą.

Išdėstyti L. P. paskirtos 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudos mokėjimą 14 mėn. (keturiolikos mėnesių) laikotarpiui, kiekvieną mėnesį sumokant po 100 Eur (šimto eurų) baudos dalį.

Paskirtoji bauda (jos dalys) turi būti sumokėta (-os) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Tei