Administracinė byla Nr. II-207-729/2019

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00072-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6; 21.10.4

 (S)

dalyvaujant pareiškėjui V. M.,

vertėjai Danutei Kontarienei,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos 2019-02-26 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3515-2019 pakeitimo,

   n u s t a t ė :

  2019-03-26 Klaipėdos apylinkės teisme gautas V. M. skundas, kuriuo jis prašo pakeisti jo atžvilgiu 2019-02-26 priimtą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-3515-2019 ir sušvelninti juo paskirtą jam nuobaudą – vietoj paskirtos 300 Eur baudos paskirti įspėjimo nuobaudą.

  Skunde išdėstyta, kad pareiškėjui 2019-02-09 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2019-02-26 priimtas nutarimas, kuriuo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau –ANK) 424 straispnio 2 dalį jam paskirta 300 Eur už tai, kad jis 2019-02-09, 09.50 val. Klaipėdos r. sav., ribose, kelio Klaipėda – Liepoja 1,00 kilometre vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, t.y., būdamas Ukrainos Respublikos pilietis ir turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir nepateikė Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y., neįvykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 dalies sąlygų ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

        V. M. nurodė sutinkąs, kad formaliai vertinant jis yra padaręs ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau padarė jį ne iš blogos valios, o dėl sudėtingos jo gyvenimiškos situacijos ir iš nežinojimo. Jis yra ukrainietis, Ukrainos pilietis, šioje valstybėje jam buvo išduotas ir vairuotojo pažymėjimas, kurį jis pateikė policijos pareigūnams patikrinimo metu, nes dėl teisinio neišprusimo nežinojo, jog šis pažymėjimas negalioja Europos Sąjungos valstybėse. Dabar tai supranta ir siekia tokį pažymėjimą įgyti. Yra sudaręs santuoką su Lietuvos Respublikos piliete L. M. ( buv. Litvinaite), šeimos gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, Kretingos rajone, sutuoktiniai augina du nepilnamečius vaikus. Nors abu dirba (verčiasi individualia veikla), pajamos yra kuklios, o žmona dar ir serga sunkia liga, dėl kurios turi papildomų išlaidų ir ne visada gali dirbti, todėl jam paskirta 300 Eur bauda yra sunkiai įvykdoma. Pareiškėjas mano, kad jam, padariusiam šį netyčinį pažeidimą, pakaktų ir įspėjimo, kuris pasiektų nuobaudos tikslus ir nesudarytų sunkios finansinės naštos jam ir jo šeimai

        Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. M. skundu nesutinka, nes jis turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje nuo 2014-05-16 ir per tiek laiko tikrai galėjo išsiaiškinti teisės aktų reikalavimus, susijusius su jo teise vairuoti transporto priemones, bei juos įvykdyti. Jam paskirta nuobauda atitinka ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijos minimumą, taigi ją skiriant buvo įvertintos visos bylos aplinkybės, ir nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas.

        Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. prašė skundą tenkinti bent iš dalies ir sušvelninti 2019-02-26 nutarimu pareiškėjui paskirtą administracinę nuobaudą ar bent išdėstyti jos vykdymą ilgesniam laikotarpiui. V. M. pripažino, kad  nebuvo laiku įsigilinęs į Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių teisės vairuoti transporto priemones įgyvendinimą, nuostatas, tačiau akcentavo, kad padarė tai iš teisinio neišprusimo ir negalvodamas, kad jo Ukrainos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia jam teisės vairuoti, juolab kad daug jam žinomų kitų vairuotojų tokiais naudojasi ir nėra baudžiami. Prašė įvertinti kuklią jo šeimos turtinę padėtį ir sušvelninti paskirtą baudą arba išdėstyti jos mokėjimą dalimis per kelis mėnesius, nes iškart sumokėti 300 Eur jam būtų labai sunku.

        Institucijos, skyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. 

        Teismas

k o n s t a t u o j a:

        skundas tenkintinas iš dalies.

        Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad V. M. nubaustas už tai, jog 2019-02-09, 09.50 val. Klaipėdos r. sav., ribose, kelio Klaipėda – Liepoja 1,00 kilometre vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, t.y., būdamas Ukrainos Respublikos pilietis ir turėdamas leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, neturėjo ir nepateikė Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t.y., neįvykdė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo apsaugos įstatymo 13 straipsnio 5 dalies sąlygų ir pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 

        Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra. V. M. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, asmenybė, darbinė ir šeiminė padėtys yra pakankami spręsti, jog jam už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir jo asmenybei ir, kad nuobaudos skyrimo tikslai gali būti ir bus pasiekti paskiriant švelnesnę nuobaudą ar bent išdėstant baudos mokėjimą per kelis mėnesius.

        ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą vairuotojams nuo 300 Eur iki 450 Eur. Iš bylos duomenų matyti, jog institucija 2019-02-26 nutarimu V. M. pripažino kaltu padarius ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą ir, atsižvelgusi į sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė jam minimalią - 300 Eur baudą.

        Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, o administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti V. M. paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą.

        Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

        Šioje byloje aptariamas V. M. padarytas nusižengimas teismo vertinamas kaip formalus, nes šis asmuo ne apskritai vairavo neturėdamas teisės vairuoti, o būdamas įgijęs šią teisę kitoje valstybėje (ne Europos Sąjungos narėje) ir neturėdamas Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiuo pažeidimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. V. M. nuo pat pradžių nuoširdžiai gailėjosi padaręs teisės pažeidimą ir tai yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ją sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Anksčiau jis yra buvęs baustas tik už nešiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus; duomenų, kad būtų buvęs policijos pareigūnų įspėtas įgyti Lietuvos Respublikoje galiojantį vairuotojo pažymėjimą, byloje nėra. Siekdamas įrodyti savo siekimą ateityje nebedaryti tokių pažeidimų, V. M. yra pradėjęs rūpintis įgyti reikiamą vairuotojo pažymėjimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. M. yra dirbantis, besirūpinantis šeima, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, asmuo, kurio sutuoktinė turi rimtų sveikatos problemų; dėl visų šių priežasčių jo šeimos turtinė padėtis yra labai kukli. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad V. M. paskirta nuobauda -300 Eur bauda yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui, ir nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sumažinus šiam asmeniui paskirtą baudą iki 150 Eur. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

n u t a r i a :

skundą tenkinti iš dalies.

        Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-02-26 nutarimą administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-3515-2019 ir V. M., pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti švelnesnę nuobaudą – 150 Eur baudą.

        Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

        Teisėja                                                                 Jurgita Grigonienė