Civilinė byla Nr.2A-985-273/2014

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00189-2012-6

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 35.6.1.  

(S)

                                                                                                                                      121.15; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

                                                           SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 25 d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovo E. G. atatovams L. M., advokatui M. K., atsakovui E. G., jo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovui J. Č., atsakovui M. S., jo ir atsakovės D. G. atstovei S. E. Š.,

            viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, E. G. ir D. G. atstovės advokatės S. E. Š. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. G. patikslintą ieškinį atsakovams E. G., D. G., M. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų Valstybės įmonei Registrų centro Marijampolės filialui, V. S., notarėms J. V., L. R. dėl vienintelio akcininko sprendimo ir akcijų perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu ir

nustatė:

1. Ginčo esmė

             Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo E. G. kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2011-04-04 sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10000 Lt  iki 474600 Lt ir išleisti 4646 vnt. naujas paprastas vardines akcijas (PVA), pripažinti negaliojančiu 2011-11-07 atsakovės D. G. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2346 PVA įsigijimo sandorį, pripažinti negaliojančiu 2011-11-07  atsakovo E. G. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 PVA įsigijimo sandorį, pripažinti negaliojančiu 2011-11-09 atsakovo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 PVA perleidimo atsakovui M. S. sandorį, priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Ieškovas nurodė, kad 2008-11-17 buvo sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu susitarė du asmenys, tai jo atstovaujamasis E. G. ir atsakovas E. G.. Pagal sudarytą sutartį  už 1 600 000 Lt turėjo būti parduotos visos teisės į įmonę ir turimą turtą.  Šalys buvo priėmusios tam tikrus įsipareigojimus, t.y. per du metus atsakovas turėjo pertvarkyti įmonę, nes reikėjo perkelti turtą į įmonę. Tuo metu žemės nuomos sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu, dalis įrangos buvo fizinio asmens vardu, dalis įrangos - juridinio asmens, teisės - juridinio asmens, ir šalys susitarė, kad pardavėjas pertvarko įmonę, gauna leidimus, atsiskaito su kreditoriais ir visą įmonę už 1 600 000 Lt parduoda. Įmonė turėjo būti be jokių skolų ir įsipareigojimų, turėjo būti perkeltas turtas ir turėjo turėti licenziją ir teisę gaminti elektrą. Atsakovas per numatytą laiką nepadarė nieko, tik pertvarkė įmonę iš individualios įmonės  į uždarąją  akcinę bendrovę. Bet pertvarkė formaliai 10 000 Lt įstatiniu kapitalu. Nepaisant to, kad įmonė turėjo įstatinį kapitalą 10 000 Lt, visas turtas turėjo būti parduotas   E. G. už 1 600 000 Lt. Tai reiškia, kad ir gautinos pajamos iš trečiųjų asmenų, kartu su akcijomis, o skolos turėjo būti padengtos. Atsakovas, pasinaudodamas sutarties punktu,  nurodė, kad įmonė paruošta pardavimui, tačiau   paprašius pateikti leidimus, pertvarkytas licenzijas, jis to nepadarė, pasinaudojo sutartimi ir sutartį nutraukė. Visa tai buvo sprendžiama kitoje civilinėje byloje, kurioje teismas pripažino, kad sutarties nutraukimas buvo nepagrįstas, kad atsakovas turi grąžinti gautą avansą ir padengti delspinigius, kurie buvo numatyti sutartyje. Kai buvo pradėta civilinė byla, buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo nutartimi. Nutartyje aiškiai buvo apibrėžta, kad uždraudžiamos teisės  areštuojant ne tik 10 000 Lt sumoje, bet ir visu 100 procentų. Tai labai aiškiai pasakyta, kad ne 100 vienetų akcijų, o 100 procentų akcijų. Kitaip sustabdyti galimą įmonės išpardavimą buvo neįmanoma, o teismas apsidrausdamas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos visu 100 procentų. Atsakovas negrąžino nei vieno lito, o skola jau viršija milijoną su netesybomis ir delspinigiais, E. G., turėdamas tokį įsiskolinimą, tikslingai siekia padaryti tokį išieškojimą neįmanomu. Tai reiškia, kad jis padidino įstatinį kapitalą, po to pusę akcijų perleido žmonai, o kitą pusę tariamam kreditoriui. Visų pirma, jo pareiga buvo pagal teismo sprendimą sugrąžinti praktiškai milijoną litų, o perleidus akcijas,  ieškovas neteko galimybės išieškoti tą milijoną litų, kuris teismo yra priteistas. Įstatinį kapitalą atsakovas E. G. didino, neįnešdamas jokių papildomų įnašų į įmonę. Jis didindamas įstatinį kapitalą sprendime nurodė, kad tai daroma iš papildomų įnašų ir vietoj to, kad jis įneštų pajamas į įmonę, kad įmonė taptų turtingesnė fiziškai, jis padarė dvigubą apgaulę. Jis paėmė jų pinigus, kuriuos mokėjo už akcijas, ir notarui parodė, kad jis jomis apmokėjo už akcijas, o teismui jis pateikė 32 lapus, kuriuose susidaro tariamai visa  įstatinio kapitalo padidinimo seka, neva, jis nuo 2002-05-14 iki 2010-12-31 įmonėje buvo kreditorius, kurių pagrindu jis turėjo reikalavimo teisę į tokią pat, kaip buvo didinamas įstatinis kapitalas, pinigų sumą ir atliko įskaitymą, tai yra savo kreditinį reikalavimą jis įskaitė kaip akcijų apmokėjimą. E. G. šių lėšų į įmonę neįnešė, jos buvo skirtos  už akcijų apmokėjimą ir skirtos kreditams padengti. Jų apmokėjimai, pagal teismui pateiktus duomenis, tai 2009-01-15 apmokėjimas ir kitu laiku atliktas apmokėjimas, rodo, kad jų lėšos buvo betarpiškai sumokėtos kreditoriams, tai yra dengiant paskolą DNB bankui. Teismui yra pateiktos visos paskolos sutartys, pagal kurias jis buvo skolingas, ir jie jas matė iki sandorio, todėl sudarant preliminarią sutartį ir buvo sutartas toks avansas, kad atsakovas galėtų apmokėti skolas. Todėl jų akcijų apmokėjimo avansas buvo toks didelis. Ieškovas sumokėjo E. G., o jis jas panaudojo kreditui padengti. Jokių papildomų įmokų apmokėjimų už akcijas nebuvo, o buvo atgaline data bandoma pateisinti tariamą akcijų apmokėjimą. Nori atkreipti dėmesį, kad ieškovui turėjo atitekti visa įmonė, su visais įsipareigojimais, o už sumokėtas akcijas E. G. turėjo padengti kreditorinius įsipareigojimus. Tai reiškia, pasidengus visus kreditorinius įsipareigojimus, kurie buvo virš 600000 Lt likęs milijonas litų turėjo atitekti už akcijas. Toks buvo šalių preliminarios sutarties susitarimas  ir  1600000 Lt nebuvo plikas pelnas už akcijų perleidimą. Iš tos sumos E. G. buvo įsipareigojęs pats padengti visus įsipareigojimus. Didindamas įstatinį kapitalą E. G. siekė apeiti turto areštus, kadangi Registrų centre areštas buvo pavaizduotas tik tuo metu esančioms 10 000 įstatinio kapitalo akcijoms ir sąmoningai siekė padidinti įstatinį kapitalą ir nedelsiant perleisti šias akcijas. Jis turėdamas įsiskolinimą milijonui litų turėjo būti pakankamai sąžiningas ir jei būtų turėjęs kitų realių kreditorių, tai  turėjo visiems proporcingai padengti, tai yra sąžiningumo principas. Vien tai, kad turtas kreditoriams nepadalintas po lygiai leidžia, bankroto bylose, pripažinti vadovą kaltu, kelti bylas, išieškoti skirtumą. Tačiau,  pagal teismui pateiktus duomenis, kad tariamai buvo kitas kreditorius, tai yra M. S., tai akivaizdu, kad tie sandoriai rašteliais buvo veltui, todėl,  kad tai akivaizdžiai liudija deklaracijos, gyvenimo būdas, kurį parodo deklaracijos, kokias pajamas turėjo M. S. ir E. G. su D. G.. Nebuvo rodoma pajamų nei pas juos, nei jie buvo įnešti įmonėje, nei E. G. atsiskaitė su kreditoriais, nei M. S. turėjo kuo pagrįsti rašteliuose nurodytas sumas. Tik gavęs ieškovo lėšas, atsakovas jas nedelsdamas atiduoda bankui, siekdamas padengti skolas. Dukra ir būsimas žentas pasakė, kad tėvai turi didžiulius įsiskolinimus, kad moka palūkanas, kad įmonė ant bankroto ribos ir reikia gelbėti, padėti, ir ieškovas, turėdamas lėšų, sudarė gelbėjimo planą, kad perka įmonę, kad atsakovas pasidengtų lėšas ir dar gautų iš to pelną, tai yra už turimą turtą. Ir pusės milijono rašteliai, kurie sudaryti ranka, kurie nėra patvirtinti ir neturi įrodymų apie sumokėjimą tik patvirtina, kad visi tie rašteliai neatitinka realios tikrovės ir leidžia teismui daryti išvadas, kad duomenys pateikti VMI yra visiškai priešingi. Prie neapmokėjimo už akcijas bus galima pridėti ir liudytojos buhalterės paaiškinimus, nes jis mano, kad nepakanka apmokėjimo įrodyti 32 dokumentais, kurie pateikti ir patys savaime įrodo, kad ne E. G. įnešė lėšas. D. G. įnešė į įmonę, tai yra paskolino  44 990 Lt, tai reiškia, kad ne  E. G. apmokėjo, o ji. Sekantis dokumentas rodo, kad apmokėta 42 280 Lt, o iš išrašo matyti, kad tai įmonės likutis, o D. G. sumokėjo 42 219 Lt, tai reiškia į apskaitą įtraukta mažiau ir akivaizdu, kad tos dalies ji nesumokėjo. Be to, į apskaitą įtraukta ir tokia D. S., kuri sumoka į įmonės sąskaitą 3000 Lt ir nurodo, kad gavėjas E. G. įmonė, paskirtis lėšų pervedimas, ir tai įskaitoma kaip apmokėjimas už akcijas. Be to,  kiti čekiai, kvitai yra be parašų, neturi juridinės galios. Ir dar į apskaitą yra įtrauktas 2008-02-04 čekis, kur nurodyti 54 000 Lt, mokėtojas  E. G., o paskirtis -  įrenginių remontui. Tai reiškia, kad  E. G., apmokėdamas už įrenginių remontą, negali tikėtis, kad už tai gaus akcijas. Iš dokumentų 19 lapas, byloje 2 tomas, 239 lapas, labai aiškiai įrodo, kad 219 000 Lt juridinis asmuo “(duomenys neskelbtini)” sumoka NORD LB bankui ir nurodo, kad tai paskolos grąžinimas pagal sandorį. Vadinasi,  įmonė sumoka bankui kaip paskolos grąžinimą, o E. G. pateikia tai kaip įrodymą, kaip apmokėjimą už akcijas. Šis dokumentas rodo, kad ne jis į įmonę įnešė, o įmonė sumokėjo bankui. Tai šiuo įrodymu niekaip negalima remtis kaip įrodymu, kad E. G. yra sumokėjęs už įstatinio kapitalo padidinimą. Pinigų sumokėjimo, o ne gavimo įrodymas. Šio dokumento  data yra 2008-11-20, ir kalba, kad tai juridinis asmuo UAB “(duomenys neskelbtini)”, o tuo tarpu UAB “(duomenys neskelbtini)” kaip juridinis asmuo atsirado tik 2010-01-25. Tai reiškia, kad prieš du metus ji negalėjo atsirasti, reiškia tokio asmens prieš du metus nebuvo. Šis dokumentas kelia abejonių savo turiniu, jis nepasirašytas, banko nepatvirtintas ir jis negali būti dokumentu, įrodančius apmokėjimą už akcijas. Atsakovas buvo nesąžiningas pats, o M. S. giminystės ar svainystės ryšiai taip pat yra įrodyti pateiktais dokumentais ir M. S. neįrodė, kad tokias lėšas turėjo. Kadangi nuo įstatinio kapitalo padidinimo 2011-04-04 ir nuo akcijų perleidimo 2011-11-07 ir 2011-11-09 nebuvo praėjęs vienerių metų terminas  ieškiniui pareikšti, tai mano, kad kalbėti apie senatį nėra pagrindo. Jei teismas skaičiuotų kitaip, tai akivaizdu, kad tik teismo gautų, išreikalautų dokumentų pagrindu atsiskleidė visa tiesa. Tai yra tiek M. S. svainystės, giminystės ryšiai, tiek jo lėšų neturėjimas, tiek apmokėjimas už akcijas. Apmokėjimas už akcijas pirmą kartą paaiškėjo 2012-12-20, tada kaip direktorė, E. G. dukra, J. G. pateikė teismui dokumentus. O kaip tai buvo pateikta notarui ir Registrų centrui tapo aišku tik šios sudėties teismui išsireikalavus šiuos duomenis. O šie duomenys nėra laisvai disponuojami, pasiekiami ir be teismo ieškovas  negalėjo jų gauti. Šiuo atveju actio Pauliana institutas yra taikomas plačiau nei Akcinių bendrovių įstatyme numatytas sutrumpintas terminas apskųsti akcininkų susirinkimą, actio Pauliana tikslas apginti kreditoriaus interesus, panaikinant iš to išplaukiančias pasekmes. Todėl, taikomas vienerių metų senaties terminas specialiam institutui, o ne sutrumpintas trijų mėnesių senaties terminas akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Kadangi akcininkų susirinkimas taikomas akcininkams, o E. G. nebuvo akcininkas ir įmonės dalyvis, reiškia šiuo atveju taiko actio Pauliana institutą ir iš to išplaukiančius veiksmus.

                              II.  Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiu atsakovo E. G. kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2011-04-04 sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10000 Lt  iki 474600 Lt ir išleisti 4646  naujas paprastas vardines akcijas ( PVA), pripažino negaliojančiu 2011-11-07  atsakovės D. G. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2346 paprastų vardinių akcijų įsigijimo sandorį, pripažino negaliojančiu 2011-11-07 atsakovo E. G. vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 paprastų vardinių akcijų įsigijimo sandorį, pripažino negaliojančiu 2011-11-09 atsakovo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 paprastų vardinių akcijų perleidimo atsakovui M. S. sandorį, taikė restituciją, grąžinant sandorių šalis į pirminę padėtį. Priteisė iš atsakovų E. G., D. G., M. S., UAB “(duomenys neskelbtini)” po 103,55 Lt ieškovo E. G. naudai. Priteisė iš atsakovų E. G., D. G., M. S., UAB “(duomenys neskelbtini)”, po 89,76 Lt pašto išlaidų valstybei.

            Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakovu 2008-11-17 sudarė preliminariąją sutartį, kurios pagrindu sutarė, jog  E. G. atsakovas už 1 600 000 Lt sumą parduos  Vilkaviškio r. sav. Pilviškių mstl. Šešupės g. pastatą (duomenys neskelbtini) su visais jo priklausiniais Vilkaviškio r. sav. Pilviškių mstl. Šešupės g. kitus statinius: kiemo aikštelę, lauko tualetą, užtvanką-slenkstį su visais jų priklausiniais; - visą minėtuose 1 ir 2 p. statiniuose esančią (duomenys neskelbtini) įrangą ir jos sudėtines dalis; -  nuomos teisę į 0,6297 ha žemės sklypą, esantį Vilkaviškio r. sav. Pilviškių mstl. Šešupės g.;   leidimą (duomenys neskelbtini) gaminti elektros (pagal LR Ūkio ministerijos 2002-11-06 išdavė leidimą Nr. LG-0046) bei sutartį su RST parduoti pagamintą elektros energiją. Šalys susitarė iki 2010-12-31 sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Šalys sutartyje nustatė eilę įsipareigojimų ir garantijų-atsakovas sutarties 2.2.1-2.2.3 punktuose įsipareigojo gauti žemės savininko sutikimą perkelti nuomininko teisių perkėlimą būsimajam pirkėjui, reorganizuoti E. G. įmonę į UAB, pilnai atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais, perdaryti E. G. įmonės turimus leidimus būsimos UAB vardu, parduoti ieškovui 100 proc. įmonės akcijų, ieškovas sutarties 2.5.1, 2.5.2, 2.5.3 punktuose įsipareigojo atsikaityti su pardavėju. Ieškovas atsakovui pervedė kaip avanso sumą 627 920 Lt į atsakovo  sąskaitą. Dėl šios pervestos sumos ginčo tarp šalių nekilo. Kauno apygardos teismas 2011-01-10 sprendimu  ieškinį patenkino dalinai,  priteisė E. G. iš E. G. 627920 Lt sumokėtoms lėšoms pagal preliminariąją sutartį grąžinti; 87 360 Lt delspinigiams sumokėti už laikotarpį nuo  2010-04-13 iki 2011 01 10 dienos;  po 320 litų kas dieną delspinigių nuo 2011-01-10 dienos iki teismo sprendimo dalyje grąžinti priteistą  627 920 Lt įvykdymo dienos; 5 (penkių) procentų  metines palūkanas nuo priteistos  715 280 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2010-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 14601, 65 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ( t.1, b.l.17-21). Atsakovas E. G. teismo sprendimo neskundė. Kauno apygardos teismo 2011-01-10 sprendimas nėra įvykdytas, todėl ieškovas turi  neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į kitą asmenį – skolininką.

          Teismas nurodė, kad ieškovas, kaip atsakovo E. G. kreditorius, turintis 2011-04-04 789318,25 Lt vykdytiną reikalavimo teisę iš viso atsakovo turto, yra suinteresuotas atsakovo turto verte, tiesiogiai sąlygojančia jo galimybes įvykdyti ieškovo reikalavimą. Tokį suinteresuotumą lemia ir tai, kad pagal teismo sprendimo privalomą vykdymą atsakovas E. G. privalo nedelsdamas grąžinti ieškovui visą skolą. Teismas nustatė, kad atsakovas E. G. praktiškai neturi jokio kito turto, išskyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100% PVA, nes likęs turtas yra mažavertis. Tai, kad preliminarios sutarties ir teismo sprendimo priėmimo metu 100% PVA reali vertė buvo didesnė nei nominali vertė liudija faktas, jog atsakovas E. G. 100% turėtų akcijų ieškovui norėjo parduoti už 1600000 Lt sumą. Į 100% turėtų akcijų vertę įėjo visas hidroelektrinės turtas, verslas ir 100% įmonės valdymas, tuo tarpu atsakovui padidinus įstatinį kapitalą ir akcijas perleidus kitiems atsakovams E. G. iš turėtų 100% visų įmonės akcijų (tuo pačiu ir 100% įmonės valdymo) liko tik 2,1 % visų įmonės akcijų, kas iš esmės pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus galimybę išieškoti visą skolą iš atsakovo E. G. nukreipiant išieškojimą į vienintelį ženklų atsakovo turtą - 100% įmonės akcijas. Akcininko sprendimu didinti įstatinį kapitalą ir po to perleisti akcijas kitiems atsakovams sudarymo faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad šiais veiksmais atsakovas E. G. siekė išvengti savo piniginių įsipareigojimų ieškovui vykdymo arba apsunkinti prievolės vykdymą. Atsakovas didinti įstatinį kapitalą neturėjo jokio teisinio būtinumo, juo labiau savo šeimos įnašais, kuriais galėjo mažinti savo skolą ieškovui. Be to, atsakovas perleidęs akcijas M. S., negrąžino ieškovui skolos, kas laikytina skolininko nesąžiningumu ir pažeidžiančiu ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus interesus, kadangi aukščiau paminėtais veiksmais yra akivaizdžiai mažinama atsakovo turėto turto vertė ir galimybės atsiskaityti su ieškovu. Teismas padarė išvadą, kad įstatinio kapitalo didinimas ir akcijų perleidimas kitiems atsakovams pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo E. G. kreditoriaus, teises.

        Teismas taip pat nurodė, kad  atsakovas E. G. ir D. G. yra sutuoktiniai, teismo posėdžio metu negauti jokie įrodymai dėl būtinumo sudaryti santuokinio turto dalybų sutartį, santuokoje įgytą turtą sudaro tik  UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos (t.1, b.l.70-71). Vienintelio akcininko sprendimas didinti įstatinį kapitalą išleidžiant naujas akcijas ir apsisprendimas šias akcijas parduoti kitiems asmenims yra vienašalis veiksmas (sandoris), kuris priimtas atsakovo laisva valia. Teismas sprendė, kad nei įstatymas ar kitas teisės aktas, nei sandoris nenustatė pareigos atsakovui priimti tokius veiksmus. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-02-27 nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, uždrausta disponuoti įmonės akcijomis ( t.1, b.l.33-34). Atsakovui E. G. paminėta teismo nutartimi buvo uždrausta areštuotu turtu paprastosiomis vardinėmis akcijomis disponuoti. Atsakovo E. G., kaip vienintelio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcininko 2011-04-04 sprendimas didinti Įmonės įstatinį kapitalą nuo 10000 Lt iki 474600 Lt,  dėl ko išleisti 4.646 vnt. naujas akcijas; 2011-11-07 atsakovės D. G. įsigijimas 2.346 PVA; 2011-11-07 atsakovo E. G. įsigijimas 2.300 PVA;2011-11-09 E. G. 2.300 PVA perleidimas atsakovui M. S., žeidžia ieškovo kaip E. G. kreditoriaus interesus. Teismo nuomone, atsakovai, sudarydami ginčo veiksmus, buvo nesąžiningi, kadangi, žinojo, kad šių ginčo veiksmų sudarymas gali pabloginti atsakovo E. G. kaip ieškovo skolininko turtinę padėtį ir kad bus suvaržytas galimas ieškovo reikalavimo patenkinimas iš vienintelio atsakovo turimo didesnės vertės turto. Šiuo atveju, atsakovas M. S., kuris viešai deklaravęs savo gaunamas metines pajamas ( apie 70 000 Lt, t.3, b.l.88-93), sudaro paskolų sutartis bendrai  580000 Lt sumai ( t.1, b.l.75-77). Atsakovas M. S. metinėse pajamų deklaracijose nėra deklaravęs gaunamų 580000 Lt pajamų, kurias vėliau skolino E. G.. Be to, teismo posėdžio metu atsakovas M. S. paaiškino, kad pažinojo E. G., tėvai bendravo, todėl turėjo žinoti apie atsakovo E. G. turtinę padėtį. Atsakovas M. S. nurodo, kad skolino pinigus, bijodamas, kad pinigai nenuvertėtų, tačiau paskolų sutartyse nurodyta, kad atsakovas E. G. gražina skolą pareikalavus, nenurodant jokių terminų,  paskolų grąžinimas neužtikrintas jokiomis netesybomis. Teismas nurodė, kad 2010 metų ir 2011 metų iš Įmonių registro gauti UAB „(duomenys neskelbtini)" balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir įmonės pateikti įrodymai įrodo, jog 2011-04-04 įmonės išleistas 4 646 vnt. naujas akcijas  jų įgijėjas E. G. neapmokėjo piniginiais įnašais ir neapmokėtas akcijas 2011-11-07 E. G. (2.346 PVA) neteisėtai perleido D. G., 2011-11-09 (2.300 PVA) M. S.. Teismas sutiko su ieškovo atstovo teiginiu, kad  UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-20 apmokėjimas bankui 215000 Lt sumai kelia abejones, nes iki 2010-01-25 buvo E. G. individuali įmonė, kuri kaip uždaroji akcinė bendrovė įregistruota tik 2011-04-27 ( t.1, b.l.139, t.2, b.l.23). Esančios byloje nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita 2011-01-01-2011-12-31 ir 2011-12-31 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita patvirtina ieškovo atstovo aiškinimus apie neapmokėtas akcijas ( t.2, b.l.68-70, b.l.83-84). Teismas padarė išvadą, kad ieškovo  ginčijami  sandoriai  prieštarauja  imperatyvioms įstatymo normoms,  todėl pripažino, kad  jie yra   niekiniai  sandoriai ir negalioja nuo jų sudarymo momento.

                             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

             Apeliaciniu skundu (t.6, b.l.64-76) atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“, E. G. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą  ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. G. actio Pauliana ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti skundžiamą sprendimą, nemotyvuotai atmesdamas (ignoruodamas) raštu ir žodžiu išdėstytų atsakovų atsikirtimus į ieškinį sudarančių argumentų ir įrodymų. Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje dalyje nuspręsdamas taikyti restituciją, grąžinant sandorių šalis į pirminę padėtį neišsprendė restitucijos klausimo, nes nenurodė restitucijos būdo (t.y. ar restitucija taikoma natūra, ar kitu būdu), neišsprendė kokias konkrečiai teises ir pareigas šalys ir/arba kiti asmenys įgis įsiteisėjus ir tapus privalomam teismo sprendimui. Sprendimo taikyti restituciją, grąžinant sandorių šalis į pirminę padėtį vykdymas praktiškai yra neįmanomas, nes teismas neišsprendė ginčo dalyje dėl restitucijos taikymo, nėra nurodytos teismo sprendimo materialinės teisinės pasekmės šalių teisėms ir pareigoms.

           Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai įvertino atsakovų E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)" atstovo teiginius dėl nesąžiningai didelių delspinigių, kurie buvo priteisti E. G. naudai. Atsakovas E. G. buvo sąžiningas ir sąžiningai naudojosi savo teisėmis, neneigė prievolės grąžinti gautą avansą bei dėjo pastangas ją įvykdyti: pasibaigus teisiniams ginčams dėl avanso, gauto pagal 2008 m. lapkričio 17 d. Preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį, grąžinimo E. G. dėjo pastangas visiškai atsiskaityti su ieškovu. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovo gauti pinigai buvo panaudoti investicijoms, itin didelės sumos pinigų gavimas buvo sudėtingas, ypač dėl to, kad vykdymo procese E. G. turtas buvo areštuotas. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad net ir prasidėjus šiai civilinei bylai UAB „(duomenys neskelbtini)" su AB banku „Finasta“ buvo iš esmės susitarusi dėl investicinių kreditų UAB „(duomenys neskelbtini)" suteikimo.  Šie kreditai nebuvo suteikti ir su ieškovu nebuvo atsiskaityta tik todėl, kad ieškovas nesutiko sudaryti taikos sutarties ir leisti E. G. įkeisti bent dalį turimo savo ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė" turto. Ieškovas nesąžiningai dėjo pastangas, kad E. G. neatsiskaitytų ir E. G. skola neproporcingai ir nesąžiningai augtų nesąžiningų netesybų pagrindu. Tokia situacija, kai pats kreditorius vilkina įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą susidarė dėl to, kad ieškovui teismas priteisė itin didelius delspinigius ir palūkanas. Tokioje situacijoje E. G. yra akivaizdžiai nesuinteresuotas skubiu teismo sprendimo įvykdymu, o turi interesą vilkinti sprendimo vykdymą ir išieškojimą nukreipti į kuo didesnį E. G. turtą.

           Pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių motyvų netinkamai pritaikė CK 6.66 str., kuris numato kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, o ne juridinio asmens organų sprendimus. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu akcininko sprendimą, nes ieškovas neįrodė (neįrodinėjo) CK 2.82 str. 4 d. numatytų aplinkybių, ieškovas apskritai nėra tinkamas subjektas tokiam reikalavimui pareikšti, t.y. nėra UAB „(duomenys neskelbtini)" akcininkas, kreditorius, bendrovės vadovas, valdybos ar stebėtojų tarybos narys. Teismas nepagrįstai netaikė specialiojoje normoje - LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d. - numatyto senaties termino. Akivaizdu, jog net ir apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad actio Pauliana institutas gali būti taikomas akcininkų sprendimų atžvilgiu, LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 10 d., numatanti sutrumpintą 30 d. senaties terminą yra specialioji normą bendrąjį 1 metų terminą nustatančio CK normų atžvilgiu. Sprendimas didinti įstatinį kapitalą buvo priimtas dar 2011 m. balandžio 4 d. Todėl, objektyvusis senaties termino pradžios momentas - 2011 m. balandžio 4 d., o terminas ieškiniui dėl sprendimo pripažinimo negaliojančiu pareikšti baigėsi 2011 m. gegužės 4 d. Įstatymas suteikia teisę ieškovui įrodinėti, kad apie jo manymu pažeistą teisę (konkrečiu atveju apie sprendimą) ieškovas sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista (subjektyvusis senaties termino pradžios momentas). Ieškovui nepateikus įrodymų dėl sužinojimo apie sprendimo datos (subjektyvųjį senaties termino pradžios momentą), ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. balandžio 4 d.     

          Pirmosios instancijos teismas netinkamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio
Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų
taikymo apžvalgos išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas reiškia, kad kreditoriaus interesai gali būti pažeisti sutuoktinių bendro turto pasidalijimo sandoriais, t.y. šie sandoriai gali būti ginčijami A. P. ieškiniu, tačiau bet kuriuo atveju turi būti įrodinėjamos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodomi pavyzdžiai - sandorių sudarymas atgaline data ir pan. - neatitinka ginčo faktinių aplinkybių. Atsakovų 2011 m. lapkričio 7 d. sutuoktinių turto dalybų sutartis buvo sąžiningai sudaryta notarine forma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo, ar sutuoktinių turto dalybų sutartis mažina skolininko mokumą. Sutuoktiniu turto dalybų sutartis nemažina E. G. mokumo. Vykdant bet kokį išieškojimą iš E. G. turto bet kokiu atveju turėtų būti atskirtas E. G. ir jo D. G. žmonos turtas. Įrodymų, kad turto padalinimas per se yra neteisėtas nepateikta. D. G. nebuvo ieškovo skolininkė - šį faktą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-14/2012. Bylos duomenimis, ieškovas reikalavimą dėl grąžinimo avanso, sumokėto pagal preliminarią sutartį, sudarytą su atsakovu E. G., ir netesybų priteisimo buvo pareiškęs tik paminėtam atsakovui, iš kurio apygardos teismo sprendimu ir buvo priteistos ieškovui teismo sprendime nurodytos piniginės sumos. Sutuoktinių turto dalybų sutartis nepažeidžia Kauno apygardos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi pasidalijamas sutuoktinių turtas (4646 UAB „(duomensy neskelbtini)“ akcijų) nebuvo areštuotas.

           A. M. S. yra taikytina sąžiningumo prezumpcija, nes teismo nustatyta  faktinė  aplinkybė,  jog  M. S. yra  „žento  sesers  vyras"  (ne  artimas giminaitis, ir ne artimais svainystės ryšiais susijęs asmuo) nesukuria nesąžiningumo prezumpcijos.

          Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad „E. G. praktiškai neturi jokio kito turto, išskyrus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 100% PVA, nes likęs turtas yra mažavertis“. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai nevertino faktinių aplinkybių, jog įstatinio kapitalo padidinimo ir akcijų pasirašymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga E. G. (E. G. turtą sudarė reikalavimo teisės į bendrovę), įstatinio kapitalo padidinimas reiškė, kad bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertė iš esmės padidėjo, nes bendrovės įsiskolinimas E. G. sumažėjo 464 600 Lt.

         Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai neatsižvelgė į atsakovų argumentus, kuriuos patvirtino ir liudytojos R. Č. parodymai, kad 2011 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita VĮ „Registrų centrui" buvo pateikta su klaida (rašymo apsirikimas), kurią pastebėjus, buvo nedelsiant ištaisyta. Teismui pateiktas rašytinis įrodymas - 2012-02-21 UAB „(duomenys neskelbtini)" raštas VĮ „Registrų centrui" Nr. 12/02-01, kuriuo VĮ „Registrų centras" buvo informuotas apie padarytą apsirikimą. Prie šio rašto buvo pridėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės R. Č. 2012-11-22 paaiškinimas, kuriame paaiškinta, kad „perduodama ši finansų rinkinį VĮ Registrų centrui, naudojausi internetine bankininkyste. P. N. kapitalo pokyčių ataskaitą, dėl painios deklaravimo sistemos ir duoto trumpo prisijungimo laiko, skubėdama, nepastebėjau, jog įstatinio kapitalo padidinimo sumą 464600 Lt, nurodytą 26 eilutėje 1 stulpelyje (apmokėtas įstatinis kapitalas), įrašiau į 3 stulpelį (Savo akcijos). Klaidos nepastebėjau, nes sistema nenurodė klaidos, ir likutis ataskaitinių metų pabaigoje liko nepakitęs". Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-02-21 raštu Nr. 12/02-01 VĮ „Registrų centrui“ buvo pateikta tikroji bendrovės vadovo ir buhalterės pasirašyta 2011 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)" nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, t.y. ta popierinė ataskaita, nuo kurios buhalterė R. Č. klaidingai nurašė duomenys į elektronines formas. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismui 2012 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą priimti pateikiamus teismo išreikalautus įrodymus, kuriame esanti lentelė bei pridėti rašytiniai įrodymai visiškai pagrindžia tinkamą ir visišką akcijų apmokėjimą. Pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nemotyvuotai nevertino į civilinę bylą pateiktų prima facie galios įrodymų -2012-06-14 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma (Nr. AU12-155) ir 2012-11-30 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo pažyma (Nr. AU12-295).Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles ir itin reikšmingas neigiamas pasekmes šalims sukeliančią išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos buvo neapmokėtos per nustatytą terminą padarė vadovaudamasis tik abejone, bet ne nustatytu faktu. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovų paaiškinimus, jog pertvarkius individualią įmonę į UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės banko sąskaitos numeris liko nepakitęs (nors banko sistemoje buvo pakeistas įmonės pavadinimas). Naudojantis elektroniniu prisijungimu prie banko ir gaunant sąskaitos išrašus, bankas pateikia esamą kliento (juridinio asmens) pavadinimą, o ne tokį, koks buvo tuo laikotarpiu, apie kurį bankas išduoda išrašą.

         Apeliaciniu skundu (t.6, b.l.78-86) atsakovės D. G. atstovė advokatė S. E. Š. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškovo E. G. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

         Atsakovės atstovė  nurodo, kad ieškovas neturi materialinio teisinio ir procesinio teisinio suinteresuotumo reikšti ieškinį dėl akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Kadangi ieškovas nėra UAB „(duomenys neskelbtini)" kreditorius, jis neturi teisės reikšti tokio pobūdžio ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas  ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2011-04-04 vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, pareiškė praleidęs ieškinio senaties terminą. 2014-01-06 sprendimu Vilkaviškio rajono apylinkės teismas be pagrindo netenkino atsakovų prašymo taikyti ieškovo E. G. ieškinio reikalavimui dėl vienintelio akcininko sprendimo pripažinimo negaliojančiu ieškinio senatį. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. numato 30 dienų terminą ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus (akcininko sprendimus), kurio eiga prasideda nuo sužinojimo momento. Kadangi padidintas UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatinis kapitalas buvo įregistruotas viešame registre (Juridinių asmenų registre), tai ieškovui E. G. ir jį atstovaujančiam advokatui šie duomenys buvo žinomi ir prieinami. UAB „(duomenys neskelbtini)" įstatai, kuriuose nurodytas jau padidintas bendrovės įstatinis kapitalas 474 600 Lt, buvo įregistruoti 2011-04-27. Nuo šios datos yra skaičiuojamas 30 dienų terminas ginčyti akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas neprašė atstatyti ieškinio senaties terminą ir nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo ir ieškovo argumentas, kad akcininkų susirinkimo nutarimų (vienintelio akcininko sprendimų) ginčijimui yra numatytas vienerių metų senaties terminas pagal actio Pauliana institutą, prieštarauja specialiai normai LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. Ieškovas nenurodė jokių imperatyvių įstatymų normų, dėl kurių 2011-04-04 vienintelio akcininko sprendimas padidinti įstatinį kapitalą galėtų būti pripažintas negaliojančiu.

           Ieškovas ginčijo tik 2011-04-04 akcininko sprendimą padidinti įstatinį kapitalą. Tačiau ieškovas nepareiškė ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2011-04-04 akcijų pasirašymo sutartį, pagal kurią atsakovas E. G. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 4646 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas. Akcijos buvo apmokėtos pagal bendrovės ir akcijų įgijėjo 2011-04-01 pasirašytą skolų suderinimo aktą Nr. 1, įskaitant bendrovės skolą akcijų įgijėjui už suteiktas paskolas sumoje 464 600 Lt. Kadangi ieškovas neginčijo 2011-04-04 akcijų pasirašymo sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)" ir E. G., įstatinio kapitalo sumažinimas ir restitucijos taikymas, esant galiojančiai šiai sutarčiai, yra neįmanomas. 2014-01-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo išvada, kad E. G. neapmokėjo 4646 paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, prieštarauja oficialiems rašytiniams įrodymams. Byloje yra 2012-06-14 Kauno apskrities VMI priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma (Nr. AU12-155) ir 2012-11-30 Kauno apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-295, kurios patvirtina, kad Kauno apskrities VMI patikrino įstatinio kapitalo didinimo teisėtumą ir jokių pažeidimų nenustatė. Pažymose yra konstatuota, kad įstatinis kapitalas yra padidintas ir akcijos apmokėtos tinkamai. Nenuginčijus šių oficialių rašytinių įrodymų, kurių negalima ginčyti liudytojų parodymais, teismas negalėjo padaryti išvados, kad naujai išleistos 4646 akcijos yra visiškai neapmokėtos. 2011-04-04 akcijų pasirašymo sutartyje, kurios ieškovas neginčijo ir kuri yra galiojanti, yra nurodyta, kad akcijos yra apmokamos, remiantis akcijų įgijėjo E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011-04-01 pasirašytu skolų suderinimo aktu Nr. 1. Minėtas 2011-04-01 skolų suderinimo aktas Nr. 1, sudarytas tarp E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra dvišalis sandoris ir taip pat nenuginčytas.

             2011-11-07 santuokinio turto dalybų sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai atsidalino savo turto dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Šis sandoris nepažeidė jokių imperatyvių įstatymų normų ir buvo sudarytas remiantis LR CK 3.117 str. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal 2011-11-07 santuokinio turto dalybų sutartį D. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 2346 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų, o E. G. asmeninės nuosavybės teise atiteko 2300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurios buvo areštuotos, liko nepadalintos. 2011-11-07 santuokinio turto dalybų sutartis nepažeidė jokių imperatyvių normų, taip pat nebuvo jokių apribojimų ar draudimų dalinti tarp sutuoktinių 4646 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. Minėtoje sutartyje notarė nurodė, kad 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" paprastųjų vardinių akcijų, kurių vertė 10 000 Lt, areštuotos pagal Kauno apygardos teismo 2010-05-19 nutartį civ. byloje Nr. 2-2340-259/2010. Šios akcijos šia sutartimi nedalinamos ir lieka bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Notarė patikrino viešo registro duomenis, kurie yra teisingi kol nenuginčyti, ir jokių draudimų dalinti 4646 vnt. akcijas nebuvo. Tai patvirtina ir ieškovo atstovo M. K. pateikti Centrinės hipotekos įstaigos 2012-12-28 dokumentai (Turto arešto aktų registro išrašas, išsami informacija (su pakeitimų istorija)). Iš šių oficialių rašytinių įrodymų matyti, kad turto areštą vykdė antstolis A. M., buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)" paprastosios vardinės akcijos - 100 vnt. (Turto arešto aktų registro išrašo 2.4.2 punktas) ir neidentifikuotas turtas (2.4.5. punktas). Vėliau buvo padarytas Turto arešto akto pakeitimas ir išregistruotas areštas šiam turtui: turto rūšis: neidentifikuotas turtas: nekilnojamas, kilnojamas turtas, jo nesant - turtinės teisės ir piniginės lėšos (3.4.1. punktas). Duomenys registre nesikeitė areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)" paprastos vardinės akcijos 100 vnt. vienos akcijos vertė 100 Lt (Turto arešto akto pakeitimo 3.4.6. punktas). Š. T. arešto akto pakeitimus įregistravo 2010-06-30 antstolis A. M.. LR Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. numato, kad dėl turto arešto atsiranda teisinės pasekmės asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o kai nėra galimybių paskelbti, nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre momento. Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad visi turto arešto duomenys, įrašyti į Turto arešto aktų registrą, laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kaip matyti iš M. K. pateikto Turto arešto aktų registro išrašo 4646 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų buvo areštuotos tik 2012-02-27 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarties pagrindu antstolio A. M. 2012-02-28 (5 Turto arešto akto pakeitimas). Šie oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2011-11-07 nebuvo jokių teisinių kliūčių sudaryti santuokinio turto dalybų sutartį.

           Byloje yra neginčytini duomenys, kad atsakovas M. S. buvo E. G. kreditorius. M. S. nebuvo žinomi jokie teisminiai ginčai tarp E. G. ir B. G. bei E. G. kreditoriniai reikalavimai E. G.. Siekdamas atsiimti savo skolą, M. S. 2011-11-09 sudarė su E. G. akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 2300 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų už 575 000 Lt kainą. Civilinėje byloje yra nenuginčyti rašytiniai įrodymai, kad M. S. E. G. 2004-12-20 paskolino 150 000 Lt, 2005-11-02 - 200 000 Lt, 2007 -01-11 - 100 000 Lt ir 2008-03-14 paskolino 130 000 Lt. Iš viso E. G. M. S. buvo skolingas 580 000 Lt. Kadangi pinigų E. G. M. S. negrąžino, šalys sudarė 2011-11-09 akcijų pirkimo -pardavimo sutartį. Perduodamas 2300 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų M. S. nuosavybėn, E. G. atsiskaitė su savo kreditoriumi. Taigi, 2011-11-09 sandoris buvo būtinas, norint atsiskaityti su M. S. ir šio sandorio negalima vertinti kaip tokio, kurio skolininkas neprivalėjo sudaryti. M. S. yra sąžiningas turto įgijėjas. Jam turtinę prievolę E. G. turėjo dar iki preliminariosios sutarties su E. G. sudarymo. Ieškovas E. G. nepateikė jokių įrodymų, kad M. S. būtų žinoma apie E. G. įsipareigojimus E. G.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, pripažindamas negaliojančiu 2011-11-09 sandorį tarp E. G. ir M. S., priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ir tuo aspektu, kad išsprendė restitucijos klausimo. Dėl šios priežasties 2014-01-06 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimas taip pat negali būti paliktas galioti.

             Atsiliepime į atsakovų E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą (t.6, b.l.105-113) ieškovas E. G. prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodo, kad įrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, dėk ko ginčo veiksmai ir sutartys, sudarytos tarp atsakovų, teismo buvo pagrįstai ir teisėtai pripažintos negaliojančiomis kaip pažeidžiančios ieškovo, kaip atsakovo E. G. kreditoriaus, teises. Atsakovai sąmoningai ir tikslingai siekė pažeisti kreditoriaus teisėtus lūkesčius ir teises, kad skolininkas išvengtų realios skolos grąžinimo. Ieškovas, kaip atsakovo E. G. kreditorius turintis 2011-04-04 dieną 789 318,25 Lt dydžio vykdytiną reikalavimo teisę iš viso atsakovo turto, yra suinteresuotas atsakovo turto verte, tiesiogiai sąlygojančia jo galimybes įvykdyti ieškovo reikalavimą. Tokį suinteresuotumą lemia ir tai, kad pagal teismo sprendimo privalomą vykdymą atsakovas E. G. privalo nedelsdamas grąžinti ieškovui visą skolą. Be to, atsakovas perleidęs akcijas savo sutuoktinei ir M. S. taip nė vieno lito negrąžino ieškovui, kas laikytina skolininko nesąžiningumu ir pažeidžiančiu ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus interesus, kadangi aukščiau paminėtais veiksmais yra akivaizdžiai mažinama atsakovo turėto turto vertė ir galimybės atsiskaityti su ieškovu. Todėl darytina išvada, kad įstatinio kapitalo didinimas ir akcijų perleidimas kitiems atsakovams pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo E. G. kreditoriaus, teises. Atsakovai, sudarydami ginčo veiksmus ir sutartis, nebuvo pakankamai rūpestingi ir apdairūs, kas yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovų nesąžiningumą. Atsakovas E. G. gavo 627 920 Lt sumą ir apie ją gerai žinojo D. G., ji gerai žinojo ir apie skolos priteisimo bylą ir apie sutuoktinio ketinimą parduoti visą įmonę bei gauti viso 1 600 000 Lt, todėl akcijų pasidalinimas negrąžinus skolos yra sąmoningas veiksmas, kad tik akcijos neatitiktų skolos padengimui, kas įrodo D. G. nesąžiningumą. Be to, byloje pats M. S. pripažino, jog domėjosi įmonės reikalais ir žinojo apie E. G. problemas, todėl akivaizdu, jog dėmesingumo ir rūpestingumo principą taikant jį nėra pagrindo laikyti sąžiningu įgijėju ir dėl išdėstytų motyvų ir dėl to, jog atsakovas M. S. niekaip nepagrindę ir neįrodė tariamai skolintų lėšų realų turėjimą. 2010 metų ir 2011 metų iš įmonių registro gauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir teismui įmonės pateikti įrodymai įrodo, jog 2011-04-04 įmonės išleistas 4.646 vnt. naujas akcijas jų įgijėjas E. G. neapmokėjo piniginiais įnašais ir neapmokėtas akcijas 2011-11-07 E. G. (2.346 PVA) neteisėtai perleido D. G., 2011-11-09 (2.300 PVA) M. S.. Atsakovai neįrodė akcijų apmokėjimo, todėl disponuoti neapmokėtomis akcijomis draudžia įstatymo imperatyvas.

          Šioje byloje nėra pagrindo taikyti kitokį senaties termino skaičiavimą, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas yra specialusis terminas actio Pauliana institutui. Atsakovai įvykdę ginčo veiksmus išvengė prievolės realiai grąžinti skolą iš buvusio turto, todėl tik nuo pasekmių atsiradimo tapo akivaizdu kokiu tikslu tai buvo padaryta - siekiant išvengti realios skolos išieškojimo. Kadangi nuo įstatinio kapitalo didinimo (2011-04-04) ir nuo akcijų perleidimo (2011-11 -07-09) nepraėjo įstatymo nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tai actio Pauliana senaties terminas nėra praleistas.

          Atsiliepime į atsakovų E. G. ir UAB „Pilviškių hidroelektrinė“ apeliacinį skundą (t.6, b.l.94-95) atsakovė D. G. prašo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad su atsakovų argumentais nurodytais apeliaciniame skunde sutinka, atsakovės pozicija iš esmės sutampa su atsakovų pozicija.

        Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. G. prisidėjimu prie atsakovės D. G. apeliacinio skundo (t.6, b.l. 98-99) prašo tenkinti atsakovės D. G. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo, panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo E. G. ieškinį atmesti.

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

           Kauno apygardos teismas 2011-01-10 sprendimu  priteisė E. G. iš E. G. 627920 Lt sumokėtoms lėšoms pagal preliminariąją sutartį grąžinti; 87 360 Lt delspinigiams sumokėti už laikotarpį nuo  2010-04-13 iki 2011 01 10 dienos;  po 320 litų kas dieną delspinigių nuo 2011-01-10 dienos iki teismo sprendimo dalyje grąžinti priteistą  627 920 Lt įvykdymo dienos; 5 (penkių) procentų  metines palūkanas nuo priteistos  715 280 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2010-05-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 14601, 65 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų ( t.1, b.l. 17-21). Atsakovas E. G. teismo sprendimo neskundė. Kauno apygardos teismo 2011-01-10 sprendimas nėra įvykdytas, todėl ieškovas turi  neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į kitą asmenį – skolininką -  E. G..

Toje pačioje byloje buvo pritaikytos  Kauno apygardos teismo 2010-05-19 nutartimi laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo E. G. turtui, turtinėms teisėms ir piniginėms lėšoms, bendrai 859 235 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti, įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį, leisti areštuotu turtu naudotis, taip pat areštuoti atsakovui E. G. priklausančias visas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas 185610426) akcijas (100 procentų akcijų), uždraudžiant atsakovui areštuotomis akcijomis disponuoti (perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti), taip pat uždraudžiant atsakovui, kaip vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui, priimti sprendimus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas galėtų būti parduotas, perleistas, įkeistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas (t.1, b.l. 16).

2011-04-04 atsakovas E. G., kaip vienintelis UAB „Pilviškių hidroelektrinė akcininkas priėmė sprendimą didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10.000 Lt iki 464.600 Lt ir išleisti 4.646 naujas paprastas vardines akcijas (PVA). 2011-11-07 atsakovės D. G. vardu buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2346 paprastų vardinių akcijų įsigijimo sandoris, 2011-11-07 E. G. vardu buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“  2300 paprastų vardinių akcijų įsigijimo sandoris, kurie buvo įforminti  2011 m. lapkričio mėnesio 7 d. santuokinio turto dalybų sutartimi. 2011-11-09 buvo sudarytas akcijų pirkimo-pardavimo sandoris, kuriuo E. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2300 paprastų vardinių akcijų perleido atsakovui M. S. (t.1, b.l. 68-77).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana).

Dėl paprastųjų vardinių akcijų perleidimo sandorių

CK 6.66 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus  teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

A. P. instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). A. P. paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus  reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos (2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad  ieškovas yra atsakovo E. G. kreditorius , 2011 m. balandžio 4  d. turintis 789 318,25 Lt vykdytiną reikalavimo teisę iš viso atsakovo turto, yra suinteresuotas  atsakovo turto verte, tiesiogiai sąlygojančia jo galimybes įvykdyti ieškovo reikalavimą. Akcijų perleidimo kitiems asmenims sandoriais atsakovas E. G. siekė išvengti savo piniginių įsipareigojimų ieškovui vykdymo arba apsunkinti prievolės vykdymą. Atsakovas perleidęs akcijas M. S. ir sutuoktinei D. G., negrąžino ieškovui skolos, kas laikytina skolininko nesąžiningumu ir pažeidžiančiu ieškovo kaip atsakovo kreditoriaus interesus, kadangi šiais veiksmais buvo sumažinta atsakovo turėto turto vertė ir galimybė atsiskaityti su ieškovu. Nors akcijų perleidimo sandoris sutuoktiniai D. G. buvo įformintas santuokinio turto dalybų sutartimi ( t.1, b.l. 70-71), tačiau pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad ir šiuo sandoriu buvo siekiama išvengti prievolės vykdymo ieškovui. Šiuo duomenų pagrindu darytina išvada, kad  akcijų perleidimas kitiems atsakovams pažeidžia ieškovo, kaip atsakovo E. G. kreditoriaus teises.

Sutinkamai su CK 66.6 straipsnio 3 dalimi ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą buvo priimtas 2011-04-04, o ginčo akcijų perleidimo sandoriai buvo sudaryti 2011-11-07 ir 2011-11-09, todėl laikytina, kad nepraėjo vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes ieškinys Vilkaviškio rajono apylinkės teisme priimtas 2012 m. vasario 27 d. (t.1, b.l. 3).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas E. G. neprivalėjo sudaryti ginčo akcijų perleidimo sandorių. Perleidžiant ginčo akcijas sutuoktiniai įforminta santuokinio turto dalybų sutartimi, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl būtinumo sudaryti tokį sandorį, nes iš santuokinio turto dalybų sutarties matosi, kad santuokoje įgytą dalintiną turtą sudaro tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos (t.1, b.l. 70-71). Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad 2011-11-07 sandoris yra ne akcijų perleidimo sutartis, o sutuoktinių turto dalybų sutartis ir šis sandoris nepablogino E. G. turtinės padėties ir nesumažino galimybių kreditoriui E. G. nukreipti išieškojimą į E. G. turtą. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šio sandorio pavadinimas nekeičia sandorio esmės, nes byloje nustatyta, kad esant galiojančiam  visų UAB „(duomenys neskelbtini)“  areštui, nebuvo galimas jų perleidimas kitiems asmenims. Perleisdamas paprastąsias vardines akcijas M. S. atsakovas E. G. taip pat neprivalėjo sudaryti šio sandorio, kaip pažeidžiančio kreditoriaus E. G. interesus.

Nepagrįsti apeliantų argumentai ir dėl atsakovų sąžiningumo. Ginčijamu akcijų perleidimo sandoriu  D. G. atsakovo E. G. sutuoktinei buvo perleista  2346 vienetai paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad jeigu skolininkas sandorį sudarė su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų paneigiančių įstatyme numatytą prezumpciją, todėl teiginiai apie atsakovų sąžiningumą neturi pagrindo. 2300 vienetus paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų įgijo M. S., kuris yra E. G. giminaitis – žento sesers vyras, kuris nepriskirtinas prie artimų giminaičių. Vertinant skolininko ir trečiojo asmens (turo įgijėjo) nesąžiningumą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad užtenka, kad šis reikštųsi neatsargia firma, kai skolininkas ar turto įgijėjas žino ar turi žinoti, kad toks sudaromas sandoris gali sukelti ar sustiprinti skolininko nemokumą, t.y. nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Turto įgijėjas veikia kaip protingas ir apdairus,  t.y. veikia sąžiningai, kai jam prieinamomis priemonėmis pasidomi ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar tuo sandoriu nebus pažeisti jų interesai. Ginčo sandorio sudarymo metu galiojo viešame registre viso atsakovo turto areštas, visų atsakovo 100 procentų akcijų areštas ir draudimas atlikti veiksmus, kuriais būtų apsunkintas atsakovo ženklios skolos išieškojimas iš atsakovo turto. Darytina išvada, kad M. S. sudarant ginčo sandorį neveikė protingai ir apdairiai, sudarydamas sandorį su skolininku buvo nesąžiningas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus sprendžiant akcijų perleidimo sandorių teisėtumą, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, pagrįstai sandorius pripažino negaliojančiais CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu, todėl šioje dalyje skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

              Dėl restitucijos taikymo

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovo ginčijami sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pripažintina, kad jie yra niekiniai sandoriai ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.180 str.). Pripažinus, kad paminėti sandoriai negalioja, taikytina restitucija, t.y. pripažintina, jog kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal tokį sandorį (CK 1.80 str.). Tačiau teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ir nenusprendė konkrečiai kokiu būdu taikytina restitucija. Dėl šios priežasties nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę šį trūkumą ištaisyti ir taikyti restituciją. Byloje nustatyta, kad E. G. 2300 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir D. G. 2346 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų atiteko 2011 m. lapkričio 7 d. santuokinio turto dalybų sutarties pagrindu. Todėl panaikinus šiuos akcijų perleidimo sandorius ginčo akcijos grąžintinos vieninteliam UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui E. G..

Prieš sudarant 2011 m. lapkričio 9 d. akcijų pirkimo pardavimo sandorį tarp M. S. ir E. G. 2011 m. lapkričio 8 d. tarp M. S. ir E. G. buvo sudarytas susitarimas (t.1, b.l. 73-74), kuriame nurodoma, kad pagal 2004.12.20,  2005.11.02, 2007.01.11, 2008.03.14. paskolos raštelius E. G. skolingas M. S. 580 000 (penkis šimtus aštuoniasdešimt tūkstančių) litų. Už šią skolą E. G. įsipareigoja perleisti kreditoriui M. S. 2300 vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, šalių susitarimu įvertintų 575 000 litų sumą. M. S. patvirtina, kad sudarius akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir įregistravus M. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, turinčiu 2300 vienetų akcijų, jis neturės jokių pretenzijų E. G. pagal  paminėtas paskolos sutartis, kurių kopijos pateiktos į bylą (t.1, b.l. 74-77). Kadangi pirkimo pardavimo sutartis tarp M. S. ir E. G. yra pripažinta negaliojančia, todėl taikant restituciją yra pagrindas panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą, nes kitokiu būdu už akcijas nebuvo atsiskaityta, o ginčo akcijos grąžintinos E. G..

Dėl 2011 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimo

2011 m. balandžio 4 d. vienintelis akcininkas E. G. priėmė sprendimą, kuriuo padidino bendrovės įstatinį kapitalą 464 600 Lt papildomais įnašais, papildomai išleidžiant 4646 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 litų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad  2010 metų ir 2011 metų iš Įmonių registro gauti UAB „(duomenys neskelbtini) balansai, pelno (nuostolio) ataskaitos ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir įmonės pateikti įrodymai įrodo, kad 2011-04-04 įmonės išleistas 4 646 vnt. naujas akcijas jų įgijėjas E. G. neapmokėjo piniginiais įnašais ir neapmokėtas akcijas 2011-11-07 E. G. neteisėtai perleido D. G. ir M. S.. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo atstovo teiginiu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“  2008-11-20 apmokėjimas bankui 215000 litų sumai kelia abejones, nes iki 2010-01-25 buvo E. G. individuali įmonė, kuri kaip uždaroji akcinė bendrovė įregistruota tik 2011-04-27 (b.l. 139, t.2, b.l. 23, t. 1). Esančios byloje nuosavo kapitalo ataskaita 2011-01-01 -  2011-12-31 ir 2011-12-31 nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita patvirtina ieškovo atstovo paaiškinimus apie neapmokėtas akcijas (b.l. 68-70, b.l. 83-84, t. 2). Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimą pripažino negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, nes jos nebuvo apmokėtos kaip to reikalauja LR Akcinių bendrovių įstatymo 45 straipsnis. Tačiau pirmosios instancijos teismui buvo pateikta Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus tikrinimo pažyma Nr. AU12-155 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma Nr. AU12-295 (priedas voke, esančiame t.4), kurių pirmosios instancijos teismas nevertino. Šiose pažymose buvo patikrinta įstatinio kapitalo didinimas ir pateikta jo analizė. Pažymose nurodoma, kad 2011-04-04 vienintelio akcininko E. G., turinčio 100 proc. Mokėtojo akcijų, sprendimu nuspręsta padidinti Mokėtojo įstatinį kapitalą 464 600 Lt papildomais įnašais, papildomai išleidžiant 4 646 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt. Pirmumo teise visas naujai išleidžiamas Mokėtojo akcijas įsigijo vienintelis Mokėtojo akcininkas E. G.. Akcijos buvo apmokėtos sudengiant įsiskolinimą, kadangi Mokėtojas buvo skolingas akcininkui E. G.. 2011-04-30 surašyta buhalterinė pažyma, kurioje D404 (ilgalaikiai įsipareigojimai) 464 600 Lt – K301 (akcinis kapitalas) 464 600 Lt. Esant šiems duomenims nėra pagrindo padaryti išvadai, kad naujai išleistos paprastosios vardinės akcijos nebuvo apmokėtos. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2011 m. balandžio 4 d. vienintelio akcininko sprendimas padidinti bendrovės įstatinį kapitalą papildomai išleidžiant paprastąsias vardines akcijas niekaip nepažeidė ieškovo kaip kreditoriaus  teisių nukreipiant reikalavimo patenkinimą į atsakovo E. G. turtą. Tokio draudimo nebuvo ir Kauno apygardos teismo 2010-05-19 nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl to skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu 2011-04-04 vienintelio akcininko sprendimas naikintina ir šioje dalyje ieškinio reikalavimas netenkinamas.

Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl  E. G. priimto 2011-04-04 vienintelio akcininko sprendimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Kadangi apeliantų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. G. apeliacinis skundas tenkinamas  tik vieno reikalavimo dalyje, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 litų turėtų bylinėjimosi išlaidų  t.y. ¼ dalį sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (t. 6, b.l.77) (CPK 93 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalimi

n u ta r i a:

            Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti.

             Panaikinti sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančiu E. G. kaip vienintelio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko 2011-04-04 sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą nuo 10000 litų iki 464600 Lt ir išleisti 4646 naujas paprastas vardines akcijas (PVA), priimti naują sprendimą ir šį ieškinio reikalavimą atmesti.

             Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl restitucijos taikymo ir ją išdėstyti taip: panaikinti 2011 m. lapkričio 8 d. susitarimą tarp M. S. ir E. G. ir 2300 (du tūkstančius tris šimtus) vienetų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų grąžinti E. G.. 2346 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, perleistų D. G. pagal 2011-11-07 sandorį, grąžinti E. G..

           Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

           Priteisti iš E. G. a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“  į.k. 185610426  100 litų sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Teisėjai                                                                                         Evaldas Burzdikas                                                                                    

                  Virginija Gudynienė

                   Izolda Nėnienė