Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-633-634/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02023-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 50.19; 79.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. G. atžvilgiu nutraukta, motyvuojant tuo, kad jos veikimas buvo pagrįstas CPK 7 str. 2 d., 8 str. bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. 2 d. nuostatomis, todėl jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 21414 str. 1 d., sudėties. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. G. buvo surašytas už tai, kad ji, atstovaudama ieškovą E. Z. Kauno apylinkės teisme uždarame teismo posėdyje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-632-451/2013 dėl santuokos, dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalinimo, 2013-12-02 raštu atskleidė minėtos civilinės bylos duomenis Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktorei, nesusijusiai su civiline byla Nr. 2-632-451/2013. Advokatė R. G. 2013-12-06 išsiuntė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M. 2013-12-02 prašymą, kuriame pateikė šią informaciją: „Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-632-451/2013 pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei tarp E. Z. ir V. Z.. <...>“. Asmens duomenimis pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996. Nr. 63-1479; 2008. Nr. 22-804) (toliau – ADTAĮ) 2 str. 1 d. laikoma bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Vadovaujantis šia ADTAĮ 2 str. 1 d., laikytina, kad advokatės R. G. 2013-12-02 prašyme Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M. buvo nurodyti šie pareiškėjos asmens duomenys: vardas, pavardė, duomenys apie tai, kad Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jos santuokos nutraukimo esant jos kaltei. Advokatė R. G. 2013-12-06 išsiųsdama 2013-12-02 prašymą Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M., atskleidė aukščiau nurodytus pareiškėjos asmens duomenis Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M. nesant nė vieno ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 d. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 21414 str. 1 d.

Inspekcija skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinėje byloje A2.11-2468-660/2014 – pripažinti R. G. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 21414 straipsnyje, ir skirti 750 litų baudą. Skunde nurodoma, kad ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų teikimas - asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse). Vadovaujantis šia ADTAĮ nuostata, darytina išvada, kad advokatės R. G. veiksmai 2013-12-06 Regioninės plėtros departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) išsiunčiant 2013-12-02 prašymą, kuriame nurodyta, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-632-451/2013 pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei tarp E. Z. ir V. Z., laikytinas V. Z. asmens duomenų (vardas, pavardė ir informacija apie tai, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl jos santuokos nutraukimo esant jos kaltei) atskleidimu Departamento direktorei. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentare (žr. CPK komentaras, I dalis, 2004, Justitia, 70-72 psl.) nurodoma, kad kooperavimosi, arba bendradarbiavimo, principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti siekdami Civilinio proceso kodekso 2 ir 8 straipsniuose numatytų tikslų. Šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų bendradarbiavimo su teismu pareiga reiškia, kad šalys privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamos į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nesutinka, kad advokatės R. G. kreipimasis į Departamentą 2013-12-02 raštu dėl liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje užtikrinimo laikytinas viena iš bendradarbiavimo priemonių, sudarančių kooperavimosi principo, įtvirtinto Civilinio proceso kodekso 8 straipsnyje, turinį. Europos Teisingumo Teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendime sujungtose bylose C92/09 ir C-93/09 yra pažymėjęs, kad su asmenvardžiais susietų duomenų paskelbimas internete, dėl ko šie duomenys tampa prieinami tretiesiems asmenims, yra teisės į privatų gyvenimą apribojimas. Tame pačiame sprendime Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad nuo duomenų apsaugos nukrypstančios nuostatos ir apribojimai turi griežtai atitikti būtinumo sąlygą. Kauno apylinkės teismas priimdamas nutartį privalėjo atsižvelgti į šią Europos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, ir įvertinti, ar R. G., kaip civilinės bylos šalies advokatė, turėjo pareigą kreipiantis į Departamentą nurodyti ne tik civilinės bylos numerį, bet ir šios bylos šalis bei bylos kategoriją. Atsižvelgiant į tai, kad advokatė R. G. 2013-12-02 prašymu prašė Departamento užtikrinti liudytojo dalyvavimą civilinėje byloje Nr. 2-632-451/2013, o ne prašė pateikti dokumentus, jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, šiuo atveju Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 2 dalis neturi būti taikoma, o kartu ir pripažintina, kad nebuvo būtina 2013-12-02 prašyme nurodyti civilinės bylos šalis bei bylos kategoriją tokiu būdu atskleidžiant V. Z. asmens duomenis. Inspekcijos nuomone, advokatės 2013-12-02 prašymas nėra privalomas vykdyti Departamentui, tuo tarpu, kai iš tiesų siekiant operatyvesnio bylos nagrinėjimo, advokatė R. G., kaip civilinės bylos šalies atstovė, turėjo teisę prašyti teismo skirti liudytojui, neatvykusiam į teismo posėdį, baudą, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 191 straipsnio 1 dalis. Inspekcijos manymu, minimos civilinės bylos atveju, siekiant operatyvesnio civilinės bylos nagrinėjimo, nebuvo būtinas ir teisiškai pagrįstas V. Z. asmens duomenų atskleidimas. Teismas nutarime nenustatė ir nenurodė nė vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, kuriuo vadovaujantis R. G. 2013-12-06 galėjo atskleisti V. Z. asmens duomenis Departamentui. Atsižvelgiant į tai Inspekcija mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-04-05 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N-l-700-05, konstatavo, kad ADTAĮ 3 straipsnis, jame įvardintų asmens duomenų tvarkymo principų laikymosi nesieja su asmens duomenų viešumo apimtimi, t. y. šie bendrieji principai taikytini visų asmens duomenų tvarkymui. Vadovaujantis šia LVAT suformuota ADTAĮ taikymo praktika, atsižvelgiant į tai, kad viešoje LITEKO tvarkaraščių paieškoje duomenų apie fizinius asmenis, kaip civilinių bylų dalyvius, paieška yra ribojama, darytina išvada, kad advokatė R. G., 2013-12-06 tvarkydama (atskleisdama) V. Z. asmens duomenis, privalėjo vadovautis ADTAĮ, o neturėdama tokiam veiksmui nė vieno šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus, pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2014-04-14 nutarimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jos raštu pateikti duomenys Regioninės plėtros departamento direktorei buvo prieinami bet kokiems visuomenės nariams nuo pat bylos iškėlimo pradžios, yra prieinami ir šiuo metu. Jos veikimas buvo reikalingas atstovaujant ieškovą teisme ir rūpinantis proceso operatyvumu.

Inspekcijos apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 21414 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. ADTAĮ 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo tikslas – ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis, t. y. asmens privataus gyvenimo neliečiamumas tvarkant jo asmens duomenis gali būti pažeistas tik tuo atveju, kai tuos duomenis neteisėtai tvarko ne jis pats, bet tretieji asmenys. Taigi nustatant ar asmuo, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta - R. G. pažeidė ADTAĮ nuostatas, privalu išsiaiškinti, ar iš tiesų buvo atskleisti V. Z. asmens duomenys, jei taip, ar tai atitiko teisėtumo (teisėto duomenų tvarkymo) kriterijus ir ar buvo pažeistas šio konkretaus žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.

Asmens duomenų sąvoką pateikia ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalis – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Iš esmės tapatus asmens duomenų apibrėžimas yra įtvirtintas ir 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, su kuria suderintas ADTAĮ, 95/46/EB „dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo“ 2 straipsnio a dalyje, kur numatyta, kad asmens duomenys reiškia bet kurią informaciją, susijusią su asmeniu („duomenų subjektu“), kurio tapatybė yra nustatyta arba gali būti nustatyta; asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta, yra tas asmuo, kurio tapatybė gali būti nustatyta tiesiogiai ar netiesiogiai, ypač pasinaudojus nurodytu asmens identifikavimo kodu arba vienu ar keliais to asmens fizinei, fiziologinei, protinei, ekonominei, kultūrinei ar socialinei tapatybei būdingais veiksniais.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. G., atstovaudama ieškovą E. Z. Kauno apylinkės teisme uždarame teismo posėdyje nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-632-451/2013 dėl santuokos, dukterų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokinio turto padalinimo, 2013-12-02 raštu atskleidė minėtos civilinės bylos duomenis Regioninės plėtros departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktorei, nesusijusiai su civiline byla Nr. 2-632-451/2013, tai yra advokatė R. G. 2013-12-06 išsiuntė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M. 2013-12-02 prašymą, kuriame pateikė šią informaciją: „Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-632-451/2013 pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei tarp E. Z. ir V. Z.. <...>“, taip atskleidė aukščiau nurodytus V. Z. duomenis Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei. E. M., nesant nei vieno ADTAĮ 5 str. 1 d. nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 str. 1 d. 2 p.

Neteisėtas asmens duomenų tvarkymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą atitinka pažeidimo, numatyto ATPK 21414 str. 1 d., sudėtį.

ADTAĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad duomenų teikimas - asmens duomenų atskleidimas perduodant ar kitu būdu padarant juos prieinamus (išskyrus paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse). Byloje objektyviai nustatyta, R. G., būdama ieškovo E. Z. atstovė civilinėje byloje, 2013-12-06 išsiuntė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorei E. M. 2013-12-02 prašymą, kuriame pateikė šią informaciją: „Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-632-451/2013 pagal ieškovo E. Z. ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei tarp E. Z. ir V. Z.“. Tai patvirtina 2013-12-02 prašymo kopija (b. l. 11).

R. G. trečiajam asmeniui suteikta informacija, kad teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo E. Z. ieškinį atsakovei V. Z. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, yra informacija, susijusi su fiziniu asmeniu

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su Inspekcijos vertinimu, jog tuo buvo pateikti pertekliniai duomenys apie asmenį be jo sutikimo - buvo atskleista, kad nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, kurioje ji yra atsakovė. Prašymui dėl liudytojo dalyvavimo užtikrinimo būtų pakakę nurodyti civilinės bylos numerį, o visa kita informacija, tiesiogiai nesusijusi su prašymo esme, yra perteklinė.

ADTAĮ 5 str. 1 d. 5 ir 6 punktai numato atvejus, kai asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.

Pažymėtina, jog ADTAĮ 27 str. 1 d. nustato, kad jei asmens duomenys teikiami minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktuose nustatytais atvejais, duomenų valdytojas privalo supažindinti duomenų subjektą su jo teise nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Taigi R. G., atstovaudama ieškovą, atsakovės sutikimu galėjo tokius duomenis nurodyti trečiajam asmeniui, bet tik turėdama atsakovės V. Z. sutikimą. Nagrinėjamu atveju į V. Z. nesikreipta, jos sutikimas negautas.

Advokatūros įstatymo 44 straipsnyje kalbama apie advokato teisę gauti valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar kontroliuojamą informaciją, dokumentus, jų nuorašus, gauti iš asmenų reikalingus dokumentus ar jų nuorašus, ar kitokią teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Iš šios normos turinio akivaizdu, kad Advokatūros įstatymo 44 straipsnis nereguliuoja advokato veiklos, nesusijusios su informacijos ar dokumentų gavimu iš fizinių ar juridinių asmenų, todėl R. G. veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas negali būti grindžiamas minėta įstatymo norma.

Taigi administracinio teisės pažeidimo protokole pagrįstai konstatuota, jog R. G. tokiais veiksmais atskleidė V. Z. duomenis E. M. nesant nei vieno ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyto asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijaus ir tuo pažeidė ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Tiek pirmosios instancijos teismo nutarime, tiek R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, jog pateikta informacija yra visiems viešai prieinama, o R. G. rėmėsi CPK 7 str. 2 d., 8 str. bei Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 str. 2 d. nuostatomis, veikė rūpindamasi greitu bylos išnagrinėjimu, yra nepagrįsti. Iš esmės pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimą, ar R. G. galėjo kreiptis su prašymų užtikrinti liudytojo dalyvavimą, tačiau visiškai neanalizavo suteiktos informacijos pobūdžio ir šios informacijos teikimo atitikties ADTAĄĮ reikalavimams.

Kaip minėta, šiems tikslams pasiekti nebuvo būtina atskleisti asmens duomenis apie I. Z. atžvilgiu iškeltą bylą ir jos pobūdį. Viešoje LITEKO tvarkaraščių paieškoje yra ribojamas fizinio asmens duomenų gavimas, nes norint gauti informaciją apie nagrinėjamas bylas būtina įvesti fizinio asmens vardą, pavardę ir gimimo datą (žr. http://liteko.teismai.lt/tvarkarasciai/paieska.aspx).

Atmestini argumentai ir apie tai, kad informacija apie nagrinėjamas bylas viešai skelbiama teismo rūmuose. Kaip matyti iš fotonuotraukų, Kauno apylinkės teismo fojė pateikiamoje informacijoje nenurodoma bylos esmė, o tvarkaraštyje ant civilinių bylų nagrinėjimo kabineto bylos esmė nurodoma „dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės“ (pagal civilinių bylų klasifikatoriaus 3.1.5. punktą). 2013-12-02 prašyme nurodžius, kad byla yra „dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei“ buvo nurodyta konkrečios bylos esmė, o ne bylos priskyrimas civilinių bylų kategorijai. Akivaizdu, kad informacija dėl kurio sutuoktinio kaltės nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, viešai nepateikiama. Darytina išvada, kad advokatės pateikta trečiajam asmeniui informacija nėra vieša ir prieinama kiekvienam asmeniui.

Be to, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, ADTAĮ 3 straipsnis asmens duomenų tvarkymo principų laikymosi nesieja su asmens duomenų viešumo apimtimi, t.y. šie bendrieji principai taikytini visų asmens duomenų tvarkymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-01-700-05).

Pažymėtina ir tai, kad liudytojo iškvietimas į teismą ar jo dalyvavimo užtikrinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, o šalies atstovas neturi įgaliojimų ar pareigos imtis priemonių liudytojo atvykimui į teismo posėdį užtikrinti. Tuo pagrindu galima teigti, jog CPK 7 str. 2 d., 8 str. nesuteikia teisės atskleisti bylos aplinkybių ar proceso dalyvių asmens duomenų.

ATPK 21414 straipsnio 1 dalies sankcija numato baudą nuo 500 iki 1000 litų. Atsižvelgiant į pažeidėjos asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, skirtina minimali sankcijoje numatyto dydžio bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

n u t a r i a :

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014-04-14 nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

R. G. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 21414 str. 1 d. ir paskirti 500 (penkių šimtų) litų baudą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas               Giedrius Endriukaitis