Administracinio nusižengimo byla Nr. II-543-1109/2019

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-002306-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8;

21.10.4; 21.11.3 (S)

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. L.,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. P.,

nedalyvaujant institucijos, Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. P. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-13032-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19106175896.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 16 d. nutarimu M. P. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 300 Eur bauda, už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 27 d. 12 val. 00 min., magistralinio kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta dešine puse) 6,00 km vairavo transporto priemonių junginį susidedantį iš automobilio (bendra masė 2160 kg) su priekaba (bendra masė 3500 kg), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

M. P. su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. 12.00 val. buvo sustabdytas remontuojamame kelyje, nuo kelio ruožo Kaunas-Marijampolė-Suvalkai link Akademijos. Priėjęs policininkas paklausė, ar turi kategoriją. Nelabai suprato klausimo esmės, nes B kategoriją turi. Nežinojo, kad yra specialių sąlygų vairuoti junginį su priekaba. Po dokumentų patikrinimo buvo informuotas, kad jo vairuojamas junginys viršina leistinas maksimalias, t. y. bendros masės normas. Bendra masė – maksimali leistina automobilio, kurį vairavo – 2160 kg, o priekabos – 3500 kg, viso gaunasi 5660 kg. Sutinka, kad šios taisyklės nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. 2019 m. spalio 16 d. Kauno apskrities VPK žodinio proceso tvarka buvo nubaustas 300 eurų bauda, kaip neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės junginio. Buvo nubaustas įvertinus maksimalias, vairuojamo junginio, mases, t. y. 5660 kg. Eismo taisyklės leidžia su jo turima kategorija „B“ vairuoti junginį, kurio maksimali masė neviršija 4250 kg. 

Pareiškėjas pažymi, kad sustabdymo metu vairavo transporto priemonių junginį, kurio faktinė masė buvo: VOLKSWAGEN TAURAN (masė be krovinio 1573 kg) + priekaba (masė be krovinio 500 kg), viso gaunasi 2073 kg, vairuotojo svoris + 150 kg. Taigi tuščias junginys kartu su vairuotuoju viso svėrė daugiausiai 2223 kg ir tai yra faktas, koks buvo junginio svoris. Taigi, taisyklės dar leistų 2027 kg, tai vos ne dvigubai daugiau, jei tai būtų parašyta kitame priekabos technikiniame pase. Policijos pareigūnui nebuvo sunku nustatyti realų svorį, nes junginys buvo tuščias, t. y. minimalus svoris. 

Nesigina, kad padarė pažeidimą, kurį reglamentuoja taisyklės, bet taisyklės nedraudžia, „B“ kategorijos turėtojui vairuoti transporto priemonių junginį, kurio svoris yra 2223 kg. Neturėjo noro ar reikalo piktybiškai pažeisti eismo taisyklių. Vairuoja automobilį jau 29 metus, turi pakankamai patirties ir atsakomybės. Vairuodamas transporto priemonių junginį nekėlė grėsmės nei sau, nei kitiems eismo dalyviams.

Skunde prašoma peržiūrėti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto priimtą nutarimą ir skirtą nuobaudą. Mano, kad yra nubaustas per griežtai.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba per nustatytą terminą teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Nurodo, jog pareigūnas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Apelianto kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokole užfiksuota informacija. Apeliantas administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad gailisi, nežinojo, kad negali vairuoti šio transporto priemonių junginio. Taip pat pažymima, kad, kaip matyti iš policijos pareigūno 2019 m. rugsėjo 27 d. tarnybinio pranešimo, 2019 m. rugsėjo 27 d. apie 12 val. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 6 km (nuovaža link Ringaudų), patikrinimui buvo sustabdytas vairuojamas VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Paprašius vairuotojo M. P., pastarasis pateikė vairuotojo pažymėjimą su automobilio dokumentais. Paprašius pateikti velkamos priekabos dokumentus, vairuotojas M. P., paaiškino, kad jie yra likę pas draugą. Pareigūnas patikrino velkamos priekabos masę per duomenų bazės POLIS2 sistemą, ten buvo įrašas apie bendrą masę (nuo 750 kg - 3500 kg) tiksliai masė nenurodyta). Pateiktame vairuotojo pažymėjime nebuvo kategorijos, leidžiančios vairuoti tokį transporto priemonių junginį, kadangi automobilio bendra masė - 2160 kg, o velkamos priekabos - 3500 kg, bendra masė - 5660 kg, todėl pareigūnas, vadovaudamasis LR ANK 424 straipsnio 2 dalimi, vairuotojui surašė administracinio nusižengimo protokolą už Kelių eismo taisyklių (toliau–KET) 14 punkto reikalavimo pažeidimą.

M. P. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris suteikia teisę vairuoti AM, BĮ ir B kategorijų transporto priemones. Tad pagal tai apeliantas negalėjo vairuoti automobilio, kurio didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg ir priekaba, kurios didžiausia leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, o jo velkamos priekabos svoris - 3500 kg, kas matyti ir iš apelianto prie skundo pridėtų Valstybinės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimų.

Atsiliepime pažymima, kad apeliantui paskirta minimali bauda, kuri numatyta LR ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcijoje, todėl jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Skunde jis nenurodo jokių priežasčių, kodėl ji turėtų būti mažinama, tik nurodoma, kad yra įsitikinęs, kad per griežtai yra nubaustas. Apeliantas praeityje baustas administracinėmis nuobaudomis, kas rodo, kad jis aplaidžiai vykdo galiojančių teisės aktų reikalavimus. Prašoma skundo netenkinti ir palikti Kauno apskrities VPK KPV AVS pareigūno priimtą nutarimą nepakeistą.

M. P. teismo posėdžio metu skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė panaikinti paskirtą nuobaudą.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, įrodymai išsamiai ištirti ir įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas išanalizavęs skundo argumentus, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog pareiškėjas administracinėn atsakomybėn dėl ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo kaltu pripažintas teisėtai ir pagrįstai. Įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, nuobauda skirta teisingai.

Lietuvos Respublikos ANK 424 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. 

Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalis reglamentuoja motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis kategorijas. Šio straipsnio 5 punkte nustatyta, kad B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“.

Šiuo atveju ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas turi įgijęs teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, nėra. Tokiu atveju, pagal minėto įstatymo nuostatas, pareiškėjui suteikta teisė vairuoti transporto priemones, kurių didžiausia leistina masė ne didesnė kaip 3 500 kg, o šis automobilis gali būti sujungtas su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg. Tuo atveju jeigu priekabos didžiausia leistina masė būtų didesnė nei 750 kg, asmuo, turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, galėtų vairuoti su tokia priekaba automobilį, kurio junginio su priekaba didžiausia leistina masė būtų ne didesnė kaip 4 250 kg. Šiuo atveju tiek iš paties pareiškėjo paaiškinimų, tiek iš pridėtų rašytinių duomenų – VĮ „Regitra“ duomenų ir registracijos liudijimų kopijų matyti, kad pareiškėjo automobilio didžiausia leistina masė yra 2160 kg, o priekabos, kurią tempė –  3500 kg. Tad bendra junginio didžiausia leistina masė buvo 5660 kg, o tokį junginį, pagal minėtą įstatymą, asmuo, turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, gali vairuoti tik išlaikęs įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“. Tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas neginčija, kad tokio egzamino nebuvo išlaikęs. Be to, nurodė, kad nežinojo apie reikalavimo dėl junginio didžiausios leistinos masės egzistavimą, tačiau nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.

Pažymėtina, jog pareiškėjas klaidingai interpretuoja teisės aktų nuostatas dėl B kategorijos transporto priemonių. Tai, kad faktinis jo vairuoto junginio svoris su vairuotoju buvo apie 2223 kg, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas pažeidė KET 14 punkto reikalavimą. Kaip jau aptarta anksčiau, sprendžiant ar asmuo nepažeidžia reikalavimų dėl teisės vairuoti tam tikras transporto priemonių kategorijas, aktualus yra ne faktinis tuo metu vairuoto junginio svoris, o didžiausias leistinas transporto priemonių junginio svoris.

Pagal įstatymo reikalavimus, tuo atveju kai priekabos didžiausia leistina masė yra didesnė nei 750 kg, kaip šiuo atveju, asmenys, turintys teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, su tokia priekaba gali vairuoti automobilį, kurio junginio su priekaba didžiausia leistina masė būtų ne didesnė kaip 4 250 kg, be to, turi būti išlaikę specialų egzaminą (kai junginio didžiausia leistina masė viršija 3 500 kg) Šiuo atveju automobilio didžiausia leistina masė buvo 2160 kg, o junginio bendra didžiausia leistina masė sudarė 5660 kg, t. y. viršijo 4250 kg. Todėl asmuo, turintis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tokio junginio vairuoti negalėjo. Esant aukščiau aptartiems duomenims, konstatuojama, jog bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad M. P. pažeidė KET 14 punktą, nes jis vairavo transporto priemonių junginį, kurio bendra didžiausia leistina masė buvo didesnė nei 4 250 kg, neturėdamas teisės vairuoti tokio junginio, t. y. neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, o Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13032-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19106175896 yra teisėtas ir pagrįstas.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 424 straipsnio 2 dalies sankcija numato nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų baudas.

Nagrinėjamu atveju pareigūnas atsižvelgė į tai, kad yra pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir jam skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą – 300 eurų. Teismo manymu, pareiškėjui Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinio nusižengimo byloje paskirta nuobauda už jo padarytą administracinį nusižengimą nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę nei sankcijos minimumas baudą, nenustatyta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes M. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto A. M. 2019 m. spalio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-13032-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 19106175896 palikti nepakeistą ir M. P. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė