Civilinė byla Nr. 2-1213-424/2012 m.
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00788-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija: 116.1.
(S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. birželio 20 d.
Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Ramunė Valiulytė,
sekretoriaujant Elenai Plyševskajai,
dalyvaujant ieškovo UAB „CREDIT LAW“ atstovui advokatui Ramūnui Plėščiui,
atsakovui R. R.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „CREDIT LAW“ ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 840,00 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovas palaikė ieškinį ir paaiškino, jog atsakovas, negalėdamas atgauti iš UAB (dabar – BUAB) „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, 2010 m. sausio 18 d. pasirašė su ieškovu sutartį dėl skolos išieškojimo Nr. 10-01-18-R3, pagal kurią ieškovas teikė atsakovui teisines konsultacijas, atstovavo jo interesus santykiuose su darbdaviu, kreipėsi į trečiuosius asmenis (bankroto administratorių ir kitus), siekdamas tinkamai įvykdyti pavedimą. Šalys aukščiau nurodyta sutartimi sulygo, jog ieškovo honoraro dydis – 30 procentų išieškotos sumos. Atsakovui buvo išmokėta 2800,00 Lt su darbo santykiais susijusi išmoka. Ieškovas, vadovaudamasis sutartimi, sudaryta tarp šalių, išrašė atsakovui sąskaitą-faktūrą, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti ieškovui 840,00 Lt sumą. Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties ir nesumokėjo ieškovui aukščiau nurodytos sumos.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, jog po sutarties dėl skolos išieškojimo Nr. 10-01-18-R3 pasirašymo ieškovas nevykdė nurodyta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, tai yra nesuteikė atsakovui jokių teisinių konsultacijų ir informacijos apie atliekamus veiksmus, neatstovavo atsakovo interesų santykiuose su bankroto administratoriumi UAB „ADMIVITA“. Atsakovas iš Garantinio fondo gavo 2800,00 Lt išmoką. Atsakovo įsitikinimu, išmokos iš Garantinio fondo išmokėjimas atsakovui nėra ieškovo veiksmų rezultatas.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Šalys 2010 m. sausio 18 d. sudarė sutartį dėl skolos išieškojimo Nr. 10-01-18-R3 (toliau tekste – Sutartis) (b. l. 4-5), pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui teisines konsultacijas, atstovauti atsakovą santykiuose su skolininku bei trečiaisiais asmenimis, esant poreikiui, kreiptis į trečiuosius asmenis dėl paslaugų, būtinų tinkamam pavedimo vykdymui, teikimo (Sutarties 1 straipsnis); atsakovas, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovui honorarą už teikiamas teisines paslaugas (Sutarties 2 straipsnio 2 punktas). Šalys Sutartimi sulygo, jog ieškovo honoraro dydis – 30 procentų išieškotos sumos (Sutarties 3 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ iškelta bankroto byla; Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreditorių sąrašas bei kreditorių finansiniai reikalavimai pagal administratoriaus UAB „ADMIVITA“ įgalioto asmens pateiktą sąrašą.
Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas taisykle, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ieškovas pagal Sutartį įsipareigojo teikti atsakovui teisines konsultacijas, atstovauti atsakovą santykiuose su skolininku bei trečiaisiais asmenimis, esant poreikiui, kreiptis į trečiuosius asmenis dėl paslaugų, būtinų tinkamam pavedimo vykdymui, teikimo; atsakovas pagal Sutartį, be kita ko, įsipareigojo sumokėti ieškovui honorarą už teikiamas teisines paslaugas; Šalys Sutartimi sulygo, jog ieškovo honoraro dydis – 30 procentų išieškotos sumos. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pripažintina, jog ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl skolos už paslaugas, suteiktas pagal Sutartį, priteisimo, privalo įrodyti dvi nagrinėjamos bylos aspektu esmines aplinkybes: pirma, ieškovas privalo įrodyti, jog jis suteikė atsakovui paslaugas, kurias įsipareigojo suteikti pagal Sutartį, antra, ieškovo suteiktų paslaugų pagrindu atsakovui buvo išmokėta (išieškota) atitinkama pinigų suma (sprendžiant pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrindinį ieškovo reikalavimą, - tai 2800,00 Lt).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog ieškovas teikė atsakovui teisines konsultacijas, atstovavo jo interesus santykiuose su darbdaviu, kreipėsi į trečiuosius asmenis (bankroto administratorių ir kitus), siekdamas tinkamai įvykdyti pavedimą. Pažymėtina, jog atsakovo į bylą pateikti duomenys – BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ administratoriaus UAB „ADMIVITA“ įgalioto asmens 2012 m. balandžio 19 d. pranešimas (b. l. 18) – paneigia ieškovo atstovo paaiškinimus, jog ieškovas kreipėsi į bankroto administratorių, siekdamas tinkamai įvykdyti pavedimą: nurodytas pranešimas patvirtina, jog ieškovas nesikreipė į BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ administratorių dėl atsakovo skolos išieškojimo.
Ieškovo atstovo ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog atsakovui buvo išmokėta 2800,00 Lt išmoka iš Garantinio fondo.
Pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (toliau tekste – GFĮ) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą iš Garantinio fondo darbuotojams mokamas iki kreipimosi į Garantinį fondą dienos neišmokėtas darbo užmokestis už atliktą darbą pagal darbuotojo reikalavimą, bet ne didesnis kaip darbo užmokesčio, sumokėto už paskutinius iš eilės einančius tris mėnesius, suma.
GFĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), kai įmonė neturi pakankamai nuosavų lėšų atsiskaitymui su darbuotojais, per 2 mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo dienos Garantinio fondo nuostatų nustatyta tvarka privalo pateikti Garantinio fondo administratoriui dokumentus dėl lėšų skyrimo darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. GFĮ 6 straipsnio 2 dalį detalizuoja Garantinio fondo nuostatų 10 punktas, kuriame, be kita ko, numatyta, jog bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, turinčios įsiskolinimų darbuotojams – neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas) tuo atveju, kai įmonė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais, per du mėnesius nuo kreditorinių reikalavimų patvirtinimo teikia Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos paraišką skirti lėšas, reikiamų lėšų apskaičiavimą, darbuotojų, kuriems numatomos skirti išmokos iš fondo, sąrašus, skaičiavimus, kitus dokumentus, numatytus Garantinio fondo tarybos rekomendacijose. Paraiškas registruoja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, kai pateikiami visi reikalaujami dokumentai.
GFĮ 5 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, jog GFĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos išmokos (darbo užmokesčio) iš Garantinio fondo dydis yra skaičiuojamas pagal bankrutuojančios, bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimus dėl įsiskolinimų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiuotų remiantis įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentais ir susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą priėmimo dienos ir už laikotarpį, ne ilgesnį kaip du mėnesiai nuo minėtos teismo nutarties priėmimo dienos. Pagal GFĮ 5 straipsnio 4 dalį, kai nėra GFĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos GFĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos, bet yra kiti duomenys, patvirtinantys darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką, Garantinio fondo tarybos nutarimu jiems skiriamos išmokos iš Garantinio fondo, bet ne daugiau kaip trys minimaliosios mėnesinės algos.
Sisteminis aukščiau nurodytų teisės normų aiškinimas leidžia daryti išvadas, jog, pirma, darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų darbuotojams mokėjimo iš Garantinio fondo procedūrą inicijuoja bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, turinčios įsiskolinimų darbuotojams, administratorius (likvidacinės komisijos pirmininkas), pateikdamas Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos paraišką skirti lėšas, reikiamų lėšų apskaičiavimą, darbuotojų, kuriems numatomos skirti išmokos iš fondo, sąrašus, skaičiavimus ir kitus dokumentus; antra, darbo užmokesčio, mokėtino iš Garantinio fondo, dydis yra skaičiuojamas pagal bankrutuojančios, bankrutavusios įmonės darbuotojų reikalavimus dėl įsiskolinimų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiuotų remiantis įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentais.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog net ir ieškovui suteikus paslaugas atsakovui, kurias įsipareigojo suteikti pagal Sutartį (ieškovas inicijavo teisminį procesą dėl darbo užmokesčio priteisimo atsakovui ir šiame procese priteista suma buvo patvirtinta bankroto bylą nagrinėjančio teismo kaip R. R. kreditorinis reikalavimas bankroto byloje (b.l.25-32)), 2800 Lt išmoka iš Garantinio fondo atsakovui išmokėta ne ieškovo atliktų veiksmų pagrindu.
Viena vertus, nagrinėjamoje byloje duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, jog išmoka iš Garantinio fondo atsakovui apskaičiuota ir išmokėta pagal BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra. Kita vertus, minėta, jog pagal GFĮ 5 straipsnio 4 dalį, kai nėra GFĮ 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, pagal kuriuos apskaičiuojamos GFĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytos išmokos (įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentai), bet yra kiti duomenys, patvirtinantys darbuotojų teisę gauti su darbo santykiais susijusią išmoką, Garantinio fondo tarybos nutarimu jiems skiriamos išmokos iš Garantinio fondo, bet ne daugiau kaip trys minimaliosios mėnesinės algos. Kaip žinia, minimalioji mėnesinė alga, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368, nuo 2008 m. sausio 1 d. yra 800,00 Lt, vadinasi, trijų minimaliųjų mėnesinių algų suma – 2400,00 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui buvo išmokėta 2800,00 Lt išmoka iš Garantinio fondo. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, jog išmoka iš Garantinio fondo atsakovui buvo apskaičiuota ir išmokėta pagal BUAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ įmonės personalo ir buhalterinės apskaitos dokumentus.
Esant aukščiau nurodytoms, bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, todėl pripažintina, jog ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 10,13 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 96, 177-178, 268-270 str. str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš UAB „CREDIT LAW“ 10,13 Lt bylinėjimosi išlaidas į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Ramunė Valiulytė