Civilinė byla Nr. 3K-3-78/2007
Procesinio sprendimo kategorija 45.10 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. vasario 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Teodoros Staugaitienės (pranešėja) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Artapolas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Artapolas“ ieškinį atsakovui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl aukciono rezultatų; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: Utenos apskrities viršininko administracija, R. N.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą patvirtinti 2005 m. rugpjūčio 30 d. aukciono dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. 8270/0005:83, Utenoje, J. Basanavičiaus g./Maironio g. 6A, nuomos rezultatus; pripažinti ieškovą, pasiūliusį didžiausią metinį nuomos mokestį – 210 000 Lt, aukciono laimėtoju, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad yra nurodyto aukciono laimėtojas, tačiau atsakovas nevykdo pareigos suteikti ieškovui specialią teisę – sudaryti žemės nuomos sutartį, kaip tai nustatyta CK 6.947 straipsnyje, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų (toliau – ir Nuostatų; Žin., 2004, Nr. 173-6398) 43 punkte, motyvuodamas tuo, kad suklydo, kai skelbė aukciono sąlygas. Ieškovas laikė, kad atsakovo suklydimas nepripažintinas esminiu, o atsisakymas patvirtinti aukciono rezultatus yra nepagrįstas; jeigu aukciono rezultatai pažeistų aukciono dalyvių, jo organizatoriaus ar valstybės interesus, bet kuris suinteresuotas asmuo turi teisę ginčyti juos teismine tvarka. Atsisakymą tvirtinti aukciono rezultatus atsakovas turi įforminti, priimdamas individualų administracinį aktą bei nurodydamas tvarką jam apskųsti; priešingu atveju laikoma, kad aukciono procedūra faktiškai yra neužbaigta.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 7,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. AĮ-464 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų nustatymo“ patvirtinti duomenys pradiniam metiniam žemės nuomos mokesčio dydžiui apskaičiuoti (1886 Lt), pasiūlytas nuomos terminas (99 metams) ir nustatyti žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai bei apribojimai, atsižvelgiant į Utenos rajono savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą. Utenos apskrities viršininkas 2005 m. birželio 13 d. įsakymu leido atsakovui vykdyti aukcioną, patvirtino jo sąlygas, tačiau atsakovas 2005 m. liepos 12 d. rašte Nr. 3.17/SA-452 „Dėl duomenų paskelbimo“ pateikė VĮ Valstybės turto fondui informaciją, neatitinkančią pirmiau nurodytuose norminiuose aktuose nustatytų ginčo žemės sklypo nuomos sąlygų dėl mokesčio dydžio (pradinis metinis žemės nuomos mokestis nurodytas 1264 Lt), nuomos termino (50 metų) ir aptartų tik kai kurių specialiųjų žemės naudojimo bei tvarkymo sąlygų. Teismo vertinimu, aukciono komisija netinkamai įvykdė Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas; Žin., 2004, Nr. 173-6398) patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punkto reikalavimą vykdyti aukcioną pagal Nutarimu patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų reikalavimus. Susiklosčius šiai situacijai, teismo vertinimu, žemės nuomos sutartyje su ieškovu nebūtų atskleistos tikrosios išnuomoto žemės sklypo naudojimo sąlygos, veiklos apribojimai, papildomi įsipareigojimai, ieškovui neatsirastų pareigos vykdyti tikrąsias sąlygas ir atsakyti, jas pažeidus ar nevykdant apskritai. Teismas vertino, kad klaidingos informacijos pateikimas yra esminis atsakovo, aukciono organizatoriaus, suklydimas; nurodė, kad klaidingas žemės sklypo nuomos sąlygų pateikimas suvaržė bei neleistinai apribojo potencialių aukciono dalyvių teisę dalyvauti aukcione. Teismas pripažino, kad atsakovas pagrįstai nepatvirtino aukciono rezultatų ir apie tai pranešė ieškovui raštu; nepatvirtinus aukciono rezultatų, laikoma, kad aukcionas neįvyko (Nuostatų 34 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. liepos 24 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė, priteisė iš ieškovo 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Kolegija nurodė, kad pagal Taisyklėse nustatytą tvarką (9 punktas) atsakovas buvo gavęs Utenos apskrities viršininko leidimą 5494 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo nuomos aukcionui 99 metų laikotarpiui rengti ir patvirtintą pradinį metinį žemės nuomos mokesčio dydį –1886 Lt; apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymas priimtas, atsižvelgiant į atsakovo 2005 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. AĮ-464 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų nustatymo“, kuriuo buvo parengti duomenys išnuomojamo žemės sklypo metiniam nuomos mokesčiui apskaičiuoti ir pasiūlytas žemės nuomos terminas, nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, kitos sąlygos, įtrauktinos į nuomos sutartį. Kolegija nurodė, kad žemės sklypo nuomos aukcionas galėjo būti rengiamas tik pagal Utenos apskrities viršininko įsakyme nustatytas sąlygas, nes šis norminis aktas yra pagrindas valstybinės žemės sklypui išnuomoti. Pagal Nuostatų 3 punkte nustatytą tvarką aukciono komisija apie naujų žemės sklypų pardavimą ar nuomą aukcione ne anksčiau kaip prieš 15 kalendorinių dienų ir ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki aukciono dokumentų registravimo pradžios skelbia VĮ Valstybės turto fondo Informaciniame privatizavimo biuletenyje, pateikiant Nuostatų 3.1 punkte nurodytus duomenis (žemės sklypo kadastrinį numerį, adresą, plotą, pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, pradinį žemės sklypo nuomos mokesčio dydį metams, taip pat numatomą žemės nuomos terminą). Taisyklių 12 punkte nustatyta, kad aukciono komisija žemės sklypo nuomos aukcioną vykdo pagal Nuostatus, todėl kolegija padarė išvadą, kad Informaciniame privatizavimo biuletenyje paskelbta informacija apie aukcioną ir jo sąlygas turi atitikti apskrities viršininko patvirtintas aukciono sąlygas. Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju informacija apie žemės sklypo nuomą aukcione pateikta VĮ Valstybės turto fondui ir paskelbta Informaciniame privatizavimo biuletenyje, neatitiko Utenos apskrities viršininko 2005 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 15-162 patvirtintų sąlygų dėl nuomos termino ir metinio žemės nuomos mokesčio; be to, pagal rajono savivaldybės tarybos patvirtintą detalųjį planą žemės sklypui buvo nustatyti apribojimai, jis yra komercinės paskirties pastatui (viešbučiui) statyti, tuo tarpu biuletenyje nebuvo paskelbti visi žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai. Kolegija sprendė, kad neatitinkančios Utenos apskrities viršininko patvirtintų sąlygų informacijos apie žemės sklypo nuomą aukciono paskelbimas Informaciniame privatizavimo biuletenyje laikytinas esminiu aukciono organizavimo pažeidimu; tokios informacijos paskelbimas galėjo turėti įtakos potencialiems aukciono dalyviams apsisprendžiant dalyvauti aukcione. Kadangi įvykusio aukciono rezultatai nebuvo patvirtinti, tai pagal Nuostatų 34 punktą laikoma, kad aukcionas neįvyko. Neįvykus aukcionui ir nesant jo laimėtojo, neatsirado atsakovui pareigos sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo teisiniam santykiui taikė CK XLIX skyriaus normas, reglamentuojančias viešą konkursą; apeliacinės instancijos teismas dėl taikytinų teisės normų apskritai nepasisakė. Remiantis bendruoju principu, kad teisės normos taikomos pagal jų prasmę ir tikslą, ginčo teisinam santykiui subsidiariai taikytinos CK šeštosios knygos dvyliktojo skirsnio normos dėl daiktų pardavimo aukciono būdu. Pagal byloje nustatytas aplinkybes atsakovo tikslas buvo išnuomoti žemės sklypą ir už tai gauti didžiausią nuomos mokestį; dėl to sutarčiai sudaryti pasirinktas būtent aukcionas; tuo tarpu skelbiant viešą konkursą, viešai pasižadama sumokėti specialų atlyginimą už geriausiai atliktą tam tikrą darbą arba kitokį rezultatą asmeniui, kurio darbas ar rezultatas bus pripažintas nugalėtoju. Šiuo atveju atsakovas nebuvo davęs viešo pasižadėjimo sumokėti tam tikrą atlyginimą. Viešas konkursas yra atskira sutarčių rūšis, tuo tarpu aukcionas yra sutarties sudarymo būdas.
2. Bylą nagrinėję teismai netyrė ir neišsiaiškino fakto, ar žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta; konstatavę, kad sutartis nebuvo sudaryta, tyrė klausimą, ar atsakovas gali būti įpareigotas patvirtinti vykusio aukciono rezultatus, atsižvelgiant į jo padarytą klaidą. Teismai ex officio turėjo teisiškai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir tik po to spręsti klausimą dėl atsakovo įpareigojimo patvirtinti aukciono rezultatus. CK 6.162 straipsnyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti būtinas vienos šalies pasiūlymas (oferta), kitos šalies pritarimas jam (akceptas). Sutarties, sudaromos CK 6.419 straipsnio 1 dalyje nustatytu aukciono būdu, ypatumas yra tas, kad pasiūlymas ją sudaryti reiškiamas keliems asmenims, o sutartis sudaroma su tuo, kuris pasiūlymą akceptuoja pasiūlydamas didžiausią kainą (ar kitas sąlygas); dėl to teismai privalėjo tirti, ar nebuvo šalių sudaryta žemės nuomos sutartis pagal nurodytą ofertos–akcepto modelį, nepaisant tam tikrų ypatumų, būdingų sudarant sutartį aukciono tvarka. Teismai privalėjo ištirti, ar šiuo atveju Utenos apskrities viršininko ir Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl leidimo išnuomoti žemės sklypą aukcione, taip pat Informacinis privatizavimo biuletenis laikytini oferta; pagal CK 2.36 straipsnį savivaldybė ir jos institucijos yra civilinių santykių dalyvės, tai reiškia, kad gali prisiimti civilines teises ir pareigas įvairių sutarčių pagrindu; atsakovas, priėmęs teisės aktą dėl žemės sklypo nuomos sutarties aukciono būdu sudarymo, pateikė šį aktą tretiesiems asmenims, t. y. kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą, prašydamas paskelbti tokią informaciją. Pagal UNIDROIT principų 2.2 straipsnį, taip pat CK 6.167 straipsnį oferta yra pasiūlymas, skirtas konkrečiam asmeniui arba nenustatytam asmenų skaičiui; dėl to, kai adresatas atsiliepia ir atitinkama forma pareiškia sutinkantis sudaryti sutartį ofertoje nurodytomis sąlygomis, sutartis turi būti pripažinta sudaryta, o oferta negali būti panaikinta ar atšaukta. Pagal CK 6.167 straipsnį aukciono paskelbimas yra viešoji oferta; faktinės bylos aplinkybės rodo, kad aukcionas paskelbtas Informaciniame privatizavimo biuletenyje; kitais dokumentais (norminiais aktais) tik išspręstas leidimų aukcionui skelbti klausimas. Ieškovas nustatytais terminais ir tvarka pranešė atsakovui apie dalyvavimą aukcione, elgėsi sąžiningai, apie atsakovo padarytą klaidą nieko nežinojo, paskelbus ieškovą laimėtoju, šis sumokėjo visą pradinę įmoką ir laukė sutarties įforminimo. Oferta buvo įsigaliojusi, todėl aukciono dalyviai galėjo pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Teismai neatsižvelgė į CK 6.420 straipsnyje nustatytą draudimą nepaskelbtas aukciono sąlygas panaudoti prieš aukciono dalyvius. Pagal CK 6.162 straipsnyje, 6.419 straipsnio 1 dalyje, 6.421 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, taip pat Nuostatų 30 straipsnį sutartis, sudaroma aukciono būdu, laikoma sudaryta nuo momento, kai aukciono vedėjas paskelbia aukciono dalyvį jo laimėtoju; kad ieškovas laimėjo aukcioną yra užfiksuota aukciono protokole.
3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos nuostatų 34 punktą, nepagrįstai sprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta dėl to, jog aukciono rezultatai nebuvo patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų prasmę aukciono rezultatų tvirtinimas nėra tapatus sutarties sudarymui; tai yra vidinis asmens, organizavusio aukcioną, veiksmas iki sutarties sudarymo, neturintis įtakos sutarties sudarymo momentui nustatyti. Nors Nutarimu nėra reglamentuoti visi atvejai, kai įvykusio aukciono rezultatai gali būti nepatvirtinami, tačiau teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, aukciono dalyvių teisėtų lūkesčių principas bei sutarčių teisės esmė leidžia manyti, kad tai nepriklauso nuo atskirų pareigūnų valios, bet egzistuoja objektyvūs pagrindai. Šia prasme pripažintini nepagrįstais apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad atsakovo, vertinančio aukciono rezultatus, neįpareigoja aukciono komisijos teikimas juos patvirtinti, kai pateikti visi reikiami dokumentai. Atsisakymo tvirtinti aukciono rezultatus pagrindai nėra įstatymo reglamentuoti, reiškia, kad jie turi būti patvirtinami, tačiau, esant galimybei atsisakyti tvirtinti, ši sietina tik su įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytos aukciono procedūros šiurkščiais pažeidimais. Teismų pripažinti pagrindai aukciono rezultatams netvirtinti iš esmės skiriasi: pirmasis laikytinas procedūriniu, nes, teismų vertinimu, aukciono komisija nesilaikė reikalavimo vykdyti aukcioną pagal patvirtintus Nuostatus, tačiau, nesant teisės aktų nustatytos aukciono vykdymo procedūros pažeidimų, nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovas pagrįstai atsisakė patvirtinti aukciono rezultatus. Kitas teismo nustatytas pagrindas – klaidingos informacijos pateikimas, kurį teismai pripažino esminiu atsakovo suklydimu. Aukciono procedūra yra seka veiksmų, atliekamų organizuojant aukcioną. Teismai neteisingai sprendė, kad klaida, pateikiant tretiesiems asmenims ofertą, yra aukciono procedūros pažeidimas; teismai apskritai neteisingai nustatė, kad ši procedūra buvo pažeista, nes informacija nustatytais terminais ir atitinkamo turinio buvo paskelbta. Tai, kad atsakovas suklydo, yra jo valios išraiškos klaida; oferta yra vienašalis sandoris; pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimas pripažinti atsakovo ofertą negaliojančia nebuvo pareikštas. Dėl nurodytų pažeidimų teismų procesiniais sprendimais buvo patvirtintas atsakovo vienašalis, nepagrįstas atsisakymas vykdyti įsipareigojimus pagal šalių sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Utenos apskrities viršininkas priėmė sprendimą, kurį įformino 2005 m. birželio 13 d. įsakymu, išnuomoti 5494 kv. m ploto kitos paskirties valstybinės žemės sklypą Utenoje, J. Basanavičiaus g./Maironio g. 6A, 99 metų laikotarpiui, patvirtino pradinį metinį žemės nuomos mokestį 1886 Lt, nustatė žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei apribojimus ir leido Utenos rajono savivaldybės administracijai rengti žemės sklypo nuomos aukcioną pagal nustatytas sąlygas. Atsakovo VĮ Valstybės turto fondui pateikta informacija apie žemės sklypo nuomos aukcioną ir paskelbta Informaciniame privatizavimo biuletenyje neatitiko pirmiau nurodytu Utenos apskrities viršininko įsakymu patvirtintų aukciono sąlygų dėl termino, pradinio metinio nuomos mokesčio, žemės sklypo tvarkymo ir nustatytų naudojimo režimo reikalavimų. Atsakovas atsisakė patvirtinti 2005 m. rugpjūčio 30 d. vykusio aukciono rezultatus.
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, remdamasis sprendime ir (ar) nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Valstybei priklausančio turto valdymą, naudojimą, disponavimą juo pirmiausia reglamentuoja viešoji teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kiti įstatymai). Valstybės turtas gali būti civilinės apyvartos dalyku, tokiems santykiams taikytina ir civilinė teisė. CK nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas gali būti žemės nuomos sutarties dalyku (CK 6.546 straipsnis), žemės nuomotoju gali būti apskrities viršininkas, savivaldybės institucija ar kita valstybinės žemės valdytojo funkcijas atliekanti institucija (CK 6.548 straipsnis). Valstybinės žemės išnuomojimo pagrindinės taisyklės įtvirtintos CK 6.551 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Iš nurodytų CK normų darytinos šios nagrinėjamoje byloje turinčios reikšmės išvados: 1) valstybinė žemė išnuomojama pagal civilinius sandorius; 2) konkretūs žemės sklypai išnuomojami aukciono būdu; 3) žemė išnuomojama asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį; 4) Vyriausybė turi nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (byloje taikoma 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1500 redakcija) priimtas, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalimi. Nutarimu patvirtinti du norminiai aktai: 1) Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, kuriose nustatyta, kokius sprendimus dėl valstybinės žemės nuomos turi priimti ir kokius veiksmus privalo atlikti valstybinės žemės patikėjimo teises įgyvendinančios institucijos, tai yra viešosios teisės reglamentavimo sritis; 2) Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatai reglamentuoja aukcionų organizavimą ir vykdymą – savo esme tai yra civiliniai santykiai. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai aiškino ir taikė Nuostatų 34 punktą, pagal kurį savivaldybės administracijos direktorius per 5 dienas po aukciono patvirtina jo rezultatus; nepatvirtinus aukciono rezultatų laikoma, kad aukcionas neįvyko.
Teisėjų kolegija, spręsdama kasaciniame skunde keliamą teisės klausimą, pažymi, kad Vyriausybės nutarimai yra poįstatyminiai teisės aktai. Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Poįstatyminiai teisės aktai yra įstatymų taikymo aktai ir negali pakeisti įstatymų, negali prieštarauti įstatymams, keisti įstatymų normų turinio, jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytu įstatymuose. Priešingu atveju Vyriausybės priimti norminiai aktai neatitiktų poįstatyminių teisės aktų sampratos ir paskirties, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisės aktų hierarchiją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas; Žin., 1995, Nr. 89-2007, kt.). Neaiškumus dėl poįstatyminio teisės akto normų turinio ir jų taikymo teismas turi šalinti, remdamasis įstatyme nustatytu atitinkamų santykių reglamentavimu, o, esant būtinybei, spręsti dėl CK 1.3 straipsnio 3 dalies taikymo.
CK šeštosios knygos dvyliktajame skirsnyje įtvirtintos sutarčių sudarymo aukciono būdu pagrindinės taisyklės. Valstybinės žemės nuomos santykiams jos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Aukciono komisijos Informaciniame privatizavimo biuletenyje skelbimas apie valstybinės žemės sklypo nuomą aukcione – tai pasiūlymas keliems (visiems) neįvardytiems asmenims dalyvauti aukcione, kad didžiausią nuomos mokestį pasiūliusiam asmeniui būtų išnuomotas konkretus žemės sklypas (CK 6.551 straipsnio 1 dalis). Pagal Nuostatų 3.1 punktą, skelbiant aukcioną, būtina nurodyti tikslius duomenis apie žemės sklypą, pradinį žemės nuomos mokesčio dydį metams, numatomą žemės nuomos terminą. Tokios informacijos viešas paskelbimas nenustatytam asmenų skaičiui yra viešoji oferta (CK 6.171 straipsnis). Įstatymas įpareigoja skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustato, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Pagal CK 6.420 straipsnio 1 dalį aukciono vedėjas iš anksto nepaskelbtas sąlygas gali paskelbti aukciono dalyviams prieš gaudamas pasiūlymą. Nuostatų 25 punkte nustatyta, kad, vykdydamas aukcioną, aukciono komisijos vedėjas privalo apibūdinti išnuomojamą žemės sklypą ir paskelbti Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą žemės sklypo pradinę pardavimo kainą arba pradinį metinį žemės nuomos mokesčio dydį. Pagal sutarčių sudarymo bendrąją taisyklę ofertos priėmimas (akceptas) sukelia teisinius padarinius (CK 6.173 straipsnis). CK 6.421 straipsnyje nustatyta, kad aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitokiu įprastu veiksmu. Nuostatų 30 punkte atkartota ši įstatymo norma dėl sutarties sudarymo aukciono būdu momento.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad Nuostatų 34 punkto paskirtis yra ta, kad kompetentingi pareigūnai (savivaldybės administracijos direktorius arba apskrities viršininkas) patikrintų, ar viešo aukciono komisija, pravesdama aukcioną ir paskelbdama rezultatą, laikėsi teisėtumo viešo aukciono procese reikalavimų. Iš Nuostatų 35 punkte išvardytų dokumentų, kuriuos aukciono komisija pateikia aukciono rezultatams tvirtinti, taip pat matyti, kad patikrinama aukciono eiga, pradinio įnašo sumokėjimas. Vadinasi, nustačius aukciono nuostatų pažeidimus, dėl kurių aukciono negalima laikyti teisėtu, pagal Nuostatų 34 punktą aukciono rezultatas nepatvirtinamas ir laikoma, kad aukcionas neįvyko. Iš sutarčių sudarymą aukciono būdu reglamentuojančių CK normų ir aptariamo poįstatyminio teisės akto – Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų nuostatų – neišplaukia, kad, nenustačius teisės pažeidimo pravedant aukcioną, būtų galima nepatvirtinti jo rezultatų. Paaiškėjusi oferento ar kitų asmenų klaida skelbiant viešo aukciono sąlygas nėra pagrindas, vadovaujantis Nuostatų 34 punktu, atsisakyti patvirtinti aukciono rezultatus.
Aukcionų rengimu siekiama viešojo intereso, kad valstybės turtas būtų valdomas teisėtai ir racionaliai, duotų naudos visuomenei. Minėta, kad pagal Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių reikalavimus atitinkamos valdžios institucijos ir pareigūnai privalo priimti reikiamus sprendimus ir atlikti būtinus veiksmus rengiantis valstybės turto pardavimui ar nuomai aukciono būdu. Šioms valdžios institucijoms tenka atsakomybė už ekonominius praradimus, atsiradusius dėl netinkamo pasirengimo viešam aukcionui. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas, atsisakęs tvirtinti aukciono rezultatus, nesiekė viešojo intereso apgynimo kitomis teisinėmis priemonėmis, nesvarstė ieškovo siūlytos galimybės sudaryti taikos sutartį, kad valstybinė žemė būtų išnuomota pagal atsakovo siūlomas sąlygas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad aukciono santykiuose oferentui tenka padariniai dėl paskelbtų netikslių aukciono sąlygų, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės – paties oferento ar kitų asmenų – tai atsitiko; pastaroji aplinkybė negali turėti įtakos vertinant aukcioną ir jo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje AB „Modesta“ prieš AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006, kat. 42.5; 45.10).
Nagrinėjamos bylos tyrimo ir vertinimo dalykas nėra tai, ar dėl oferento padarytos klaidos iki aukciono paskelbimo, dėl netikslių aukciono sąlygų paskelbimo būtų galima aukciono rezultatus pripažinti negaliojančiais CK pirmosios knygos antroje dalyje nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai, plečiamai aiškino sutarčių sudarymą aukciono būdu reglamentuojančias poįstatyminio teisės akto normas ir tai nulėmė neteisingą byloje turinčių reikšmės aplinkybių aiškinimą; tai reiškia, kad neatskleista bylos esmė (CPK 270 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 331 straipsnis). Skundžiamus sprendimus negalima laikyti teisėtais ir pagrįstais, jie naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui pirmąja instancija.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas Šerkšnas
Teodora Staugaitienė
Janina Stripeikienė