Baudžiamoji byla Nr. 1-1-744/2023

                                                                               (Nr. 1-2-744/2022)

                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-05-1-02005-2012-9

                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.3.2;

                                                                               1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1;

                                                                               1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.11;

                                                                               1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.7; 1.1.10.1; 1.1.13;

                                                                               1.2.23.8.2.2; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2;

                                                                               2.4.1.2; 2.4.1.3

                                                                                (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 19 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,

sekretoriaujant Jolantai Plungienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,

kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui Zigmui Pociui,

               viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

               E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku, teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis), teistumas neišnykęs,

               paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio užstatas,

               kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 266 straipsnio 3 dalyje.

               Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

               Kaltinamasis E. K. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), tai yra, A. I. 2012 m. sausio 25 d. apie 15.57 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į jo vairuojamą automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perdėjus tris talpas su 52,692 kg pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – 1-fenil-2-propanonu (koncentracija procentais nuo 88,7 iki 89,3), šį labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) minėtu automobiliu neteisėtai gabeno į tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų. 

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

               Kaltinamasis E. K. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš matymo pažįstamas M. pasiūlė už 200 litų atlygį iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) parvežti kažkokią „chemiją“. Suprato, kad galimai reikės parvežti narkotikus, nes M. užsiiminėjo nelegaliomis veiklomis, tačiau sutiko parvežti, nes buvo labai sunki finansinė padėtis. Viskas vyko tą pačią dieną, kai jį sulaikė, tai yra 2012 m. sausio 25 d. Vietą (duomenys neskelbtini), kur turėjo pasiimti tas medžiagas, nurodė M. M. sakė, kad jas reikės atvežti į (duomenys neskelbtini) kiemą, o taip pat nurodė laiką, kada jis su medžiagomis turi būti (duomenys neskelbtini). Medžiagų perdavimas vyko prie statybinių medžiagų parduotuvės, esančios netoli įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). Tuo metu galėjo būti apie 15.57 val., kaip nurodyta kaltinime, nes dar buvo šviesu. Prie jo privažiavo raudonos spalvos automobilis „Mazda“ ir jame sėdėjęs asmuo parodė, kad reikia truputį pavažiuoti už pastato. Tame automobilyje matė tik vieną žmogų. Su tuo asmeniu jis net nekalbėjo, nebuvo išlipęs iš automobilio. Sustojus tas asmuo į jo automobilį perdėjo tris 20 litrų talpos plastikines talpas. Nepamena, ar tos talpos buvo maišuose. Pareigūnai jį sulaikė (duomenys neskelbtini). Suprato, kad gabeno chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai. Labai gailisi dėl šių savo veiksmų. Kaltinime nurodytų asmenų nepažįsta. Slapstėsi, nes paleistas iš suėmimo mieste sutiko M., kuris buvo su draugais, kurie jam liepė dingti iš miesto. Jam grasino, todėl labai išsigando. Be to, išsigando ir gręsiančios atsakomybės už padarytą veiką. Pirmiausia išvyko į (duomenys neskelbtini), kur slapstėsi apie dvejus metus. Po to slapstėsi (duomenys neskelbtini). Paskutinius metus su šeima buvo (duomenys neskelbtini). Visą slapstymosi laiką dirbo nelegalius darbus įvairiuose ūkiuose, o (duomenys neskelbtini) padėjo žmonai, kuri turi grožio studiją. Per tą laikotarpį jokios neteisėtos veiklos nevykdė, nebuvo papuolęs teisėsaugos įstaigoms. Jei teismas neatimtų laisvės, pažada dorai gyventi su šeima, kuri į (duomenys neskelbtini) grįžta gruodžio 18 d., dirbti. Nori pakeisti gyvenimą. Reikia padėti tėvams. Tėvas yra labai sunkios sveikatos po širdies operacijos. Anksčiau (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas už narkotinių medžiagų gabenimą. Jo draugas vežė, o jis važiavo kartu. Šiuo metu nei su M., nei su draugu, su kuriuo buvau nuteistas (duomenys neskelbtini), jokių ryšių nepalaiko.  

               Po kaltinamojo E. K. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, gynėjui ir kaltinamajam, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

               Kaltinamojo E. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikaltimą yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

               Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (vėlesnis numeris (duomenys neskelbtini)) buvo nutarta iš šios baudžiamosios bylos išskirti baudžiamąją bylą dėl kaltinamojo E. K. ir jos nagrinėjimą atidėti iki bus surastas kaltinamasis E. K., o baudžiamąją byla kaltinamųjų V. K., V. V. ir A. I. atžvilgiu nagrinėti toliau (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 44-45).

               Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, A. I. ir V. K. buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 266 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 metams, o V. V. pagal BK 266 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiais nuosprendžiais nustatyta, kad A. I. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorių), tai yra 2012 m. sausio 25 d., ne vėliau kaip 15.55 val., A. I. automobiliu „Mazda 626“ iš nenustatytos vietos neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – tris talpas su 52,692 kg (koncentracija nuo 88,7 iki 89,3 proc.) – pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursorių) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 15.57 val. jas perdėjo į automobilį „VW Vento“, vairuojamą E. K. (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta šiam pasislėpus), ir E. K. šias talpas neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų. Be to, šiais nuosprendžiais nustatyta, kad, tęsdami nusikalstamą veiką A. I. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. sausio 25 d. 20.25 val., H. K. I. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, neteisėtai laikė dvi talpas su 34,789 kg (koncentracija nuo 88,5 iki 88,6 proc.) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurias 2012 m. sausio 25 d. apie 19.30 val. A. I. nurodė telefonu V. K. išvežti. Tą pačią dieną apie 20.25 val. G. I., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iš šio gyvenamojo namo išnešus nurodytas talpas, o V. K. jas sudėjus į automobilį „Mazda 6“, V. K. buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų, ir A. I. bei V. K. neteisėtai laikomas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) paimtas. V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. sausio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš A. I., veikusio pagal susitarimą su V. K., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti kitiems asmenims, įgijo tris talpas su 52,692 kg (koncentracija nuo 88,7 iki 89,3 proc.) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursorių), tai yra įgijo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), ir po to A. I., tą pačią dieną paėmęs iš tyrimo metu nenustatytos vietos šias talpas, automobiliu „Mazda 626“ pagal susitarimą su V. V. neteisėtai jas gabeno į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 15.57 val. perdėjo į automobilį „VW Vento“, vairuojamą E. K., ir E. K. neteisėtai jas gabeno į V. V. nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 157-177; t. 12, b. l. 95-112). 

               Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartimi buvo atmestas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus departamento prokuroro A. K. skundas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 12, b. l. 183-192).

               Iš 2012 m. sausio 25 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad tą dieną apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini) , buvo sustabdytas automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas E. K., kurio bagažinėje rastos trys plastikinės talpos su skysčiais, kaip įtariama, pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 2). 

               Iš 2012 m. sausio 25 d. apžiūros protokolų matyti, kad apžiūrint automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jo bagažinėje buvo rastos trys plastikinės talpos, kiekviena apie 20 litrų talpos, su skysčiu, turinčiu specifinį kvapą. Talpos įdėtos į juodos spalvos polietileninius maišus. Automobilio vairuotojo pusės durelėse rasti du mobiliojo ryšio telefonai (toliau – ir MRT) „Nokia 1616-2“ su „Bite Labas“ SIM kortele ir „Nokia N98“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 20-29). 

               Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2012 m. sausio 25 d. kartu su Pakrančių apsaugos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus pareigūnais V. Ž. ir R. J. atliko sekimą pagal iniciatoriaus E. Š. nurodymą. Sekimo metu, be kitų aplinkybių, nustatė, kad į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), įvažiavo automobilis „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsistojo prie neseniai į šią aikštelę atvykusio automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po to apie 15.57 val. automobiliai „Mazda 626“ ir „VW Vento“ nuvažiavo į kitą netoliese esančią aikštelę. Matė kaip A. I. iš „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinę įkrovė tris talpas. Po to, apie 16.02 val. automobiliai „Mazda 626“ ir „VW Vento“ išvažiavo iš aikštelės. Jie sekė automobilį „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo link (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Jo bagažinėje rastos trys plastikinės talpos su skysčiu, turinčiu specifinį kvapą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 30-31).  

               Liudytojai V. Ž. ir R. J., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip liudytojas R. M. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 34-35, 40-41). 

               Iš 2012 m. vasario 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rasti daiktai – mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1616-2“ su „Bite Labas“ SIM kortele ir mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N98“. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų aplinkybių nebuvo nustatyta (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 47-50).

               Iš 2012 m. sausio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad geltonos spalvos skysčio iš trijų plastikinių bakelių Nr. 1 – Nr. 3, rastų 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kurį vairavo E. K.), patikrinimo metu, sudėtyje yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) – 1-fenil-2-propanonas (sinonimai: 1-fenilpropan-2-onas (pagal IUPAC (International Union of Pure and Applied Chemistry) nomenklatūrą), fenilacetonas, benzilmetilketonas, metilbenzilketonas, BMK), kurio kiekio nustatyti nėra galimybės (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 153-154).

               Iš 2012 m. balandžio 13 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad geltonos spalvos skysčio iš trijų 20 litrų talpos juodos spalvos plastiko bakelių Nr. 1 – Nr. 3, rastų 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo E. K., patikrinimo metu, sudėtyje esančio pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono (sinonimai: 1-fenilpropan-2-onas fenilacetonas, benzilmetilketonas, metilbenzilketonas, BMK) bendrasis kiekis yra 52691,832 g (52,692 kg) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 169-170).

               Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų (sekimo) atlikimo protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 25 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 21 val., buvo vykdomas operatyvinis sekimas V. V. atžvilgiu, siekiant gauti duomenis apie nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 2 dalyje, požymius. Sekimo metu buvo fiksuojami V. V., E. K. ir A. I. veiksmai, automobilių „BMW 535“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) judėjimas. Nustatyta, kad 12.32 val. į namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą atvyko automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipo du vyriškiai. Keleivis nuėjo į kiemo vidurį, o vairuotojas (E. K.) nuėjo link namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio kieme 12.29 val. pastebėtas V. V. su nenustatytu vyriškiu. 15.53 val. pastebėtas nuo (duomenys neskelbtini) mieste esančios sankryžos (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuojantis automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, o jam iš paskos važiuojantis automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Po to abu automobiliai pasuko į aikštelę, esančią prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir sustojo netoli vienas kito. 15.55 val. į minėtą aikštelę atvažiavo automobilis „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir atsistojo prie automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 15.57 val. automobiliai „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į kitą aikštelę, kurioje iš automobilio „Mazda 626“ išlipo A. I. ir į automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bagažinę įkrovė tris talpas. 15.59 val. iš minėtos aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobilis „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“, ir pasuko (duomenys neskelbtini) link. 16.02 val. iš pasikrovimo vietos išvažiavo automobiliai „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis „Mazda 626“ pasuko (duomenys neskelbtini) link, o automobilis „VW Vento“ – (duomenys neskelbtini) link. 16.30 val. automobilis „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio bagažinėje rastos trys plastikinės talpos su skysčiu, turinčiu specifinį kvapą, galimai pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 181-182).

               Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 13 d. iki 2012 m. sausio 24 d. V. V. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo SMS pranešimais, o taip pat šių pranešimų turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 189-196).

               Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 25 d. V. K. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) bendravo SMS pranešimais, o taip pat šių pranešimų turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 197-198).

               Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2012 m. sausio 18 d. V. K. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) kalbėjosi telefoniniu ryšiu, o taip pat šių pokalbių turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 2, b. l. 199-200).

               Iš 2012 m. sausio 27 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2012 m. sausio 23 d. V. K. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir A. I. (kuris naudojosi mobilaus ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini)) ne kartą bendravo telefoniniu ryšiu ir SMS pranešimais, o taip pat šių pokalbių bei pranešimų turinys (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 3, b. l. 1-14). 

               Iš 2012 m. gegužės 2 d. pažymos matyti V. K., V. V. ir A. I. užfiksuotų telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų turinys chronologine tvarka (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 3, b. l. 15-26). 

               Iš 2012 m. rugpjūčio 27 d. tarnybinio pranešimo dėl IMEI kontrolės matyti, kad E. K. 2012 m. sausio 25 d. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) bendravo tik su vienu abonentu (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 42).

               Liudytojas G. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2012 m. sausio 25 d. apie 19 val. jam paskambino jo pažįstamas V. K. ir pasakė, kad privažiuos iki jo namų pakalbėti. V. K. atvyko su automobiliu „Mazda 6“ ir pasakė, kad reikia važiuoti iki jo tėvų namų, iš kur reikės paimti kažkokias talpas. V. K. neaiškino, kas konkrečiai yra tose talpose, kas jas paliko jo tėvų namuose ir dėl ko jas reikia paimti. Jie (jis ir V. K.) iškart nuvažiavo iki jo tėvų namų, esančių (duomenys neskelbtini). Jis įėjo į namus, kur trumpai pakalbėjo su tėvais. Užlipęs į palėpę pamatė į juodos spalvos polietileninius maišus įdėtas talpas, kurias išnešė į lauką. Mano, kad talpos buvo apie 10 litrų talpos ir jose kažkas buvo, nes jautėsi pagal svorį. Kas įdėjo talpas į automobilį nepamena. Po to juos sulaikė pareigūnai. E. K. nepažįsta ir apie įtarime nurodytas šio asmens sulaikymo aplinkybes nieko nežino. Taip pat nepažįsta V. V.. Nežino, kas iš viso yra tokios narkotinės psichotropinės medžiagos prekursoriai, ir su tuo nesusijęs. Nežinojo ir neįtarė, kad talpose, kurias paėmė iš tėvų namų, gali būti kokios nors narkotinės medžiagos. Jis įtaria, kad V. K. prašymas paimti talpas iš jo tėvų namų gali būti susijęs su broliu A. I.. Jo telefone „Nokia 6300“ yra įvestas numeris (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas vardui „(duomenys neskelbtini)“. Šis numeris priklauso V. K.. Žino, kad šio pravardė yra „guma“, todėl telefone įvedė pravardės sutrumpinimą „(duomenys neskelbtini)“ (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 69-70, 74).   

               Liudytojas E. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad neatsimena, ar 2012 m. sausio 25 d. buvo susitikęs su V. V.. Tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo susitikti, tačiau neatsimena kokioje konkrečiai vietoje. Taip pat neatsimena, ar tą dieną buvo susitikęs su E. K.. Taip pat neatsimena ar tą dieną buvo įsėdęs į V. V. vairuojamą automobilį „BMW“. Iki jo sulaikymo netūrėjo jokių reikšmingų susitikimų su V. V. ir E. K., todėl šie jam nėra įsimintini (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 135).

               Liudytojas R. Š., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad neatsimena, ką veikė 2012 m. sausio 25 d. Su kuo ir kur tą dieną buvo susitikęs neprisimena. Apie jam įteiktame pranešime apie įtarimą nurodytą nusikalstamą veiką nieko paaiškinti negali. Kada buvo (duomenys neskelbtini) paskutinį kartą neprisimena. Šiuo metu naudojasi automobiliu „Audi A8“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 5, b. l. 178, 180, 182).

               V. K., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jam pateiktame pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos nepadarė ir su ja nesusijęs. Iš įtarime nurodytų asmenų pažįsta tik A. I. ir pastarojo brolį G. I.. Antradienį (2012 m. sausio 24 d.) jam su A. I. automobiliu „Mazda 6“ vykstant į krepšinio treniruotę kalbėjosi apie tai, kad abu į automobilius pilasi pigesnį (rusišką ar baltarusišką) kurą. Trečiadienį (2012 m. sausio 25 d.) apie 18 val. jis iš A. gavo SMS pranešimą, kad reikia kažką paimti iš pastarojo tėvų namų. Pranešime nebuvo nurodyta, ką reikia paimti. Po to A. jam parašė žinutę, kurioje nurodė nuvažiuoti pas jo brolį G. Su A. tik susirašinėjo žinutėmis, tai yra nesikalbėjo telefonu. Iš žinučių turinio negalima buvo suprasti, kad iš A. tėvų namų jis turėtu paimti kažkokių draudžiamų, narkotikams gaminti skirtų medžiagų. Kadangi antradienį su A. buvo šnektelėję apie pigesnį kurą, jis suprato, kad greičiausiai ir reikės paimti nelegaliai gautą kurą, blogiausiu atveju – spiritą. Kiek pamena, žinutėse nebuvo jokios kalbos apie tai, kad reikės paimti kokias nors talpas. Tą patį vakarą jis paskambino G. I., kuriam paaiškino, ką jam rašė A., paklausė, ar šis negalėtų nuvažiuoti kartu su juo į tėvų namus paimti, ko prašo A., sakė „gal paieškokim kokių bambalių“. Jie sutarė susitikti po pusvalandžio. Sutartu laiku jis atvažiavo prie G. I. namų (duomenys neskelbtini). Po to jie kartu nuvažiavo į G. tėvų namus, kur jis liko laukti savo automobilyje „Mazda 6“, o G. nuėjo į namus. Važiuojant su G. dar trumpai šnektelėjo apie tai, kad šis paieškotų kokių nors bambalių. G. iš tėvų namų kiemo grįžo labai greitai ir atsinešė 2 tamsios spalvos talpas, greičiausiai plastikines. Minėtas talpas G. įdėjo į jo automobilio bagažinę ir po to jie abu buvo sulaikyti pareigūnų. Kas tose talpose buvo jis nespėjo nei pamatyti, nei G. paklausti, kadangi iš automobilio nebuvo išlipęs. Po sulaikymo buvo pristatyti į VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės (duomenys neskelbtini) užkardą. Apie A. ir G. I. sąsajas su pranešime apie įtarimą nurodyta veika nieko nežino. Su V. V. ir E. K. nepažįstamas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 93-94, 96, 98, 100-101; t. 10, b. l. 54).

               A. I., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad maždaug prieš 2-3 savaitės iki jo sulaikymo jis, važiuodamas traukiniu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), susipažino su vyriškiu, prisistačiusiu (duomenys neskelbtini), apie 30-35 metų amžiaus. Jie išsišnekėjo apie galimybę gauti pigesnio benzino ir dyzelino iš (duomenys neskelbtini). M. pasakė, kad pažįsta žmogų, kuris gali iki (duomenys neskelbtini) atvežti pigesnio kuro, o toliau šis neveža, nes jam neapsimoka. Tada jis su M. susitarė, kad paims iš to žmogaus pigesnio kuro sau ir M., o M. vėliau atvažiuos iki (duomenys neskelbtini) ir pasiims savo dalį. M. iš vieno savo telefono išėmė SIM kortelę ir padavė jam sakydamas, kad į šį abonentą paskambins, kai bus kuro. M. jam į duotą abonentą paskambino likus gal 2 dienom iki 2012 m. sausio 25 d. ir paklausė, ar jis bus (duomenys neskelbtini). Kadangi jis planavo važiuoti aplankyti tėvų, atsakė, kad bus. M. pasakė, kad turėtų žmogus į (duomenys neskelbtini) atvežti benzino. Taip pat pasakė, kad šis žmogus žino, kiek kuro bus M., ir kiek – jam. Sausio 24 d. jis traukiniu atvyko į (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną (2012 m. sausio 25 d.) apie 10 val. jam paskambino M. ir pasakė, kad reikia atvažiuoti į aikštelę, esančią šalia (duomenys neskelbtini), prie autoserviso, kur jo lauks vyriškis vardu „V.“ ar „V.“. Jis sutiko ir, paėmęs tėvo automobilį „Mazda 626“, maždaug už 15 minučių nuvyko į minėtą aikštelę. Ten jau stovėjo tamsios spalvos automobilis „Audi Avant“ su atidaryta bagažine, kurioje matėsi plastikinės talpos. Prie šio automobilio stovėjo kitas automobilis, kurio neįsidėmėjo. Jis pasakė, kad yra nuo M. Vyriškis parodė 3 plastikines talpas po 20 litrų ir pasakė, kad čia M. Tada jis paprašė kuro sau. Vyriškis sutiko parduoti dvi talpas, už kurias jam sumokėjo 120 litų. Už M. skirtą kurą tam vyriškiui nemokėjo. Po to įsidėjo talpas į savo automobilio bagažinę ir išvažiavo. Važiuodamas namo jis paskambino M. ir pasakė, kad šis tą pačią dieną iš jo pasiimtų kurą, nes išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). M. atsakė, kad arba pats atvažiuos, arba ką nors atsiųs. Grįžęs namo, jam skirtą kurą (tai yra 2 talpas) nunešė į garažą, o M. skirtas 3 talpas paliko automobilyje. Maždaug už valandos jam paskambino M. ir paprašė 16 val. atvežti jo kurą į tą pačią aikštelę, kurioje pirko kurą. M. pasakė, kad atvažiuos tamsios spalvos automobilis „VW Vento“. Sutartu laiku jis tėvo automobiliu „Mazda 626“ nuvažiavo į minėtą aikštelę. Ten jau stovėjo automobilis „VW Vento“. Jis privažiavo prie to automobilio ir prie vairo sėdėjusiam vyriškiui nurodė važiuoti jam iš paskos, nes nenorėjo perduoti kuro prie žmonių, o šis buvo sustojęs prie pat įėjimo į statybinių medžiagų parduotuvę. Pavažiavus apie 100 metrų į šoną, jis iš savo automobilio į automobilio „VW Vento“ bagažinę perdėjo minėtas 3 talpas ir parvažiavo namo. Grįžęs savo talpas su kuru padėjo į palėpę, kad niekas kitas jo kuro nepaimtų. Talpų neatidarinėjo, jokio kvapo nejuto. Po to apie 17 val. su V. V. išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Važiuodamas sugalvojo, kad galėtų šį kurą perleisti savo draugui V. K., nes su juo taip pat dieną prieš tai kalbėjo apie galimybę įsigyti pigesnio kuro. Todėl jam parašė žinutę, kad šis pasiimtų kurą iš jo namų. Žinutės teksto jau nepamena. Po to dar keliomis žinutėmis jie pasitikslino dėl kuro paėmimo. Jų irgi neprisimena. Važiuojant autostrada (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), jį ir V. V. sulaikė. Po to jam buvo pareikštas įtarimas dėl narkotinių medžiagų prekursorių įsigijimo. Apie tai, kad jam perduotose minėtose talpose buvo šios narkotinės medžiagos, nežinojo. Manė, kad kažkas kažką supainiojo ir vietoj kuro jam perdavė narkotinių medžiagų prekursorius. Jis buvo įsitikinęs kad pirko kurą. O minėti prekursoriai jam nereikalingi, neturi supratimo, kaip iš jų pagaminti narkotikus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 8, b. l. 60, 65, 67, 69, 76-78, 82-83; t. 9, b. l. 146-147; t. 10, b. l. 49-50).

               V. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad su jam pareikštu įtarimu nesutinka, nes jis nei iš A. I., nei iš kitų asmenų niekada neįsigijo jokių narkotinių medžiagų pirmtakų, nenurodinėjo nei įtarime minimam E. K. (kurio jis išvis nepažįsta), nei kitiems asmenims gabenti šias medžiagas. Taip pat nepažįsta įtarime nurodyto V. K.. 2012 m. sausio 25 d., važiuodamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pas gimines, užsuko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su pažįstamu E. Š. pasišnekėti dėl detalių įsigijimo. Susitiko (duomenys neskelbtini). Jiems bekalbant prie jų atsirado jam nepažįstamas vyriškis. Po to E. paprašė juos pavežti, nes buvo daug sniego. Jis juos pavežė ir išleido E. Š. nurodytoje vietoje. Kur juos išleido, nepamena, nes jis (duomenys neskelbtini) miesto nežino. Važiavo ten, kur liepė E. Po to jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas tetą D. K.. Prie laiptinės sutiko tetą ir A. I.. Su I. sutarė, kad už valandos – pusantros šį paims prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios šalia (duomenys neskelbtini), ir parveš į (duomenys neskelbtini). Pasisvečiavęs pas tetą, jis nuvažiavo iki minėtos kavinės. Maždaug už pusvalandžio į kavinę atėjo ir A. I.. Po to jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Pakeliui niekur sustoję nebuvo. Prie (duomenys neskelbtini) juos sulaikė pareigūnai ir pristatė į (duomenys neskelbtini), kur pareiškė įtarimą dėl narkotinių medžiagų. Apie narkotinių medžiagų prekursorius nieko nežinojo iki jo sulaikymo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 8, b. l. 187, 191-192, 194, 196; t. 9, b. l. 3-5, 8-9).   

               Liudytojas V. Ž., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad 2012 m. sausio 25 d. dirbo Pakrančių apsaugos rinktinėje, atliko sekimo veiksmus. Buvo pranešta, kad į (duomenys neskelbtini) vyks automobilis „BMW“ tamsios spalvos, kurį jie privalės stebėti. Prieš nurodymą sekti gavo ir galimo vairuotojo nuotrauką. Vėliau paaiškėjo, kad tai kaltinamasis V. V.. Sekimas prasidėjo apie 10-11 valandą. Jų sekamame automobilyje važiavo vienas asmuo. Automobilis „BMW“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestą, vairuotojas susitikinėjo su asmenimis, o po to nuvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) prie automobilio „BMW“ privažiavo automobilis „Mazda 626“, iš kurio išlipo vyriškis ir kalbėjosi su V. V.. Po to, atlikdami sekimo veiksmus, vyko link kelio (duomenys neskelbtini) ir prie motelio „(duomenys neskelbtini)“ sustojo aikštelėje. Vėliau į aikštelę atvažiavo automobilis „Audi“, o pastarajam iš paskos atvažiavo automobilis „VW Vento“ ir sustojo prie statybinių medžiagų parduotuvės. Dar vėliau atvažiavo automobilis „Mazda“, iš kurio į automobilį „VW Vento“ buvo perkrautos trys plastikines talpos. Po to automobilis „Audi“ išvažiavo link (duomenys neskelbtini), o šiam automobiliui iš paskos važiavo „VW Vento“. Jie taip pat važiavo iš paskos automobilio „VW Vento“. Vyko link (duomenys neskelbtini) ir paprašė policijos pagalbos. Minėtas automobilis buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini) žiedu. Patikrinus automobilį rado tris talpas, kuriuose buvo skystis. Automobilį su talpomis pristatė į (duomenys neskelbtini) užkardą. Vairuotoją sulaikė. Vakare, gavę nurodymą, nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir stebėjo nurodytą namą, prie kurio atvyko automobilis „Mazda“. Asmuo iš namo išnešė dvi plastikines talpas ir įdėjo į bagažinę. Asmenys buvo sulaikyti. Talpose buvo skystis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 84-85). 

               Liudytojas R. J., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad 2012 metais dirbo Pakrančių apsaugos rinktinėje. 2012 m. sausio 25 d. buvo gautas nurodymas sekti automobilį „BMW“. Kadangi jis vairavo automobilį, todėl įvykių nuosekliai nepamena. Automobilis „BMW“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestą. Prie automobilio „BMW“ privažiuodavo kiti automobiliai, vairuotojas buvo susitikęs su kitais asmenimis. Po to automobilis „BMW“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kažkokį kiemą ir po kiek tai laiko išvažiavo link (duomenys neskelbtini), sustojo prie motelio „(duomenys neskelbtini)“. Automobiliai „Audi A8“ ir „VW Vento“ buvo ir (duomenys neskelbtini), be to, tie patys automobiliai buvo (duomenys neskelbtini). Automobilis „VW Vento“ buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint minėtą automobilį buvo rastos trys ar dvi talpos su skysčiu. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 85).

               Liudytojas R. M., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad 2012 metų sausio mėnesį dirbo Pakarančių saugos rinktinėje vyr. inspektoriumi. Buvo duotas nurodymas sekti automobilį „BMW“, kurį pradėjo sekti nuo 10 valandos ryto. Automobilis „BMW“, kuriame buvo tik vairuotojas, važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestą, o vėliau nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten „BMW“ važinėjo po (duomenys neskelbtini) miestą, prie jo buvo privažiavęs automobilis „Mazda 626“. Vakare (duomenys neskelbtini) iš namų buvo nešamos talpos į automobilį „Mazda“, buvo sulaikyti asmenys. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 93-94).

               Liudytojas E. Š., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad V. K. ir A. I. nepažįsta, V. V. pažįsta iš matymo. Su E. K. jokių santykių nėra. R. Š. yra jo dėdė. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 86).  

               Liudytojas R. Š., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad V. K., A. I., V. V. nėra matęs. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 86).  

               Kaltinamasis V. K., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad pažįsta tik kaltinamąjį A. I., nes abu yra iš vieno miesto, tarpusavio santykiai normalūs. 2012 metų sausio mėnesį su A. I. buvo dalykiniai pokalbiai. Apie narkotinių medžiagų gaminimą jam nieko nebuvo žinoma. Sulaikytas buvo 2012 m. sausio 25 d. prie A. I. tėvų namų. Važinėjo su automobiliu „Mazda 6“. Iš vakaro su A. I. kalbėjo dėl benzino, nes pastarasis pasakė, kad gali gauti benzino pigiau. Apie kiekį ir kainą nekalbėjo. Apie 16 valandą gavo žinutę iš A. I.. Po keturių valandų nuvažiavo pas A. I. brolį, su kuriuo važiavo pas A. I. tėvus paieškoti talpų su benzinu. Nuvykus A. I. brolis nuėjo į tėvų namus ir maždaug už trijų minučių išnešė dvi 20 litrų talpas. Talpų atsukę nebuvo. Pareigūnai juos sulaikė prie kiemo vartų. Sulaikytas buvo apie 20.30 val. Su telefoninių pokalbių išklotinėmis yra susipažinęs, visus savo pokalbius pripažįsta. Kalbėjosi apie ikrus, žuvų eksportą. Jis galėjo gauti pigiau produkcijos, o A. I. pažiojo (duomenys neskelbtini) žmonių, todėl jam ir pasiūlė. V. V. ir E. K. nebuvo matęs iki pat sulaikymo dienos (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 130-131).  

               Kaltinamasis A. I., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad talpose buvo aukštos koncentracijos etilo spiritas, o ne benzinas. Dėl netikrų pinigų pripažįsta, nes pinigus tekdavo keistis keityklose (duomenys neskelbtini). Iškeistus pinigus įsidėjo į kosmetinę ir apie juos pamiršo. Neturėjo jokio įtarimo ar jie tikri, ar padirbti. Santykiai su kaltinamuoju V. K. geri. Kaltinamąjį V. V. pažįsta, su juo kartu sportuodavo. E. K. nepažįsta. Pažinojo R. N., kuris realizuodavo spiritą. Buvo sunki materialinė padėtis, todėl kai R. pasiūlė užsidirbti pinigų gabenant spiritą, jis sutiko. Pasiūlė nuvažiavus paimti talpas su spiritu ir jas nuvežti kitam žmogui. Už tą paslaugą pažadėjo sumokėti 500 litų. Pora savaičių iki sulaikymo R. pasakė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Iš vakaro V. K. buvo pasakęs, kad gali gauti benzino. 2012 m. sausio 25 d. ryte (duomenys neskelbtini) automobiliu „Mazda 626“ nuvažiavo prie serviso ir paėmė penkias talpas iš kito automobilio, kurio vairuotojas kalbėjo rusišku akcentu. Pasakė, kad nuo R., pinigų nemokėjo. Talpos buvo po 20 litrų. Visas talpas sudėjo į savo automobilį. Dvi talpas nuvežė ir paliko tėvų namuose, tėvams apie tai nieko nesakė. Tris talpas paliko automobilyje ir vežiojosi po miestą. Buvo susitikęs su V. V., sutarė, kad pastarasis parveš į (duomenys neskelbtini). Apie 16 valandą jam buvo pranešta nuvykti prie autoserviso, esančio prie (duomenys neskelbtini), kur bus automobilis, ir perduoti talpas su spiritu. Automobilyje „VW Vento“ vairuotojas buvo vienas, jis to vairuotojo nepažinojo. Po to abiem  automobiliais pavažiavo į šalį, jis talpas sudėjo į automobilio „VW Vento“ bagažinę ir tas automobilis išvažiavo. Už paslaugą su juo R. turėjo atsiskaityti, kai jie susitiks (duomenys neskelbtini). Kad talpose buvo spiritas ikiteisminio tyrimo metu nesakė, galvojo, kad atsakomybė bus lengvesnė už benzino realizavimą. Nenorėjo įtraukti ir R., pergyveno dėl šeimos, dėl vaikų, nes R. jam grasino. Apie prekursorius nieko nežino. Išvykus su V. V. į (duomenys neskelbtini), parašė V. K. žinutę: „nuvažiuok pas tėvus į namus pasiimsi žinai pats ką“. Galvojo, kad V. K. prieš pildamas pajus, kad ten ne benzinas, ir išpils lauk. V. K. apie spiritą nieko nebuvo sakęs. V. K. galvojo, kad važiuoja pasiimti benzino. Buvo sulaikytas važiuojant kartu su V. V. į (duomenys neskelbtini), prieš (duomenys neskelbtini). V. K. buvo davęs jam vieną dėžutę ikrų kaip pavyzdį ir klausė, ar galima juos pardavinėjant gauti pelno. Ikrų dėžutę jis buvo perdavęs V. V., kad pastarasis išsiaiškintų, ar galima juos kam nors pelningai realizuoti. Pokalbiai telefonu su V. K. vykdavo dėl ikrų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 131-133).   

               Kaltinamasis V. V., apklaustas bylą nagrinėjant teisme, kaltu neprisipažino ir parodė, kad su kaltinamuoju A. I. bendrauja apie 10 metų, o su kaltinamaisiais V. K. ir E. K. nebendrauja. 2012 m. vasario 25 d. žmonos automobiliu „BMW“ važiavo į (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas pas tetą, nes ilgai nebuvo jos matęs. Jam A. I. buvo įdavęs dėžutę ikrų, jis turėjo žmogų (duomenys neskelbtini), kuris norėjo įsigyti ikrų, tačiau jam netiko kokybė, todėl pradėjo mažinti kainą. Ikrus siūlė prieš savaitę iki vykstant į (duomenys neskelbtini). Tas žmogus nepasakė, kad nepirks ikrų, tik norėjo kainą sumažinti. Už dėžutę ikrų buvo prašyta apie 800 eurų. Pakeliui užsuko į (duomenys neskelbtini), kur buvo susitikęs su E. Š.. E. Š. prašė pavežioti po miestą, su kažkuo susitikinėjo, o po to jis jį paleido (duomenys neskelbtini) mieste ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), prie tetos namo, pamatė A. I.. Besikalbant pasisiūlė A. I. parvežti į (duomenys neskelbtini). Susitarė susitikti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Pas tetą išbuvo apie 4–5 valandas. Susitikus prie kavinės, A. I. automobilyje pasidėjo „tašę“. Važiuojant, prie (duomenys neskelbtini), juos sustabdė policijos pareigūnai. Apie jokias narkotines medžiagas nieko nežinojo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 133).   

               Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

               Kaltinamojo E. K. parodymais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis E. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, tai yra neteisėtai disponavo kaltinime nurodytu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi), jį gabendamas iš (duomenys neskelbtini) į tyrimo metu nenustatytą vietą, kol buvo sulaikytas pareigūnų. Kadangi kaltinamojo E. K. parodymus patvirtina kiti anksčiau nurodyti duomenys, teismas neturi jokio pagrindo šiais parodymais abejoti. Todėl teismas detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų.  

III. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

               Kaltinamasis E. K. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 266 straipsnio 3 dalį.

               BK 266 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais). BK 266 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). BK 260 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų dalykas yra pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai). Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) – tai į specialius sąrašus įtrauktos cheminės medžiagos, kurios naudojamos narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, gaminimui, perdirbimui, tai yra cheminė medžiaga, kuri gamybos procese iš dalies ar visa įtraukiama į narkotinės ar psichotropinės medžiagos molekulę. Be to, bet kuriame gamybos procese pirmtakas yra specifinis ir lemia galutinio produkto gavimą, tačiau tam pačiam galutiniam produktui gauti gali būti skirtingais būdais naudojami skirtingi pirmtakai. Iš 2012 m. sausio 30 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamasis E. K. disponavo pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaku (prekursoriumi) – 1-fenil-2-propanonu (sinonimai: 1-fenilpropan-2-onas (pagal IUPAC (International Union of Pure and Applied Chemistry) nomenklatūrą), fenilacetonas, benzilmetilketonas, metilbenzilketonas, BMK) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 153-154). Šiuo prekursoriumi E. K. disponavo neteisėtai, tai yra neturėdamas Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatyme numatytos licencijos.

               Kaip jau minėta, pagal BK 266 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, tai yra jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų atlikimo momento. Kaltinamajam E. K. teisingai inkriminuotas neteisėtas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) gabenimas, kadangi jis šį prekursorių automobiliu vežė (gabeno) iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas. Gabenimu teismų praktikoje suprantamas nusikalstamų veikų dalyko buvimo, laikymo vietos pakeitimas didesniais nuotoliais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnyje, kvalifikavimui įtakos turi narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kiekybinė išraiška – baudžiamoji atsakomybė už šiame straipsnyje numatytas veikas diferencijuojama pagal tai, kokiu prekursorių kiekiu buvo neteisėtai disponuota. Kaltinamojo E. K. neteisėtai disponuoto pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) – 1-fenil-2-propanono – kiekis – 52691,832 g (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 169-170), žymiai viršija Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. T1-68 patvirtintose Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose nurodytą labai didelį šio prekursoriaus kiekį (250 g).

               Asmuo už neteisėtą disponavimą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo neteisėti veiksmai, yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai), taip pat koks jų kiekis. Iš paties kaltinamojo E. K. teisme duotų parodymų akivaizdu, kad jis suvokė, jog neturėdamas teisėto pagrindo gabena chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai, suprato, kad šios medžiagos kiekis yra labai didelis (matė, kad į jo automobilį buvo įkeltos trys plastikinės talpos, kurių kiekvienos talpa 20 litrų), ir norėjo disponuoti aukščiau nurodytu labai dideliu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) kiekiu, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Veikos kvalifikavimui neturi reikšmės tai, kad E. K. tiksliai nežinojo, kokį prekursorių gabena, šiuo atveju svarbu, kad jis bendrais bruožais suvokė, jog jo gabenamos cheminės medžiagos yra skirtos narkotikų gamybai.

               Nors E. K. nenugabeno A. I. jam įduoto prekursoriaus į paskirties vietą (kuri liko nenustatyta), nes buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 266 straipsnio 3 dalį kaip baigtas nusikaltimas, nes (kaip jau buvo minėta) neteisėtas disponavimas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) laikomas baigtu nuo bet kurio iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų atlikimo momento, šiuo atveju – nuo to momento, kai E. K. pradėjo vežti (gabenti) kaltinime nurodytą prekursorių.

               Kaltinimas E. K. tikslintinas atsižvelgus į Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, nustatytas faktines aplinkybes, kadangi minėtu įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo pasisakyta dėl kaltinime E. K. minimų kitų asmenų (A. I., V. K. ir V. V.) veiksmų. Kaip jau buvo minėta, minėtu nuosprendžiu nustatyta, kad A. I. ir V. K., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), tai yra 2012 m. sausio 25 d., ne vėliau kaip 15.55 val., A. I. automobiliu „Mazda 626“ iš nenustatytos vietos neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – tris talpas su 52,692 kg (koncentracija nuo 88,7 iki 89,3 proc.) – pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus) į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną apie 15.57 val. jas perdėjo į automobilį „VW Vento“, vairuojamą E. K. (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta šiam pasislėpus), ir E. K. šias talpas neteisėtai gabeno į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2012 m. sausio 25 d. apie 16.30 val. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų. Be to, A. I. ir V. K., tęsdami nusikalstamus veiksmus, veikdami bendrininkų grupe, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2012 m. sausio 25 d. 20.25 val., H. K.I. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, neteisėtai laikė dvi talpas su 34,789 kg (koncentracija nuo 88,5 iki 88,6 proc.) pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako (prekursoriaus), kurias 2012 m. sausio 25 d. apie 19.30 val. A. I. nurodė telefonu V. K. išvežti. Tą pačią dieną apie 20.25 val. G. I., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iš šio gyvenamojo namo išnešus nurodytas talpas, o V. K. jas sudėjus į automobilį „Mazda 6“, V. K. buvo sulaikytas VSAT prie Lietuvos Respublikos VRM Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų, ir A. I. bei V. K. neteisėtai laikomas pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) paimtas. V. V. pagal BK 266 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

               Visų pirma, iš kaltinimo E. K. šalintini kaltinime nurodyti V. V. veiksmai, tame tarpe ir aplinkybė, kad E. K. kaltinime minimą prekursorių gabeno į V. V. nurodytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą (kaltinime paliekant tik tyrimo metu nenustatytą vietą), nes V. V. minėtu įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu (patikrintu tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka) buvo išteisintas, jam nepadarius kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos.

               Antra, iš kaltinimo E. K. šalintini kaltinime nurodyti visi A. I. ir V. K. bendrininkų grupėje atlikti veiksmai (išskyrus aplinkybę, kad kaltinime nurodytą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) į E. K. automobilį „VW Vento“ įdėjo A. I.), nes minėtu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu nenustatyta, kad A. I. ir V. K. būtų veikę bendrai su E. K. (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tokių duomenų nėra ir šioje byloje. E. K. teisme nurodė, kad A. I. ir V. K. iki įvykio nepažinojo. A. I. ir V. K. ankstesnėje byloje taip pat patvirtino, kad E. K. nepažįsta. Be to, nepaneigta kaltinamojo E. K. versija, kad kaltinime nurodytą prekursorių vežė paprašytas pažįstamo M. Nors baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje telefoninių pokalbių išklotinių analizėje (t. 3, b. l. 27-28) ir nurodyta, kad 2012 m. sausio 25 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) E. K. buvo susitikęs su V. V., R. Š. ir E. Š., kur galimai išsidalino SIM korteles tarpusavio ryšiui palaikyti, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu neįrodo, kad E. K. veikė bendrai A. I. ir V. K., nes: visų pirma, aplinkybė dėl minėtų asmenų susitikimo ir SIM kortelių išsidalinimo yra telefoninių pokalbių išklotinių analizę atlikusio pareigūno prielaida, neparemta kitais bylos duomenimis (todėl teismas negali ja remtis); antra, nenustatyta, kad kiti analizėje minimi asmenys (V. V., R. Š. ir E. Š.) būtų dalyvavę A. I. ir V. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme, todėl, net ir tuo atveju, jei E. K. buvo susitikęs su analizėje minimais asmenimis ir išsidalino SIM korteles, minėta aplinkybė neįrodo, kad E. K. veikė bendrai su A. I. ir V. K..

               Toks kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi apie šių faktinių aplinkybių galimą pakeitimą proceso dalyviai buvo nustatyta tvarka įspėti (iškart po to, kai prokuroras pagarsino kaltinimą, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 10, b. l. 115-132, 138-141), be to, nusikalstamos veikos aplinkybės, liečiančios kaltinamojo E. K. veiksmus, iš esmės keičiamos nebuvo (BPK 255 straipsnis, 256 straipsnio 1 dalis). Svarbu ir tai, kad tokį kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą teisme dar iki įrodymų tyrimo pradžios galėjo numatyti ir visi proceso dalyviai, kadangi, kaip jau buvo ne kartą minėta, šios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu.

IV. Dėl bausmės

               Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

               Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė arba pardavė ar kitaip realizavo labai didelį kiekį pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), baudžiamas laisvės atėmimu nuo šešerių iki dešimties metų (BK 266 straipsnio 3 dalis).

               Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo E. K. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kartu tai reiškia, kad kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017 ir kitos). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir panašiai. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-108-697/2017, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).??? 

               Nors E. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu neprisipažino, nes (jo teigimu) nežinojo, kad jo trijose talpose gabenama medžiaga yra pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 6, b. l. 94-95), tačiau bylą nagrinėjant teisme, valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikančiam prokurorui paskelbus kaltinamąjį aktą, nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai ir sutinka duoti parodymus. Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. išsamiai papasakojo visas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino supratęs, kad gabena chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai, ir nurodė, kad gailisi įvykdęs šį nusikaltimą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. kaltu neprisipažino, nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti konstatuota BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes, kaip jau buvo minėta, prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas neturi lemiamos reikšmės, jis galimas ir nagrinėjant bylą teisme. Kaltinamojo E. K. teisme duoti parodymai apie tai, kad jis suprato, jog gabena chemines medžiagas, skirtas narkotikų gamybai, svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo (ir, tuo pačiu, teisingo sprendimo priėmimo byloje), nes be šių kaltinamojo parodymų byloje iš esmės nebuvo jokių duomenų, įrodančių E. K. tiesioginę tyčią – būtinąjį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties subjektyvinės pusės požymį. Tai, kad šie kaltinamojo E. K. teisme duoti parodymai yra labai svarbūs, patvirtina aplinkybė, jog 2013 m. liepos 12 d. prokuroro Egidijaus Jurgelio nutarimu ikiteisminis tyrimas E. K. atžvilgiu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 3 dalyje, padarymo (tai yra nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. K. žinojo, jog gabena prekursorių) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 9, b. l. 192-195), ir tik aukštesniajam prokurorui panaikinus šį prokuroro Egidijaus Jurgelio nutarimą (iš esmės tik dėl to, kad surinktus duomenis dėl E. K. dalyvavimo jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme įvertintų teismas) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 10, b. l. 2-5), byla E. K. atžvilgiu buvo perduota į teismą. Svarbu tai, kad atnaujinus bylą E. K. atžvilgiu, jokių naujų duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (išskyrus teisme duotus parodymus), nebuvo surinkta. Todėl kaltinamojo E. K. visiškas kaltės pripažinimas teisme laikytinas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Teismui nekilo abejonių, kad kaltinamasis E. K. gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Tai buvo matyti ne tik iš kaltinamojo parodymų, tačiau ir iš jo emocijų teismo posėdžių salėje, kurios akivaizdžiai rodė, kad kaltinamasis pergyvena dėl tokio savo poelgio. Be to, kaltinamasis savanoriškai nutraukė slapstymąsi nuo teismo, kas taip pat patvirtina jo atgailą.

               Kaltinamojo E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neįrodyta, kad kaltinamasis E. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupėje su A. I. ir V. K., kurie buvo nuteisti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendžiu, iš dalies panaikintu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nuosprendžiu (apie tai teismas jau pasisakė, todėl nebesikartoja) (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors E. K. jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, tai yra būdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu teistu už tyčinį nusikaltimą (numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje), kurį jis padarė būdamas pilnamečiu, ir teistumui už jį neišnykus (BK 27 straipsnio 1 dalis), tai nepripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nes šio nusikaltimo padarymo metu (2012 m. sausio 25 d.) aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, dar nebuvo priskirta prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnio redakcija, įtvirtinusi 1 dalies 13 punktą, įsigaliojo tik 2015 m. kovo 24 d.), o baudžiamasis įstatymas, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis).

               Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kai jau minėta, BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta vienintelė bausmių rūšis – laisvės atėmimas nuo šešerių iki dešimties metų. Tačiau baudžiamasis kodeksas numato du atvejus, kada teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje.

               Skirti švelnesnę, negu įstatyme (BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje) numatyta, bausmę kaltinamajam E. K., vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, nėra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pagrindų.

               Tačiau, kaip ne kartą pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, atsisakymas taikyti BK 62 straipsnį nepašalina galimybės, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms, paskirti švelnesnę bausmę vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264/2005 ir kitos). Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas reikalauja visai kitokių pagrindų buvimo, o būtent išvados, kad esamoje situacijoje BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji neturi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-382/2012 ir kitos). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, tai yra nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-449/2020).

               Kaltinamasis E. K. įvykdė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nusikaltimą įvykdė vienas (be bendrininkų). Vertinant kaltinamojo E. K. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo neteisėtas disponavimas kaltinime nurodytu prekursoriumi pasireiškė tik jo gabenimu iš (duomenys neskelbtini) į tyrimo metu tiksliai nenustatytą vietą (galimai (duomenys neskelbtini)), tai yra vieninteliu iš BK 266 straipsnio 3 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veiksmų. E. K. veiksmai truko labai trumpą laiką (apie pusvalandį, kol buvo sulaikytas pareigūnų) ir nuo pradžios iki pabaigos (sulaikymo) buvo kontroliuojami Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės pareigūnų, todėl nebuvo jokios rizikos, jog kaltinamojo gabentas prekursorius gali patekti į nelegalią rinką narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, o tai, be jokios abejonės, mažina jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį. Pažymėtina ir tai, kad jei pareigūnai būtų sulaikę E. K. įvykio vietoje iškart po to, kai A. I. į jo automobilį perdėjo talpas su prekursoriumi, kaltinamojo E. K. veiksmai būtų kvalifikuojami tik kaip pasikėsinimas neteisėtai disponuoti pirmos kategorijos prekursororiais pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 266 straipsnio 3 dalį (tuo pačiu teismas sutinka, kad šiuo atveju pareigūnų veiksmai, iškart prekursoriaus perdavimo vietoje nesulaikant E. K. ir A. I., buvo pagrįsti siekiu nustatyti ir sulaikyti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvaujančius asmenis). Atsižvelgus į minėtas aplinkybes konstatuotina, kad E. K. įvykdytu nusikaltimu žala kitiems asmenims nebuvo padaryta ir neigiamų pasekmių nesukėlė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-487/2018). Be to (kaip jau ne kartą minėta), nenustatyta, kad E. K. būtų veikęs kartu su kitais prokuroro suformuluotame pradiniame kaltinime nurodytais asmenimis – A. I. ir V. K.. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinime nurodytas prekursorius priklausė E. K. (buvo jo įgytas), kad jis ketino šį prekursorių panaudoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai arba dalyvauti šių narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamyboje, arba iš šios neteisėtos veiklos būtų turėjęs turtinės naudos (išskyrus atlygį už prekursoriaus nugabenimą iš (duomenys neskelbtini) į paskirties vietą). Nepaneigta ir tai, kad E. K. tik bendrais bruožais suvokė, jog jo plastikinėse talpose gabenamas skystis yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius), tai yra cheminė medžiaga, skirta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamybai. Kadangi E. K. neveikė bendrininkų grupėje ir dėl šios priežasties jo vaidmens nusikaltimo įvykdyme negalima laikyti antraeiliu (kaip baigiamosiose kalbose siūlė prokuroras ir gynėjas (teismų praktikoje kaltininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką pripažįstamas antraeiliu, kai šią veiką padaro bendrininkai, o ne vienas asmuo)), tačiau, akivaizdu, kad jo veiksmai buvo gerokai mažiau pavojingi, nei kitų prokuroro suformuluotame kaltinime nurodytų asmenų – A. I. ir V. K., kurie galimai ir buvo naudos gavėjai iš neteisėto disponavimo kaltinime nurodytu prekursoriumi. Teismo įsitikinimu, visos šios aplinkybės lemia mažesnį kaltinamojo E. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 266 straipsnio 3 dalyje, pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, o tai, kaip jau buvo minėta, yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui padaryti.

               E. K. iki jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo Lietuvos Respublikoje buvo teistas vienintelį kartą – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 straipsnis) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 56-59; t. 2, b. l. 2-4). Nors E. K. dar buvo teistas ir užsienio valstybėje (2005 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo dėl kontrabandos 3 paragrafo 1 dalį ir 6 paragrafo 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams; 2007 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 2 dalimi, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams; 2009 m. birželio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų neatlikus 11 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 51-52), tačiau teismas į šį kaltinamojo teistumą neatsižvelgia, nes kaltinamajam E. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2012 m. sausio 25 d.) galiojusi BK 97 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. kovo 25 d.) numatė, kad skiriant bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą gali būti atsižvelgiama tik į Lietuvos Respublikos teismų priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius. Pagal tuometinę minėto įstatymo redakciją užsienio valstybės (tame tarpe ir Europos Sąjungos valstybės narės) teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis teistumo Lietuvos Respublikoje neužtraukdavo. Vertinant kaltinamojo E. K. asmenybę svarbu tai, kad jis praeityje Lietuvos Respublikoje buvo teistas už visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas (numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 2 dalyje), nei teisiamas dabar, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 49), administracine tvarka tebuvo baustas vienintelį kartą – už paliktą neleistinoje vietoje stovėti automobilį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 50), kas taip pat neturi nieko bendro su jo įvykdytu nusikaltimu.

               E. K. yra vedęs (t. 1, b. l. 170), su sutuoktine augina mažametę dukrą G. K., gimusią (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 169), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku (t. 1, b. l. 166-167), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190). Kaltinamasis padeda savo tėvams, kurie yra senatvės pensininkai ir turi sveikatos problemų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 167-169; t. 1, b. l. 171-174). Pats E. K. taip pat turi sveikatos problemų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), t. 6, b. l. 122-127; t. 1, b. l. 168), nėra įtrauktas į psichiatro įskaitą (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 42-43). Po jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo (2012 m. sausio 25 d.) E. K. naujų nusikalstamų veikų nei Lietuvos Respublikoje nei užsienyje nepadarė (t. 2, b. l. 2-4), nors praėjo labai ilgas laiko tarpas – beveik vienuolika metų. Per visą šį laikotarpį kaltinamasis padarė vienintelį administracinį nusižengimą – nuo 2021 m. birželio 7 d. iki 2022 m. spalio 13 d. gyveno be galiojančio asmens dokumento (t. 2, b. l. 5), tačiau šis teisės pažeidimas susijęs su jo slapstymusi (slapstydamasis negalėjo išsiimti naujo asmens dokumento). Nors didžiąją dalį šio laikotarpio (nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2022 metų spalio mėnesio) E. K. slapstėsi nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta ir vykdoma jo paieška (t. 1, b. l. 1-3), tačiau tai, kad kaltinamasis per šį laikotarpį iš esmės nepadarė jokių teisės pažeidimų, dirbo (nors ir nelegaliai (t. 1, b. l. 187-189)), rodo jo pastangas pakeisti savo gyvenimo būdą ir požiūrį į nustatytas elgesio taisykles. Kaltinamojo norą pasitaisyti įrodo ir tai, kad jis po daugiau nei aštuonerių metų sėkmingo slapstymosi (visą šį laikotarpį nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio iki 2022 metų spalio mėnesio teisėsaugos pareigūnams nepavyko nustatyti E. K. buvimo vietos, nors jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir vykdoma tarptautinė paieška (t. 1, b. l. 19-132)) pats jį savanoriškai nutraukė, grįžo į Lietuvą bei prisistatė į teismą (nors ir suvokė, kad jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė), o tokia situacija teismų praktikoje labai reta. Be to, kaip jau buvo minėta, nustatyta viena kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo įsitikinimu, minėtos aplinkybės parodo mažesnį kaltinamojo E. K. asmenybės pavojingumą.

               Įvertinus kaltinamojo E. K. asmenybę, jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kitas aukščiau aptartas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui (BK 54 straipsnio 2 dalis), konstatuotina, kad bausmės tikslai E. K. atžvilgiu nebūtų pasiekti paskirus jam nors ir minimalią BK 266 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teismo įsitikinimu, net ir minimali minėto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (šešeri metai) nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka paskutiniu metu aiškiai į gerąją pusę pasikeitusios kaltinamojo E. K. asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui, todėl kaltinamajam E. K. už BK 266 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtina mažesnė bausmė, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali bausmė, tai yra penkeri metai laisvės atėmimo. Tokia bausmė (skirtingai nuo BK 266 straipsnio 3 dalyje sankcijoje numatytos minimalios 6 metų laisvės atėmimo bausmės) sudaro galimybę teismui svarstyti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (pritaikius BK 641 ir 64 straipsnių nuostatas), tačiau apie tai teismas pasisakys žemiau. Dar labiau mažinti laisvės atėmimo bausmės dydį ar skirti kitą bausmės rūšį (nesusijusią su laisvės atėmimu) nėra pagrindo, nes E. K. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė neišnykus teistumui, laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo metu.

               Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis E. K. prisipažino esąs kaltas, todėl jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Nors BK 641 straipsnis įsigaliojo tik 2013 m. liepos 13 d. (tai yra jau po kaltinamajam inkriminuotos veikos padarymo), tačiau jis taikytinas kaltinamajam E. K., nes lengvina kaltinamojo teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

               Kadangi kaltinamasis E. K. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausme (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis (šio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.)). Parenkant dalinį, o ne visišką bausmių sudėjimo būdą, bei pridedamos bausmės dalį atsižvelgtina į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu E. K. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), taip pat į tai, kad kaltinamasis gan ilgą laiką (nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2013 m. sausio 28 d.) buvo prižiūrimas laisvės bausmės vykdymo atidėjimą kontroliavusių pareigūnų (t. 2, b. l. 2) ir, sprendžiant iš to, kad nebuvo pasikreipta į teismą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis), kaltinamasis tinkamai vykdė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas).

               E. K. į atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. liepos 23 d. (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 6, b. l. 106, 116-117, 128-129, 177-178; t. 7, b. l. 29-31) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

               Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei bausmės ekonomijos principus. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019, 2K-268-693/2019, 2K-147-788/2022).

               Šiuo metu (nuo 2020 m. liepos 1 d.) galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje (tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 266 straipsnio 3 dalis)). To (galimybės atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą) nenumatė ir kaltinamajam E. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (2012 m. sausio 25 d.) galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Tačiau BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d., numatė galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ši BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar net kelis sunkius nusikaltimus.

               Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad jeigu per laikotarpį nuo nusikaltimo padarymo iki bylos išnagrinėjimo baudžiamasis įstatymas pasikeičia ne vieną, o du ar daugiau kartų, teismai privalo išspręsti galiojusio ir vėliau netekusio galios (tarpinio) įstatymo laikymo klausimą. Kasacinis teismas pritaria tai teismų praktikai, pagal kurią tarpinis įstatymas, panaikinantis nusikalstamumą, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusios asmens teisinę padėtį palengvinantis (BK 3 straipsnio 2 dalis), yra taikomos. Tokios praktikos laikosi ir kiti teismai (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-663-397/2018). Todėl, paskyrus kaltinamajam E. K. galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę (tai yra, esant formaliam pagrindui taikyti bausmės vykdymo institutą), tarpinė BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija (galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 5 d.), numačiusi galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis sunkius nusikaltimus, gali būti taikoma ir E. K. atžvilgiu, nes akivaizdžiai palengvina jo teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis).

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir panašiai. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Kaip jau buvo minėta, taip pat turi būti atsižvelgta ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017).

               Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

               Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis E. K. jam inkriminuotą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, įvykdė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžiu, vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos 5 mėnesiams nuo probacijos pradžios (kaltinamasis buvo įrašytas į įskaitą tuometinėje (duomenys neskelbtini) pataisos inspekcijoje 2011 m. rugpjūčio 17 d. (t. 2, b. l. 2), taip nepateisindamas jam suteikto pasitikėjimo. Be to, E. K. buvo teistas ir (duomenys neskelbtini) už narkotinių medžiagų kontrabandą (t. 7, b. l. 62) (į šią aplinkybę teismas atsižvelgia tik kaip į kaltinamąjį charakterizuojančią), daugiau nei aštuonerius metus slapstėsi nuo teismo. Minėtos aplinkybės, be jokios abejonės, kaltinamąjį E. K. charakterizuoja neigiamai.

               Tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad šįkart bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visų pirma, nagrinėjamoje byloje E. K. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Antra, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Trečia, kaltinamasis anksčiau buvo teistas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (bendrininkavimą suklastojant asmens dokumentą ir disponavimą suklastotu asmens dokumentu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 56-59). Ketvirta, E. K. savanoriškai nutraukė ilgalaikį slapstymąsi, grįžo į Lietuvą bei pats atvyko į teismą (nors ir suvokė, kad jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė), o tokia situacija teismų praktikoje labai reta (kas, kaip jau minėta, rodo jo ryžtą ateityje gyventi dorai). Penkta, kaltinamasis nuo 2022 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimų vadybininku (t. 1, b. l. 166-167), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 190), be to, E. K. dirbo ir slapstydamasis užsienyje (t. 1, b. l. 187-189), kas rodo jo teigiamą požiūrį į darbą, legalių pajamų gavimą. Šešta, E. K. turi tvirtus socialinius ryšius – yra vedęs, su sutuoktinę auginą mažametę dukrą (t. 1, b. l. 169-170), padeda savo tėvams, kurie yra pensininkai ir turi rimtų sveikatos problemų (t. 1, b. l. 171-174). Teismo įsitikinimu, būtent tvirti socialiniai ryšiai buvo vienas iš faktorių, lėmusių tai, kad kaltinamasis savo noru nutraukė slapstymąsi ir grįžo š Lietuvą Septinta, pats kaltinamasis turi sveikatos problemų (t. 1, b. l. 168). Aštunta, E. K. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė vienas (be bendrininkų). Jo dalyvavimas neteisėtai disponuojant kaltinime nurodytu prekursoriumi pasireiškė tik tuo, kad už atlygį gabeno minėtą pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką iš (duomenys neskelbtini) į paskirties vietą (galimai – (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)). Tai, kad kaltinamajam E. K. anksčiau jau buvo taikytas bausmės vykdymo institutas savaime neužkerta kelio dar kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jei nustatoma, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Štai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-788/2022, net ir nustatęs išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes (tame tarpe ir tai, kad jam anksčiau jau du kartus buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis abu kartus pažeidė teismo jam suteiktą pasitikėjimą – nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), tačiau įvertinęs kitas reikšmingus nuteistąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančius duomenis, priėjo išvados dėl galimybės nuteistajam dar kartą taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

               Teismo įsitikinimu, pasiuntus kaltinamąjį E. K. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į laisvės atėmimo vietą, iš esmės bus pasiekta tik nedidelė dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks kaltinamąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai). Kai jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis bus ilgą laiką kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės laikytis tam tikrų pareigų (tame tarpe ir dirbti), vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali būti pasiųstas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, labai pakenktų ir kaltinamojo E. K. socialiniams ryšiams su šeima (tuo pačiu ir mažamete dukra). Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje, kaltinamasis nebegalėtų pasirūpinti savo senyvo amžiaus tėvais, kuriems pagalba reikalinga. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis E. K., būdamas laisvėje ir dirbdamas, prisidės prie valstybės gerovės (mokėdamas mokesčius), kai tuo tarpu atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietoje pats būtų valstybės išlaikomas. Kas liečia nubaudimą, kaip vieną iš bausmės tikslų (BK 41 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pažymėtina, kad E. K., net ir atidėjus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neliks nenubaustas – visų pirma, jis nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. liepos 23 d., tai yra beveik 6 mėnesius, buvo sulaikytas ir suimtas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 6, b. l. 106, 116-117, 128-129, 177-178; t. 7, b. l. 29-31), tai yra pajuto realaus laisvės atėmimo režimą; antra, – jis neteko sutuoktinės už jį sumokėto gan reikšmingo 20000 litų dydžio užstato (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 7, b. l. 28-30, t. 11, b. l. 9-11), tai yra buvo nubaustas už kardomosios priemonės nevykdymą ir pasislėpimą nuo teismo; trečia, – daugiau nei aštuonerius metus slapstydamasis kaltinamasis nuolat juto baimę būti sulaikytu, o taip pat patyrė didelius nepatogumus – negalėjo normaliai bendrauti su savo šeima, susitikti su (duomenys neskelbtini) likusiais tėvais, negalėjo oficialiai įsidarbinti, atsidaryti banko sąskaitos ir panašiai. Teismo įsitikinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės (suėmimas, nepatogumai dėl slapstymosi) taip pat leidžia tikėtis, kad E. K. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, vykdys nustatytas pareigas ir kitas probacijos sąlygas, nes nenorės dar kartą būti įkalintas.

               Parenkant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. K. anksčiau jau buvo teistas, naują sunkų nusikaltimą įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdyto atidėjimo laikotarpiu, todėl kaltinamajam E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliai 3 metų terminui (BK 75 straipsnio 1 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija)). Parenkant baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis E. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasislėpęs nuo teismo, todėl jam skirtinos pareigos – tęsti darbą pagal darbo sutartį ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). E. K. įpareigotinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti pagal darbo sutartį (o ne užsiimti kitomis darbinės veiklos formomis), kadangi, teismo įsitikinimu, tokiu atveju nelieka galimybės piktnaudžiauti šiuo įpareigojimu (pavyzdžiui, užsiimant individualia veikla, kai asmuo tik moka minimalius valstybės nustatytus mokesčius už šią veiklą, tačiau realiai niekur nedirba). Parenkant įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį atsižvelgtina į tai, kad E. K. įvykdė sunkų nusikaltimą, yra darbingas ir šiuo metu dirba. Šiuo atveju taikytina kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 71 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.), numačiusi, kad įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis yra nuo 5 iki 25 MGL. Apskaičiuojant minėtos įmokos dydį, taikytinas kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu (iki 2015 m. sausio 1 d.) galiojęs bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,65 Eur (130 litų) (Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu. Tai liečia ir įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-1-697/2019, 2K-181-788/2021). Kaltinamajam E. K. neskirtina šiuo metu galiojančioje BK 75 straipsnio redakcijoje numatyta intensyvi priežiūra, nes kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu galiojusioje šio straipsnio redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija) tokia priežiūra nebuvo numatyta, todėl negalima sunkinti kaltinamojo teisinės padėties (BK 3 straipsnio 3 dalis).

               Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

               Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios E. K. paliktinos galioti bylos teisminio nagrinėjimo metu paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra (įpareigojant E. K. nuo 23 val. iki 7 val. būti savo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ir neišvykti iš (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos be teismo, kurio žinioje yra byla, leidimo) ir 10000 Eur dydžio užstatas (t. 1, b. l. 145-149; t. 2, b. l. 8-10). 

V. Dėl daiktų likimo ir kitų klausimų 

               Daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis). Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas).

               Mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 1616-2“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), su „Bitė Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimti 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi E. K.), apžiūros metu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 23-23), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kvitas B, numeris (duomenys neskelbtini)) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 1, b. l. 53-54), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas kaltinamajam E. K., nes byloje nėra jokių duomenų, kad šis mobiliojo ryšio telefonas (su SIM kortele) būtų panaudotas kaltinamajam (ar kitiems kaltinamajame akte nurodytiems asmenims) inkriminuotų nusikaltimų įvykdyme (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). E. K. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašytinio prašymo dėl minėto mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės atsiėmimo, jie sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti.

               Visų kitų kaltinamajame akte nurodytų daiktų (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 10, b. l. 129-130) likimas yra išspręstas priimant Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 23 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini); t. 11, b. l. 157-177).

               Išlaidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso išlaidomis ir nepriteistinos iš kaltinamojo E. K., kadangi šiuos tyrimus atliko valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

               Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

               E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 266 straipsnio 3 dalyje, ir (pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatas) jį nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio taisyklėmis, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendį neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, E. K. į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 25 d. iki 2012 m. liepos 23 d.

               Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 ir 8 punktų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo XII-1554 redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 6 punkto bei 71 straipsnio taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. K. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti pagal darbo sutartį ir per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, o taip pat E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 25 (dvidešimt penkių) MGL (941,25 Eur (devynių šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 25 centų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (juridinio asmens kodas 188604955) nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Luminor“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens (kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) vardą, pavardę, asmens kodą.

               Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

               Išaiškinti nuteistajam E. K., kad per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį jo elgesį kontroliuos Probacijos tarnyba pagal jo gyvenamąją vietą.

               E. K. iki nuosprendžio vykdymo (probacijos) pradžios palikti bylos teisminio nagrinėjimo metu paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą (įpareigojant E. K. nuo 23 valandos iki 7 valandos būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir neišvykti iš (duomenys neskelbtini) rajono teritorijos be teismo, kurio žinioje yra byla, leidimo) ir 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio užstatą. Pradėjus vykdyti bausmę (gavus pažymą apie bausmės vykdymą iš probacijos tarnybos) 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio užstatą grąžinti užstato davėjui A. K. (užstatas sumokėtas 2022 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3). E. K. ir užstato davėjui A. K. išaiškinti, kad jei E. K. kliudys proceso eigai (nuosprendžio vykdymui) arba darys naujas nusikalstamas veikas, užstatas pereis valstybei.

               Apie kardomosios priemonės intensyvios priežiūros pratęsimą nedelsiant pranešti ją kontroliuojančiai policijos įstaigai.

                Mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616-2“, IMEI numeris (duomenys neskelbtini), su „Bitė Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus 2012 m. sausio 25 d. automobilio „VW Vento“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (kvitas B, numeris (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. K., o E. K. per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos rašytinio prašymo dėl minėto telefono ir SIM kortelės atsiėmimo, juos sunaikinti. 

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

               Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                   Laisvydas Zederštremas