Bau­džia­mo­ji by­la  Nr. 1-55-404/2020

                                                                                               Proceso Nr. 1-01-1-30392-2019-2

                                                                                               Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                 25.4.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.2; 1.1.8.6.2;

                                                                            1.1.8.12; 2.1.15.3.3.2.

                                „(S)“

PLUN­GĖS AP­Y­LIN­KĖS TEI­SMAS

N U O S P R E N D I S

                                  LIE­TU­VOS RES­PUB­LI­KOS VAR­DU

2020 m. birželio 17 d.

    Plun­gė

Plun­gės ap­y­lin­kės tei­smo Plungės rūmų tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­de­ikis,

sek­re­to­riau­jant V. B.,  

da­ly­vau­jant pro­ku­rorams M. V., B. R.,

kaltinamajai S. S., jos gynėjai advokatei J. P.,  

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. atstovams - įgaliotam atstovui advokatui A. G., įstatyminiam atstovui P. S., 

        vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je S. S., gimusi „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pilietė, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ išsilavinimo, dirbanti „(duomenys neskelbtini)“  - operatore, gyvenanti „(duomenys neskelbtini)“, deklaravusi gyvenamąją vietą „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

            Teismas

n u s t a t ė:

   kaltinamoji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, „(duomenys neskelbtini)“ mieste, kaltinamoji S. S. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiuodama atbuline eiga iš aikštelės prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““, esančios „(duomenys neskelbtini)“, kliudė ir partrenkė aikštele ėjusią pėsčiąją A. R., ko pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais kaltinamoji S. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr.  989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 114 punkto reikalavimus (Važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams), ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.?

   Kal­ti­na­moji S. S. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tada atvažiavo prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““ nusipirkti maisto šuniui, jau ruošėsi eiti į parduotuvę, bet kažkas paskambino ir kalbėjosi telefonu per laisvų rankų įrangą. Kalbėdama pradėjo važiuoti atbuline eiga, apsižvalgė, baigusi pokalbį išgirdo kažkokį barkštelėjimą. Dar pavažiavusi pamatė moterį gulinčią ant žemės, priėjusi klausė jos kaip jaučiasi. Moteris sakė, kad jai nieko nėra, bandė keltis, ji neleido, atvažiavo kita mašina ir jos vairuotojas iškvietė greitąją medicinos pagalbą.         Pamačius kraują jai pasidarė negera, supanikavo ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Tuo metu ji gyveno „(duomenys neskelbtini)“. Po įvykio buvo mieste su draugu, jam nieko nesakė. Po kelių valandų buvo atvažiavusi policija, patikrino jos blaivumą. Kitą rytą važiavo pas tą moterį į ligoninę, davė jai 100 Eur pinigų. Kai nukentėjusioji sužinojo, kad ji ją partrenkė, pasakė, kad jai nėra čia ką veikti. Jos vairuotojo stažas įvykio dienai buvo trys metai. Anksčiau yra buvusi nubausta administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.  

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamosios kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai).

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, išėjo iš namų ir ėjo į parduotuvę „„(duomenys neskelbtini)““. Atėjusi prie parduotuvės matė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo automobilių. Eidama aikštele pajuto smūgį ir nugriuvo. Pamena, kad einant pro automobilio galą, automobilis pradėjo važiuoti ir ją pargriovė. Po eismo įvykio buvo išvežta į ligoninę (T. 1, b. l. 57-60).

Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymą P. S. parodė, kad A. R. yra jo mama, kuri gyvena kartu su juo „(duomenys neskelbtini)“. Iki eismo įvykio mama buvo puikios sveikatos, savarankiška, pati savimi pasirūpindavo, išeidavo pasivaikščioti, apsipirkti ir panašiai. „(duomenys neskelbtini)“ vyko eismo įvykis prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““, kurio metu buvo partrenkta ir sužalota mama. Paties įvykio jis nematė. A. R. buvo išvežta į ligoninę, kur jai nustatyti įvairūs sužalojimai. Kadangi mama yra senyvo amžiaus, nesugeba pati savimi pasirūpinti, nevaikšto, sunkiai kalba ir orientuojasi, todėl byloje jos interesus atstovaus jis (T. 1, b. l. 72-74).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad nukentėjusiosios A. R. sužalojimo vieta yra prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““, adresu „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje (T. 1, b. l. 13-17).

Iš savanoriškų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad S. G. pateikė vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašą (T. 1, b. l. 27-28).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““ įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašas. Įraše matyti, kad prie parduotuvės „„(duomenys neskelbtini)““, esančioje aikštelėje stovi du automobiliai, vienas iš jų automobilis  „„(duomenys neskelbtini)““, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriame už vairo, prisisegusi saugos diržą, sėdi moteris. Matosi pareinanti, pasiremdama lazdele, senyvo amžiaus moteris, kuriai einant už automobilio „„(duomenys neskelbtini)““ galinės dalies, automobilio vairuotoja pradeda važiuoti atbuline eiga ir automobilio galinės dalies kairiąją puse kliudo už automobilio galo ėjusią pėsčiąją, kuri nuo smūgio nugriūva ant žemės. Moteriai gulint ant žemės, automobilio vairuotoja pavažiuoja į priekį, taip pervažiuodama gulinčios senolės kairiosios kojos pėdą. Vairuotoja išlipusi iš automobilio prieina prie gulinčios moters. Įvykio vietoje pradeda rinktis žmonės, kurie iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Automobilio vairuotoja pabuvusi keletą minučių įvykio vietoje prie partrenktos moters, sėdasi į automobilį „„(duomenys neskelbtini)“", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir nuvažiuoja (T. 1, b. l. 29-31).

Iš specialisto išvados Nr. „(duomenys neskelbtini)“ matyti, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų: kaktos žaizdos, galvos smegenų sukrėtimo, kairės plaštakos pirmo delnakaulio lūžio, dešinio peties, dešinio klubo, abiejų blauzdų ir pėdų sumušimo, A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (T. 1, b. l. 52).

Įtariamoji S. S. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“, apie „(duomenys neskelbtini)“ valandą, su jai priklausančiu automobiliu „„(duomenys neskelbtini)““, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) atvažiavo į parduotuvę „„(duomenys neskelbtini)““, adresu „(duomenys neskelbtini)“, apsipirkti. Dar neišlipus iš automobilio paskambino dėdė, su kuriuo kalbėjosi naudodamasi laisvų rankų įranga. Dėl ilgo pokalbio nusprendė neiti į parduotuvę ir atvažiuoti vėliau, todėl užsisegusi saugos diržą pradėjo važiuoti atbuline eiga, kad išvažiuoti iš prie parduotuvės esančios aikštelės į „(duomenys neskelbtini)“ gatvę. Važiuodama atbuline eiga nepamatė už automobilio galinės dalies aikštele einančios senyvo amžiaus moters ir ją partrenkė. Išgirdusi pašalinį garsą sustojo ir, norėdama pasitikrinti kas atsitiko, pavažiavo į priekį, tada išlipo iš automobilio. Išlipusi pamatė aikštelėje gulinčią senolę. Suprato, kad ją partrenkė. Priėjusi arčiau pamatė, kad kraujuoja prakirsta senolės kakta. Pamačiusi bėgantį kraują, labai supanikavo, išsigando ir pasimetė. Pradėjo vaikščioti po aikštelę ir iš didelio streso nebežinojo kaip elgtis. Tuo tarpu buvo sustojęs pravažiuojantis automobilis, iš kurio žmonės iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Išsigando, patyrė didelį stresą, supanikavo ir dėl nepaaiškinamų priežasčių pasišalino iš eismo įvykio vietos nesulaukusi atvykstančių policijos pareigūnų ir greitosios medicinos pagalbos. Grįžo į namus, būnant namuose atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji prisipažino partrenkusi moterį bei pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (T. 1, b. l. 102-103).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

  S. S. kaltinama tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitam žmogui, t. y. nusikalstamos veikos padarymu, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje. 

  Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis), pilnai įrodo kaltinamosios kaltę, kad dėl jos kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalota A. R., tokia kaltinamosios veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant sunkinančių (BK 61 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteista (T. 1, b. l. 88), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T. 1, b. l. 89-90), dirba (T. 2, b. l. 12-13), teisiama už neatsargų nusikaltimą (BK 11 straipsnis).       

Už kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Kaltinamajai skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama blaivi, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 (šeši) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

Kiti klausimai

Naujai paskirta bausmė mažintina ? (BK 641 straipsnis), kadangi įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji kaltę pripažino.

Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovės A. R. ieškinyje yra ieškinio reikalavimai iš kaltinamosios ir draudimo bendrovės solidariai priteisti 440,11 Eur turtinei žalai atlyginti, 20000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 straipsnio 1 dalis), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 straipsniai).

Teisiamojo posėdžio metu ieškovės įgaliotas atstovas advokatas A. G. papildomai pateikė rašytinius duomenis dėl patirtų turtinių išlaidų, padidino ieškinio reikalavimą 272,05 eurais dėl turtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Neprieštaravo, kad būtų sumažinti ieškinio reikalavimai dėl prašomų sumų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti toje dalyje, kiek draudimo bendrovė išmokėjo gera valia.  

        Nukentėjusiosios įstatyminis atstovas P. S. dėl civilinio ieškinio nepasisakė.

Atsakovė S. S. pirminį ir padidintą ieškovės ieškinį pripažino iš dalies. Pripažįsta patirtą turtinę žalą dėl vaistų, neturtinės žalos nepripažįsta, motyvuodama neturinti iš ko atlyginti dvidešimt tūkstančių eurų. Mano, kad dėl patirto skausmo ir išgyvenimų turėtų pakakti draudimo išmokėtos neturtinės žalos.    

Atsakovo „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas G. T. rašytiniuose atsiliepimuose dėl ieškinio (byla teisme išnagrinėta atstovui nedalyvaujant) nurodė, kad draudimo bendrovė atlikusi žalos administravimo procedūras, apskaičiavo draudimo išmokas A. R. – 2512,27 Eur (tame tarpe 2220,00 Eur (4 MMA) dėl neturtinės žalos ir 292,27 Eur dėl gydymo išlaidų) (T. 1, b. l. 185), 162,92 Eur (papildomai dėl gydymo išlaidų) (T. 2, b. l. 32).

Procesinė pozicija dėl ieškinio yra tokia, kad draudimo išmoka dėl turtinės žalos išmokėta pagal pateiktus įrodymus, įvertinus pateiktų dokumentų sąsają su eismo įvykiu, draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek nukentėjusiajai padarytos sveikatos sutrikdymo mastą, tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, tiek teismų praktiką. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas dėl neturtinės žalos.

Sprendžiant ieškovės A. R. civilinio ieškinio reikalavimus dėl jai priteistinų sumų turtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, kad atsakovas „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai sumažino reikalavimą nesant pakankamai jo dydį pagrindžiančių įrodymų (T. 1, b. l. 187; T. 2, b. l. 34), dėl tos pačios priežasties reikalavimo teisė negali būti perkelta kaltinamajai, todėl ieškovės reikalavimas likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamoji teismui pateikė duomenis, kad neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (T. 2, b. l. 10-13). Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismams, atlygintinos neturtinės žalos dydis baudžiamosiose bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos sumos nuo 1691,00 iki 4344,00 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2012, 2K-551/2013). 

Eismo įvykio metu galiojusio LR TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000,00 Eur dėl neturtinės žalos.

Šio eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryti sužalojimai: kaktos žaizda, galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos pirmo delnakaulio lūžis, dešinio peties, dešinio klubo, abiejų blauzdų ir pėdų sumušimas, ne tik jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet ir pakeitė jos gyvenimo būdą, kadangi po šio eismo įvykio pati vaikščioti nebegali, savimi pasirūpinti nebegali, yra slaugoma slaugos ligoninėje, buvo operuota koja dėl atsiradusios trombozės, neabejotinai dėl to nukentėjusioji patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, patiria dvasines kančias, nepatogumus, išgyvenimus.

Atsižvelgiant į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai priteisti jos prašomą neturtinės žalos dydį, į atsakovo - draudimo bendrovės išmokėtą 2220,00 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, kad iš atsakovo – „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei papildomai turi būti priteista 1780,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. 

Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas likusioje dalyje ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmeta pripažindamas, kad atsakovo - draudimo bendrovės pripažinta bei išmokėta, teismo nuspręsta papildomai priteisti neturtinė žala, ieškovei yra pakankama ir adekvati patirtai neturtinei žalai.   

        Ieškinio reikalavimas dėl 1200,00 Eur už advokato paslaugas tenkintinas visiškai.

        Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.         Advokatas A. G. nukentėjusiosios interesus atstovavo ikiteisminio tyrimo metu teikdamas teisinę pagalbą, paruošė civilinį ieškinį ir atstovavo teisme, į keturis teisiamuosius posėdžius vyko iš „(duomenys neskelbtini)“, A. R. patyrė prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas (T. 1, b. l. 176; T. 2, b. l. 37).

        Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš atsakovės S. S.. 

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-305, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

S. S. pri­pa­žin­ti kal­ta pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę baudą - 45 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – BBND) (2250,00 Eur), kurią, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą bausmę baudą - 30 BBND (1500,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistoji savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateikti tai patvirtinančius banko kvitus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš atsakovo - „(duomenys neskelbtini)“ neturtinės žalos atlyginimui priteisti 1780,00 Eur (tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) A. R., iš atsakovo – S. S. priteisti 1200,00 Eur (tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas A. R.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Byloje esantį CD su įrašu – palikti baudžiamojoje byloje. 

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės apylinkės  tei­smą.

Tei­sė­jas                                     (parašas)                                               Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis