Baudžiamoji byla Nr. 1-571-269/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38962-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.7.; 1.1.7.2.5.; 1.2.26.2.; 2.3.4.3.;
2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 29 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis,
sekretoriaujant Erikai Bernotaitei,
dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,
kaltinamajam J. R. (J. R.) ir jo gynėjui advokatui A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliua-byla), kurioje J. R. (J. R.), asmen kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). sav., Lietuva, teistas:
1) 2009-08-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2009-08-27 nuosprendis) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ar elgesio apribojimą 6 mėn., įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti mokslą, uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus, lankytis restoranuose, kavinėse, baruose ir diskotekose, keisti gyvenamąją vietą be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios; 2010-10-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atleistas nuo 2009-08-27 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;
2) 2012-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2012-12-11 nuosprendis) pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams, jos vykdymą atidedant, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose per 3 mėnesius; 2013-08-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti 2012-12-11 nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės; 2014-05-27 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
3) 2015-05-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2015-05-19 nuosprendis) pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, jam paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 9 mėnesių, bausmės vykdymas atidėtas, paskirti įpareigojimai pradėti dirbti, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neturėti, nenaudoti bei neįsigyti alkoholio; 2015-09-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi ištaisyta 2015-05-19 nuosprendyje įsivėlusi rašybos klaida, nurodant teisingai, kad paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2016-03-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2015-09-17 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pasiųstas gydytis nuo priklausomybės ligų;
4) 2019-06-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu (toliau-2019-06-21 nuosprendis) pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 140 straipsnio 2 dalį, 276 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 1 metų 1 mėnesio ir kurio vykdymas atidėtas skiriant pareigas; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-11 nutartimi 2019-06-21 nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti bausmę; 2019-11-12 atvyko į Praveniškių pataisos namus – atvirosios kolonijos 3-ąjį sektorių; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje,-
n u s t a t ė :
J. R. viešoje vietoje įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:
jis, 2019-08-31, apie 22.00 val., viešoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini), skvere, priėjęs prie ant suoliuko sėdėjusio Z. Ž. nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį dėl to kad Z. Ž. užstojo merginą savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, J. P. akivaizdoje bei UAB „(duomenys neskelbtini) " barmenei D. L. iš baro pro langą matant jis iš chuliganiškų paskatų tyčia viena kartą kumščiu trenkęs Z. Ž. į nosį pargriovė nukentėjusįjį Z. Ž. ant žemės ir ėmė spardyti suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. D. L. išbėgus iš baro ir ėmus reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, o J. P. ėmus kviesti pravažiuojančią greitąją medicinos pagalbą J. R. atsitraukė nuo Z. Ž.. Tuo J. R. Z. Ž. padarė nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimus kaktoje, dešiniame skruoste, kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdijimu, poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje ir gerai išreikštu minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdijimus su poodinėmis kraujosruvomis keliuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (b.l. 75-77, 131-133).
Kaltinamasis J. R. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad nuoširdžiai gailisi, nelabi turi ką ir pridurti, nes tą vakarą buvo labai girtas. Po to įvykio jam barmenė papasakojo, kad jis sumušė tą žmogų. Kad jis, būdamas neblaivus, galėjo padaryti tokius veiksmus, kurie nurodyti kaltinamajame akte, neneigia. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis palaiko. D. L. yra pardavėja, jo pažįstama. Ar įvykio vietojo buvo žmonių jis neprisimena, tą vakarą jis gėrė su broliu Aleksandru. Nuo D. L. gyvenamosios vietos iki įvykio vietos apie 60-70 metrų. J. P. yra jo kaimynė, ar ji buvo įvykio vietoje, jis neprisimena. Ką ant suoliuko darė nukentėjusysis jis negali pasakyto. Tą vakarą jis ėjo ten vienas. Po įvykio nuėjo namo. Ryte D. L. parduotuvėje pasakė, kad jis sumušė žmogų. Jis yra nevedęs, vaikų neturi. Iki suėmimo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nukentėjusiojo nepažinojo. Dėl alkoholio, galvojo jo visai atsisakyti. Asmuo pravarde B. yra J. P. dėdė. Jis jį matė įvykio dieną, bet dienos metu. Bare tą dieną negėrė. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, t. y. eurų sumokėti sutinka. Visi jo buvę nusikaltimai susiję su alkoholio vartojimu. Nuo alkoholio anksčiau gydėsi, negėrė po gydymo tris metus. Sulaikytas jis yra nuo 2019-11-12. Oficialiai dirbo salės darbuotoju, pardavėju, paskutinį kartą dirbo šaltkalviu. Tą dieną su broliu išgėrė penkis ar šešis butelius degtinės. Ateičiai planuoja susirasti gerą darbą, negerti ir kurti šeimą. Turi draugę. Sutinka su liudytojų ir nukentėjusiojo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Civilinį ieškinį apmokėti paprašė savo tėvo, išsiuntė jam duomenis, kaip tai padaryti. Kalėjime gauti darbą, už kurį būtų mokamas atlygis, kol kas galimybės nėra (b.l. 78-81, 155-158).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas.
Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
2019-09-10 užpildytas pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame Ž. Ž. nurodė, kad 2019-08-31 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame skvere jį užpuolė ir primušė J. R., kuris vieną kartą kumščiu trenkė į nosį ir Z. Ž. prarado sąmonę. Z. Ž. buvo prakirsta nosis bei sukeltas fizinis skausmas. Prašė kaltą asmenį patraukti atsakomybėn (b. l. 8-13).
2019-09-10 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38962-19 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2019-08-31 apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame skvere pareiškėją Z. Ž. užpuolė ir primušė J. R., kuris jam vieną kartą kumščiu trenkė į nosį ir jis prarado sąmonę. Jam buvo prakirsta nosis bei sukeltas fizinis skausmas. Prašė kaltą asmenį patraukti atsakomybėn (b.l. 19-21).
2019-11-26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjos D. O.tarnybiniu pranešimu ikiteisminis tyrimas iš BK 140 straipsnio 1 dalkies buvo perkvalifikuotas į BK 284 straipsnį (b. l. 24).
2019-09-10 apklaustas liudytoju nukentėjusysis Z. Ž. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2019-08-31 apie 22.00 val. jis išėjo iš baro, buvo išgėręs ir ėjo namų link. Eidamas pro Švenčionių g. 27 esantį skverą jis nusprendė atsisėsti ant suoliuko. Netoliese buvo jaunuolių kompanija, vienas iš kompanijos narių priėjo prie jo ir be jokios priežasties smogė jam į nosį, dėl ko jis prarado sąmonę. Kiek buvo be sąmonės nežino. Atsibudo kai jau buvo vežamas greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Jį vežė į Žalgirio ligoninę, kur jam buvo susiūta nosies žaizda. Visas aplinkybes kas su juo įvyko jis sužinojo kitą dieną iš barmenės D. L., kuri pasakė, kad jį primušė J. R.. Taip pat toje pačioje kompanijoje buvo J. P., su kuria bendravo jo dukra. J. P. paaiškino, kad ji bandė sustabdyti J. R., kad jos nemuštų. Iš pradžių jis nenorėjo rašyti pareiškimo, bet apsigalvojo ir 2019-09-05 pasidarė teismo medicininį tyrimą, kur jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 8-11).
2019-09-19 papildomos apklausos metu Z. Ž.parodė, kad pasilieka prie duotų savo parodymų. Jis tik nori pridurti, kad netoliese prie jų stovėjo žmonių kompanija. Kartu buvo vaikinai (1-2) ir moterys (1-2). J. R. jam sėdint ant suoliuko su pažįstamu pravarde „B.", jo vardo pavardės nežino, žino, kad yra (duomenys neskelbtini) gyventojas, jam apie 50 metų priėjo ir sudavė vieną smūgi į nosį dėl ko prarado sąmonę. J. R. jis galėtų atpažinti pagal ūgį, jis apie 1,75m, normalaus kūno sudėjimo, tamsiaplaukis, trumpų plaukų. Jis neprisimena, kad tas užpuolikas kažką sakytų ar reikalautų. Ar tą įvykį matė pažįstamas nežino. Po įvykio R. jis daugiau nematė. Jam buvo išaiškinta teisė dėl turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 36-38).
2019-11-28 papildomos apklausos metu Z. Ž. parodė, kad jis liko prie jo duotų parodymų, kuriuos davė papildomos apklausos metu, tačiau į užduotus klausimus gali pasakyti, kad tą dieną buvo išgėręs, nes lydėjo draugą į Olandiją. Su J. R. ankščiau niekada nebuvo susitikęs ir jokių reikalų su juo neturėjo. 2019-08-31 dieną jis su draugais buvo bare su V. T. ir F. A.. Eidamas namo atsisėdo ant suoliuko, šalia stovėjo žmonių kompanija. Kas toliau įvyko pasakyti negali. Girdėjo, kad J. sakė kitiems žmonėms, kad jis tiesiog užstojo moterį su kuria J. R. nemandagiai šnekėjo, visokiais necenzūriniais žodžiais kreipėsi į ją ir jis tiesiog užstojo ją ir sakė, kad taip negražu šnekėti su moterims ir galimai dėl to R. priėjo ir trenkė jam į nosį, dėl ko jis prarado sąmonę. Ar jie susikibo ir pargriuvo ant žemes pasakyti negali. Kas vyko toliau kaip ir sakė nežino, nes buvo praradęs sąmonę. Iš D. L. sužinojo, kad R. jį dar spardė. Ar rūbai po to įvykio buvo purvini ar suplyšę neprisimena, jo veidas buvo nubrozdintas ir jam labai skaudėjo dešinę ranką. Jam buvo išaiškinta teisė dėl turtinės ir neturtinės žalos (b. l. 46).
2019-11-21 apklausta kaip liudytoja D. L.parodė, kad 2019-08-31 apie 21 .00 val., tiksliai neprisimena, bet jau buvo tamsu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Praeidama pro baro patalpas, už lango ji matė ant suoliuko sėdintį Ž.ir šalia jo stovinčią asmenų kompaniją, kurioje buvo J. R.. D. L. iškarto nieko įtartino nepastebėjo. Po kažkurio laiko pro langą ji pamatė, kad Ž. parkritęs, guli ant žemės ir jį spardo R., taip sukeldamas jam fizinį skausmą. . išbėgo iš baro ir pradėjo šaukti ant R., kad jis baigtų ir daugiau nemuštų Ž.. R. atsitraukė nuo Ž. ir atsisėdo ant suoliuko. Kiek smūgių ir į kurią kūno dalį buvo suduota pasakyti negali, kadangi visko gerai nematė, nes tuo metu dirbo. Daugiau apie ši įvykį nieko pasakyti negali. Gali tik pridurti, kad Jurgita sustabdė šalia važiuojantį greitosios medicinos pagalbos automobilį, kad Ž. suteiktų pagalbą (b. l. 61).
2019-09-23 apklausta kaip liudytoja J. P.parodė, kad 2019 prieš mėnesį, tiksliai datos neprisimena, maždaug apie 22:00 val. bendravo su pažįstamu lauke prie baro, (duomenys neskelbtini). Buvo nežymiai išgėrusi. Kas dar buvo su ja tiksliai neprisimena. Vėliau prie jų priėjo J. R., jis buvo jau stipriai išgėręs, su juo buvo jo moteris O., kurios pavardės nežino. Ant suoliuko sėdėjo Ž.. Jis buvo neblaivus, nes jį irgi matė bare. Po to J. P. nuėjo į barą. Išėjus iš baro dar parūkė su dėde, D. R. pravarde „B.s" gyv(duomenys neskelbtini). Bendraujant su dėde pamatė, kad J. R. pradėjo žodinį konfliktą su Ž., vardo nežino, gyv(duomenys neskelbtini), netoli J. P. kuris sėdėjo ramiai ant suoliuko. R. priėjęs prie Ž., pastūmė ranka. Tada Ž. atsistojo, norėjo jam užsimoti ir suduoti, bet jie vienas kitam niekur nepataikė, o susikabinę vienas už kito griuvo veidu į bordiūrą. Parkrito Ž.. Garsas buvo labai stiprus, todėl J. P. išsigando. J. P. pribėgus Ž. buvo visas kruvinas. Ta vieta buvo apšviesta lauko žibintais. Visi įvykio dalyviai buvo neblaivūs. Pamačiusi, kad Ž.yra visas kruvinas, ji pribėgo ir neleido daugiau tęstis konfliktui. J. R. liepė pasitraukti. Kai jis išėjo jokių sužalojimų ant kūno nepastebėjo. Kadangi Ž. buvo labai sužalotas, tai ji suskubo kviesti greitąją pagalba, iškarto nukentėjusysis nenorėjo, kad kviestų pagalbą, bet pamačius netoliese greitąją pagalbą jis sutiko, kad jam būtų suteikta pagalba. Medikai apžiūrėjo Z. Ž. ir išvežė jį į ligoninę. J. P. neįsidėmėjo ar tą konfliktą matė J.s brolis, ar jo mergina O.. Įvykį matė tik R., bet apie įvykį nekalbėjo. Pati per tą įvykį jis nenukentėjo (b. l. 59).
2019-09-19 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis atpažino J. R. (b. l. 31-35).
2019-09-10 buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (b. l. 1-15).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje pažymima, kad Z. Ž. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimų, poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje ir gerai išreikštu minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis keliuose, kiek buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2019-08-31. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 5-7).
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 1-4, 14-15, 42-45).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad J. R. padarė įstatymo uždraustą veiką – 2019-08-31, apie 22.00 val., viešoje vietoje esančioje (duomenys neskelbtini), skvere, priėjęs prie ant suoliuko sėdėjusio Z. Ž. nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams menkavertę dingstį dėl to kad Z. Ž. užstojo merginą savo veiksmais parodydamas aiškią nepagarbą visuomenei, J. P. akivaizdoje bei UAB „(duomenys neskelbtini) " barmenei D. L. iš baro pro langą matant jis iš chuliganiškų paskatų tyčia viena kartą kumščiu trenkęs Z. Ž. į nosį pargriovė nukentėjusįjį Z. Ž. ant žemės ir ėmė spardyti suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. Tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. D. L. išbėgus iš baro ir ėmus reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, o J. P. ėmus kviesti pravažiuojančią greitąją med. pagalbą J. R. atsitraukė nuo Z. Ž.. Tuo J. R. Z. Ž. padarė nosies sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, odos nubrozdijimus kaktoje, dešiniame skruoste, kairėje plaštakoje, dešinės plaštakos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdijimu, poodine kraujosruva plaštakos nugariniame paviršiuje ir gerai išreikštu minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdijimus su poodinėmis kraujosruvomis keliuose, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. L.,J. P., Z. Ž. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys.
Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas savaime nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2013, Nr. 2K-141/2015, Nr. 2K-54-222/2017, Nr. 2K-384-788/2017). Šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120-628/2018).
Byloje nustatyta, kad J. R. nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį dėl to, kad Z. Ž. užstojo merginą, tyčia vieną kartą kumščiu vieną kartą trenkė Z. Ž. į nosį, pargriovė nukentėjusįjį ant žemės ir ėmė spardyti suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis J. R. turėjo suvokti savo vandališkų veiksmų pavojingumą, kad viešoje vietoje, jo atliekamais tokio pobūdžio veiksmais bus demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Aptartos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės ir ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama J. R. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (b.l. 154a).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytinos tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis).
Skiriant bausmę kaltinamajam, turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi, vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Teismas, skirdamas bausmę J. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią. Akivaizdu, kad jam anksčiau skirtos bausmės jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, t. y. savo tikslų nepasiekė; visa tai rodo, kad kaltinamasis J. R. yra linkęs nusikalsti, jokių teigiamų išvadų nedaro; kaltinamasis baustas administracine tvarka ir tame tarpe piktnaudžiajant alkoholiu. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, yra jo dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis būdamas jauno amžiaus jau 4 kartus buvo teistas, teistumai neišnykę, todėl yra nusikaltimo recidyvas, jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vykdant 2019-06-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą, pagal visus ankstesnius nuosprendžius paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo vykdymui atidėtos, todėl kaltinamojo 2020-07-08 prašymas reg. DOK-31928, taikyti 2019-06-27 įstatymą Nr. XIII-2263 įsigaliojusį nuo 2020-07-01 (TAR, 2019, Nr. 2019-11177) kurio nustatyti BK pakeitimai ir skirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar eilinį kartą atidėti pilnai ar iš dalies kaip numatyta BK 75 straipsnyje, netenkintinas (b.l. 154A). Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54, 61 straipsniu nuostatomis darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta sumažinta bausmė subendrintina su 2019-10-11 nuosprendžiu kaltinamajam paskirta ir pradėta atlikinėti pagal 2019-10-11 nutartį laisvės atėmimo bausme ir tokiu būdu kaltinamajam skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Siekiant tikslo užtikrinti kaltinamajam paskirtos galutinės bausmės vykdymą, nuosprendį 2020-07-29 priimant, kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119-123 straipsniais, skirtinas kardomasis-kalinimas, nustatant terminą iki priimto nuosprendžio įsiteisėjimo. Priimtam nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.
Galutinės bausmės pradžia skaičiuotina nuo priimto nuosprendžio priėmimo, t.y. nuo 2020-07-29.
Pagal BK 64 straipsnį, palyginus su BK 63 straipsniu, į galutinės bausmės laiką kaltinamajam neįskaitytinas pagal 2019-10-11 nuosprendį atliktas laisvės atėmimo bausmės terminas nuo 2019-11-12 iki kaltinamojo suėmimo pradžios, t.y. iki 2020-07-29, bet, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas pagal minėtą nuosprendį išbūtas sulaikymo nuo 2018-06-03 iki 2018-06-04, vienos dienos už 2018-06-06 ir nuo 2018-07-14 iki 2018-07-16 laikas, kuris neįskaitytas pagal 2019-10-11 nutartį, bei išbūto suėmimo nuo 2020-07-29 iki priimto nuosprendžio įsiteisėjimo, laikas (b.l. 82-128, 129, 130-154, 154a).
Kitas nuosprendžiu spręstinas klausimas
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 50,52 eurų padarytos žalos. Teismas įvertinęs civilinio ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus dėl turtinės žalos dydžio, įvertinus ir tai, kad kaltinamasis sutinka atlyginti žalą. Vilniaus teritorinės ligonių kasos 50,52 eurų žalos ieškinys tenkintinas iš dalies, žalos dydis priteistinas iš kaltinamojo civiliniam ieškovui, o pagal formuojamą teismo praktiką likusioje dalyje dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo civilinys ieškinys atmestintinas (b.l. 47-57).
Teismas vadovaudamasis BPK 300-308, 313 straipsniais, -
n u s p r e n d ė :
J. R. (J. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. R. (J. R.) laisvės atėmimo bausmę 1 metams 2 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirtą sumažintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-11 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019-10-11 nutartimi panaikintas ir J. R. (J. R.), pasiųstas atlikti bausmę, neatliktos dalimi ir paskirti J. R. (J. R.) galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
J. R. (J. R.) skirti kardomąjį-kalinimą-suėmimą, terminą nustatant iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.
Galutinės bausmės pradžią skaičiuoti nuo priimto nuosprendžio priėmimo, t.y. nuo 2020-07-29.
Į galutinės bausmės pradžią įskaityti pagal 2019-06-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendį išbūtą sulaikymo nuo 2018-06-03 iki 2018-06-04, vienos dienos už 2018-06-06 ir nuo 2018-07-14 iki 2018-07-16 laiką bei suėmimo laiką nuo 2020-07-29 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. R. (J. R.) 50,52 eurus turtinei žalai atlyginti, sumokant į gavėjo-Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, banko AB „Swedbankas“ banko kodas 73000, banko sąskaitą LT217300010002484333, nurodant skolininko vardą ir pavardę (J. R.) ir mokėjimo paskirtį-žala PSDF už Z. Ž. gydymą. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistojo J. R. (J. R.) nuo nuosprendžio įteikimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėjas Tadeušas Volkovskis