Civilinės bylos Nr. 2-2018/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. M. ir V. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2549-510/2011 pagal ieškovės H. K. ieškinį atsakovams A. M., V. M., akcinei bendrovei DnB Nord dėl nekilnojamojo turto dovanojimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymo; tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Kauno miesto 16-ojo notarų biuro notarė Renata Krūvelytė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškinyje keliami klausimai, susiję su sandorių pripažinimu negaliojančiais actio Pauliana pagrindu bei restitucijos taikymu.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumas.

              Ieškovė H. K. 2011 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2008 m. gegužės 30 d. dovanojimo sandorį,  not. registro Nr. RK-3046, sudarytą tarp atsakovų A. M. ir V. M.; 2) pripažinti negaliojančia nekilnojamojo turto – 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. 1997-0031-7031, kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį, sutartinės hipotekos kodas 0212008001744, įregistruotą 2008 m. lapkričio 18 d., sudarytą tarp AB DnB NORD ir atsakovės V. M., užtikrinant atsakovo A. M. prievolių įvykdymą AB DnB NORD; 3) taikyti restituciją – grąžinti aukščiau nurodytą turtą atsakovui A. M.; 4) išlaikymo teikimo pareigos nepilnametei dukrai E. K., gimusiai 2008 m. kovo 3 d. įvykdymo užtikrinimui nustatyti šiam turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Nurodė, kad ji yra A. M. dukters E. K. motina. Kauno miesto apylinkės teismas yra priėmęs sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo A. M. dukters išlaikymui periodines išmokas po 650 Lt per mėnesį, kurias jis turi mokėti nuo 2009 m. sausio 21 d. iki dukters  pilnametystės. Po dukters gimimo, 2008 m. gegužės 30 d. atsakovas su savo motina V. M. sudarė dovanojimo sandorį, kuriuo neatlygintinai perleido atsakovei V. M. minėtą nekilnojamąjį turtą. Perleidžiamo turto rinkos vertė yra 535 000 Lt. 2011 m. sausio 6 d. A. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą ir sumažinti išlaikymo dydį iki 350 Lt per mėnesį. Savo prašymą jis grindė tuo, kad po dukters gimimo labai pablogėjo jo turtinė padėtis ir jis nėra pajėgus mokėti dukters išlaikymui po 650 Lt per mėnesį. Sudarytu dovanojimo sandoriu yra pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, nes po šio sandorio sudarymo ženkliai pablogėjo atsakovo A. M. padėtis, todėl šis sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį jai perleistą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad šis turtas jau yra pardavinėjamas, todėl iki teismo sprendimo priėmimo jo gali neišlikti ir sprendimo įvykdyti nebus galimybės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi tenkino prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarė areštuoti atsakovei V. M. priklausančius šiuos nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini): 1) 0,0600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) gyvenamąjį namą, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini); 3) garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 4) ūkio pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 5) kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teismo nuomone, kadangi ieškovė prašo pripažinti šio turto perleidimo ir įkeitimo sandorius negaliojančiais, reikalinga užtikrinti, kad šis turtas nebūtų perleistas kitų asmenų nuosavybėn.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovai A. M. ir V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovė ieškinyje neteikia teismui įrodymų ir nenurodo aplinkybių, jog atsakovas A. M. kada nors būtų nevykdęs ar netinkamai vykdęs savo įstatyminę prievolę teikti nepilnametei dukrai išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimas naikinti ieškiniu ginčijamus sandorius vadovaujantis actio Pauliana institutu suformuotas ieškinyje nesant nurodytoms visoms sąlygoms, kurios, remiantis įstatymu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, yra būtinos actio Pauliana reikalavimui tenkinti. Taigi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje nėra, kadangi atlikus preliminarų ieškinio ir jį pagrindžiančių įrodymų vertinimą darytina išvada, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl grėsmė teismo sprendimo vykdymui nekyla.
2. Atsakovė V. M. 2011 m. gegužės 16 d. sudarė preliminariąją  sutartį dėl skundžiama nutartimi areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo, kuria įsipareigojo turtą pirkėjo nuosavybėn perleisti ne vėliau kaip iki 2011 m. birželio 1 d. Teismo nutartimi apribojant atsakovės disponavimo nekilnojamuoju turtu teisę yra neabejotinai pažeidžiamos atsakovės turtinės teisės, kadangi kyla reali grėsmė, jog dėl tokio daiktinių teisių suvaržymo atsakovė ateityje patirs realių finansinių nuostolių pirkėjui mokėtinų sutartinių netesybų forma, nes neturės teisinės galimybės įvykdyti Preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų perleisti turtą. Kauno apygardos teismas neužtikrino protingos priešingų šalių interesų pusiausvyros, kadangi atsakovės teises jos valdomo nekilnojamojo turto atžvilgiu pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones apribojo tam byloje nesant teisinio ir faktinio pagrindo.

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantų atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino aplinkybes, kad pareikštu ieškiniu yra siekiama apginti mažamečio vaiko teisę į išlaikymą, ir pateiktus įrodymus, kad jau šiuo metu turtas yra pardavinėjamas skelbiant apie tai internete, todėl pagrįstai laikė, kad yra reali grėsmė, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtent tokios, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
2. Apeliantai, kalbėdami apie CK 6.66 str. 1 d. taikymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, reikalauja įvertinti ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, o tai, taikant laikinąsias apsaugos priemones, nėra įmanoma, nes tai jau susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės.
3. Apeliantų pateikta 2011 m. gegužės 16 d. preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl, pagal CK 1.75 str. nuostatas, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis. Be to, šios sutarties sudarymo faktas nelaikytinas pagrindu byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, nes šią sutartį apeliantė sudarė savo rizika, įsipareigodama parduoti įkeistą turtą, o paaiškėjus, kad sutarties ji negalės įvykdyti būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių arba dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise, apeliantė turės galimybę savo teises apginti reikšdama reikalavimus CPK 95 str. ir CPK 147 str. 3 d. pagrindu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones pagal ieškovės paduotą actio Pauliana dėl nekilnojamojo turto dovanojimo ir įkeitimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Jeigu teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2174/2010). Taigi apeliantas atskirajame skunde pagrįstai akcentuoja būtinybę teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertinti ieškovo ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus, kurie turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad nėra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas tokio atsakovo atžvilgiu yra galimas.

Kai ieškovas (kreditorius) actio Pauliana ginčija jo skolininko (atsakovo) sudarytą turto perleidimo sandorį, būtina preliminariai įvertinti bylos perspektyvą pagal pateiktus įrodymus, atsižvelgti į prievolės, iš kurios kildinamas kreditoriaus reikalavimas į atsakovą, pobūdį, taip pat tarpusavio ryšį tarp atsakovų, sudariusių ginčijamą sandorį. Tuo atveju, kai ieškovė atsakovo prievoles kildina iš teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta, jog atsakovas turi teikti išlaikymą ieškovės ir atsakovo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis ir teigia, jog tokių išmokų iš atsakovo negavo tam tikrą laikotarpį bei pateikia duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovas per šį laikotarpį neatlygintinai perleido kitam asmeniui didelės vertės nekilnojamuosius daiktus, yra pagrindas daryti preliminarią išvadą apie turto perleidimo galimą neteisėtumą, siekiant išvengti tinkamo prievolių vykdymo ieškovui. Jeigu iš bylos duomenų matyti, kad turtas neatlygintinai perleistas atsakovo artimajam giminaičiui (pavyzdžiui, motinai), galioja įstatyme įtvirtina atsakovų nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad ieškovo pateikti duomenys prima facie patvirtina ir yra pakankami spręsti, jog ieškinys gali būti patenkintas. Atvirkščiai, atsakovui galimai nevykdant ar netinkamai vykdant teismo sprendimu nustatytas prievoles ieškovui,  neatlygintinas atsakovo didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimo jo artimajam giminaičiui faktas yra pakankamas pagrindas spręsti dėl actio Pauliana ginčijamu sandoriu perleisto turto arešto, juo labiau, jei ieškinys pagrįstas dar ir kitais įrodymais.

Pastebėtina, jog actio Pauliana pasižymi tam tikra specifika. Pagal tokį ieškinį reiškiamas reikalavimas ne dėl priteisimo, bet dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ginant kreditoriaus teises (ieškinys dėl pripažinimo). Skirtingai, nei pagal ieškinį dėl priteisimo, actio Pauliana siekiama, pripažinus skolininko sudarytus sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir sugrąžinti perleistą turtą skolininkui. Skirtingas reikalavimų pagal tokius ieškinius, nei reikalavimų dėl priteisimo, pobūdis lemia ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ypatumus. Ieškinys dėl priteisimo užtikrinamas atsakovui priklausančio bet kokio turto, į kurį pagal įstatymus gali būti nukreipiamas išieškojimas, areštu, neviršijant ieškiniu prašomos priteisti sumos. Tuo tarpu pagal pareikštą actio Pauliana sprendžiant klausimą dėl turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo skolininko perleistam turtui, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, ar skolininko kreditoriaus, kuris ginčija skolininko sudarytą sandorį, reikalavimo suma iš skolininko prievolių kreditoriui yra didesnė, mažesnė ar lygi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertei. Actio Pauliana yra ginčijamas turto perleidimo teisėtumas ir areštas gali būti taikomas, jei tam yra pagrindas, visam perleistam turtui, kaip ginčo objektui, neatsižvelgiant į galimą skirtumą tarp kreditorinio reikalavimo dydžio ir perleisto turto vertės. Ši taisyklė taikoma ypač tais atvejais, kai skolininko perleistas turtas iš esmės yra nedalus.

Nagrinėjamu atveju ieškovė H. K. įrodinėja, jog atsakovas A. M. neteikia savo nepilnametei dukrai E. K., gimusiai 2008 m. kovo 3 d., išlaikymo, t. y. nevykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimu nustatytų įpareigojimų dėl išlaikymo teikimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 650 Lt (b.l. 5-10, 20-23). Kartu su ieškiniu pateikti duomenys apie Kauno miesto apylinkės teisme atsakovo inicijuotą teisminį procesą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. K. dydžio sumažinimo (b.l. 24-29). Ieškovė actio Pauliana ginčija tarp atsakovo A. M. ir jo motinos V. M. 2008 m. gegužės 30 d. sudarytą dovanojimo sutartį, pagal kurią atsakovas A. M. neatlygintinai perleido savo motinai atsakovei V. M. nekilnojamuosius daiktus (žemės sklypą ir ant jo esančius pastatus adresu (duomenys neskelbtini)). Iš Nekilnojamojo turto registro pateikti duomenys patvirtina tokio neatlygintinio sandorio, sudaryto tarp artimųjų giminaičių, sudarymo faktą (b.l. 11-16). Kaip minėta, įstatymas įtvirtina atsakovų nesąžiningumo prezumpciją pagal tokį sandorį (CK 6.67 str. 1 p.). Ieškovė taip pat pateikė duomenis iš internetinėje erdvėje viešai prieinamų tinklalapių apie ketinimą parduoti ginčo turtą (b.l. 32-39). Šie įrodymai paneigia atsakovų atskirajame skunde nurodytą argumentą, jog ieškovės pateikti duomenys preliminariai leidžia spręsti apie tai, kad byla neturi perspektyvos. Atvirkščiai, ieškovės pateikti ir anksčiau nurodyti duomenys sudaro pagrindą manyti, kad atsakovo A. M. perleistas ginčo turtas savo motinai atsakovei V. M. gali būti perleistas tretiesiems asmenims. Juo labiau, kad atsakovai atskirajame skunde nurodo, kad pagal su trečiuoju asmeniu sudarytą preliminariąją sutartį atsakovė V. M. ketino perleisti šį turtą trečiajam asmeniui ir pateikė teismui tokį teiginį patvirtinantį įrodymą – sudarytą preliminariąją sutartį (b.l. 86-92). Esant tokioms aplinkybėms, neareštavus ginčo turto, ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tai, kad atsakovo skolos dydis, susidaręs dėl išlaikymo savo nepilnametei dukrai E. K. neteikimo, yra ženkliai mažesnis už nagrinėjamoje byloje ginčijamu sandoriu neatlygintinai perleisto turto vertę, nesudaro pagrindo netaikyti prašomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pakeitė 2010 m. sausio 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-112-192/2011 priteistą išlaikymo dydį E. K. ir sumažino jį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus pagrįstai areštavo ginčo turtą. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Ši nutartis neužkerta galimybės proceso šalims, esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar šių priemonių panaikinimo, taip pat dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146, 147, 150 str.).

Apie nutarties priėmimą informuojamas Turto arešto aktų registro tvarkytojas (CPK 152 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašus išsiųsti šalims bei Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai                                                                                       Artūras Driukas

                                                                                                                                         Algirdas Gailiūnas

                                                                                                    Egidijus Žironas