Civilinė byla Nr. 3K-3-415/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 124.2.2, 124.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio
19 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir
Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
Kauno miesto savivaldybės kasacinį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarties ir Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14
d. nutarties dėl proceso atnaujinimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Vytauto parkas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei,
Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, Lietuvos
Respublikos Vyriausybei dėl pažeistų teisių gynimo ir akto pripažinimo
negaliojančiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pareiškimo esmė
Ieškovas
UAB „Vytauto parkas“ prašė teismo pripažinti negaliojančiu 1999 m. lapkričio 4 d. perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotas asmuo Kauno apskrities viršininko
pavaduotojas perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn „Kauno dainų slėnį“
prie Tunelio g., panaikinti „Kauno dainų
slėnio“ teisinę registraciją Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu,
pripažinti faktą, kad UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise valdo asfaltuotą
estrados aikštelę, betoninį estrados taką,
dešinę ir kairę tribūnas su suoliukais, betono laiptus, esančius Kaune, Tunelio
g. 37.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino: pripažino negaliojančiu 1999 m. lapkričio 4 d.
perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos
Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo
Kauno apskrities viršininko
pavaduotojas perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn „Kauno dainų slėnį“
prie Tunelio g., panaikino teisinę
registraciją Kauno miesto savivaldybės tarybos vardu, atliktą 1999 m. lapkričio 4 d. perdavimo-priėmimo akto
pagrindu; pripažino faktą, kad UAB „Vytauto parkas“ nuosavybės teise
valdo asfaltuotą estrados aikštelę, betoninį estrados taką, dešinę ir kairę tribūnas su suoliukais, betono laiptus („Kauno
dainų slėnį“), esančius Kaune, Tunelio g. 37.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2005 m. vasario 1 d. nutartimi atsakovo Kauno miesto
savivaldybės apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 3 d. sprendimą paliko
nepakeistą.
2005 m.
birželio 28 d. atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais. Atsakovas nurodė, kad Kauno apskrities archyve rasta SĮ
„Vytauto parkas“ privatizavimo korta ir objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą,
sąrašai, kuriuose nurodytas visai kitas šios privatizuojamos įmonės įstatinis kapitalo dydis. Atsakovas nurodė, kad naujai
paaiškėjusi aplinkybė yra ir priėmimo-perdavimo akto priedas Nr. 1, kuris,
anot teismo, neišliko. Šis dokumentas
byloje yra, tačiau nebuvo vertintas kaip atitinkamas įrodymas, t. y. kaip
priėmimo-perdavimo aktas,
kuriam keliami tam tikri specialūs reikalavimai. Be to, šis priėmimo-perdavimo aktas ir jo priedas dėl
konkretaus turto perdavimo nepatvirtintas steigėjo.
II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartimi
atsisakė atnaujinti procesą, priteisė ieškovui UAB „Vytauto parkas“ iš atsakovo
Kauno miesto savivaldybės 1500 Lt atstovavimo išlaidų ir 15,75 Lt išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, kad atsakovas su prašymu
atnaujinti procesą pateikė duomenų apie privatizuojamą objektą kortą ir objektų
privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašus, kurie nebuvo
pateikti teismui nagrinėjant bylą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Kauno
miesto savivaldybė vykdė privatizaciją ir 1992 m. liepos 8 d. savivaldybės
įmonė „Vytauto parkas“ buvo privatizuota, pasirašant viešo akcijų pirkimo
sutartį, t. y. Kauno miesto savivaldybė buvo sandorio šalis, nepripažino, kad
savivaldybė nežinojo apie prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes.
Teismo nuomone, tai, kad apie kitos duomenų apie privatizuojamą objektą kortos
buvimą atsakovui buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, patvirtina ir 2004 m.
rugpjūčio 19 d. Kauno miesto savivaldybės mero raštas Kauno apygardos
prokuratūrai, kuriame nurodyta, kad pridedamos dvi kortos ir atkreipiamas
dėmesys į tai, kad savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento
Privatizavimo tarnybos pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje
nurodytos sumos daugiau nei keturis kartus mažesnės nei UAB „Vytauto parkas“
Kauno miesto apylinkės teismui pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą
kortoje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui šių duomenų buvimas ir jų turinys
buvo žinomas bylos nagrinėjimo metu, o tai, kad ginčo šalis nerūpestingai
įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo
nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu procesui dėl naujai
paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti. Be to, teismas padarė išvadą, kad,
atsakovui nepareiškus priešieškinio dėl privatizavimo sandorio nuginčijimo,
atsakovo nurodytos aplinkybės nėra esminės. Teismas, remdamasis tuo, kas
išdėstyta, pripažino, kad atsakovo nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų kriterijų. Teismas padarė išvadą, kad
netinkamas 1992 m. spalio 1 d. priėmimo-perdavimo akto vertinimas taip pat nėra
pagrindas procesui CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais atnaujinti.
Teismas nurodė, kad atsakovas praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą
terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismo nuomone,
atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu žinojo arba turėjo
žinoti apie nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad terminas
praleistas dėl svarbių priežasčių.
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 14 d.
nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirtąjį skundą atmetė, Kauno
miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį paliko nepakeistą.
Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
III. Kasacinio skundo
ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės
teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį, atnaujinti procesą
ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos
aplinkybėmis laikomos
aplinkybės, kurios buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui
nebuvo ir negalėjo būti žinomos; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui;
turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitas
sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2000 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-893/2000; 2001 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2001;
2001 m. balandžio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2001). Naujai pateikti įrodymai yra
pagrindas atnaujinti procesą, nes patvirtina buvus aplinkybes, atitinkančias naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius. Byloje buvo pateikta duomenų apie privatizuojamą
objektą korta, kurioje privatizuojamo
įstatinio kapitalo dydis nurodytas 2673 tūkst. rub. Nauja aplinkybė yra Kauno apskrities archyve rasta
dar viena savivaldybės įmonės
„Vytauto parkas“ duomenų apie
privatizuojamą objektą korta, kurioje privatizuojamo įstatinio kapitalo
dydis nurodytas tik 609 tūkst. rub., taip pat tai patvirtinantys objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų
pasirašymą, sąrašai. Kasatoriaus nuomone, šie įrodymai patvirtina, kad 1992 m. buvo privatizuota
tik tam tikra dalis „Kauno dainų slėnio“, t. y. tam tikra jo įranga, bet
ne visas „Kauno dainų slėnis“, kaip
sudėtinis inžinerinis įrenginys. Tai, kad ši Kauno apskrities archyve rasta dar viena tos pačios įmonės (SĮ
„Vytauto parkas“) privatizavimo korta
ir objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų pasirašymą, sąrašai, kuriuose
nurodytas visiškai kitas tos pačios privatizuotos įmonės įstatinis kapitalo
dydis, negalėjo būti pateikta byloje
jos nagrinėjimo metu, patvirtina pridedamas Kauno apskrities archyvo raštas. Be to, naujai
paaiškėjusia aplinkybe laikytina priėmimo-perdavimo aktas. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad
priėmimo-perdavimo aktas neišlikęs, tačiau byloje jis yra, bet nebuvo vertintas
kaip priėmimo-perdavimo aktas. Jeigu nėra įrodyta, kad konkretus viešosios nuosavybės teisės objektas, kaip
turtas, įstatymų nustatyta tvarka buvo perduotas į privačią nuosavybę, pagal
galiojančią prezumpciją jis, kaip viešasis turtas, priklauso valstybei.
Konstatavus, kad priėmimo-perdavimo akto priedas Nr. l yra neišlikęs ir
kad „Kauno dainų slėnis“ yra privatizuotas maždaug už 2,7 mln. talonų, negalima
paneigti „Kauno dainų slėnio“, kaip visumos, privatizavimo fakto. Paaiškėjus
naujoms aplinkybėms darytina priešinga
išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad įgaliotos valstybės
institucijos buvo aiškiai ir
nedviprasmiškai išreiškusios ketinimą perduoti konkretų turtą, visą „Kauno
dainų slėnį“ ieškovo nuosavybėn ir kad konkretaus turto perdavimą būtų
patvirtinęs viešasis subjektas.
2. Ginčo dalyku tapęs „Kauno dainų
slėnis“ yra (ir bylos nagrinėjimo metu buvo) paveldo objektas, todėl atnaujinus procesą valstybės paveldo instituciją buvo būtina įtraukti trečiuoju asmeniu su
savarankiškais reikalavimais.
3. Priimtais
teismų sprendimais faktiškai leista UAB „Vytauto parkas“ įteisinti nuosavybės teisę ne tik į visiems
Kauno gyventojams brangią masinių kultūrinių renginių istoriškai susiformavusią
vietą, bet ir į viešojo naudojimo laiptus, kuriais patenkama iš Ąžuolyno į Tunelio gatvę,
betoninių plytelių šaligatvio taką bei „Kauno dainų slėnyje“ esančius medžius, skulptūrą, pagaliau į paminklosauginės
vertės objektą. Proceso atnaujinimo tikslas yra teisingumo vykdymo
funkcijos įgyvendinimas. Prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės
patvirtina, kad teismai, nagrinėję bylą, nežinodami apie naujai paaiškėjusias
aplinkybes, galėjo suklysti materialinės teisės taikymo aspektu, todėl tai
turėtų būti pripažinta pagrindu procesui atnaujinti ir ištirti bylos aplinkybėms dar kartą. Teismai turėjo atsižvelgti į viešąjį interesą, t. y. į tai, kad didžiulės materialinės vertės ir neribotos
socialinės bei kultūrinės vertės turtas – „Kauno dainų slėnis“ – pripažintas privačiu turtu, įsigytu už maždaug 1000
Lt vertės investicinius čekius.
Teismai taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad savivaldybė yra sudėtinė struktūra, kurioje atskiros institucijos yra savarankiški juridiniai asmenys. Formaliai atsakovo atstovas
veikė atstovaujamojo vardu pagal Kauno miesto mero
pasirašytą atstovavimo sutartį; tačiau ši neatlygintino atstovavimo sutartis
buvo pasirašyta viešajai nuomonei, žurnalistams ir Prezidentui verčiant
atsakovą tai padaryti. Toks savitas atstovavimas
prieš atstovaujamojo valią lėmė tai, kad net iki teismo posėdžio 2005 m.
rugsėjo 16 d. atstovaujamasis
atstovui nepateikė informacijos apie tai, kad buvo toks 2004 m. rugpjūčio 19 d.
Kauno miesto mero raštas prokuratūrai, kuriuo prašoma ištirti skirtingų privatizavimo
kortų buvimo faktą. Tai
patvirtinančius dokumentus teismui pateikė ieškovų atstovė tik teismo posėdžio
metu (prie atsiliepimo jie nebuvo
pateikti), o teismas be pagrindo sutiko juos priimti ir vertinti.
4. Teismas
nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas. Proceso atnaujinimas yra savita
procesinė stadija, kai byla
nėra nagrinėjama iš esmės, tik atnaujinus procesą prasidėtų esminis ginčo nagrinėjimas ir atsirastų šalių
bylinėjimosi išlaidos. Atmetus atsakovo prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovo
išlaidos advokato pagalbai apmokėti neturėjo būti priteistos iš atsakovo, nes jos nebuvo būtinos. Be to, jeigu teismas laikytų,
kad atstovavimo išlaidos vis tik turėjo būti priteistos iš atsakovo, tai priteistos išlaidos yra
nepagrįstai didelės ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
patvirtintų priteistinų dydžių už teikiamą teisinę pagalbą.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą ieškovas UAB „Vytauto parkas“ prašo Kauno miesto apylinkės
teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistas.
Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Atsakovo prie
prašymo atnaujinti procesą pateikta duomenų apie privatizuojamą objektą korta atsakovui buvo žinoma ir
bylos nagrinėjimo metu. Be to, ši korta pildyta 1992 m. sausio 30 d.,
todėl skiriasi nuo 1992 m. liepos 8 d. pildytos kortos, esančios byloje. Be
to, šie duomenys turėtų esminę reikšmę tik pareiškus priešieškinį dėl privatizavimo
sandorio nuginčijimo. Kadangi savivaldybė dalyvavo privatizavimo procese, tai ji
žinojo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes.
2. Kasatoriaus
argumentai dėl netinkamo perdavimo-priėmimo akto vertinimo teisiškai
nereikšmingi, nes vieno ar kito įrodymo netinkamas vertinimas negali būti
pagrindas procesui atnaujinti, be to, šis argumentas nepagrįstas, nes teismai
vertindami įrodymus nepažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimų.
3. Atstovavimo
išlaidos priteistos pagrįstai, nes advokatas rengė procesinius dokumentus,
dalyvavo posėdyje. Priteistos išlaidos atitinka Teisingumo ministerijos
patvirtintus rekomenduotinus dydžius.
Atsiliepime į
kasacinį skundą atsakovas VĮ Registrų centras nurodo, kad nepagrįstai
įtrauktas į bylą atsakovu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Bylos, kurioje
pareiškėjas Kauno miesto savivaldybė prašo atnaujinti procesą, nagrinėjimo
metu, t. y. 2004 m. rugpjūčio 19 d., Kauno miesto savivaldybės meras rašte Kauno
apygardos prokuratūrai nurodė, kad prideda dvi kortas ir atkreipė dėmesį į tai,
kad savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Privatizavimo tarnybos
pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje nurodytos sumos daugiau
nei keturis kartus mažesnės nei UAB „Vytauto parkas“ Kauno miesto apylinkės
teismui pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje.
V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Teisėjų kolegija
sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-376/2005, 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-3-183/2005, 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-621/2004, 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-7-522/2004, 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2004) naujai
paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjams bylos nagrinėjimo
metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas), laikomos aplinkybės, kurios atitinka tokius kriterijus: buvo
nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti
žinomos bylos nagrinėjimo metu; pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus
teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios
žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas
kitas sprendimas. Kasatoriaus (pareiškėjo) Kauno miesto savivaldybės nuomone, naujai
paaiškėjusi aplinkybė, atitinkanti nurodytus kriterijus, yra ta, kad Kauno
apskrities archyve rasta dar viena savivaldybės įmonės „Vytauto parkas“ duomenų
apie privatizuojamą objektą korta, kurioje privatizuojamo įstatinio
kapitalo dydis nurodytas tik 609 tūkst. rub., taip pat tai patvirtinantys objektų privatizavimo, skelbiant viešą akcijų
pasirašymą, sąrašai. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatoriui
(pareiškėjui) Kauno miesto savivaldybei apie šias aplinkybes buvo žinoma dar bylos, kurioje pareiškėjas prašo
atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu. Byla, kurioje prašoma atnaujinti procesą
iškelta 2004 m. birželio 8 d., pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas
2004 m. lapkričio 3 d., apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2005
m. vasario 1 d. Dar bylos nagrinėjimo metu Kauno miesto savivaldybės meras 2004
m. rugpjūčio 19 d. rašte Kauno apygardos prokuratūrai atkreipė dėmesį į tai,
kad savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Privatizavimo tarnybos
pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje nurodytos sumos daugiau
nei keturis kartus mažesnės nei UAB „Vytauto parkas“ Kauno miesto apylinkės
teismui pateiktoje duomenų apie privatizuojamą objektą kortoje, ir pridėjo
šias kortas prie rašto. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į
nustatytas aplinkybes, pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės nurodytos
aplinkybės neatitinka vieno iš kriterijų – kad pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu.
Kasaciniame skunde iš esmės su tuo sutinkama ir tik įrodinėjama, kad šios
aplinkybės nebuvo žinomos pareiškėjo atstovui. Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai
nenumato galimybės atnaujinti procesą dėl to, kad tam tikros aplinkybės nebuvo
žinomos byloje dalyvaujančio asmens, kuris yra veiksnus, atstovui, taip pat
nenustatyta išimčių viešojo asmens atstovavimui. Pareiškėjo argumentai dėl
netinkamo byloje esančio įrodymo – priėmimo-perdavimo akto – vertinimo taip pat
nėra pagrindas procesui atnaujinti. Ši aplinkybė neatitinka nė vieno iš CPK 366
straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų: neatitinka nei
naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų, nes šis įrodymas byloje buvo bylos nagrinėjimo
metu ir pareiškėjui bei teismui buvo apie jį žinoma (CPK 366 straipsnio 1
dalies 2 punktas), šio įrodymo netinkamas vertinimas negali būti pripažįstamas
pagrindu atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos, nes
pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka (CPK
366 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo nagrinėjamas
ginčas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą. Nors šis turtas yra
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos objektas, bet sprendime teismas
nesprendė dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos teisių ir pareigų, įstatymai taip pat nenustato Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos privalomo dalyvavimo
nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, todėl kasacinio skundo argumentai dėl Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos būtino dalyvavimo byloje
nepagrįsti.
Kasaciniame skunde išdėstyti motyvai
dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad,
visų pirma, kasatoriaus argumentai nepatvirtina viešojo intereso buvimo, nes
tam tikro objekto, kad ir turinčio socialinę ir kultūrinę vertę, savininko
pasikeitimas savaime nereiškia viešojo intereso pažeidimo. Be to, pagal CPK CPK
365 straipsnio 2 dalį prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti
viešąjį interesą, gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
Taigi kasatorius nėra tinkamas subjektas, kuris galėtų teikti tokio pobūdžio
prašymą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat
nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą
klausimą, priima atitinkamą sprendimą – atnaujinti procesą arba atsisakyti
atnaujinti procesą ir paskirsto bylinėjimosi išlaidas CPK VIII skyriuje
nustatyta tvarka. CPK normos, reglamentuojančios proceso atnaujinimą, nenustato
išimčių dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas
prašymą atnaujinti procesą iš atsakovo (pareiškėjo) ieškovui priteisė 1500 Lt
atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priteistos išlaidos
neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose
dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo
teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų
ribų.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija konstatuoja, kad teismai tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, ir
kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų
sprendimus.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno miesto
apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartį
palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas Gurevičius