Civilinė byla Nr. e2A-131-460/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14252-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.11.1
(S)
2.6.11.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. vasario 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,
veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optena“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų T. Č.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: 1) priteisti iš atsakovo 16 989,64 EUR skolos; 2) priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Vėliau ieškinys buvo patikslintas (apie tai detaliau žemiau). Ieškovas nurodė, kad jis, nuomotojas, ir atsakovė UAB „Optena“, nuomininkė, 2020 m. rugpjūčio 1 d. susidarė Patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutarties 1.1 ir 1.4 punktais atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį, gyventojų pajamų mokestį, nekilnojamojo turto mokestį ir komunalinius mokesčius. Sutarties 3.2 punktas nustatė, jog nuomos terminas yra iki 2023 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovė telefonu paprašė pratęsti nuomos terminą iki 2023 m. rugsėjo 1 d. Ieškovas ir atsakovė sutarė, jog atsakovė savo vardu sudarys elektros energijos tiekimo sutartį su UAB „ELEKTRUM LIETUVA“, todėl ieškovas nedeklaruodavo skaitiklių rodmenų ir negaudavo sąskaitų už elektrą ir tikėjosi, jog atsakovė tiesiogiai moka elektros energijos tiekėjui. Atsakovė nuo 2022 metų vasario mėnesio savalaikiai neatsiskaitinėjo už nuomą ir nemokėjo komunalinių mokesčių. Vėliau atsakovė pradėjo mokėti nuomos mokestį, tačiau pilnai su ieškovu neatsikaitė, todėl už 2022 metus prisikaupė 1 250 EUR nuomos mokesčio bei 339,18 EUR skola už komunalinius mokesčius (AB „Energijos skirstymo operatoriui“ – toliau tekste – ESO). Už 2023 metais susidarė 2 559,27 EUR skola už nuomą ir 726,42 EUR skola operatoriui ESO. Ieškovas 2023 metų liepos mėnesį gavo UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ sąskaitą, iš kurios paaiškėjo, jog yra skola už suvartotą elektros energiją. Tuomet paaiškėjo, jog atsakovė nebuvo sudariusi elektros energijos tiekimo sutarties su elektros energijos tiekėju, kaip buvo įsipareigojusi, dėl to susikaupė skola. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas pateikė atsakovei pretenziją. Ieškovui susirašinėjant su atsakove, atsakovė prisiėmė atsakomybę dėl skolos už elektros energiją. Tęsiant susirašinėjimą, ieškovas prisiėmė dalį atsakomybės, nes nekontroliavo, ar atsakovė sudarė tiesioginę sutartį su elektros energijos tiekėja, todėl sumažino 20 procentų skolą už elektros energiją (15 408,09 EUR – 20 proc. = 12 326,47 EUR). Atsakovė skolos nepadengė, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Iki ieškinio pateikimo dienos UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pateikė sąskaitas už elektros energijos suvartojimą 2023 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius bendrai 582,23 EUR sumai. ESO pateikė sąskaitą už rugpjūčio mėnesį – 165,07 EUR. Ieškovo teigimu, ieškovas su atsakove buvo sutarę, jog atsakovė patalpas perduos 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau 2023 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė elektroniniu paštu pranešė, jog patalpų sutartą dieną perduoti nespės ir patalpas perduos 2023 m. rugsėjo 7 d. Šalys vėliau sutarė, jog patalpos bus perduotos 2023 m,. rugsėjo 11 d., tačiau patalpas atsakovė perdavė 2023 m. rugsėjo 18 d., o atsakovės daiktai liko iki šiol. Mano, kad atsakovė papildomai liko skolinga ieškovui už 18 dienų nuomą – 450 EUR (750 EUR / 30 x 18). Prieš ieškinio pateikimą ieškovas gavo iš atsakovės 1 500 EUR mokėjimą, todėl galutinė atsakovės skola yra 16 898,64 EUR.
2. Atsakovė UAB „Optena“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, jog nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nesinaudoja patalpomis, nes nuomotojas neužtikrino elektros energijos tiekimo, todėl neturi reikalavimo teisės reikalauti nuomos mokesčio už patalpas, kurios buvo netinkamos atsakovės veiklai. Atsakovė jokių sąskaitų iš ieškovo už suvartotą elektros energiją nėra gavusi, išskyrus ESO sąskaitas, kurias atsakovė yra sumokėjusi. Atsakovės teigimu, byloje nėra duomenų, jog ieškovo nurodoma elektros energijos skola yra susidariusi tik už atsakovės nuomotoms patalpoms suteiktą elektros energiją. Jos nuomone, prie to paties elektros energijos skaitiklio galėjo būti prijungtos ir kitos ieškovui priklausančios bei išnuomotos gamybinės patalpos, kurios naudojo daug elektros energijos.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. Č. ieškovo pusėje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti.
4. Ieškovas 2024 m. birželio 20 d. prašymu patikslino ieškinio reikalavimus ir juos išdėstė taip: 1) priteisti ieškovui iš atsakovės 4 802,56 EUR nuomos mokesčio ir 12 908,70 EUR komunalinių mokesčių už elektros energijos tiekimą, iš viso 17 711,26 EUR. Ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus dėl 8 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovas nurodė, jog nuomos mokestį atsakovas privalėjo mokėti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d., todėl nuomos mokesčio suma – 28 200 EUR. Atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ESO už elektros energijos persiuntimą – 1 605,35 EUR per visą nuomos laikotarpį. Už suvartotą elektros energiją UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pateikė sąskaitas 15 990,32 EUR sumai, tačiau ieškovas geranoriškai šią sumą sumažino iki 12 908,70 EUR. Per visą nuomos laikotarpį atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 25 002,79 EUR. Gautus mokėjimus ieškovas paskirstė pirmiausiai už ESO paslaugas, likusią sumą už nuomą, todėl ESO sąskaitos laikytinos pilnai apmokėtomis ir ieškovas reikalavimų pagal sąskaitas už elektros energijos perdavimą, nereiškia. Tokiu atveju galutinė reikalavimo suma yra 17 711,26 EUR, kurią sudaro 4 802,56 EUR už nuomą ir 12 908,70 EUR skola už suvartotą elektros energiją.
5. Teismas protokoline nutartimi, atsižvelgdamas, kad ESO yra vienintelis asmuo Lietuvos Respublikoje, kuris turi teisę diegti, prižiūrėti elektros energijos apskaitos prietaisus, įtraukė ESO į bylos nagrinėjimą išvadą teikiančia institucija ir įpareigojo pateikti išvadą.
6. ESO (AB „Elektros skirstymo operatorius“), vykdydamas teismo įpareigojimą, 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog CPK 49 straipsnio 1 dalies prasme negali būti laikomas išvadą teikiančia institucija, tačiau teikė visą turimą informaciją teismo užduotais klausimais.
7. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ieškovas atsisakė 1 500 EUR reikalavimų dalyje dėl nuomos mokesčio priteisimo ir prašė priteisti 3 302,56 EUR nuomos mokesčio už laikotarpį iki 2023 m. rugsėjo 18 d. bei palaikė reikalavimą dėl skolos už suvartotą elektros energiją pilna apimtimi, t. y. 12 908,70 EUR.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimu priimtas ieškovo R. Č. ieškinio dalies (dėl 1 500 EUR) atsisakymas, teismas nutarė nutraukti civilinės bylos Nr. e2-1580-820/2024 dalį dėl 1 500 EUR skolos už patalpų nuomą priteisimo. Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovės UAB „Optena“ (juridinio asmens kodas 304114659) 2 552,56 EUR (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du eurus ir 56 euro centus) skolą už patalpų nuomą; 12 908,70 EUR skolą už suvartotą elektros energiją; 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 15 461,26 EUR sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 003 EUR (penkis tūkstančius tris euro) bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nutarė skirti atsakovei UAB „Optena“ 1 000 EUR (vieno tūkstančio euro) baudą už veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, išieškoti iš atsakovės UAB „Optena“ 500 EUR (penkis šimtus eurų) paskirtos baudos valstybės naudai; išieškoti iš atsakovės UAB „Optena“ 500 EUR (penkis šimtus eurų) paskirtos baudos ieškovui R. Č.. Teismas įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui R. Č. 2023 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėto (mokėjimo užduoties kodas ZM29592) žyminio mokesčio dalį – 33,75 EUR (trisdešimt tris euro ir 75 euro centus). Teismas panaikino AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ procesinį teisinį išvadą teikiančios institucijos statusą. Pagrindiniai teismo argumentai:
8.1. Teismas ieškovo ieškinio dalies (1 500 EUR) atsisakymą priėmė, nes jis pareikštas įgalioto asmens, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui ir šią bylos dalį nutraukė.
8.2. Teismas nurodė, jog nors atsakovė atsikirtinėjo, kad patalpos buvo perduotos abipusiu susitarimu sutartu perdavimo terminu, tačiau su šiais teiginiais nesutiko. Teismo vertinimu, kadangi atsakovė raktus gražino ieškovui 2023 m. rugsėjo 18 d., todėl faktiškai išsinuomotomis patalpomis naudojosi iki šios dienos ir už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. ieškovas pagrįstai paskaičiavo 450 EUR nuomos mokesčio (750 / 30 x 18). Bendra nuomos mokesčio suma už visą nuomos laikotarpį sudarė 25 950 EUR (27 750 + 450 – 1 500 – 750).
8.3. Iš Sutarties 4.1.2. punkto teismas nustatė, jog šalys sutarė, kad atsakovė nuomos mokestį pradėtų mokėti nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Nuspręsta, kad atsakovė neprivalėjo mokėti už pirmuosius nuomos Sutarties mėnesius, t. y. 2020 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, iš viso 2 250 EUR. Kadangi atsakovė pagal Sutarties 4.1.2 punktą buvo įsipareigojusi mokėti į priekį už einamąjį mėnesį, todėl sprendė, kad už einamąjį mėnesį, pradedant skaičiuoti nuo 2020 m. lapkričio 1 d., mokėjimas už 2020 spalio mėnesį negalėjo būti skaičiuojamas ir reikalavimą dėl 750 EUR nuomos mokesčio priteisimo laikė nepagrįstu ir atmetė.
8.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė atsakovės atsiskaitymų lentelę ir mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, jog atsakovė per visą Nuomos sutarties vykdymo laikotarpį sumokėjo ieškovui 25 002,79 EUR. Atsakovė įrodymų, jog yra sumokėjusi daugiau, nei nurodė ieškovas, nepateikė, todėl teismas laikė nustatyta aplinkybe, jog atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 25 002,79 EUR.
8.5. Teismas nustatė, kad už ESO elektros energijos perdavimo paslaugas paskaičiuota 1 605,35 EUR bendra suma. Šiuos mokėjimus ieškovas užskaitė už ESO elektros energijos perdavimo paslaugas, todėl likusi atsakovo sumokėtos sumos dalis yra 23 397,44 EUR (25 002,79 – 1 605,35), kurią ieškovas užskaitė už nuomos mokestį.
8.6. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 3 302,56 EUR nuomos mokesčio priteisimo, tačiau sprendime buvo nustatyta, jog reikalavimas dėl 750 EUR už 2020 m. spalio mėnesį yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 2 552,56 EUR (3 302,56 – 750) skolos už patalpų nuomą pagal Sutartį už naudojimąsi patalpomis už laikotarpį iki 2023 m. rugsėjo 18 d.
8.7. Teismas nustatė, kad elektros energija buvo atjungta laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. ir atjungta nuo 2023 m. spalio 25 d. Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., t. y. nuomos Sutarties termino pabaigos (Sutarties 3.2 punktas), kai atsakovė jau nebeturėjo teisės naudotis patalpomis. Teismas nustatė, kad atsakovė toliau naudojosi patalpomis, pretenzijų ieškovui dėl to nereiškė, o pagal Sutarties 12.5 punktą buvo įsipareigojusi mokėti nuomos mokestį ir kitus mokesčius iki patalpų grąžinimo, todėl aplinkybė, jog elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuomos mokesčio dydžio.
8.8. Teismas darė labiausiai tikėtiną išvadą, jog kitos ieškovo patalpos nebuvo prijungtos nuo to paties elektros energijos matavimo prietaiso. Ši aplinkybė netiesiogiai paneigia atsakovės teiginius, jog nuo to paties skaitiklio buvo pajungta elektros energija ir kitoms ieškovo turimoms patalpoms, kurios buvo išnuomotos kitiems asmenims ir kur vyko ūkinė komercinė veikla – gamyba, kuriai elektros energijos poreikis yra didelis, nes veikia elektriniai įrenginiai.
8.9. Teismas nustatė, kad objektas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje neturi elektros energijos apskaitos prietaiso. Duomenų, jog į patalpas (duomenys neskelbtini), būtų tiekta elektros energija per tą patį elektros energijos prietaisą, kaip ir atsakovės nuomotoms patalpoms, byloje nėra, apart hipotetinių, įrodymais nepagrįstų atsakovo teiginių. Todėl atsakovės teiginius, kad nuo to paties elektros energijos prietaiso galėjo būti elektros energija bendrovei UAB „B“, registruotai (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atmetė kaip neįrodytus.
8.10. Teismas nustatė, kad objekte (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 9 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 buvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas Nr. 01860513, o nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki šiol – elektros apskaitos prietaisas Nr. SAG1030100294323. ESO teigimu, ginčo laikotarpiu elektros energijos apskaita nuo minėtų elektros apskaitos prietaisų nebuvo apskaitoma jokioms kitoms patalpoms ir elektros energija nuo šio skaitiklio kitoms patalpoms nebuvo teikiama.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai
9. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą ir ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinti atsakovei skirtą baudą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
9.1. Apeliantės teigimu, nors teismas 2024 m. birželio 3 d. nutartimi išsamiai išanalizavo atsakovei teiktas ieškovo lenteles, todėl dėl duomenų patikslinimo lentelėse atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau 2024 m. spalio 2 d. sprendime visiškai ignoravo šias aplinkybes, kurios iš esmės yra esminės byloje.
9.2. Teismas neprijungė duomenų dėl subsidijos dėl brangios elektros, kurią teikė ESO, kai vyko energijos krizė Lietuvoje. Tarp UAB „ELEKTRUM LIETUVA” ir R. Č. elektros tiekimo sutartyje su tiekėju buvo nurodytas fizinis asmuo R. Č., teismas turėjo išanalizuoti svarbius aspektus, t. y. pirma, svarstyti valstybės pagalbos energetikos krizės atveju subsidijos klausimą, nes fiziniai asmenys galėjo gauti valstybės paramą dėl brangios elektros energijos krizės metu; antra, dėl atsakovės pareigos egzistavimo ar neegzistavimo apmokėti siurprizinę sąskaitą pagal sutartį, sudarytą 2022 m. spalio 19 d. tarp ieškovo ir UAB „ELECTRUM LIETUVA”, apie kurią ieškovas niekada nesiteikė informuoti.
9.3. Teismas turėjo pagrindą atsižvelgti į nuomininko pateiktus įrodymus apie ankstesnius mokėjimus ir mokėjimų suderinimą pagal ESO tarifus, o ne tik į paskutinės sąskaitos pateiktą sumą iš UAB „ELEKTRUM LIETUVA“. Be atsakovės pritarimo dėl didesnės elektros kainos tokia sąskaita gali būti laikoma nesąžininga, ypač jei prieš tai ilgą laiką buvo naudojami kiti apskaitos duomenys, kuriuos atsakovė gaudavo iš ieškovo elektroniniu paštu.
9.4. Ieškovo elgesys tyrėjo būti vertinamas kaip sutartinių įsipareigojimų pažeidimas: ieškovas, neinformuodamas atsakovo apie pasikeitusią kainodarą, sukūrė situaciją, kurioje atsakovė nebuvo informuota apie realią padėtį ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad elektros mokesčiai bus skaičiuojami pagal įprastą tarifą.
9.5. Teismas neturėtų pasisakyti dėl trečiųjų šalių, tokių kaip UAB „D. W.“ veiklos ir elektros energijos naudojimo, jei šios šalys nebuvo įtrauktos į bylą kaip dalyvaujančios šalys.
9.6. Teismo sprendimas, kuriame nurodoma, kad atsakovė (Nuomininkas) neva galėjo naudotis patalpomis nepaisant elektros tiekimo nebuvimo, laikytinas stipriai abejotinu tiek teisėtumo, tiek teisingumo požiūriu, jei elektra buvo atjungta dėl ieškovo (Nuomotojo) kaltės, ko neginčija ieškovas.
9.7. Apeliantas nurodo, jog teismas nusprendė, kad nuomos mokestis už 2020 m. spalį turėtų būti skaičiuojamas, kas skiriasi nuo sutartyje numatyto mokesčio skaičiavimo pradžios termino (lapkričio 1 d.), todėl ši dalis yra ginčytina dėl prieštaravimo sutarties sąlygoms.
9.8. Apelianto nuomone, prijungtus įrodymus, susijusius su neteisėtu elektros energijos tiekimu į kitas ieškovo šeimos valdomas patalpas, įrodymai būtų suteikę galimybę objektyviai įvertinti ieškovo teiginius dėl elektros suvartojimo, taip pat atsakovės įsipareigojimus apmokėti elektrą, atsižvelgiant į realų patalpų elektros energijos suvartojimą.
9.9. Apeliantė mano, kad baudos skyrimas už tariamą piktnaudžiavimą teisėmis atrodo kaip šališkumo išraiška, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovė teikė teisėjui nušalinimo prašymą dėl nuolatinio teismo nusistatymo prieš jį.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1. Atsakovė pati nebuvo pakankamai dėmesinga ir nevykdė priežiūros už savo pačios veikloje suvartotą elektros energiją, todėl negali gintis tuo, jog pati nebūdama pakankamai apdairi ir atsakinga, neįdėjo pakankamai pastangų į tinkamą bei sąžiningą Sutarties vykdymą.
10.2. Nors atsakovė skunde kalba apie padidėjusią elektros kainą, tačiau nenurodo intervalo, kaip minėta elektros energijos kaina keitėsi.
10.3. Ieškovas mano, kad būtina paminėti ir tai, jog ieškovas su atsakove dar besitęsiant Sutartiniams santykiams buvo susitarę, jog atsakovė sudarys naują elektros tiekimo sutartį asmeniškai, kadangi ieškovas nėra PVM mokėtojas, o atsakovei tokiu atveju būtų ekonomiškiau.
10.4. Ieškovas tikina, kad atsakovė pamiršo paminėti, jog elektros tiekimas buvo nutrauktas dėl to, jog atsakovė nesumokėjo už jos pačios sunaudotą elektros energiją. Atsakovė dar 2023 m. birželio 15 d. buvo įspėta apie nesumokėtą elektros energiją, tačiau iki pat 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė nesumokėjo už suvartotas komunalines paslaugas, tame tarpe už suvartotą elektros energiją. Atsižvelgdamas į tai, elektros tiekėja nutraukė tiekimą į patalpas.
10.5. Ieškovo nuomone, atsakovė nepaneigė fakto, jog visa elektros energija, už kurią atsakovė nesusimokėjo ir kurios nedeklaravo, buvo sunaudota pačios atsakovės. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo atnaujinti įrodymų tyrimo, kai nėra pateikta jokių naujų ir dar neištirtų aplinkybių, apart tas pačias atsakovės teikiamas prielaidas, kurios nėra grindžiamos niekuo kitu, kaip tik atsakovės nuomone.
10.6. Atsakovei skirta bauda yra mažų mažiausiai minimali už jos nepagarbų ir netoleruotiną elgesį. Dėl to atsakovės skunde teikiamas bandymas sumenkinti savo nemandagią elgseną yra atmestinas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą (jos dalį), nusprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Apeliantė prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviečiant liudytojais du UAB „Vilniaus baldai” atstovus.
14. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teismas nusprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl apeliantės įrodymų priėmimo
15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus ir prašymą juos priimti – garso įrašą dėl elektros kabelio, pervesto nuomininkei UAB „Vilniaus baldai” nuomos metu, elektros kainos duomenis ESO, kuriuose matyti rinkos kainos mėnesiais nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., papildomus paaiškinimus, teiktus 2024 rugpjūtį.
16. Byloje nustatyta, jog apeliantės teikiami įrodymai yra gauti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
17. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
19. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos duomenimis bei naujai pateiktais įrodymais, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl jo taikymo sprendžia, kad apeliantė nepagrindė būtinybės nurodomus duomenis pateikti po sprendimo pirmosios instancijos teisme paskelbimo; nepagrindė, kad rašytiniai įrodymai siejasi su šalių teikiamais motyvais ginant savo interesus. Pažymėtina, kad apeliantės teikiami įrodymai yra susiję su asmenimis, kurie nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą, kurie nedalyvavo proceso metu šioje civilinėje byloje.
20. Įvertinęs tai apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės papildomai pateiktus duomenis kaip naujus įrodymus ir juos grąžina.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
21. Apeliantė skunde prašo išreikalauti iš UAB „Vilniaus baldai“ buvusias sutartis su ESO, ar kitu elektros tiekėju (UAB „ELEKTRUM LIETUVA“, ESO, pan.) laikotarpiu, kurį jie nurodo savo rašte nuo 2015 m. iki 2023 m.
22. Apeliantės prašymui dėl įrodymų išreikalavimo apeliacinėje instancijoje, turi būti sistemiškai taikomos CPK 314 ir 199 straipsnių nuostatos.
23. Pagal CPK 199 straipsnį asmuo gali prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013).
24. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios CPK nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriaus „Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme“ nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). Specialioji naujų įrodymų priėmimo į apeliacinę bylą taisyklė yra įtvirtinta CPK 314 straipsnyje. Pagal šioje normoje nustatytą reglamentavimą, naujų įrodymų priėmimas (ir, atitinkamai, išreikalavimas) apeliacinės instancijos teisme yra itin ribojimas ir galimas iš esmės tik tokiose situacijose, kai asmuo juos teikė pirmosios instancijos teismui, tačiau šis teismas nepagrįstai atsisakė įrodymus priimti (pagal analogiją – išreikalauti), arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado jau po teismo sprendimo priėmimo ir anksčiau jų nebuvo galima pateikti. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti (išreikalauti) naujus įrodymus, teismas turi patikrinti bei įvertinti, be kita ko, ir tai, ar prašomi priimti (išreikalauti) nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą.
25. Taigi, įrodymų teikimas (prašymas juos išreikalauti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti, teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą buvo pateikta pakankamai rašytinių įrodymų, iš kurių buvo kildinamas ieškovo reikalavimas ir įrodymų atsakovės atsikirtimams pareikšti, ir kurių pakako teismo vidiniam įsitikinimui procese susiformuoti, padarant išvadą dėl šio reikalavimo pagrįstumo (CPK 176, 185 straipsniai). Be to, atsižvelgiant į šio ginčo pobūdį, apeliantės prašyti išreikalauti įrodymai apskritai neatitinka sąsajumo reikalavimo, jų pateikimas į bylą būtų buvęs perteklinis. Teisėjų kolegija šiuo aspektu papildomai pažymi ir tai, kad tam tikri duomenys teismo gali būti išreikalauti tik tuomet, kai jie yra būtini būtent tai konkrečiai nagrinėjamai bylai tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti, tačiau nėra pagrįsta įrodymų išreikalavimo institutu remtis siekiant surinkti įrodymus, kurie gali būti vėliau panaudoti kituose procesuose, sprendžiant tarp šalių kilusius ginčus. Be to, apeliantė prašo išreikalauti byloje nedalyvavusių asmenų informaciją.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašyme nurodytas aplinkybes, kurias ji ketina įrodinėti prašomais išreikalauti įrodymais, neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad jie gali būtų reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.
28. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija apeliantės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkina.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
1. Remiantis bylos duomenimis nustatyta:
1.1. Ieškovas, nuomotojas, ir atsakovė UAB „Optena“, nuomininkė, 2020 m. rugpjūčio 1 d. susidarė Patalpų nuomos sutartį (Sutartis), kuria ieškovas išnuomojo atsakovei 171 kv. m patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (Sutartyje klaidingai nurodoma 178A), Vilniuje (e. b., t. 1, b. l. 9-12, 89, 97).
1.2. Sutarties 3.2 punktu šalys sutarė, kad patalpų nuomos terminas nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Sutarties 12.5 punktu šalys sutarė, jog nuomos mokestis ir kiti mokesčiai mokami iki galutinio patalpų atlaisvinimo.
1.3. Sutarties 4.1.2 punktu atsakovė įsipareigojo mokėti 750 EUR mėnesinį nuomos mokestį + GPM (gyventojų pajamų mokestį) + NTM (nekilnojamojo turto mokestį).
1.4. Ieškovas pateikė Atsiskaitymų lentelę, kurioje nurodė apskaičiavimų ir atsiskaitymų suvestinę už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. rugsėjo (e. b., t. 1, b. l. 7).
1.5. Ieškovas ir UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 2022 m. spalio 19 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (e. b., t. 1, b. l. 58-62). Iš šios Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šalys sutarė dėl konkrečios elektros energijos kainos.
Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo
2. Pirmosios instancijos teismas (toliau ir teismas), įvertinęs bylos duomenis, nusprendė, kad daugiau nei akivaizdu, jog nuo elektros energijos apskaitos prietaiso, nuo kurio buvo tiekiama elektros energija atsakovės nuomotoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), nebuvo tiekiama ir apskaitoma elektros energija patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Teismas nusprendė, kad ieškovas įrodė, kad atsakovė nesumokėjo už nuomą ir elektros energiją.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas visą nuomos laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. administravo elektros apskaitą ir kiekvieną mėnesį teikė atsakovei konkrečius duomenis apie mokėtinas sumas pagal ESO rodmenis, tai rodo, kad iki tam tikro laikotarpio nuomininkas vykdė savo įsipareigojimus pagal pateiktą apskaitą. Apeliantės nuomone, staiga reikalauti daug didesnės sumos, nei buvo įprasta anksčiau, yra nesąžininga. Apeliantė tikina, kad suma, kuri sudaro 2-4 kartus didesnę kainą nei rinkoje, buvo nurodyta tik 2023 m. liepą ir apėmė beveik metus laiko, o atsakovė iš viso nežinojo apie jokią sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir UAB „ELEKTRUM LIETUVA”. Apeliantės nuomone, teismas priėmė sprendimą, remdamasis prielaidomis apie trečiųjų šalių veiklą, tai gali būti laikoma procesiniu pažeidimu. Teismas ignoravo nuomotojo atsakomybę už tinkamas naudojimo sąlygas (kaip numatyta 7.2 ir 7.1 straipsniuose), o elektros tiekimo trūkumas buvo susijęs su nuomotojo veiksmais ar aplaidumu, dėl to taip pat sprendimas laikytinas neteisingu.
4. Apeliacinės instancijos teismas primena, jog ieškovo teigimu, nuomos mokestį atsakovė privalėjo mokėti nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. Be to, atsakovė privalėjo sumokėti UAB „ELEKTRUM LIETUVA” pateiktas 15 990,32 Eur sąskaitas faktūras, tačiau ieškovui pritaikius 20 procentų nuolaidą, ieškovo ieškinyje pateikta reikalaujama suma iš atsakovės sudarė 12 908,70 Eur. Taigi, galutinis ieškovo reikalavimas susidėjo iš 4802,56 Eur skolos dėl atsakovės nesumokėto nuomos mokesčio ir 12 908,70 Eur skolos dėl atsakovės nesumokėto mokesčio už suteiktas elektros energijos tiekimo paslaugas pagal UAB „ELEKTRUM LIETUVA” pateiktas sąskaitas faktūras, iš viso 17 711,26 Eur.
Dėl UAB „ELEKTRUM LIETUVA” sąskaitos ir jos reikšmės
5. Apeliantė nurodo, jog vertindamas tarp UAB „ELEKTRUM LIETUVA” ir R. Č. (fizinis asmuo) sudarytą elektros tiekimo sutartį, teismas turėjo išanalizuoti svarbius aspektus, t. y. svarstyti valstybės pagalbos energetikos krizės atveju subsidijos klausimą ir dėl atsakovės pareigos (ne)egzistavimo sumokėti siurprizinę sąskaitą, apie kurią ieškovas atsakovės neinformavo.
6. Kaip žinoma, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu (CK 6.534 straipsnio 1 dalis).
7. Byloje nustatyta, jog nuomos sutarties su atsakove metu ieškovas ir UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 2022 m. spalio 19 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (e. b., t. 1, b. l. 58-62). Iš šios Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad šalys sutarė dėl konkrečios elektros energijos kainos. Iš UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ rašto (e. b., t. 1, b. l. 83) matyti, kad sąskaita už suvartotą elektros energiją paskaičiuojama pagal ESO įrengtų skaitiklių rodmenis. Šie teiginiai atitinka Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties 3.2.2. nuostatas: „jei tiekėjas per teisės aktuose nustatytą terminą negauna iš operatoriaus komercinio elektros energijos skaitiklio rodmenų ir klientas, gavęs tiekėjo prašymą, laiku nepateikia šių rodmenų, tiekėjas turi teisę, tačiau neprivalo, išrašyti sąskaitą pagal vidutinį per visus praėjusius mėnesius suvartotą kiekį. tiekėjas turi teisę išrašyti tokią sąskaitą ir už ilgesnį laikotarpį, nei 1 (vienas) mėnuo, jei iš operatoriaus nėra galimybės gauti suvartojimo duomenų“.
8. Elektros energijos tiekėja UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 2023 m. birželio mėnesį pateikė ieškovui sąskaitą ELE Nr. 268004293979, kuria buvo priskaičiuota 15 408,09 EUR skola už suvartotą elektros energiją (elektros energijos persiuntimo paslauga) už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (e. b., t. 1, b. l. 13-15).
9. Elektros energijos tiekėjas UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ pateikė ieškovui 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą ELE Nr. 268276228686, kuria buvo priskaičiuota 15 990,32 EUR įsiskolinimas už suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. ir už 2023 m. rugpjūčio mėn. (e. b., t. 1, b. l. 63-65).
10. Svarbu tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. nebuvo deklaruotų rodmenų. Per laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo suvartotas 29 201 kWh elektros energijos kiekis (e. b., t. 5, b. l. 171-172). Iš ieškovo 2023 m. birželio 8 d. (12:17 val.) elektroninio laiško atsakovei (e. b., t. 1, b. l. 69) matyti, kad ieškovas nurodo atsakovei, jog reikia deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis, nes atsakovei buvo skaičiuojamas vidurkis ir nėra aišku, kiek faktiškai ji sunaudojo elektros energijos. Nustatyta, kad 2023 m. birželio 8 d., 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir 2023 m. rugsėjo 29 d. duomenis nurašė AB ESO inžinierius, o 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. rodmenis deklaravo pats ieškovas.
11. Iš nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad į Elektros energijos tiekėjos UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 2023 m. birželio mėnesio sąskaitą ELE Nr. 268004293979, kuria buvo priskaičiuota 15 408,09 EUR skola už suvartotą elektros energiją, skola buvo apskaičiuota pagal faktinį atsakovės sunaudotą elektros kiekį, kurį 2023 m. birželio 8 d. nurašė AB ESO inžinierius. Iš minėtos sąskaitos matyti, kad yra apskaitytas 17 416 kWh dienos elektros energijos kiekis ir 11 785 kWh nakties elektros energijos kiekis, iš viso 29 201 kWh elektros energijos kiekis, t. y. vidutiniškai apie 885 kWh per mėnesį (29 201 / 33) (e. b., t. 1, b. l. 13-15). Šiuos rodmenis patvirtina ir bylos duomenys: 2020 m. rugsėjo 30 d. (kai nebebuvo deklaruojami duomenys) skaitiklio parodymai buvo 21 355 kWh ir 4 808 kWh (T2 ir T4), 2023 m. birželio 8 d. (kai duomenis nurašė ESO inžinierius) skaitiklio parodymai buvo 38 771 kWh ir 16 593 kWh (T2 ir T4) (e. b., t. 5, b. l. 173-175). Atlikus aritmetinius veiksmus gauname atsakovės suvartotą 29 201 kWh elektros energijos kiekį (38 771 – 21 355 = 17 416; 16 593 – 4808 = 11 785; 17 416 + 11 785 = 29 201 kWh), kuris ir nurodomas UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 2023 m. birželio mėnesio sąskaitoje ELE Nr. 268004293979.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą, kam kyla pareiga deklaruoti elektros rodmenis, nusprendė, kad klausimas, kuris iš Sutarties dalyvių privalėjo deklaruoti suvartotos elektros energijos kiekius, neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, todėl jo nenagrinėjo (skundžiamo sprendimo 40 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši teismo išvada nėra tiksli. Pažymėtina, kad duomenų deklaravimo prievolė lemia tam tikras atitinkamo asmens pareigas bei atsakomybę už minėtų pareigų (ne) vykdymą.
13. Analizuojant Sutarties turinį nustatyta, jog nuomininkas (atsakovė) apmoka komunalines išlaidas už praėjusį mėnesį pagal faktinius skaitiklių rodmenis arba komunalinių paslaugų tiekėjų ar kitų paslaugų tiekėjų gautas sąskaitas paštu (Sutarties 4.1.3 punktas). Nuomininkas privalo apmokėti sąskaitą, kurioje kas mėnesį pateikiami mokesčiai (Sutarties 8.7 punktas). Iš Sutarties turinio galima spręsti, kad atsakingas asmuo už elektros energijos kiekių duomenų deklaravimą buvo nuomotojas (ieškovas). Kaip jau minėta, ieškovas nuo Sutarties pradžios (2020 m. rugpjūčio 1 d.) deklaravo elektros energijos kiekius tik už laikotarpį nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (e. b., t. 5, b. l. 171-172). Laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d. nebuvo deklaruotų rodmenų. Akcentuotina, kad ieškovas atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. birželio mėn. sąskaitas už suvartotą elektros energiją siųsdavo tik dėl vienos elektros kainos dedamosios – dėl ESO kainos už suvartotą elektros energiją (e. b., t. 1, b. l. 7). Kitos elektros kainos dedamosios ieškovas atsakovei nesiųsdavo. Apie tarp ieškovo ir UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 2022 m. spalio 19 d. sudarė Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (e. b., t. 1, b. l. 58-62) atsakovė nebuvo informuota (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Taigi, komunaliniai mokesčiai už elektrą (UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ dedamoji) nebuvo mokami nuomos sutarties nustatyta tvarka tik todėl, kad atsakovė neturėjo objektyvių galimybių to padaryti – ji neturėjo sąskaitų, rodmenys nebuvo deklaruojami, atsakovė neturėjo informacijos apie visą taikytiną dviejų dedamųjų elektros kainos tarifą, apie faktiškai sunaudotą elektros energijos kiekį.
14. Aktualu tai, jog CK 6.206 straipsnyje reglamentuota, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis nebuvo įvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Kaip nustatyta, ieškovas nuo 2020 m. spalio 1 d. nebedeklaruodavo rodmenų, neteikė atsakovei vienos iš dviejų dedamųjų elektros energijos sąskaitų, nenurodė, kad sudarė sutartį su UAB „ELEKTRUM LIETUVA“, todėl sutartyje numatytos mokėjimo už komunalinius mokesčius tvarkos nesilaikymas besąlygiškai negali būti traktuojamas kaip nuomos sutarties pažeidimas iš nuomininko (atsakovės) pusės. Priešingai, komunaliniai mokesčiai už UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ elektros energiją nebuvo mokami dėl ieškovės kaltės, nes pagal Nuomos sutartį jis buvo atsakingas už visų komunalinių mokesčių sąskaitų pateikimą atsakovei.
15. Šiame kontekste aktuali ir CK 6.64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Analogiška nuostata įtvirtina ir CK 6.260 straipsnyje, reglamentuojančiame skolininko praleisto termino pasekmes, kurio 4 dalyje yra nustatyta išlyga, susijusi su skolininko termino praleidimu, t. y. skolininkas nelaikomas praleidusiu įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas sumokėti už UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ 29 201 kWh elektros energijos kiekį, kurį lėmė ir aplinkybės, už kurias atsakingas pats ieškovas, neatitinka CK 6.206 straipsnyje įtvirtinto principo bei Nuomos sutarties sąlygose įtvirtintų reikalavimų dėl atsakomybės pasidalijimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas, turėdamas visą informaciją apie didėjančią atsakovės skolą už UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ elektros energiją, rodmenų nedeklaravo, atsakovei jokių pretenzijų nereiškė, sąskaitų nesiuntė, taip savo neveikimu jis prisiėmė riziką, taigi sutarties nevykdymu negali remtis pagal CK 6.206 straipsnį. Taigi, sutartis buvo neįvykdyta dėl jo veiksmų – būtinos patalpų nuomos sutarčiai vykdyti informacijos nesuteikimo (CK 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.206 straipsnis). Teismų praktikoje pažymima, jog teismas gali skolininko nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti, nepakankamai bendradarbiavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).
17. Kitas aspektas tas, jog sprendžiant klausimą, kiek kuri sutarties šalis yra atsakinga už sutarties nevykdymą, turi būti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektą susitarimą ir taikytiną teisinį reguliavimą sutartis sukuria jos šalims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiškumo ir kt.) laikymasis bei kitos reikšmingos aplinkybės. Pažymėtina, jog pareigą bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai turi abi sutarties šalys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida. Ne pirmą vaidmenį šioje byloje reikia teikti ir nepagrįsto praturtėjimo institutui. Kaip nurodyta anksčiau, ieškovas pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą ir savo pareigą deklaruoti UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ elektros energijos duomenis, vėliau pateikti sąskaitas atsakovei. Svarbu ir tai, jog abi Sutarties šalys privalo vykdyti sutartis tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiaudamos ir kooperuodamosi bei vykdyti jas kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Atsakovė nurodo, kad ji savo veikloje Patalpose vykdė metalo konstrukcijų gamybos, suvirinimo darbus ir dviračių plovimo įrangos gamybą. Suprantama, jog tokia veikla reikalauja energijos suvartojimo kaštų. Nustatyta, kad ieškovas atsakovei skaičiavo tik ESO elektros energijos dedamąją, ją siuntė atsakovei. Pažymėtina, kad ESO kainos dalis 2020 m. rugpjūčio mėn. sudarė 77,73 Eur, 2020 m. rugsėjo mėn. sudarė 85,33 Eur, t. y. tuo metu, kai ieškovas rodmenis deklaravo. Kai ieškovas rodmenų nuo 2020 m. spalio 1 d. nebedeklaravo, ESO kaina apytiksliai sudarė tik 15,83 Eur (2021 m. sausio mėn.) – 33,63 Eur (2023 m. gegužės mėn.). Atsakovei turėjo / galėjo kilti klausimų, jog vykdant pramoninės gamybos veiklą, sąskaitos už suvartotą elektros energiją gamybos procese (ne)gali siekti nurodytų 15,83 Eur – 33,63 Eur kainų, kokios buvo pateiktos iš ESO vien už elektros energijos skirstymo paslaugą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė taip pat iš dalies atsakinga už nepakankamą bendradarbiavimą ieškovo atžvilgiu, atitinkamai iš dalies už prievolės nevykdymą.
18. Minėta, jog ieškovas už UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ elektros energijos tiekimą ieškiniu buvo pateikęs 15 990,32 Eur reikalavimą, tačiau 2024 m. birželio 20 d. prašyme taikė 20 procentų ieškinyje pateiktos kainos sumažinimą (elektros energijai iki 2023 m. birželio 30 d.) bei galutiniu reikalavimu prašė iš atsakovės priteisti 12 908,70 Eur sumą už UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ suteiktas elektros energijos tiekimo paslaugas (e. b., t. 4, b. l. 1-12). Ją sudarė 12 326,47 Eur suma iki 2023 m. birželio 30 d., 57,78 Eur už 2023 m. liepos mėn., 524,45 Eur už 2023 m. rugpjūčio mėn.
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, į CK 6.206 straipsnio reglamentavimą, į nepagrįsto praturtėjimo instituto esmę, į šalių bendradarbiavimo pareigos pažeidimų mastą, nusprendžia, kad 20 procentų ieškovo atsakovei taikyta nuolaida yra per maža, ji turėtų siekti 30 procentų bei apimti laikotarpį iki 2023 m. rugpjūčio mėn. Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 70 procentų ieškovo prašomos sumos. Tai iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. sudaro 11 193,22 Eur. Atitinkamai ši teismo sprendimo dalis pakeistina.
20. Pažymėtina ir tai, jog atsakovės minima ESO informacija dėl elektros kaštų subsidijų yra buitiniams vartotojams skirtos gairės, niekaip nesusijusios su ginčo objektu, kadangi ieškovo išnuomotos Patalpos atsakovei buvo komercinės paskirties. Tą patį teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.
21. Nors apeliantė teigė, kad galimai yra nelegaliai prijungtas elektros energijos kabelis ir nuo to paties apskaitos prietaiso buvo teikiama elektros energija kitam ieškovo pastatui, tačiau tokia pozicija neparemta leistinais įrodymais, specialistų išvadomis, kurie šį faktą patvirtintų (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė turėjo pakankamai laiko įgyvendinti CPK numatytą rungimosi principą ir pateikti jos poziciją įrodančias aplinkybes, tačiau atsakovė tokių įrodymų, apart savo nuomonės, nepateikė. Kaip teisingai nurodė teismas, byloje nėra duomenų, jog atsakovės pateiktose fotonuotraukose yra būtent elektros energijos tiekimo, o ne kitų poreikių kabelis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovės nurodomas kabelis pagal savo parametrus būtų pakankamas tiekti elektros energiją gamybinėms patalpoms ir gamybiniams poreikiams. Pabrėžtina, kad elektros energijos apskaitos prietaisų priežiūrą atliekančių asmenų (ESO) inžinierius nenustatė, jog nuo to paties apskaitos prietaiso galėjo būti pajungtas kabelis, kuris tiektų elektros energiją kitoms patalpoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, jokie atsakovės pateikti duomenys (specialistų išvadų nėra), jokie atsakovės prašomi pateikti įrodymai (apart jos pačios nuomonės dėl kitų / nenustatytų asmenų žodžių) nepatvirtina to, jog nuo elektros energijos apskaitos prietaiso, nuo kurio buvo tiekiama elektros energija atsakovės nuomotoms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), buvo tiekiama ir apskaitoma elektros energija patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini). Pridėtina, kad atsakovės vadovo nurodoma aplinkybė, kad atsakovės vadovas pusę dienos vaikščiojo po objektą, kad matė kabelį, nereiškia, kad jo išvados teisingos. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu, kaip reikalavo atsakovė, šio fakto irgi nenustatytų, tam reikalinga specialių žinių turinčio asmens išvada. Dar daugiau, iš UAB „INREAL Valdymas rašto (e. b., t. 1, b. l. 143) matyti, jog elektros energija nuomojamoms patalpos, esančioms (duomenys neskelbtini) yra tiekiama iš kitos pastotės, kaip ir patalpoms esančioms (duomenys neskelbtini). AB „Vilniaus baldai“ pranešė, jog nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. rugsėjo 21 d. nuomojosi patalpas iš R. Č. adresu (duomenys neskelbtini), patalpų (duomenys neskelbtini) nuomininkė AB „Vilniaus baldai“ elektros energiją gaudavo tiesiogiai iš ESO (e. b., t. 1, b. l. 144). Negalima paneigti to fakto, kad jeigu būtų tuo pačiu kabeliu tiekiama elektros energija kitam objektui, tai ESO inžinierius, kuris apžiūrėjo ir nuskaitė elektros rodmenis, būtų lengvai nustatęs šį faktą. Tokių duomenų nėra (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl patalpų nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 18 d.
22. Apeliantė nurodo, jog teismas neteisingai konstatavo, kad „elektros energijos tiekimo nutraukimas neturėjo įtakos ieškovo kitų patalpų nuomininko veiklai”.
23. Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis).
24. Nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu (CK 6.534 straipsnio 1 dalis).
25. Byloje nustatyta, jog nors Nuomos sutartis jau buvo pasibaigusi, tačiau atsakovei dar neišsikrausčius iš patalpų, 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 18 d. elektros energija patalpoms nebuvo tiekiama.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikotarpiu 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 18 d., už kurį skaičiuotas nuomos mokesčio įsiskolinimas, atsakovė negalėjo naudotis patalpomis pagal paskirtį. Kaip minėta, už skolą įmonei UAB „ELEKTRUM LIETUVA“ buvo atsakingas ir ieškovas. Be to, ieškovas atsakingas už patalpų tinkamumą naudoti (Sutarties 7.1, 7.2 punktai), o tai apima ir pareigą tiekti elektros energiją. Kolegijos vertinimu, šiame punkte išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atjungus elektros tiekimą patalpoms, atsakovė neturėjo prievolės mokėti nuomos mokestį ieškovui. Tai, kad kažkuriuo laiku buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas, sudarė pagrindą neįvykdyti sutartinių įsipareigojimų, turint omenyje tai, kad elektros tiekimas laikytinas esmine sutarties sąlyga (Sutarties 7.1, 7.2 punktai). Vadinasi, ieškovo netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas galėjo daryti įtaką atsakovės elgesiui, dėl kurių ji patyrė nepatogumų, negalėjo anksčiau išsikraustyti iš patalpų.
27. Atsižvelgiant į tai, teismo priteistas nuomos mokestis sumažinamas 1200 Eur suma už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2023 m. rugsėjo 18 d.
Dėl asmenų, neįtrauktų į bylą
28. Apeliantė skunde teigia, kad teismas neturėtų pasisakyti dėl trečiųjų šalių, UAB „D. W.“, veiklos ir elektros energijos naudojimo, jei šios šalys nebuvo įtrauktos į bylą kaip dalyvaujančios šalys ir nesuteikė jokio atsiliepimo ar duomenų. Toks pasisakymas gali būti traktuojamas kaip neišsamiai ištirtų faktinių aplinkybių įvertinimas ir gali lemti neobjektyvias išvadas.
29. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-421/2024).
30. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad reikalavimai kitam asmeniui byloje nebuvo pareikšti, nebuvo sprendžiami klausimai, susiję su kito asmens teisėmis ir pareigomis, todėl teismo procesiniu sprendimu nebuvo pakeistos kito / apeliantės nurodomo asmens teisės ir pareigos. Darytina išvada, kad kitas asmuo su nagrinėjamu ginču nėra susijęs jokiu teisiniu santykiu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais atsakovės skundo argumentus, kuriais ji įrodinėja trečiųjų šalių įtakos buvimą.
Dėl įrodymų neprijungimo, įrodymų neišreikalavimo
31. Apeliantė nurodo, jog teismas neprijungė duomenų dėl subsidijos dėl brangios elektros, kurią teikė ESO kai vyko energijos krizė Lietuvoje.
32. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-04-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).
33. Kita aspektas tas, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir įrodymų turi būti tiek, kad jų užtektų pagrįstoms išvadoms padaryti.
34. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimas vyko aštuoniuose teismo posėdžiuose (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Prieš kiekvieną teismo posėdį atsakovui pateikus įvairiausių duomenų bei dokumentų, posėdžiai būdavo atidedami. Atsakovė teikdavo naujus duomenis, tačiau teismas, įvertinęs, kad atsakovės nurodomi duomenys nėra tampriai susiję su bylos nagrinėjimu, kad jie neturi įtakos sprendimo priėmimui, kad nepagrįstai vilkinamas bylos nagrinėjimas, pagrįstai atsisakė juos priimti. Teismas nepateikė jokių specialistų išvadų. Kitoks apeliantės vertinimas nesudaro pagrindo spręsti šį klausimą kitu būdu.
35. Faktas, kad teismas kartais naudojosi tikėtinumo taisykle, nepažeidė proceso tvarkos, nes aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Lietuvos civiliniame procese taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visų abejonių dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).
Dėl atsakovei skirtos baudos
36. Apeliantė nurodo, jog atsakovei baudą galima skirti tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o ne sąžiningai naudojasi savo teisėmis teikti papildomus paaiškinimus, ar įrodymus, kurie yra būtini siekiant apginti savo poziciją byloje.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovė ne viską paminėjo. Kaip teisingai pastebi ieškovas, priešpaskutiniame 2024 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdyje apeliantę lydėjo savitvardos praradimas, teismo įžeidinėjimai ir tiesioginė nepagarba proceso dalyviams, tokie veiksmai vedė į dar vieną teismo posėdžio atidėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad atsakovė prieš kiekvieną teismo posėdį pateikdavo naujus dokumentus, nors teismas atsakovę ne kartą buvo įspėjęs dokumentus teikti anksčiau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nurodyti detalūs argumentai yra pagrįsti, dėl to iš naujo jie nebeanalizuotini, atsakovės prašymas panaikinti jai skirtą baudą yra atmestinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
38. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl bylos procesinės baigties
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutartinius įsipareigojimus, todėl nepagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė tam tikras sumas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iki 11 193,22 Eur sumažinant priteistą skolą už elektros energiją ir iki 1 352,56 Eur sumažinant priteistą skolą už pastato nuomą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
40. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
41. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje, 98 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
42. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisus ieškovui 12 545,78 Eur, yra patenkinta 71 procentai ieškinio reikalavimų, o atmesta – 29 procentai (12 545,78 Eur / 17 711,26 Eur x 100 proc.). Vadovaujantis šia proporcija, toliau ir paskirstytinos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
43. Ieškovas patyrė 5 003 EUR (353 žyminis mokestis + 4650 teisinės pagalbos išlaidos) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į proporcingai patenkintą ieškovo reikalavimo apimtį, ieškovui iš atsakovės priteistina 3 552,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
44. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
45. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl skolos pakeičiama atsakovės naudai, pagal tokį procesinį rezultatą atitinkamai priteisiamos šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
46. Atsakovė patyrė 348 Eur žyminio mokesčio bylinėjimosi išlaidų.
47. Ieškovė patyrė 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.
48. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinio skundo dalis, sudaranti 29 procentai, buvo patenkinta, atsakovei atlygintina 29 procentai nurodytų išlaidų, t. y. 100,92 Eur (348 Eur x 29 proc.).
49. Atitinkamai, ieškovui priteistini 71 procentai, t. y. 639 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ pateiktus naujus įrodymus atsisakyti priimti ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ prašymo dėl įrodymų išreikalavimo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 2 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti nauja redakcija taip:
„priimti ieškovo R. Č. reikalavimo atsisakymą dėl 1500 EUR skolos priteisimo;
nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1580-820/2024, pradėtą pagal R. Č. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optena“, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, T. Č., dalyje dėl 1 500 EUR skolos už patalpų nuomą priteisimo.
Ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti ieškovui R. Č. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ (juridinio asmens kodas 304114659) 1 352,56 EUR skolą už patalpų nuomą, 11 193,22 EUR skolą už suvartotą elektros energiją, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos – 12 545,78 EUR už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 552,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optena“ (juridinio asmens kodas 304114659) 1 000 EUR (vieno tūkstančio eurų) baudą už veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ (juridinio asmens kodas 304114659) 500 EUR (penkis šimtus eurų) paskirtos baudos valstybės naudai. Išieškoti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optena“ (juridinio asmens kodas 304114659) 500 EUR (penkis šimtus euro) paskirtos baudos ieškovo R. Č. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovui R. Č. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugsėjo 27 d. mokėjimo nurodymu sumokėtą (mokėjimo užduoties kodas ZM29592) žyminio mokesčio dalį – 33,75 EUR (trisdešimt tris eurus ir 75 euro centus).
Panaikinti AB „Energijos skirstymo operatorius“ procesinį teisinę išvadą teikiančios institucijos statusą.“
Priteisti ieškovui R. Č. iš atsakovės UAB „Optena“ 639 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti atsakovei UAB „Optena“ iš ieškovo R. Č. 100,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Šis procesinis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjos Raimonda Andrulienė
Aušra Maškevičienė
Vilija Valantienė