Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-06-14][nuasmeninta nutartis byloje][T-1390-753-2018].docx
Bylos nr.: T-1390-753/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija 302560890 bausmę/baudž.poveikio priemonę vykdančios institucijos atstovas
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Procesiniai dokumentai
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų (BPK 360 str.)

Byla Nr. T-1390-753/2018

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00445-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.1.10.1

(S)

 

 

 

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

  2018 m. birželio 14 d.

Kaišiadorys

 

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 93-348 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gegužės 21 d. priimtu nutarimu Nr. 93-348 nutarta taikyti nuteistajam V. P., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 11 mėn. 26 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. gegužės 17 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. V. P. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 18 balų. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, už gerą elgesį ir dalyvavimą būrio visuomeninėje veikloje buvo 17 kartų paskatintas. V. P. siekia prasmingo užimtumo –tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) kompiuterio projektavimo operatoriaus specialybės. Jis dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose bei socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse; kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.

V. P. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta taip pat nuosprendžio dalis dėl BK 63 straipsnio taikymo, paliekant bausmę pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 10 metų laisvės atėmimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartimi panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, galutinė bausmė – 13 m. laisvės atėmimas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas, panaikinta 2011 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir palikta galioti nuosprendžio dalis dėl nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, galutinė bausmė – 10 m. laisvės atėmimas.

Anksčiau neteistas.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2009 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2019 m. gegužės 13 d. Nuteistasis faktiškai atliko ½ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad V. P. nusikalstamo elgesio rizika žema (17 balų), tačiau ne tik šios, bet visos nustatytos aplinkybės turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – V. P. neturi galiojančių nuobaudų, tęsia mokslus, lanko įvairius kursus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jo pastangos įvertintos – 2016 m. vasario 5 d. perkeltas iš paprastosios į lengvąją grupę. Teismas taip pat pažymi, jog, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinamos tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 10 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nevykdė administracijos reikalavimų, už ką jam 4 kartus skirtos drausminės nuobaudos, paskutinė visai neseniai – 2018 m. sausio 3 d. Nors nuobaudos negalioja (paskutinė nuo 2018 m. kovo 30 d. ją panaikinus prieš terminą), pažeidimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, kad, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, V. P. turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.

Pažymėtina ir tai, kad V. P. nuteistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų), apklaustas kaltinamuoju savo kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvada pažymėta, kad šiuo metu nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, adekvačiai analizuoja savo elgesį, tačiau nusikaltimą sąlygojusių aplinkybių analizuoti nelinkęs. Atvykęs į pataisos įstaigą V. P. atsisakė įstaigos pasiūlyto darbo, už tai 2011 m. gruodžio 21 d. buvo baustas drausmine tvarka, vėliau kreipėsi dėl darbo, bet nebuvo priimtas dėl riboto darbo vietų skaičiaus. Atsižvelgiant į padarytus drausmės pažeidimus (atsisakė administracijos siūlomo darbo, konfliktavo su pareigūnais), socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Jis yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje jo lūkesčius atitinkantį statusą. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu yra žema (17 balų), tačiau nuo paskutinio vertinimo 2017 m. gruodžio 12 d. yra sumažėjusi tik 1 balu, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 2 balai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog daroma akivaizdi pažanga.

Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra teismo vertinamos sprendžiant, ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl vien tai, kad šiuo metu V. P. elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jau pakankamai pasikeitė, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals. Anksčiau nurodytos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad, nors nuteistasis V. P. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-348.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas

 

n u t a r i a :

 

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2018 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 93-348 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                         Rasa  Balsevičienė

 


Paminėta tekste:
  • BVK
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 249 str. Nusikalstamas susivienijimas