Civilinė byla Nr. 2-3573-613/2012
(Proceso Nr. 2-06-3-12480-2011-0)
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 35.5.; 116.4.; 125.10.3.
(S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 2 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Seselskytė, sekretoriaujant Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovo RUAB „Plienas“ atstovei advokatei Valerijai Gusakovskajai, atsakovo V. Z. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo RUAB „Plienas“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 2 675,25 Lt skolą už suteiktas gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, 174,39 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, 2011-09-21 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Atsakovas prašo galutiniu teismo sprendimu panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, motyvuodamas tuo, kad ieškinys išnagrinėtas pažeidžiant bylos teismingumo taisykles, nes atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Valstybei iš jo priteistas žyminis mokestis turėtų būti dvigubai mažesnis. Ieškovas negali būti namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, administratoriumi, nes tokios teisės jam nesuteikia įstatymas, nėra savivaldybės mero sprendimo paskirti ieškovą bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovas vykdo neteisėtą veiklą, todėl neturi reikalavimo teisės į bendrosios dalinės nuosavybės subjektus, tarp jų ir į atsakovą. Namo administratorius iki pastato pridavimo nebuvo paskirtas. Visiškai neaiškus atsakovui priskaičiuotos skolos ir delspinigių mechanizmas, nes administravimo, eksploatavimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartys tarp ginčo šalių iki šiol nėra sudarytos, nors butas atsakovui parduotas dar 2007-06-27. Dėl to ieškovas šioje byloje yra netinkamas. Teismas netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino, nurodyto CK 1.125 straipsnio 5 dalyje, reikalavimui priteisti delspinigius.
Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus, nurodo, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kur yra jo gyvenamoji vieta. Ieškovo žiniomis, atsakovas galėjo gyventi Šilutės r., (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), Klaipėda, todėl vadovaujantis CPK 30 straipsio 1 dalimi, ieškinys pateiktas pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą ir jo turto buvimo vietą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimą, buvo nurodytas ir kitas žinomas atsakovo adresas (duomenys neskelbtini). Bendrojo teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas nelaikomas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, nes CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu gali būti atvejis, kai buvo pažeistos rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklės. Neteisingai nustatytas valstybei priteistino žyminio mokesčio dydis nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingą sprendimą. Ieškovas veikia vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, galiojusio iki 2010-09-30, 38 punktu, po to STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 46 punktu, kurių pagrindu yra įpareigotas laikinai prižiūrėti ir atsakyti už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas. Butų ir kitų patalpų savinininkai bendrijos neįsteigė. 2011-08-12 namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, po to savivaldybė paskyrė administratorių. Mokesčius už suteiktas paslaugas iš butų ir kitų patalpų savininkų ieškovas renka remdamasis CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostata. Dauguma butų savininkų pasirašė sutartis su ieškovu dėl namo priežiūros. Įstatymas nenustato imperatyvių reikalavimų sutarties formai. Sutartinių santykių tarp šalių buvimą patvirtina konkliudentiniai šalių veiksmai. Atsakovas kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis. Mokesčių už namo bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir eksploatavimą skaičiavimas reglamentuojamas 2001-05-23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės pavyzdinių nuostatų“ 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-23 įsakymu Nr. 485 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 12 p., 12.1 p., 12.2 p., taip pat vėliau Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. AD1-1865 patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 11 p., 11.1 p., 11.2 p., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-03-29 sprendimu Nr. T2-87 ir 2009-12-29 sprendimu Nr. T2-450 patvirtintais tarifais. Ieškinyje delspinigiai paskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį. Ieškovas prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Preliminarus sprendimas pakeistinas (CPK 430 str. 6 d. 3 p.).
Dėl bylos teismingumo
CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 1 d.). Ieškovas nurodė ieškinyje atsakovo adresą Šilutės r., (duomenys neskelbtini), tačiau susipažinus su ieškinio turiniu, nustatyta, jog ginčas susijęs su atsakovo iš ieškovo įsigytu butu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Taigi ieškovas nurodė ieškinyje dvi atsakovo gyvenamąsias vietas. Pripažintina, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ieškinyje nurodytu atsakovo adresu, turėjo teisę atsisakyti priimti ieškinį kaip neteismingą pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nukreipdamas ieškovą į Šilutės rajono apylinkės teismą. Tačiau tai nereiškia, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kadangi toks atvejis pripažįstamas tik kai pažeidžiamos bylų rūšinio teismingumo, o ne teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Pagal gyventojų registro duomenis, atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta, priešingai nei teigia pats atsakovas, yra adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Procesinių dokumentų atsakovui įteikti adresu Šilutės r., (duomenys neskelbtini) nepavyko, jie buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad ši byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-04-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010 yra išaiškinęs, jog bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės. Tai – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 str. 4 d.), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 str. 3 d.) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Šioje byloje ieškovas reikalauja priteisti skolą, atskirai neišskirdamas išlaidų pagal nurodytas išlaidų grupes, ir savo reikalavimą taip pat grindžia CK 4.82 straipsnio 3 dalimi.
Atsakovas ginčija ieškovo teisę administruoti daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Nekilnojamojo registro duomenimis, atsakovui nuosavybės teise priklauso šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atsakovas įsigijo iš ieškovo pagal 2007-06-29 šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas yra minėto namo statytojas ir laikinai administravo bendrojo naudojimo objektus, kadangi butų ir kitų patalpų savininkai nebuvo įsteigę bendrijos ir savivaldybė nebuvo paskyrusi administratoriaus pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalies ir 4.84 straipsnio 1 bei 2 dalies reikalavimus. Ieškovas savo vykdomą namo administravimo veiklą grindžia iki 2010-09-30 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, 38 punktu ir po to įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 46 punktu. Iki 2010-09-30 galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 38 punkte buvo nustatyta, kad „pripažinus daugiabutį namą tinkamu naudoti, statytojas (užsakovas) saugo su namo statyba susijusią dokumentaciją ir prižiūri bei atsako už namo bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas ir pastato laikančiąsias konstrukcijas bei jo nuosavybei priklausančius butus, kol susikurs savininkų bendrija, bus sudaryta namo savininkų jungtinės veiklos sutartis arba bus paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius“. Nuo 2010-10-01 įsigaliojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 46 punkte įtvirtintos analogiškos statytojo pareigos užbaigus daugiabučio namo statybą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, kad namas, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2011-08-12. Atsižvelgiant į pasikeitusį statybos užbaigimo reglamentavimą, t. y. iki 2010-10-01 galiojusios LR statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnyje buvo numatytas „statinio pripažinimas tinkamu naudoti“, o nuo 2010-10-01 įsigaliojo nuostata, kad užbaigus naujo statinio statybą, yra surašomas statybos užbaigimo aktas. Dėl to laikytina, kad 2011-08-12 buvo surašytas daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, statybos užbaigimo aktas. Remiantis minėtomis Statybos techninių reglamentų nuostatomis, darytina išvada, kad iki statybos užbaigimo akto surašymo už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsako statytojas ir tokios išlaidos paprastai yra įtraukiamos į statybos darbų sąmatą kaip statybvietės ar kt. išlaidos. Ieškovas pardavė atsakovui butą neįforminęs namo statybos užbaigimo. Kol daugiabučio namo statybos užbaigimas nėra tinkamai įformintas, savivaldybė negali paskirti administratoriaus. Atsakovas nėra pasirašęs sutarties su ieškovu dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugų teikimo, todėl pripažintina, kad ieškovas laikotarpiu iki 2011-08-12 statybos užbaigimo akto surašymo minėtą namą administravo be teisinio pagrindo. Asmuo, administruojantis turtą be teisinio pagrindo, neturi teisės į atlyginimą (CK 4.238 str. 4 d.). Ieškovas skolą atsakovui apskaičiavo už laikotarpį iki 2011-06-30, todėl ieškovui nepriteistinos skolos suvestinėje nurodytos 201,86 Lt išlaidos už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą.
Dėl eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovas teikė daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, eksploatavimo ir priežiūros paslaugas, taip pat komunalines paslaugas, kuriomis atsakovas naudojosi nuo buto įsigijimo. Atsakovas nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl šių paslaugų kokybės, tačiau iki 2009-09-01 apmokėjo tik dalį mokesčių, o nuo 2009-09-30 iki 2011-06-30 atsakovas mokesčių ieškovui nemokėjo. Pagal bendrąją taisyklę, bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/200, Teismų praktikos, nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės, apžvalga). Ieškovas eksploatavimo išlaidas apskaičiavo pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintus mokesčių tarifus, todėl atsakovas nepagrįstai ginčija ieškovo pateiktą skolos skaičiavimą už šias išlaidas. Be to, atsakovas nenurodė, kaip, jo manymu, šios išlaidos turėtų būti skaičiuojamos. Atsakovo argumentas, kad su ieškovu nebuvo sudarytos paslaugų teikimo sutartys, todėl UAB „Plienas“ yra netinkamas ieškovas, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi pagal byloje esančius įrodymus šias paslaugas atsakovui teikė ieškovas, o atsakovas jomis naudojosi. Atsakovas nepasirašė komunalinių paslaugų teikimo sutarties su ieškovu, kaip tai padarė didžioji dalis kitų butų savininkų pagal ieškovo pateiktus duomenis, tačiau savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. faktiniu paslaugų naudojimusi ir daliniu jų apmokėjimu, išreiškė valią tokią sutartį sudaryti (CK 1.71 str. 2 d.). Atsakovas laiku neapmokėjo už eksploatavimo išlaidas ir komunalines paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą už šias išlaidas ir suteiktas paslaugas yra pagrįstas. Atmetus administravimo išlaidas, ieškovui iš atsakovo priteistina 2 473,39 Lt skola.
Dėl delspinigių skaičiavimo
Įstatymai gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (CK 6.258 str. 1 d.). Ieškovas skaičiavo atsakovui delspinigius už nesumokėtus mokesčius remdamasis LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu, t. y. po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Iš delspinigių skaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovas delspinigius priskaičiavo už paskutinius 6 mėnesius, todėl sutrumpintas senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojosi ieškovo teikiamomis paslaugomis, tačiau laiku už jas neatsiskaitė, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Pripažinus, jog ieškovas nepagrįstai skaičiavo administravimo mokestį, atitinkamai mažintina priskaičiuotų delspinigių suma, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 161,22 Lt delspinigių.
Įvertinus abiejų šalių pateiktus argumentus, darytina išvada, kad atsakovo prieštaravimai dėl preliminaraus sprendimo iš dalies pagrįsti, todėl 2011-09-21 preliminarus sprendimas pakeistinas, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistina 2 473,39 Lt skolos ir 174,39 Lt delspinigių (CPK 430 str. 6 d. 3 p.). Ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). Kita ieškinio dalis netenkintina.
Dokumentiniame procese atsakovui pareiškus prieštaravimus, teismas galutiniu sprendimu išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 7 d.). Atsakovas pagrįstai nurodo, kad preliminariu sprendimu valstybei priteistinas dvigubai mažesnis žyminis mokestis, nei už ieškinį, pareikštą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 80 str. 1 d. 7 p.). Už ieškovo pareikštus reikalavimus dokumentinio proceso tvarka mokėtinas 43 Lt dydžio žyminis mokestis. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 750 Lt išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atsakovas prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepateikė. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pakeitus preliminarų sprendimą, ieškovo patenkintų reikalavimų dalis sudaro 92,45 proc., o atmestų – 7,55 proc., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 693,37 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 39,75 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268, 270, straipsniais, 430 straipsnio 6-7 dalimis, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-21 preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Plienas“ iš atsakovo V. Z. 2 473,39 Lt skolos, 161,22 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 634,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 693,37 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovo V. Z. 39,75 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Seselskytė