Administracinė byla Nr. I-4798-561/2016

Proceso Nr. 3-61-3-05497-2015-6

   Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.1.; 1.16.5; 3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas,

dalyvaujant pareiškėjai A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovei Vilniaus apygardos probacijos tarnybai dėl žalos atlyginimo už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis,

nustatė:

Pareiškėja A. K. padavė teismui skundą, prašydama priteisti iš Vilniaus apygardos probacijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) neišmokėtą patirtą žalą (kompensaciją) už laikotarpį nuo 2003-04-25 iki 2014-06-05 už negautas tarnybinės uniformos dalis – 713,84 Eur.

Nurodė, kad minėtu laikotarpiu pareiškėjai nebuvo išduotos visos jai priklausančios tarnybinės uniformos dalys. Pareiškėja 2015 metais kreipėsi į Tarnybą su prašymu išduoti pažymą, kurioje būtų nurodyta neišduotų uniformų dalių vertė. Atsakovė išdavė pažymą apie neišduotas uniformos dalis ir jų vertę bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nebuvo išdavusi nustatyta tvarka uniformos, tuo pažeisdama socialinę garantiją pareigūnams nemokamai gauti tarnybinę uniformą ir jos dalis, manė, kad dėl tokių atsakovės tęstinių veiksmų pareiškėjai priklauso patirtos žalos atlyginimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino savo skundo reikalavimą, t. y. pareiškėja prašė teismo priteisti 703,49 Eur (pagal atsakovės pateiktą patikslintą pažymą) žalai atlyginti už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Atsakovė atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad remiantis 2015-11-24 patikslinta pažyma Nr. VD-911, atsakovė sutinka su 703,49 Eur turtinės žalos kompensavimu, tačiau prašė teismo žalą, atsiradusią dėl tarnybinės uniformos neišdavimo, leisti pareiškėjai kompensuoti 2014-07-23 Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)-S-2 papildymo protokole Nr. ST-106/LR3-ESP-5(15)S-5 nustatyta tvarka ir terminais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

2015-11-05 atsakovė, atsakydama į pareiškėjos prašymą raštu Nr. 3-21 „Dėl neišduotos tarnybinės uniformos“ (b. l. 3, 4–5), pareiškėjai pateikė duomenis apie neišduotas uniformos dalis bei jų vertę. Taip pat pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl turtinės žalos atlyginimo teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba 2015-11-24 raštu Nr. VR2-930 „Dėl neišduotos tarnybinės uniformos“ informavo pareiškėją, jog siunčia pareiškėjai patikslintus duomenis apie tarnybinės uniformos dalis, neišduotas ginčo laikotarpiu. Atsakovė paaiškino, jog 2015-11-04 pažymoje Nr. VD-847 buvo pateikti netikslūs skaičiavimai, todėl pateikė patikslintą 2015-11-24 pažymą Nr. VD-911 (b. l. 17–19).

Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjos teisės gauti žalos atlyginimą už laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis.

Bylos medžiaga patvirtina ir ginčo dėl to byloje nėra, kad pareiškėjai nuo 2004-04-25 iki 2014 metų birželio mėnesio metų nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjai nebuvo išmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą. Pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (18 straipsnio 2 dalis). Tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (18 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje konstatuota, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu; iš kitos pusės, tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita (2012-12-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2857/2012, 2012-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-2845/2012).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-04-25 įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Vadovaujantis šiuo žiniaraščiu, pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija (Tvarkos 3 punktas).

LVAT, aiškindamas Statuto 18 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų aprūpinimą uniformomis, yra pažymėjęs, kad šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis. Minėtu imperatyvu nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2567/2012). Remiantis žalos, padarytos neteisėtu administracijos neveikimu, atlyginimo institutu, galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl savalaikio uniformos neišdavimo gali būti kompensuojami nustačius neigiamas tokio neveikimo pasekmes, t. y. ar pareiškėjas tarnyboje turėjo dėvėti savo rūbus, ar turėjo naudotis papildomomis valymo paslaugomis, ar patyrė kitokių nuostolių (2012-07-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2567/2012). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėja būtų atsisakiusi uniformos, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, ar dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą, todėl, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, teismas preziumuoja, kad pareiškėja patyrė turtinę žalą, turėdama savo lėšomis įsigyti aprangą ir avalynę, kurias ji dėvėjo vietoj jai neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad pareiškėja nebuvo aprūpinta tarnybine uniforma būtent dėl atsakovės kaltės, kuri neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą (užtikrinti uniformos išdavimą), todėl, atsakovei nevykdant prievolės aprūpinti pareiškėją tarnybine uniforma, atsirado pagrindas žalai atlyginti, t. y. kompensuoti patirtus materialinius nuostolius. Pareiškėja patirtos žalos dydžio objektyviais įrodymais nepagrindė, tačiau, kaip jau konstatuota analogiško pobūdžio bylose, pareigūnas, kuriam nustatyta tvarka nebuvo išduota privaloma uniforma (jos dalys) ir dėl to tarnyboje yra priverstas nešioti savo drabužius, patiria nuostolių, kurių faktas, remiantis protingumo kriterijumi, neprivalo būti plačiau įrodinėjamas. Tokiu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad pareigūnas, turėdamas teisėtus lūkesčius gauti įstatyme numatytas garantijas, t. y. visas tarnybinės uniformos dalis, galėjo apskritai nerinkti įrodymų, pagrindžiančių turėtas išlaidas (LVAT 2011-09-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3379/2011). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėja, nagrinėjamu atveju, turi teisę į nuostolių dėl uniformos dalių neišdavimo atlyginimą.

Pareiškėja prašė priteisti 30 procentų kompensaciją už neišduotas naujas tarnybinės uniformos dalis, kuri yra 703,49 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašomas taikyti Tvarkos 1 punkte įtvirtintas 30 proc. kompensacijos dydis laikytinas adekvačiu ginčo situacijai, todėl ši suma pareiškėjai priteistina. Atsakovė dėl prašomos priteisti sumos matematinio apskaičiavimo prieštaravimų nepareiškė. Dar daugiau atsakovė sutiko, jog 703,49 Eur suma pareiškėjai turi būti kompensuota. Tačiau atsakovė teismui pateikė prašymą 703,49 Eur sumą leisti pareiškėjai kompensuoti 2014-07-23 Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties Nr. ST-75/LR6-KS-1(14)-S-2 papildymo protokole Nr. ST-106/LR3-ESP-5(15)S-5 nustatyta tvarka ir terminais.

Pasisakant dėl šio atsakovės prašymo pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 85 straipsnį, teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams.

Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį ir kitas aplinkybes, dėl kurių, atsakovės nuomone, būtina išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas šio atsakovės prašymo netenkina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

Pareiškėjos A. K. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai A. K. iš atsakovės Vilniaus apygardos probacijos tarnybos 703,49 (septynis šimtus tris eurus 49 euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Sprendimas  per vieną mėnesį  nuo  jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas  Lietuvos  vyriausiajam administraciniam teismui.  

Teisėjas                                                        Arūnas Kaminskas