VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės  Mikonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė        

1.       Ieškovas L. Š. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau ir atsakovė) pardavė ieškovui 0,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovas paaiškino, kad L. Š. vardu 2018 m. balandžio 27 d. buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu sudaryti asmeninio ūkio paskirties 0,45  ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Teigė, jog atsakovė, savo ruožtu, 2018 m. gegužės 21 d. raštu nurodė, kad 2016 m. bei 2017 m. siųstuose raštuose buvo nurodyta ir siųsti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektai, bet kadangi ieškovas neatvyko į žemėtvarkos skyrių, žemės pirkimo-pardavimo sutartys nebuvo pasirašytos.

3.       Ieškovo nuomone, toks atsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas bei naikintinas, o atsakovė įpareigotina sudaryti su L. Š. 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį.

4.       Teigė, jog dar 1992 m. kovo 3 d. tarybos sprendimu 1993 m. gegužės 10 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu ieškovui buvo atmatuotas 48 sklypas, sudarantis 0,45 ha; 1994 m. buvo išduota pažyma dėl žemės pirkimo lengvatinėmis sąlygomis; 1996 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti skaičiavimai asmeninio ūkio perkamos žemės kainos; 1996 m. gruodžio 16 d. L. Š. pateikė prašymą dėl 0,45 ha ploto žemės sklypo pirkimo; 1996 m. gruodžio 24 d. gavo mokėjimo pranešimą dėl jam parduotinos žemės kainos ir apmokėjimo banko rekvizitų; tą pačią dieną 1996 m. gruodžio 24 d. nurašant lėšas nuo investicinės sąskaitos, priklausančios L. Š., jis apmokėjo visą nupirktos žemės (0,45 ha) kainą. Tokiu būdu, anot ieškovo, dar 1996 m. gruodžio 24 d. ieškovas nusipirko 0,45 ha valstybinės žemės ir iki šiol su juo nėra sudaryta nupirktos žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir šiai dienai dar net atsisakoma ją sudaryti.

5.       Paaiškino, kad šiai dienai parduotas žemės sklypas nėra užimtas ir yra šalia ieškovo namų.

6.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

7.       Paaiškino, kad ieškovui Vilniaus rajono Marijampolio apylinkės tarybos 1992 m. kovo 8 d. I- ojo  šaukimo 8 sesijos sprendimu buvo suteikta 0,50 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006  m.  balandžio  24 d. įsakymu Nr. 2.3-3989-41 patvirtintame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte ieškovui buvo suprojektuotas 0,50 ha ploto žemės sklypas projektinis Nr.  (duomenys neskelbtini) šalia esamos namų valdos, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

8.       Teigė, jog Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus specialistai 2014 m. liepos 24 d. ir 2014  m. rugsėjo 5 d. patikrino žemės sklypo projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimą ir nustatė, kad pareiškėjas naudoja tik jo dalį; faktinės aplinkybės buvo užfiksuotos 2014 m. liepos 24 d Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-341, o taip pat 2014 m. rugsėjo 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-418.

9.       Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius 2014 m. liepos 25 d. raštu Nr. 48SD- (14.48.104.)-7678 ieškovui po pirmo pakartotinio patikrinimo pateikė informaciją ir ragino iki 2014 m. rugpjūčio 29 d. sutvarkyti, naudoti pagal paskirtį, tačiau 2014 m. rugsėjo 5 d. patikrinus antrą kartą, žemės sklypo dalis ir toliau nebuvo naudojama.

10.       Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į patikrinimo rezultatus, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus  rajono skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3622 nusprendė nutraukti ieškovui skirtos asmeninio ūkio žemės 0,35 ha iš 0,50 ha ploto naudojimo teisę; atitinkamai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr.  48VĮ- 1459-(14.48.2.) buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. balandžio 24 d. įsakymas Nr. 2.3-3989-41, sumažinant suprojektuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotą nuo 0,3113 iki 0,1521  ha.

11.       Atsakovė pažymėjo, kad minėti teisės aktai yra galiojantys, nenuginčyti ir ieškovui žinomi, sukeliantis teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, neaišku, kokiu pagrindu ieškiniu prašoma pripažinti įvykus pirkimo-pardavimo sandorį dėl 0,45 ha ploto žemės sklypo.

12.       Teigė, jog atsakovė neturi duomenų apie 0,45 ha ploto suformuotą žemės sklypą, kurį ieškovas nustatyta tvarka galėtų privatizuoti.

13.       Paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. 48SK-2681-(14.48.111.) buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 1066, patvirtinti kadastro duomenys, Nekilnojamojo turto registre šis sklypas užregistruotas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Teigė, kad ieškovas turi teisę privatizuoti būtent 0,1521 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog detaliau asmeniniam ūkiui naudojamų žemės sklypų pirkimo–pardavimo procedūros nustatytos Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės).

14.       Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį pilnai palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

15.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad ieškovas pilnai įvykdė visus įsipareigojimus dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Teigė, kad buvo atsakovės sprendimas, jog ieškovui yra suteikiamas 45 arų žemės sklypas, taip pat nusiųsti įpareigojimai ieškovui; sklypas buvo atmatuotas; ieškovas sumokėjo 1996 m. gruodžio 24 d.; pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra sudaryta. Paaiškino, kad ieškovui nurodoma, jog ieškovas nenaudoja sklypo pagal paskirtį; prie žemės sklypo privažiuoti su kombainu nėra įmanoma; pirkimo – pardavimo faktas jau yra įvykęs.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui buvo skirta 50  arų, žemėtvarkos projekte buvo suprojektuotas 50 arų žemės sklypas. Teigė, jog atsakovė siūlo ieškovui pirkti 15 arų, t. y. tiek, kiek jis naudoja; atsakovė atsisako dalį parduoti, kadangi ieškovas nenaudoja žemės sklypo dalies. Pažymėjo, kad pats ieškovas patvirtina, jog žemės sklypą yra galimybė naudoti. Nurodė, kad ieškovas buvo perspėtas, jog bus tikrinamas žemės sklypo naudojimas, tačiau ieškovas žemės sklypo nenaudojo; naudojimosi faktas nenustatytas, naudoti žemės sklypo ieškovui niekas nedraudė; ieškovui informacija buvo teikiama ir žodžiu, ir raštu.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17.       Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

18.       Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą bei bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad nors įstatymai ir numatė, jog ieškovas turi teisę įsigyti įstatymų nustatyta tvarka suteiktą žemę, tačiau jis privalėjo tą suteiktą žemę naudoti pagal paskirtį, o bylos duomenys, galiojantys žemės naudojimo patikrinimo aktai patvirtina, kad ieškovas visos žemės pagal paskirtį nenaudojo.

19.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, jog šiuo metu galioja visi aukščiau aptarti Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai, jie nėra nuginčyti, ieškovas tokių reikalavimų nereiškia, ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovas pardavė ieškovui 0,45 ha ploto žemės sklypą, nors toks sklypas apskritai nėra suformuotas, padarė išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškinį nagrinėjamu atveju nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20.       Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu 0,45  ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21.       Ieškovas apeliaciniame skunde iš esmės dėsto ieškinyje nurodytus argumentus.

22.       Papildomai pažymi, jog teismo išvada dėl 0,45 ha žemės sklypo suformavimo nebuvimo iš esmės prieštarauja teismo argumentams, kadangi dar 2012 m. gegužės 11 d. atsakovė raštu informavo, kad jau suformuotas 0,5 ha sklypas ir tik lieka tikrinti, ar yra galimybė būsimiems sklypų savininkams patekti į savo sklypus. Nurodo, kad atsakovė šios pareigos neįvykdė, nes šio fakto netikrino.

23.       Paaiškina, kad ieškovas į naudojamą 0,5 ha sklypo dalį su žemės ūkio technika pakliūdavo per J. D. žemę ir nuolat buvo tariamasi su atsakove dėl tolimesnės galimybės patekimo į apdirbamą žemę, tačiau pagalbos iš atsakovės nebuvo, problema nebuvo išspręsta. Teigia, jog nuo 2014 m. apie tai sužinoję atsakovės atsakingi asmenys ir apie tai, kad asmeninio ūkio žemė nedirbama ir neišsiaiškinę tikrųjų nepatekimo priežasčių (negali pravažiuoti kombainas žemės apdirbimui), nusprendė priimti lokalinius aktus, kuriais bando nusavinti ieškovui priklausančią ir jau 1996 m. nupirktą žemę, tuo pažeidžiant Konstitucijos 23 straipsnį.

24.       Anot ieškovo, vėliau nei buvo įvykęs pirkimo-pardavimo aktas (sumokėti pinigai už 0,45 ha žemės) priimti aktai, t. y. 2014 m. priimti lokaliniai aktai nusavinantys nuosavybę, niekaip neturėtų įtakoti ieškovo nuosavybės.

25.       Atsakovė atsiliepime prašo teismo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

26.       Nurodo, kad apeliantas apeliaciniame skunde pakeitė reikalavimą, kadangi prašo ne pripažinti, kad atsakovė pardavė ieškovui 0,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bet prašo sudaryti su apeliantu 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. prašo atlikti pirkimo-pardavimo procedūras per 1 mėnesį.

27.       Pažymi, kad viena iš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygų - turi būti suformuotas 0,45 ha ploto žemės sklypas, t. y. turi būti atlikti tokio ploto žemės sklypo kadastriniai matavimai, jų duomenys patvirtinti, žemės sklypas kaip objektas užregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės teigimu, tokio nekilnojamojo turto objekto, apelianto nurodomu plotu, šiuo metu nėra, todėl, akivaizdu, kad apelianto prašymas dėl naujai suformuluoto apeliacinio skundo reikalavimo yra nepagrįstas ir tokia apimtimi, terminais jo įvykdyti objektyviai neįmanoma.

28.       Pažymi, kad kombaino patekimas nėra pagrįstas argumentas, kai dalį sklypo apeliantas naudoja, o kitą dalį, apelianto teigimu, būtinai reikia apdirbti kombainu.

29.       Atkreipia dėmesį, jog ieškovas piktnaudžiauja reikšdamas teismui ieškinį ir ignoruodamas atsakovės priimtus sprendimus dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės dalies atėmimo.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

30.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3  dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

31.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas.

32.       Įvertinus apeliacinio skundo turinį, nustatyta, jog ieškovas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog 0,45 ha žemės sklypas nebuvo suformuotas; lokaliniai teisės aktai buvo priimti neišsiaiškinus pagrindinės žemės sklypo dalies nenaudojimo priežasties, t. y. jog į šį žemės sklypą neįvažiuoja kombainas.

33.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliaciniame skunde ieškovas reiškia reikalavimą panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu 0,45 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Savo ruožtu, iš ieškinio turinio nustatyta, jog jame ieškovas buvo suformulavęs reikalavimą pripažinti, kad atsakovė pardavė ieškovui 0,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog šie reikalavimai pagal savo pobūdį yra visiškai skirtingi, kadangi vertinant šių reikalavimų (ne)pagrįstumą iš esmės įrodinėjimo dalyką sudaro skirtingos faktinės aplinkybės.

34.       Savo ruožtu, šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio skundo prašymo suformulavimas, kuris skiriasi nuo ieškinyje nurodyto, šioje situacijoje neleidžia vienareikšmiškai spręsti, jog tokiu būdu ieškovas pakeitė savo reikalavimą bei poziciją, kuri buvo pirmosios instancijos teisme, kadangi iš ieškinio turinio matyti, jog dėstydamas savo argumentus dėl ieškinio pagrįstumo, kaip vieną iš savo argumentų bei teiginių šiame procesiniame dokumente ieškovas taip pat buvo nurodęs, jog mano, kad atsakovas turėtų būti įpareigotas sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog iš pateikto ieškinio nėra aišku, kokių konkrečiai teisinių pasekmių ieškovas siekia, t. y. ar pripažinti, kad atsakovė pardavė ieškovui 0,45 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ar įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovu žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad apeliaciniame skunde ieškovas nurodo reikalavimą, kuris yra skirtingas negu buvo formuojamas ieškinyje, tačiau atitinkantis ieškinyje išreikštą ieškovo poziciją ginčo klausimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog ginčo situacijoje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turėjo būti siekiama pirmiausia išsiaiškinti, kokių ieškovas siekia teisinių pasekmių, reikšdamas ieškinį, o tuo tarpu bylos išnagrinėjimas pagal iš esmės prieštaringas ieškinyje nurodytas ieškovo pozicijas, sąlygojo šiuo atveju tai, jog byloje nebuvo įvertintos bei išnagrinėtos esminės ginčo situacijoje faktinės bylos aplinkybės.

35.       Be to, įvertinus ieškovo keliamo byloje klausimo pobūdį (t. y. dėl susiklosčiusių teisinių santykių asmeninės ūkio žemės atžvilgiu), teisėjų kolegijos vertinimu, byloje turėjo būti patikslinta ir ieškovo pozicija dėl 2014 m. liepos 24 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-341, 2014 m.  rugsėjo 5 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 48ŽN-(14.48.73.)-418, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3622, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymo Nr.  48VĮ- 1459-(14.48.2.), kadangi, akivaizdu, jog šie dokumentai tiesiogiai susiję su ieškovo byloje keliamu ginčo klausimu.

36.       Byloje yra pateikti įrodymai, kad 1992 m. kovo 3 d. Marijampolio apylinkės tarybos sprendimu 1993 m.  gegužės 10 d. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktu buvo paženklintas asmeninio ūkio sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 0,45 ha ploto; 1994 m. ieškovui buvo išduota „Pažyma apie L. Š. asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), gyvenvietėje“; 1996 m.  gruodžio 16 d. buvo atlikti asmeninio ūkio perkamos žemės kainos skaičiavimai ir tą pačią dieną, t. y. 1996 m. gruodžio 16 d. ieškovas pateikė prašymą parduoti jam 0,45 ha valstybinės žemės (duomenys neskelbtini); 1996 m. gruodžio 24 d. ieškovas gavo mokėjimo pranešimą ir tą pačią dieną apmokėjo visą nupirktos žemės (0,45 ha) kainą. Taigi, būtent šiais įrodymais remdamasis ieškovas šioje byloje įrodinėja aplinkybę, jog savo įsipareigojimus dėl 0,45 ha asmeninio ūkio žemės pirkimo ieškovas įvykdė dar 1996 m., o tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimus vykdyti atsisako, dėl ko iki šio momento nėra pasirašyta ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog ginčo situacijoje buvo svarbu išanalizuoti teisinį reglamentavimą, buvusį būtent tuo metu, kai ieškovui buvo suteikta 0,45 ha asmeninio ūkio žemė (t. y. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“, Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“, Lietuvos  Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. 183 „Dėl asmeninio ūkio žemės pardavimo“ ir pan.), kadangi tik įvertinus, kokie buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl asmeninio ūkio žemės tuo metu, kai ši žemė ieškovui buvo suteikta, galima iš esmės įvertinti esmines faktines aplinkybes, susijusias būtent su ieškovo turimomis teisėmis asmeninio ūkio žemės atžvilgiu.

37.       Savo ruožtu, iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas aktualaus ginčo klausimu teisinio reglamentavimo nevertino bei neanalizavo, nenustatinėjo teisinių santykių, atsiradusių asmeninio ūkio žemės ieškovui suteikimo momentu, pobūdžio, dėl ko liko neišnagrinėtos esminės šios bylos aplinkybės. 

38.       Taigi, iš aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog ginčijamas sprendimas nagrinėjamu atveju buvo priimtas egzistuojant akivaizdiems ieškinyje nurodytiems ieškovo pozicijos prieštaravimams, nenustačius tikslaus ieškovo reikalavimo ginčo situacijoje, neįvertinus ginčo klausimui aktualaus teisinio reglamentavimo bei atitinkamai nenustačius ir neišsiaiškinus visų aplinkybių, susijusių su asmeninio ūkio žemės ieškovui suteikimo aplinkybėmis, buvusiais tuo metu teisiniais santykiais asmeninio ūkio žemės atžvilgiu.

39.       Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti nagrinėti bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui pagal Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2  punktą, jeigu neatskleista bylos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1  dalies 2 punkte įtvirtintas pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

40.       Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų klausimo paskirstymas nėra tikslingas (Civilinio  proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis). Procesinis klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį sprendimą šioje byloje, kuomet bus aiškus bylos šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų santykis (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1222/2014).

41.       Apeliantas pateikė teismui naujus rašytinius įrodymus ir prašo juos prijungti prie bylos. Kadangi įrodymai pateikti į bylą kolegijai išėjus priimti nutarties, įrodymų prijungimo klausimas perduodamas spręsti pirmos instancijos teismui.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r ė :

ieškovo L. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                          Ramunė Mikonienė

Andrius Verikas

Renata Volodko