Civilinė byla Nr. 2A-608-264/2015;

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04452-2013-0;

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.8; 42.9; 42.11.1; 121.14.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Č. atstovo advokato M. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje 2-461-652/2014 pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovei L. K., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sutarties nutraukimo,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

                                                    I.Ginčo esmė

Ieškovė R. Č. ieškinyje prašė nutraukti 2012-09-11 tarp ieškovės R. Č. ir atsakovės L. K. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovę L. K. grąžinti ieškovei R. Č. 120 000 Lt sumą, o ieškovę R. Č. įpareigoti grąžinti atsakovei L. K. butą su rūsiu (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), eantį .(duomenys neskelbtini)); priteisti iš atsakovės L. K. ieškovės R. Č. naudai 6 399,20 Lt nuostolių; priteisti iš atsakovės L. K. ieškovės R. Č. naudai bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2012-09-11 ieškovė R. Č. ir atsakovė L. K. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį pagal kurią atsakovė ieškovei pardavė butą su rūsiu ( unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini), esantį .(duomenys neskelbtini)), o ieškovė jį nupirko iš atsakovės ir už jį atsakovei sumokėjo 120 000 Lt sumą. Po buto įsigijimo paaiškėjo, kad butas turi paslėptų, atsakovei žinomų ir ieškovei neatskleistų trūkumų.  Butas buvo keletą kartų užlietas. Nuo sutarties sudarymo dienos iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovei teko 5 kartus kviesti avarinę tarnybą dėl avarijos likvidavimo ir lokalizacijos. Nei prieš sutarties sudarymą, nei po jos sudarymo, atsakovė neminėjo, kad bute yra netinkamai įrengti kanalizacijos vamzdžiai, kurie nuolat kemšasi, o jiems užsikimšus butas yra užliejamas. Dėl buto trūkumų ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija nutraukti sutartį bei grąžinti 120 000 Lt ieškovei, tačiau atsakovė į minėtą pretenziją nesureagavo.

Atsakovė L. K. atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės teiginiai apie buto trūkumus nepagrįsti, nes tokių trūkumų nebuvo. Nei nuolatinės drėgmės, nei pelėsio ginčo bute nebuvo, jų paslėpti buto pirkimo – pardavimo metu nebūtų buvę galima, nes butas prieš pardavimą nebuvo remontuotas. Inžineriniai tinklai yra bendrai įrengti ir priklauso visam namui. Ginčo bute esanti kanalizacijos įranga yra bendrojo naudojimo, kurią privalo tinkamai valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Ieškovės teiginiai, kad buto kanalizacijos vamzdžiai netvarkingi yra nepagrįsti. Taip pat nurodė, kad į ieškovės pretenziją buvo atsakyta jos advokatui.

Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankui nėra žinomos aplinkybės susijusios su atsakovės įsipareigojimų pagal buto pirkimo – pardavimo sutartį vykdymu, todėl dėl atsakovės galimo minėtos sutarties sąlygų pažeidimų vertinimo, taip pat dėl reikalavimų nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį, prašė spręsti teismo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Ieškovė R. Č. dublike nurodė, kad nesutinka su atsiliepime išdėstytais teiginiais ir prašė šiuos argumentus laikyti nepagrįstais bei tenkinti ieškovės ieškinį.

Atsakovė L. K. triplike nurodė, kad su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutinka, nes jie neparemti įrodymais apie parduoto ieškovei buto paslėptus trūkumus. Esminiai atsikirtimai į ieškinį nurodyti atsiliepime, todėl jie nekartotini.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Priteisė iš ieškovės R. Č. 2 000 litų (arba 579,24 eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės L. K. naudai. Taip pat priteisti iš ieškovės R. Č. 57 litus arba 16,58 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Teismas nurodė, kad šalys skirtingai aiškina pretenzijų atsiradimo laiką: ieškovė tvirtino, kad telefonu informavo atsakovę ir jos atstovę apie kanalizacijos vamzdyno problemas, pelėsio atsiradimą po keleto savaičių po buto pirkimo, atsakovė nurodė, kad pretenziją gavo tik 2013-09-24, todėl esant šiam rašytiniam įrodymui, teismas laikė, kad tada ir buvo pareikštos pretenzijos.Teismas sutiko su atsakovės atstovės argumentais, kad kanalizacijos vamzdynas yra valdomas ir eksploatuojamas įkurtos bendrijos. Per laikotarpį, kai butas buvo ieškovės nuosavybėje, keletą kartų buvo išvalytas bendrasis virtuvinis nuotekų stovas, duomenų, kad tuo laikotarpiu buvo užpiltas butas nėra. Iš bendrijos pažymoje bei UAB ,,Grinda“ rašte esančių duomenų matyti, kad nuotekų stovo valymas daugiabučiame name, esančiame .(duomenys neskelbtini), atliekamas dažnai, tačiau pastate įvykusių avarijų, kurios padarė žalą konkrečiam butui, nėra nurodyta. Taip pat nebuvo kreiptasi į bendriją dėl avarijų, įvykusių 1 bute. Todėl teismui, nesant eksperto išvados, nebuvo pagrindo išvadai, kad namo kanalizacijos vamzdžiai ir jų sistema yra netinkami, nekokybiški, nes liko nepaneigtas atsakovės atstovių argumentas dėl bendrijos narių netinkamo kanalizacijos sistemos naudojimo arba tai, kad kanalizacijos vamzdynas veikia, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, ką ir patvirtina ieškovės pateikta informacinio pobūdžio turto vertinimo ataskaita. Nesant byloje duomenų apie buto užliejimą ieškovės buto valdymo metu, teismui nebuvo galimybės konstatuoti bute padidintos drėgmės kiekio, kuris galėjo sąlygoti pelėsio atsiradimą. Teismas darė išvadą, kad atsakovė įrodė, jog jai priklausęs butas iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo esminių trūkumų neturėjo, ir nebuvo nuginčyta prielaida, kad pelėsis bute galėjo atsirasti dėl jo netinkamo eksploatavimo, neįrodžius kanalizacijos vamzdyno esminių trūkumų.

Liko nepaneigta, kad atsakovės atstovė siūlė ieškovei susitikti su bendrijos pirmininke dėl paties gyvenamojo namo būklės aptarimo, tačiau, kaip nurodė ieškovė, su bendrijos pirmininke ji nesusitiko, tačiau pasikvietė ekspertus apžiūrėti butą, todėl teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad pardavėja nuslėpė nuo pirkėjos esminius buto trūkumus.

Ištirtų įrodymų ir nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas. Ieškovė neįrodė, kad jos nurodyti buto  trūkumai yra esminiai, neištaisomi, neatitinkantys natūralaus buto ir bendrojo naudojimo įrenginių nusidėvėjimo, ar dėl to ji patiria nuostolius ir pan., todėl toks pasirinktas savo teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir neatitinkantis sandorių sudarymo tikslų. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, teismas dėl kitų reikalavimų nepasisakė, nes jie yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo.

Atmetus ieškinį, teismas atsakovės bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovės R. Č. atstovas advokatas M. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą ir tenkinti ieškinį bei priteisti R. Č. naudai iš L. K. 1 500 Lt atstovavimo išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės paaiškinimus apie tai, jog atsakovė telefonu buvo keletą kartų informuota apie bute esančius trūkumus. Ieškovė neturi galimybės pateikti kokius nors įrodymus apie tai, jog su atsakove apie buto trūkumus buvo ne vieną kartą kalbėta telefonu, kadangi tokie įrodymai neegzistuoja (telefoniniai pokalbiai įrašyti nebuvo), tačiau tai jokiu būdu nepanaikina bute esančių trūkumų fakto. Taip pat teismas neteisingai konstatavo, jog ieškovė apie buto trūkumus atsakovei pranešė tik po metų. Tai, kad pirmoji rašytinė pretenzija buvo pateikta praėjus vieneriems metams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovei nebuvo reiškiami reikalavimai žodžiu. Atsakovė nesureagavo net į raštu ieškovės pateiktą pretenziją. Nors atsakovė teigia pateikusi atsakymą į pretenziją, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Toks atsakovės elgesys rodo, kad ji piktybiškai vengė bendrauti ir bendradarbiauti su ieškove.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo išvadai, kad pelėsis bute buvo nustatytas 2012-11-12. Apžiūros aktas yra S. K. parašu patvirtintas dokumentas, kuri nėra nuginčytas, pripažintas negaliojančiu ar kitaip panaikintas. Net jei ieškovė nebūtų samdžiusis specialisto šalinti pelėsį, o būtų teismui pateikusi tik fotonuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas pelėsis, tai jau būtų pakankamas įrodymas, patvirtinantis pelėsio egzistavimo bute faktą. Prie dubliko buvo pateiktos ne tik pelėsio fotonuotraukos, bet ir specialisto, šalinusio pelėsį, apžiūros aktas, kuriame išsamiai aprašyta pelėsio lokalizacija, nurodyta tiksli pelėsio aptikimo data, pats dokumentas yra galiojantis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog pelėsio faktas bute nebuvo nustatytas 2012-11-12.

3. Teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, jog ieškovei tapus buto savininke, butas buvo užlietas, neteisingai interpretavo faktines aplinkybes. Teismas neteisingai nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovei būnant buto savininke, butas būtų užlietas. Teismas visiškai nevertino ieškovės paaiškinimų apie tai, jog užsikimšus nuotekų stovui, iš kriauklės virtuvėje bei vonios kambaryje į ieškovės butą kildavo visas kanalizacijos turinys, kuris iš kriauklės ir vonios per viršų tekėdavo ant virtuvės ir vonios kambario grindų. UAB„GRINDA" pateiktoje pastate įvykusių avarijų suvestinėje atlikti darbai įvardinti kaip nuotekų stovo išvalymas. Tačiau atlikti darbai niekaip negali būti tapatinami su avarijos pasekmėmis ir tai nereiškia, jog užsikimšus nuotekų stovui butas užlietas nebuvo.

4. Teismas neatkreipė dėmesio į itin svarbią aplinkybę, jog nuo 2010-01-08 iki 2013-09-02 avarinė tarnyba į ieškovės butą buvo kviesta mažiausiai 8 kartus. Ieškovės nuomone, dėl dažniausiai į ieškovės butą iš visame name esančių butų kviečiamos avarinės tarnybos fakto, ieškovės butas yra išskirtinis ir apie šią aplinkybę, nepaisant kanalizacijos užsikimšimo priežasčių, atsakovė privalėjo ieškovę informuoti.

5. Teismas neteisingai konstatavo, jog butas buvo užlietas tik vieną kartą 2011 m. Pati atsakovė, teikdama paaiškinimus, teismui nurodė, jog visas butas stipriai buvo užlietas 2 kartus: 2007 m. ir 2011 m. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pati atsakovė pripažino, jog bute buvo kanalizacijos problemų, tačiau jai tai atrodė normalus dalykas ir didelės reikšmės tam neteikė, nors teikdama paaiškinimus nurodė, jog į dabartinį butą, kuriame gyvena nuo 2012 m. lapkričio mėn., avarinę tarnybą į butą kvietė tik 1 kartą, kas patvirtina, jog vis tik situacija dėl užsikemšančių vamzdžių ieškovės bute negali būti prilyginama normaliai, įprastai situacijai.

6. Teismo pastebėjimas, jog 2008-2009 m. dėl nuotekų stovo išvalymo nebuvo kreiptasi nė karto nesuteikia pagrindo teigti, jog namo, kuriame yra butas vamzdynai funkcionuoja tinkamai, ir neturi jokios reikšmės vertinant nuolatinio buto užliejimo tiek prieš ieškovei tampant buto savininke, tiek ir po to, faktą. Atsakovė pati nurodė, jog 2007 m. buvo užlieta buto vonia, 2011 m. - virtuvė, dėl ko teko keisti netgi virtuvės grindis, o iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, jog nuo 2010-01-08 iki 2012-09-11 (buto pardavimo dienos) pati atsakovė į butą avarinę tarnybą dėl užsikimšusio nuotekų stovo kvietė net 5 kartus. Po buto įsigijimo ieškovė avarinę tarnybą į butą kvietė mažiausiai 3 kartus. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog namo kanalizacijos vamzdžiai tinkamai nefunkcionuoja ir, kad egzistuoja ilgalaikė namo vamzdynų užsikimšimo problema, apie kurią ieškovė turėjo būti informuota nepaisant to, kad atsakovei tokia situacija atrodė normali.

7. Teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra duomenų apie buto užliejimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti bute padidinto drėgmės kiekio, kuris galėjo sąlygoti pelėsio atsiradimą. Dėl nuolatinių buto užliejimų natūralu, kad bute kaupiasi drėgmė, dėl ko bute įsimetęs ir pelėsis.

8. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pelėsis bute galimai atsirado dėl netinkamo ieškovės buto eksploatavimo. Teismas tokią išvadą padarė motyvuodamas tuo, kad bute ieškovė negyveno, o jame gyveno nuomininkai. Tokia teismo išvada yra nelogiška ir nepagrįsta. Atsakovė, parduodama butą ieškovei, nepateikė instrukcijos ar kitokių specialių nurodymų, kaip butas turėtų būti vėdinamas ar prižiūrimas. Neegzistuoja tokie reikalavimai, jog butas turi būti intensyviai vėdinamas kiekvieną dieną ar jame nuolat turi būti praverti langai. Normalus vidutinis butas gali būti nevėdinamas ir jame pelėsis neatsiras. Pati atsakovė nurodė, jog butą intensyviai vėdindavo kiekvieną dieną ir visuomet palikdavo mikroventiliaciją. Toks atsakovės elgesys tik patvirtina, jog bute egzistavo drėgmė, apie kurią ji žinojo, dėl ko reikėjo butą intensyviai vėdinti siekiant, jog neišryškėtų pelėsis.

9. Teismas nepagrįstai ir neteisinga nustatė, jog atsakovė įrodė, jog iki pirkimo-pardavimo butas esminių trūkumų neturėjo. Teismas nenurodė, kokiais įrodymais atsakovė vadovaudamasi tą įrodė, tačiau ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai rodo visai ką kitą. Teismas visiškai be jokio pagrindo esminiu buto trūkumu įvardijo pelėsį. Kadangi teismas neįsigilino į bylos medžiagą ir ją tyrė paviršutiniškai vadovaudamasis vien atsakovės paaiškinimais, neatkreipė dėmesio į tai, kad paslėptas esminis buto trūkumas - tai netinkamai funkcionuojantys vamzdynai, o bute esanti drėgmė ir pelėsis - tai netinkamai funkcionuojančių vamzdynų pasekmė. Teismas absoliučiai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4 p. pareiškė, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną nėra paslėptų, atsakovei žinomų buto trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų tiek, kad ieškovė apie juos žinodama, nebūtų sudariusi šios sutarties arba nebūtų mokėjusi 120 000 Lt sumos. Pati atsakovė, teikdama paaiškinimus, pripažino, jog jai ši problema buvo žinoma, tačiau apie tai ieškovės neinformavo. Pelėsį įmanoma kosmetiškai užmaskuoti ar laikinai pašalinti, todėl daroma išvada, kad prieš parduodant butą atsakovė galėjo pelėsį paslėpti taip, kad jo nepastebėjo ne tik ieškovė, bet ir nekilnojamojo turto vertintojai. Tačiau net jei bute ir nebūtų buvę pelėsio, ieškovė, žinodama, jog bute netinkamai funkcionuoja vamzdynai, tokio buto pirkusi nebūtų. Buto trūkumai mažina buto naudingumą taip, kad šiuo metu buto su jame esančiais trūkumais rinkos vertė siekia tik 70 000 Lt. Atsakovei nesutinkant su ieškovės pateiktais duomenimis, vadovaujantis LR CK 6.333 str. 2 ir 3 d. bei pirkimo – pardavimo sutarties 3.1.4. p. kilo pareiga įrodyti aplinkybes, šalinančias atsakovės atsakomybę, tačiau atsakovė nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog esminis trūkumas - buto vamzdynų problema atsirado po buto perdavimo ieškovei momento.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė suteikė sąlygas prieš ieškovei įsigyjant butą nekilnojamojo turto vertintojams jį įvertinti, kurie jokių trūkumų nenustatė, padarė absoliučiai nelogišką išvadą, jog atsakovė nuo ieškovės esminių buto trūkumų nenuslėpė. Priešingai, tai, kad nekilnojamojo turto vertintojai bute jokių trūkumų nepastebėjo rodo ne tai, kad tokių trūkumų nebuvo, o tai, kad šie trūkumai buvo išties paslėpti, kadangi net specialistas jų nepastebėjo.

11. Teismas neanalizavo ir nevertino to, kaip ieškovė ir atsakovė įgyvendino savo teises ir atliko pareigas pirkimo-pardavimo sutarties metu, netyrė to, kokia informacija ieškovei buvo suteikta pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, apie ką atsakovė privalėjo informuoti ieškovę, apie ką neprivalėjo, nesiaiškino, ar bute esantys trūkumai gali būti vertintini kaip paslėpti trūkumai, ar atsakovė turėjo pareigą pranešti ieškovei apie tai, kad netinkamai funkcionuoja vamzdynų sistema, ar vis tik atsakovė pasielgė teisėtai šią aplinkybę nutylėdama ir pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4. p. klaidingai pareikšdama, jog atskleidė visas jai žinomas aplinkybes, bei nenurodyta, kokiais įrodymais vadovaudamasi atsakovė įrodė, jog bute esantys trūkumai atsirado po buto perdavimo ieškovei momento. Akivaizdu, jog byla ištirta paviršutiniškai, neįsigilinus į jos esmę, kadangi absoliučiai neanalizuoti esminiai šioje civilinėje byloje kylantys klausimai, žodiniams atsakovės paaiškinimas suteikta didesnė juridinė galia nei ieškovės pateiktiems rašytiniams dokumentams, neatidžiai analizuoti rašytiniai įrodymai, neatsižvelgta į šalių paaiškinimus, klaidingai konstatuotos faktinės aplinkybės bei beatodairiškai vadovautasi vien atsakovės teiginiais, išsakytais baigiamosios kalbos metu. Dėl šių priežasčių ginčijimas sprendimas negali būti paliktas galiojantis.

12. Teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl neteisėto atsakovės elgesio yra pažeistos ne tik ieškovės teisės ir turtiniai interesai, tačiau yra pažeisti ir AB DNB bankas turtiniai interesai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad AB DNB bankas suteikė paskolą butui įsigyti ir viena iš paskolos suteikimo sąlygų buvo ta, jog butas turės būti įkeistas iki tol, kol bus grąžinta visa paskolos suma. Tačiau AB DNB bankas tokio dydžio paskolą išdavė tik todėl, kad nekilnojamojo turto vertintojai nustatė, jog buto rinkos vertė atitiko pirkimo-pardavimo kainą, tačiau tuo metu dar nebuvo žinoma, jog butas turi paslėptų trūkumų, dėl kurio buto rinkos vertės yra beveik perpus mažesnė. Jeigu buto trūkumai būtų buvę atskleisti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį ir jeigu būtų buvęs atliktas buto rinkos vertės nustatymas įvertinant visus jo trūkumus, AB DNB bankas tokio dydžio paskolos, kokią yra suteikęs šiuo metu, nebūtų suteikęs.

Atsakovė L. K. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės R. Č. apeliacinį skundą atmesti, Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-04 sprendimą, kuriuo atmestas ieškovės R. Č. ieškinys atsakovei L. K., trečiajam asmeniui AB DNB bankui dėl sutarties nutraukimo, palikti nepakeistą bei priteisti atsakovei L. K. iš R. Č. 1 000 litų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Teismas sprendime išsamiai nurodė argumentus, rodančius ieškovės pareikšto ieškinio dėl sutarties nutraukimo nepagrįstumą, tinkamai išnagrinėjo bylą, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Inžineriniai tinklai, tame tarpe ir kanalizacijos vamzdynas, yra bendrai įrengiami ir priklauso visam namui, o ne atskiram butui. Butų savininkai negali numatyti kaip bendrojo naudojimo objektais naudosis visi namo butų naudotojai ir būti atsakingi už netinkamą jais naudojimąsi. Iš byloje pateiktos UAB „Grinda“ pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo ieškovės buto įsigijimo (2012-09-11) tris kartus, buvo atliktas bendro virtuvinio nuotekų stovo rūsyje valymas, bet, kad tuo pačiu metu būtų buvęs užlietas ieškovės butas ir tuo padaryti kokie nors nuostoliai įrodymų byloje nepateikta, nes ieškovė į namo bendriją ar draudimo bendrovę nesikreipė, buto užliejimo faktą patvirtinantys aktai nesurašyti ir byloje nepateikti, pati ieškovė tokių buto užliejimo datų nenurodė. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai, kad dėl kanalizacijos užsikimšimų yra nuolat užliejamas ieškovės butas, niekuo nepagrįsti.

2. Ieškovė, prieš nupirkdama butą, keletą kartų jį apžiūrėjo. Ieškovei buvo siūloma susitikti su namo bendrijos pirmininke, kad pati ieškovė galėtų pasidomėti namo būkle, bet ieškovė nepanoro susitikti su namo bendrijos pirmininke, pati pakvietė specialistus turto vertintojus, kurie nuodugniai apžiūrėjo butą. Ieškovė teismo posėdyje šių aplinkybių neginčijo, parodė, jog jai buvo žinoma, kad butas, kurį ketino pirkti, yra senos statybos name, pirmame namo aukšte, ji pati gyvenusi daugiabučiame name, todėl žinojo, kad pirmojo aukšto buto patalpos skiriasi nuo aukštesniuose aukštuose esančių butų patalpų, nes po butu yra rusinės patalpos bei vamzdynai, iš kurių eina šaltis ir drėgmė, tokie butai yra žymiai pigesni. Ieškovė patvirtino, jog pirko šį butą todėl, kad pirmojo aukšto butų žymiai mažesnė kaina, butas jai patiko, buvo tvarkingas, gerai įrengtas, atitiko reikalavimus, ji apžiūrėjusi sienas, kurios nebuvo sudrėkę, pelėsio nebuvo, ieškovė pasitikėjo specialistais, kurie taip pat apžiūrėjo ir įvertino buto būklę. Visa tai patvirtina, kad ieškovės įsigijimo metu butas jokių esminių ir paslėptų trūkumų, kurių nebuvo galima pastebėti, neturėjo.

3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog dėl nuolatinių užpylimų iš vamzdyno ir dėl to buvusios drėgmės jau po keletos savaičių atsirado įsigytame bute pelėsis, nustatytas 2012- 11-12 apžiūros aktu, kurį pasirašęs S. K.. Akte nurodytai 2012-11-12 dienai, kada šalintas bute pelėsis, buto vamzdynas dar nei karto nebuvo užsikimšęs. Iš ieškovės pateiktos UAB „Grinda“ pažymos (1 t., b. 1. 149-150) matyti, kad iš ieškovės 1-mo buto avarinė tarnyba po buto įsigijimo pirmą kartą buvo kviesta tik 2013-02-03 ir išvalytas bendras virtuvinis nuotekų stovas rūsyje, todėl butas negalėjo būti užpiltas ir dėl to neatsirado drėgmė, kaip tvirtina ieškovė apeliaciniame skunde. Iš 2012-11-12 apžiūros akto neaišku ar šį aktą pasirašęs asmuo S. K., kuris esą naikino pelėsį bute, yra koks nors specialistas, turintis specialių žinių. Ieškovė neprašė S. K. apklausti liudytoju, nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio minėto asmens kompetenciją konstatuoti ir šalinti pelėsį, todėl tokio akto negalima laikyti rašytiniu įrodymu, patvirtinančiu pelėsio nustatymo faktą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-30 rašte nurodyta, kad pelėsio šalinimo priemonės ir būdai turi būti pasirenkami nustačius pelėsio atsiradimo priežastį (21., b. 1. 9), gi 2012-11-12 apžiūros akte pelėsio atsiradimo priežastis nenustatyta ir nenurodyta, todėl neaišku ar akte nurodyta tinkama ir efektyvi priemonė pelėsiui šalinti ir užkirsti kelią jam plisti.

4. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog ieškovė daugelį kartų telefonu informavo atsakovę ir jos dukrą I. K. apie ieškovės įvardinamus buto trūkumus, tačiau tam pagrįsti įrodymų nepateikė, nes to nebuvo. Su atsakovės dukra I. K. ieškovė tiesiogiai bendravo bent du kartus - 2013-02-26, kada ieškovė savo ranka rašė ir pasirašė raštelį apie skolos už viryklę grąžinimą bei 2013-04-01, kada grąžino minėtą skolą (1 t., b. 1. 81). Jau tada ieškovė galėjo pateikti tiesiogiai I. K. savo pretenzijas dėl buto trūkumų bei įteikti 2012-11-12 apžiūros aktą dėl pelėsio naikinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nei su 2013-08-19 pretenzija atsakovei, nei su pačiu ieškiniu minėtas 2012-11-12 apžiūros aktas nebuvo pateiktas, jis šiuose ieškovės dokumentuose net nenurodytas, byloje ieškovės pateiktas pirmą kartą tik su dubliku 2013-03-07, todėl konstatuoti, jog pelėsis ginčo bute buvo nustatytas jau 2012-11-12 nėra pagrindo.

5. Ieškovės teiginius, kad bute yra nuolatinė drėgmė, kuri sąlygojo pelėsio atsiradimą, paneigia pačios nurodytos aplinkybės, jog prieš pirkdama butą ir jį apžiūrėdama tokios drėgmės nejautė. Drėgmės nepanaikinsi ir jei ji būtų buvusi bute prieš pardavimą, tai būtų pajutę ir pati ieškovė, keletą kartų lankydamasi bute, ir jos pakviesti turto vertintojai, apžiūrėję butą. Ginčo butas turi būti intensyviai vėdinamas. Atsakovės dukrai vėdinant buto patalpas per 12 metų, kuriuos gyveno ginčo bute, pelėsis neatsirado.

6. Nepagrįstai apeliaciniame skunde ieškovė laiko tokį buto vėdinimą esant nenormaliu ir teigia, jog normalus vidutinis butas gali būti visai nevėdinamas ir jame pelėsis neatsiras. Tokius ieškovės samprotavimus paneigia minėto Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-30 rašto teiginiai (2 t., b. 1. 9), byloje pateiktose publikacijose apie pelėsį (2 t., b. 1. 6-7, 52-54) nurodyta informacija, iš kurios matyti, jog pelėsių atsiradimo priežastys - patalpų temperatūra, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t. y. patalpų vėdinimas, pagal nustatytus higienos normų reikalavimus oras patalpose turi pasikeisti 0,5-0,7 karto per valandą. Ieškovė pati ginčo bute niekada negyveno, ar tinkamai butą eksploatavo ten kurį laiką gyvenę nuomininkai, ieškove įrodymų byloje nepateikė.

7. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė jai pardavė netinkamos kokybės butą ir tai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis ieškovei teisę nutraukti sutartį, remiantis LR CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Ieškovė apie tariamus buto trūkumus atsakovę informavo pretenzija tik po metų laiko, kai butą visiškai apleido ir suniokojo, nors teigia esą trūkumus pastebėjusi jau po keletos savaičių. Ginčo butas per tą laiką ieškovės buvo apleistas ir suniokotas, be to, apsunkintas įkeitimu AB DNB bankui, ieškovė apie įkeitimo sandorio nutraukimą tokiu atveju nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde visiškai neužsimena.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl įrodymų vertinimo.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). 

               Byloje kilo ginčas dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo pardavus netinkamos kokybės daiktą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo.        

   Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys neteikia pagrindo pripažinti pagrįstais apeliantės argumentus dėl įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. 

CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ar netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatoma pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Sutarties nutraukimas pirkėjui suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose, nepakanka pažeistoms nekilnojamojo turto pirkėjo teisėms apginti. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti tai, kad daikto trūkumai yra esminiai, t. y. tokie reikšmingi, kad jie pateisina sutarties nutraukimą. Šiuo atveju sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės, įskaitant tinkamumą naudoti, pažeidimo pasekmė ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). Parduodamų daiktų kokybė ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje šie neaptarti – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Reikalavimai perduodamo daikto kokybei reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, ieškovei neįrodžius, jog buvo perduotas netinkamos kokybės daiktas, o buto  trūkumai yra esminiai.

Kaip pagrindą nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė esminiu sutarties pažeidimu nurodė aplinkybę, jog atsakovė neatskleidė paslėpto buto trūkumo, jog bute yra netinkamai įrengti kanalizacijos vamzdžiai, kurie nuolat kemšasi, o jiems užsikimšus butas yra užliejamas, o dėl šios drėgmės bute yra įsimetęs pelėsis.

Nagrinėjamu atveju 2012-09-11 pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.4 punktu pardavėja pareiškė ir garantavo pirkėjai, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų pardavėjai žinomų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto būtų negalima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, jog pirkėja, apie tuos trūkumus žinodama, arba būtų jo visai nepirkusi, arba būtų už jį nebūtų tiek mokėjusi. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties 3.1.9 p. punkte nurodyta, kad daugiabučiame mane, kuriame yra parduodamas butas, yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija. Sutarties 6.6 p. šalys susitarė, kad  sutartį pažeidusi šalis įsipareigoja nedelsiant atlyginti kitai šaliai visus dėl to patirtus nuostolius, įskaitant nuostolius, atsiradusius dėl šioje sutartyje nurodytų atitinkamos šalies pareiškimų/garantijų neatitikimo tikrovės, arba netinkamo įsipareigojimų vykdymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti, todėl pardavėjas gali įrodinėti, o teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, nustatyti, ar yra pardavėjo atsakomybę šalinantys (ribojantys) pagrindai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė apie buto trūkumus atsakovei pranešė  daug ankščiau, o ne po metų, kad bute pelėsių susidarymo faktą patvirtina  2012-11-12 apžiūros aktas, kurio teismas nepagrįstai nevertino.  Iš atsakovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad  atsakovė nepripažįsta apeliantės nurodytų aplinkybių dėl  apeliantės (pirkėjos) išsakytų pretenzijų žodžiu, apeliantė neginčija aplinkybės, kad su atsakovės dukra I. K. ieškovė tiesiogiai bendravo bent du kartus - 2013-02-26, kada ieškovė savo ranka rašė ir pasirašė raštelį apie skolos už viryklę grąžinimą bei 2013-04-01, kada grąžino minėtą skolą (1 t., b. 1. 81). Kolegija sutinka  su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog  buto apžiūros aktą, surašytą 2012-11-12 data, ieškovė galėjo įteikti  atsakovės dukrai I. K. jų susitikimų metu. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė ginčo buto 2012-11-12 apžiūros aktą, pasirašytą S. K., teismui pateikė tik su dubliku, ieškinyje kaip įrodymo šio akto nenurodė ir juo nesirėmė,  aktą pasirašiusio asmens ieškovė neprašė apklausti liudytoju. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame akte nurodyta informacija  kelia abejonių,  nes akto surašymo data  2012-11-12, o jame nurodyta, kad  dėl pelėsio naikinimo bute lankytasi ir šalintas pelėsis  2012-11-12 ir 2012-11-16 (t.y. vėliau nei akto surašymo data),  be to nėra šio asmens kvalifikaciją patvirtinančių duomenų, todėl pirmosios instancijos teismas  pagrįstai šio akto nelaikė pakankamu rašytiniu įrodymu, kuris leistų konstatuoti   ginčo bute pelėsių atsiradimo faktą 2012-11-12.  Kolegijos vertinimu, apeliantės paaiškinimai dėl jos žodžiu išsakytų pretenzijų atsakovei, nesant kitų patikimų įrodymų yra nepakankami ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, jog   rašytinė pretenzija atsakovei buvo pateikta tik praėjus vieneriems metams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pirko butą senos statybos daugiabučiame name (1994 m. statybos m.), namo pirmame aukšte, po kuriuo yra rūsio patalpos, bei vamzdynai, iš kurių gali eiti šaltis ir drėgmė, ieškovė butą iš anksto apžiūrėjo, žinojo, kad name yra įsteigta daugiabučių namų savininkų bendrija, į kurią galėjo kreiptis  ir pasidomėti dėl namo bendrų inžinerinių tinklų būklės, todėl labiau tikėtina, kad visi galimi buto defektai ir trūkumai pirkėjai galėjo būti žinomi  sutarties sudarymo metu. Pelėsių atsiradimas, drėgmė yra akivaizdūs, todėl kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad buto užliejimo priežastis yra dažnai  užsikemšantis namo  nuotekų stovas, dėl ko iš kriauklės virtuvėje bei vonios kambaryje į ieškovės butą kildavo visas kanalizacijos turinys, kad teismas neteisingai konstatavo, jog butas buvo užlietas tik vieną kartą 2011 m., tačiau  šių apeliantės nurodytų aplinkybių nepakanka daryti priešingoms išvadoms.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ir CK 4. 82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl ja tinkamai valdyti, prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Iš byloje esančios UAB „Grinda“ pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo ieškovės buto įsigijimo (2012-09-11) tris kartus, buvo atliktas bendro virtuvinio nuotekų stovo rūsyje valymas, bet, kad tuo pačiu metu būtų buvęs užlietas ieškovės butas ir tuo padaryti kokie nors nuostoliai įrodymų byloje nepateikta. 3-ios Daugiabučio namo savininkų bendrijos 2013-09-02 pažymoje (1 t. b. l. 14) nurodyta, kad  iki ginčo buto pardavimo 2010-2011 m. liepos mėn. 3 kartus atliktas nuotekų stovo išvalymas, 2008-2009 m. dėl virtuvinio nuotekų stovo užsikimšimo nebuvo kreiptasi. Apeliantė nei ieškinyje, nei kituose procesiniuose dokumentuose nenurodė konkrečių datų kada jos butas buvo užlietas,  nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių  buto užliejimo faktą. Kolegijos nuomone, nesant byloje jokių kitų objektyvių įrodymų (ekspertizės aktų, specialistų išvadų), kurie patvirtintų, kad kanalizacijos sistema įrengta netinkamai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kanalizacijos vamzdynas veikia, atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, pagrįsta.

Atmestini apeliantės argumentai dėl pelėsio atsiradimo priežasčių. Iš byloje esančio Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-05-30 rašto turinio (2 t., b. 1. 9), byloje pateiktose publikacijose apie pelėsį (2 t., b. 1. 6-7, 52-54) nurodyta informacija, iš kurios matyti, jog pelėsių atsiradimo priežastys - patalpų temperatūra, drėgmė ir nepakankamas oro judėjimas, t. y. patalpų vėdinimas, pagal nustatytus higienos normų reikalavimus oras patalpose turi pasikeisti 0,5-0,7 karto per valandą. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad paslėptas esminis buto trūkumas - tai netinkamai funkcionuojantys vamzdynai, o bute esanti drėgmė ir pelėsis - tai netinkamai funkcionuojančių vamzdynų pasekmė. Kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (pvz. ekspertizės aktų, specialistų išvadų ir pan.), pagrindžiančių ieškovės teiginius, jog butas, įvertinus jo nusidėvėjimą, neatitinka kokybinių rodiklių pagal savo prigimtį ir nėra tinkamas naudoti  pagal paskirtį (CPK 185 str.). Apeliantės nurodytas trūkumas  - netinkamai funkcionuojantys vamzdynai nėra esminis, atsakovė nėra atsakinga už netinkamą namo bendrojo naudojimo sanitarinės-techninės įrangos naudojimą, tokie trūkumai yra pašalinami. Kolegija pritairia pirmosios instancijos teismo išvadai, jog toks ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas – nutraukti sutartį, yra neproporcingas ir neatitinkantis sandorių sudarymo tikslų.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias daiktų primkimo-pardavimo teisinius santykius bei CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą. Apeliantės skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m.  lapkričio  4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

             Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovė pateikė prašymą ir dokumentus dėl  1000 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (2 t. b. l. 91-93). Prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.14 punkte nurodytos sumos, tai, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei iš apeliantės (ieškovės) priteistinas 289, 62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

                Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos  1500 Lt advokato pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo surašymą (2 t. b. l. 103-104) iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 93 str.1 d.).

                Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

n u t a r i a :

           Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

           Priteisti L. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš R. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 289, 62 Eur  (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 ct)  išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                           Žibutė Budžienė

                                                                                                 Aušra Baubienė

Egidijus Tamašauskas