Civilinė byla Nr. 2-1498/2013
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00171-2013-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 69
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nostra Sedes“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nostra Sedes“ ieškinį atsakovui Šeduvos miesto bendruomenei dėl viešojo supaprastinto pirkimo perkančiosios organizacijos sudarytos darbų rangos pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje dėl viešojo supaprastinto pirkimo perkančiosios organizacijos sudarytos darbų rangos pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ieškovas UAB „Nostra Sedes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti atsakovo Šeduvos miesto bendruomenės pasirašytą statybos rangos sutartį pagal projektą „Šeduvos miesto bendruomenės pastato stogo remonto darbai“, paraiškos kodas LEADER-12-RADVILIŠKIS-03-016, negaliojančia. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Prašymą grindė tuo, kad prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovo interesai būtų apginti tinkamai ir įvykdytas teismo sprendimas, kadangi rangovas gali spėti atlikti ir priduoti statybos darbus iki teismo sprendimo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai tikėtinai nepagrindžia ieškovo reikalavimo ir nėra rizikos dėl būsimo sprendimo įvykdymo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas ne tik į ieškinio argumentus, atsakovo atsakymą į ieškovo pretenziją, bet ir į Vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatas, reglamentuojančias apklausą bei mažos vertės pirkimų ypatumus.
Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio argumentai, susiję su atsakovo galimai padarytais viešųjų pirkimų pagrindinių principų, procedūrų pažeidimais, viešojo intereso pažeidimu, reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės.
Be to, nurodė, kad viešųjų pirkimų pasibaigimas pirkimo sutarties sudarymu ir jos vykdymas neužkerta kelio, konstatavus perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus vykdant konkretų viešąjį pirkimą, ieškovui ateityje pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Nostra Sedes“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta bei neteisėta, priimta nepakankamai atidžiai vertinant ieškinį bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįsigilinant į atsakovo padarytų pažeidimų reikšmę sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nevertinant atsakovo padarytų pažeidimų per viešųjų interesų apsaugos prizmę. Pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų taikymo pagrįstumo, vadovavosi ne asociacijos Šeduvos miesto bendruomenės 2013-01-21 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų nuostatomis, kuriomis remiantis turėjo būti vykdomi viešieji pirkimai, bet Vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatomis, kuriomis atsakovas, vykdydamas viešuosius pirkimus, neturi teisės vadovautis.
Atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas visiškai nepasisakė, ar teismo nutartis neprieštaraus viešajam interesui bei Viešųjų pirkimų įstatyme numatytiems principams.
Atsakovas atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskirojo skundo nagrinėjimo objektas yra teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civilinėse bylose dėl viešųjų pirkimų (Civilinio proceso kodekso 144, 4237 straipsniai), taip pat pagrindinių civilinio proceso principų nepažeidė, taip pat nenustatyti absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 str. (CPK 320, 338 str.), todėl keisti ar naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Nustatyta, kad ieškovas UAB „Nostra Sedes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, ginčydamas atsakovo Šeduvos miesto bendruomenės pasirašytą statybos rangos sutartį pagal projektą „Šeduvos miesto bendruomenės pastato stogo remonto darbai“, paraiškos kodas LEADER-12-RADVILIŠKIS-03-016, tuo pagrindu, kad atsakovas nesivadovavo savo patvirtintomis Viešųjų pirkimų supaprastintomis taisyklėmis, Viešųjų pirkimų įstatymu, pažeidė viešųjų pirkimų principus, ribojo konkurenciją, o pareikšto reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti Šeduvos miesto bendruomenės su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas pateikė atskirąjį skundą.
Apeliantas nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad teismas nepakankamai įsigilino į ieškinį, į ieškovo nurodomus atsakovo padarytus viešųjų pirkimų pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė neteisingai.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Pažymėtina, kad pagal bendrąją procesinės teisės normą, reglamentuojančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Preliminaraus (lot. „prima facie“) pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimo tikslas - teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovo pateikti argumentai ir įrodymai tikėtinai nepagrindžia jo reikalavimo, kadangi tokia teismo nuomonė suformuota pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą, dėstomas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus. Nors apeliantas nesutinka su teismo motyvais ir nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi ne Šeduvos miesto bendruomenės 2013-01-21 patvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatomis, bet Vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nuostatomis, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tai yra daugiau formalus pažeidimas, neįtakojantis skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Abiejose nurodytose taisyklėse aptariant viešo pirkimo bendrąsias nuostatas, viešą pirkimą, atliekamą apklausos būdu, bei mažos vertės viešą pirkimą yra nurodytos iš esmės analogiškos nuostatos, kiek tai yra susiję su pareikštu reikalavimu ir ieškinyje dėstomomis aplinkybėmis, tuo labiau, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo iš esmės, tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, kad pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012), o teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir joje dėstomi motyvai neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui pateikus papildomus argumentus bei medžiagą.
Apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai nepasisakė, ar teismo nutartis neprieštaraus viešajam interesui bei Viešųjų pirkimų įstatyme numatytiems principams, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismui nustačius, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo reikalavimo, kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tarp jų ir viešojo intereso egzistavimo, nebuvo pagrindo analizuoti.
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovo nurodomi viešųjų pirkimų pagrindinių principų, procedūrų, taip pat viešojo intereso pažeidimai yra susiję su ieškovo pareikštu reikalavimu, dėl kurių teismas pasisakys bylą nagrinėdamas iš esmės, išanalizavęs bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinęs įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas nebeatkartoja pirmosios instancijos teismo motyvų ir plačiau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su tuo, kad teismas neįsigilino į minėtus pažeidimus spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė