Civilinė byla Nr. 2-8622-466-2012
Teisminio proceso Nr 2-01-3-05381-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.1, 44.5.2.1, 44.5.2.8, 116.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
Lietuvos Respublikos vardu
2012 m. rugpjūčio 17 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui atstovui advokato padėjėjui Simonui Makrickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. V. ir D. M. V. dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų po 1 750 Lt turtinės žalos atlyginimui. Nurodė, jog žala atsirado dėl 2011-06-14 įvykio, kurio metu įvykus avarijai atsakovams priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas žemiau esantis V.S. R. butas (duomenys neskelbtini), dėl kurio V.S. R. buvo sudaręs būsto draudimo sutartį. Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. Ieškovas taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas bei turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 2-4).
Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovai nėra atsakingi už padarytą žalą, nes niekada nėra užlieję jokio buto. Teigė, jog lokalinėje sąmatoje nurodyti kai kurie remonto darbai negali būti susiję su įvykiu. Atsakovų teigimu, paties draudėjo V.S. R. virtuvėje galimai įvyko vandentiekio avarija ir, kad avariją draudėjas galimai išsigalvojo siekamas nepagrįstai gauti draudimo išmoką. Atsakovai teigė, jog žala buvo sąmoningai padidinta nuo 1719,02 Lt iki 3 504 Lt (b.l. 33,34).
Į 2012-08-08 parengiamąjį teismo posėdį atsakovai neatvyko, pateikė prašymą (be priedų) atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovų atostogų. Atsakovams nepateikus jokių įrodymų apie svarbias neatvykimo priežastis bylą nuspręsta nagrinėti iš esmės siekiant užkirsti kelią bylos vilkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 str. 1d.).
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, kad V. S. R. buvo sudaręs su ieškovu Būsto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2010-11-28 iki 2011-11-27 nuo standartinių – ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir kitų rizikų buvo apdraustas draudėjo butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.7,8). 2011-06-14 dėl vandentiekio avarijos 6-me aukšte esančiame bute buvo aplietas draudėjui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo nustatyti buto apgadinimai virtuvėje, koridoriuje, dviejuose kambariuose, pažymėtuose indeksais 18-4 ir 18-5 (b.l.9-12). Ieškovas sudarė buto remonto lokalinę sąmatą, pagal kurią paskaičiuota ir draudėjui išmokėta 3 504 Lt draudimo išmoka (b.l.14-18). Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką 2011-09-02 pareiškė atsakovams pretenziją, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovai į ją būtų sureagavę, nėra.
Apklausta liudytoja M. R. paaiškino, jog įvykio dieną buvo namuose ir po pietų išgirdo, jog bute šniokščia vanduo. Po to pastebėjo, kad virtuvėje per lubas liejasi vanduo. Ji iš karto nuėjo pas virš jos buto gyvenančią kaimynę, kur paaiškėjo, kad ir kaimynės butas yra užpiltas. Tuomet M. R. užlipo į šeštą aukštą, tačiau buto durų, kuris yra virš ketvirtame aukšte M. R. ir kitos aplietos kaimynės penktame aukšte esančio buto, niekas neatidarė. Tą kartą buvo aplietas ne vienas namo gyventojas, buvo iškviesta avarinė tarnyba, kuri tik praėjus kelioms valandoms nuo avarijos pradžios sustabdė vandens tiekimą visam namui. Dėl to, kad buvo slidu M. R. pargriuvo ir susilaužė šonkaulį. Iki avarijos M. R. girdėjo, jog šeštame aukšte esančiame bute vyksta remonto darbai. Po avarijos kaimynas iš buto, kuriame greičiausiai įvyko avarija, apsilankė pas R., pasakė, kad R. butui padaryti apgadinimai reikalauja tik kosmetinio remonto, tačiau daugiau buto remonto reikalais nesidomėjo. Dėl avarijos labiausiai nukentėjo koridorius, virtuvė ir du kambariai. Apklaustas liudytoju V. S. R. parodė, kad įvykio dieną jam paskambino žmona ir pasakė, jog apsemtas vandeniu jų butas. Grįžęs į namus pamatė, kad per šviestuvus, rozetes teka vanduo. Aplietas iš esmės buvo visas butas. Žmona kibirais nešiojo vandenį. Avarinė tarnyba neskubėjo atvažiuoti. Kaimynas, kurio bute įvyko avarija, apsilankė pas R. po kokių 3- 5 dienų, pasakė, kad jo buto tualete trūko klozeto šlangelis. Visų R. buto apgadinimų, padarytų dėl vandentiekio avarijos kaimynas tą kartą nepamatė, nes visos pasekmės paaiškėjo vėliau, kai dėl drėgmės buvo sugadinta daug daiktų ir buto įrangos. Vienintelį kartą apsilankęs kaimynas nieko konkretaus nepasakė, pagalbos ar kompensacijos dėl remonto nepasiūlė.
UAB „Viršuliškių būstas“ 2011-07-08 rašte nurodyta, jog daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrieji inžineriniai tinklai įtakos avarijai, dėl ko buvo užpiltas butas, esantis (duomenys neskelbtini), neturėjo (b.l.13).
Nors atsakovai teigė, kad jų bute nebuvo jokios vandentiekio avarijos, ta aplinkybė nėra paneigta. Nėra pagrindo netikėti liudytojų M. R. ir V. S. R. parodymais, nes, kaip nurodė M. R., įvykio dieną iš viršaus buvo užpiltas ir virš R. buto gyvenančios kaimynės butas. Teismas atmeta atsakovų argumentus dėl buto įrangos, kurios galimai nereikėjo remontuoti, nes iš esmės užpylus visą butą drėgmė galėjo paveikti bet kurį bute esantį daiktą ar įrangos elementą. Dėl tokių apgadinimų paskaičiuota 3 504 Lt žala atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.249 str. 1d. numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.248 str. 1d. civilinė atsakomybė atsiranda tuo atveju, jeigu įpareigotas asmuo yra kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.3d.). Darytina išvada, jog pagal nustatytas aplinkybes žala buvo padaryta dėl atsakovų veiksmų ir jie, kaip buto (duomenys neskelbtini), savininkai yra atsakingi už padarytą žalą (CK 6.247, 6.266 str.). Ieškovas, kaip draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už žalą asmenų (CK 6.1015 str.), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 3 504 Lt suma.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui priteistinas 105 Lt žyminis mokestis, 242 Lt atstovavimo išlaidos (b.l.3-6, CPK 80 str.1d.1p., 88 str. 1d. 8p., 98 str.1d.). Taip pat iš atsakovų valstybės naudai solidariai priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 263, 269, 270, 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovų R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M. V., a.k (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 1 752 Lt (iš viso 3504 Lt) žalos atlyginimui, iš kiekvieno atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą iš kiekvieno atsakovo sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-04-25, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš kiekvieno po 173,50 Lt (iš viso 347 Lt) bylinėjimosi išlaidas ieškovo AB „Lietuvos draudimas, į.k.110051834, naudai.
Priteisti solidariai iš R. V., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. M. V., a.k (duomenys neskelbtini), 15 Lt pašto išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.
Teisėjas Gintaras Pašvenskas