Byla Nr. A20.-300-664/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00276-2025-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.15

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 22 d.

Ignalina

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė,

sekretoriaujant J. Z.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei L. V.,

užsieniečiui K. D. M.,

užsieniečio atstovui advokatei E. V.,

vertėjui  A. Z., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau VSAT prie LR VRM) Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo A. I. Emyrato piliečiui K. D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini))

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimu prašoma taikyti A. I. Emyrato piliečiui K, D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo 3 (trims) mėnesiams, terminą nustatant iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Atstovė prašė teikimą tenkinti

2.       Užsienietis ir jo atstovė nurodė, jog pateiktam teikimui pritaria iš dalies, mano, jog įstatyme numatyti tikslai gali būti pasiekiami ir švelnesnėmis, mažiau Užsieniečio teises varžančiomis, priemonėmis, todėl prašo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje neribojant jo judėjimo laisvės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Teikimas tenkintinas.

3.       Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

4.       Byloje nustatyta:

4.1.       Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) per išorės tiekėją Turkijos Respublikoje 2024 m. rugpjūčio 9 d. studijų pagrindu išdavė minėtam asmeniui leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo nuo 2024-09-01 buvo priimtas į Kauno Technologijos universitetą), galiojantį iki 2026-07-30.

4.2.       Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2024 m. rugsėjo 6 d., tačiau studijuoti nepradėjo, todėl 2024 n. gruodžio 31 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti minėtą leidimą laikinai gyventi (kadangi asmuo nepradėjo studijuoti). Sprendime konstatuota, jog Užsienietis 2024 m. rugpjūčio 29 d. atsiėmęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatvyko studijuoti, o 2024 m. spalio 9 d. paprašė prieglobsčio Vokietijoje. Taigi konstatuota, jog Užsienietis kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

4.3.       Patikrinus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų informacines sistemas bei Lietuvos migracinę informacinę sistemą MIGRIS, duomenų apie minėto užsieniečio deklaruotą gyvenamą Lietuvoje vietą nerasta. 

4.4.       2025 m. gegužės 20 d. į VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą pagal Dublino III reglamentą iš V. F. Respublikos perduotas A. I. Emyrato pilietis K. D. M., kuris neturi jokio dokumento, suteikiančio jam teisę būti Lietuvoje. Asmuo žodžiu pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje.

4.5.       2025 m. gegužės 20 d. 19.00 val. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro pareigūno sprendimu minėtas Užsienietis sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

4.6.       Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre duomenų apie šį asmenį nėra. Lietuvos nacionalinėje Šengeno informacinėje sistemoje bei Interpolo generalinio sekretoriato bazėje nėra duomenų apie paskelbtą įspėjimą dėl šio asmens neįsileidimo bei paiešką. Administracinių nusižengimų registre nėra duomenų apie šį asmenį.         

5.       Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Įstatymo (toliau – Įstatymas) X2 skyriaus, reglamentuojančio Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

6.       Užsieniečio asmenybė nustatyta, jis yra prieglobsčio prašytojas. Užsienietis neturi jo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, todėl turi būti nustatoma Užsieniečio teisinė padėtis ir priimami atitinkami sprendimai. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.); kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.); kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

7.       Nustatyta, jog Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Užsienietis nėra apklaustas prieglobsčio byloje, tai yra prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas < ... > tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. < ...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

8.       Teismas pažymi, kad Užsienietis į Europos Sąjungą atvyko teisėtai ( Migracijos departamentas per išorės tiekėją Turkijos Respublikoje 2024-08-09 studijų pagrindu išdavė minėtam asmeniui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (asmuo nuo 2024-09-01 buvo priimtas į Kauno Technologijos universitetą), galiojantį iki 2026-07-30), tačiau 2024-12-31 Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti minėtą leidimą laikinai gyventi, kadangi asmuo neatvyko studijuoti, neteisėtai gyveno Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, kol buvo sulaikytas ir pagal Dublino III reglamentą iš V. F. Respublikos perduotas Lietuvos Respublikai ir tik tuomet Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą.

9.       Taip pat konstatuota, jog Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.

10.       Teismas, vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu ir įvertinęs minėtas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, jog, atsižvelgiant į Užsieniečio individualias savybes, egzistuoja sulaikymo taikymo pagrindai, įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose, 5 dalies 2–4,14 punktuose.

11.       Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas; 2024 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2024, 20 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

12.       Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

13.       Nagrinėjamu atveju Užsieniečio tapatybė nustatyta, šiai dienai Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Duomenų, kad Užsienietis nebendradarbiautų su institucijomis, nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ar jo buvimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teismui nepateikta.

15.         Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

16.        Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

17.        Įstatymo 2 straipsnio 113 dalyje sąvoka „laikino apgyvendinimo vieta“ apibrėžiama kaip pagal šį Įstatymą apgyvendinamiems užsieniečiams tam tikrą laiką gyventi skirta vieta, kurią valdo, administruoja arba parenka priėmimą užtikrinanti įstaiga. Pagal Įstatymo 1151 straipsnio 2 dalį, užsieniečių, kuriems skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

18.        Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras 2025 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. A1-2 patvirtino Užsieniečių apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietų tvarkos aprašą. Šis aprašas reglamentuoja aprašo 3 punkte nurodytų užsieniečių, kurie nėra sulaikyti, apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietose, apgyvendintų laikino apgyvendinimo vietose užsieniečių teises ir pareigas, užsieniečiams taikomus draudimus ir apribojimus, drausminio poveikio ir skatinimo priemones, sveikatos priežiūrą, maitinimą ir aprūpinimą, švietimo ir laisvalaikio veiklų organizavimą, apsilankymą laikino apgyvendinimo vietose, išvykimą iš laikino apgyvendinimo vietų, užsieniečių, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką (šio aprašo 1 p.). Šio aprašo 3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad laikino apgyvendinimo vietose neatlygintinai, išskyrus aprašo 4 punkte nurodytu atveju, apgyvendinami šie užsieniečiai: prieglobsčio prašytojai (3.1 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę bei kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.4 p.). Šio aprašo 55 punkte nurodyta, kad užsieniečiams, kuriems paskirta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19.        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo (2022 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. 1V-285 redakcija) 1 ir 3 punktais, Centre apgyvendinami, be kita ko, šie užsieniečiai: teismo sprendimu sulaikyti prieglobsčio prašytojai (3.1.2 p.); prieglobsčio prašytojai, kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti Centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.3 p.); užsieniečiai, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę, ir kuriems teismo sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų ar apgyvendinti centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3.1.4 p.). Šio aprašo 59 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu Centre neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, užsieniečiams, kuriems nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ar kuriems teismo sprendimu nustatyta pareiga neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, Centro viršininko ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš Centro minėtoms paslaugoms gauti, maisto produktams įsigyti ar kitais tikslais, kai yra valdoma pasišalinimo iš Centro rizika. Tokiu atveju užsienietis teikia Centro viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui laisvos formos argumentuotą prašymą leisti laikinai išvykti iš Centro.

20.         Nustatyta kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, neturintis gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturintis teisėto pragyvenimo šaltinio, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje duomenų nėra, todėl daroma išvada, kad Užsienietis ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi) ir nors byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais, kad jis galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms (išdėstytoms nutarimo  4-8 punktuose) yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, Užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus, ir sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje bei vengs galimo sprendimo dėl jo išsiuntimo vykdymo, teismas daro pagrįstą išvadą, jog Įstatymo tikslai gali būti pasiekti Užsieniečiui taikant Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę (apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo). Šios rūšies alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti.

Skirti A. I. Emyrato piliečiui K. D. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) (ILTU kodo Nr. (duomenys neskelbtini)), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo – iki 2025 m. rugpjūčio 20 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Sprendimas įsigalioja nuo jo paskelbimo dienos, bet per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

Teisėja            Irena Vapsvienė