Civilinė byla Nr. 3K-3-385/2009

Procesinio sprendimo kategorija 52.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Žvyrkelis“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui UAB „Žvyrkelis“ dėl žalos atlyginimo ir atsakovo UAB „Žvyrkelis“ priešieškinį ieškovui J. B. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė nutraukti su atsakovu sudarytą statybos rangos sutartį ir priteisti iš atsakovo 30 195 Lt nuostoliams atlyginti.

Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 10 797 Lt skolos pagal statybos rangos sutartį.

II. Pirmosios  ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį  tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 30 195 Lt nuostoliams atlyginti, ieškinio dalį dėl 2006 m. birželio 14 d. sutarties nutraukimo netenkino; priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas  2006 m. birželio 14 d. sudarė statybos rangos sutartį ir lokalinę sąmatą dėl mėšlidės rekonstrukcijos, susitardami, kad sutarties kaina 37 974 Lt, darbų pradžia 2006 m. birželio 15 d. Užsakovas įsipareigojo kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamus darbus, jų apimtis, atlikimo terminus ir kokybę, apie pastebėtus defektus nedelsiant raštu pranešti rangovui ir už atliktus darbus apmokėti dalimis, pasirašius atliktų darbų aktą pagal rangovo pateiktą sąskaitą-faktūrą. Rangovas įsipareigojo nustatytais terminais savo rizika, medžiagomis ir priemonėmis atlikti sutartus darbus, informuoti užsakovą apie darbų eigą ir pirmą darbų etapą atlikti iki 2006 m. liepos 31 d. Ieškovas sumokėjo atsakovui 30 195 Lt. Ieškovas 2006 m. spalio 11 d. raštu pareiškė atsakovui pretenzijas, kad numatyti darbai pagal sutartį neatlikti ir dėl nekokybiškai atliktų darbų trukdysis ūkio veikla. 2006 m. gruodžio 5 d. užsakovas pakvietė specialistą, turintį Aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą, kuris nustatė, kad darbai atlikti nesilaikant projekto architektūrinės-statybinės dalies norminių aktų, t. y. nekokybiškai. Tauragės apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atstovai taip pat konstatavo atliktų darbų trūkumus. Statybos darbų, panaudotų medžiagų ir finansinės-ekonominės ekspertizės aktu nustatyta, kad atlikti darbai neatitinka nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto, kuris parengtas pagal galiojančias statybos normas ir taisykles, o atliekant statybos rekonstrukcijos darbus nebuvo įvykdytos trys rūšys hidroizoliacijos, betono sluoksnių armavimas, polietileno plėvelės paklojimas, betonas neatitinka projekto reikalavimų, atraminių sienučių storis netolygus, neprojektinis, mėšlidės sujungimas su mėšlidės aikštele neprojektinis, neatliktas pagal projektą mėšlidės aikštelės teritorijos sutvarkymas, neįvykdyti lietaus nuvedimo sprendiniai, t. y. kad rekonstrukcijos darbai atlikti ne pagal projektą, nekokybiškai. Teismas konstatavo, kad ieškovui padaryti nuostoliai yra jo sumokėta pagal sutartį 30 195 Lt suma. Teismas nustatė, kad darbai pagal esamus finansinius atsiskaitymus atlikti, bet  nekokybiškai. Teismas nurodė, kad atsakovas, sudarydamas sutartį ir derindamas lokalinę sąmatą, privalėjo atsižvelgti į gamtosaugos reikalavimus ir reikalauti iš ieškovo, kad lokalinė sąmata būtų sudaryta pagal patvirtintą projektą, taip pat papildomų lėšų, tačiau jis to nereikalavo ir atlikti statybos darbai neatitinka nustatyta tvarka parengto ir suderinto projekto (CK 6.684 straipsnio 3 dalis, 6.692 straipsnis). Ekspertizės aktu nustatyta, kad panaudotos statybinės medžiagos buvo netinkamos, nors cementą pateikė užsakovas, tačiau rangovas galėjo jo nenaudoti ir pateikti savo, nes sutartyje, kad užsakovas tieks medžiagas, nebuvo numatyta (CK 6.686 straipsnis) ir dėl to darbai buvo atlikti nekokybiškai. Teismas nustatė, kad kaip numatyta sutartyje, užsakovas kontroliavo ir prižiūrėjo atliekamus darbus ir raštu kreipėsi į rangovą dėl atliekamų darbų kokybės. Ieškovas prašė nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, nurodydamas, kad darbai atlikti netinkamai, o reikalavimai ištaisyti trūkumus nebuvo vykdomi. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktą sutartis nutraukiama, jeigu nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Teismas nurodė, kad atsakovas sutartį įvykdė – mėšlidė rekonstruota, bet darbai buvo atlikti nekokybiškai, todėl, teismo nuomone, šiuo pagrindu sutartis negali būti nutraukta. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktą sutartis nutraukiama, jeigu jos neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusi šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Ekspertai į klausimą, ar galima ištaisyti ekspertizės metu nustatytus trūkumus ir kokia kaina, atsakė, kad galima ištaisyti trūkumus dviem atvejais: ant esamų dangų įvykdyti pagal projektą mėšlidės rekonstrukciją ir išardžius konstruktyvus rekonstruoti mėšlidę pagal projektą. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad atsižvelgiama į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Teismas konstatavo, kad, nutraukus sutartį, atsakovas, neturėdamas galimybės ištaisyti nustatytus trūkumus, patirtų didelių nuostolių. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ištaisymai nekainuotų viso žalos dydžio, jeigu šalys po sprendimo priėmimo nutartų kitaip, ir sprendė, kad sutartis negali būti nutraukiama, atsižvelgiant į atsakovo padėtį.

Teismas nurodė, kad priešieškinis dėl 10 797 Lt priteisimo iš ieškovo atmestinas, nes darbus atliekant nekokybiškai ir nesilaikant projektinių reikalavimų buvo sunaudotos papildomos medžiagos, kurių vertės nėra pagrindo priteisti atsakovui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi atsakovo UAB „Žvyrkelis“ apeliacinį skundą atmetė, Jurbarko rajono apylinkės teismas 2007 m. spalio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Žvyrkelis“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbus (CK 6.665 straipsnis). Ieškovas (užsakovas) prašė teismo CK 6.665 straipsnio 3 dalies pagrindu nutraukti šalių sutartį ir priteisti jam 30 195 Lt. nuostolių atlyginimą. Teismai konstatavo, kad nutraukti rangos sutartį nėra pagrindo, tačiau ieškovo naudai priteisė nuostolių atlyginimą. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį užsakovas įgyja teisę nutraukti rangos sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo, kai konstatuojama, jog rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalino arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Taikant šią nuostatą būtina nustatyti, ar ieškovo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas reiškia esminį sutarties pažeidimą, ar galimi kiti šalių pažeistų teisių gynimo būdai (CK 6.217 straipsnis). Teismų padarytos išvados neatitinka CK 6.665 straipsnio 3 dalies nuostatų. Teismai konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas statybos darbus, netinkamai atliko darbus pagal parengtą projektą, atlikdamas darbus nesilaikė normatyvinių statybos dokumentuose nustatytų reikalavimų, dėl to pastatyta mėšlidė netinkama naudoti pagal paskirtį, nes neatitinka esminių statinio reikalavimų mechaniniam patvarumui ir pastovumui bei gamtosauginių reikalavimų, tai reikštų, kad sutarties pažeidimai yra esminiai, tačiau sutarties nenutraukė ir nurodė, kad nutraukus sutartį atsakovas neturėtų galimybės ištaisyti trūkumų, patirtų didelių nuostolių. Šiuo atveju trūkumų taisymo išlaidos būtų mažesnės negu priteistas žalos atlyginimas.  Nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.665 straipsnį, nes šioje teisės normoje nenustatyta galimybės, kad užsakovas turėtų galimybę prisiteisti nuostolius nenutraukus sutarties.

2. CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, ir rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti, kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto, arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas” v. UAB AK „Aviabaltika”, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005). Tačiau net ir tuo atveju, kai nenustatoma rangovo atsakomybę šalinančių priežasčių, ši sutarties šalis turės atsakyti už sutarties nevykdymą be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) tik nustačius sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti kitas būtinas sąlygas: neteisėtus veiksmus, t. y. sutarties įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, atsiradusių dėl šių veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pineka” v. UAB „Liuks”, bylos Nr. 3K-3-128/2009).

3. Šalių sudarytoje rangos sutartyje nustatyta, kad užsakovas (ieškovas) įsipareigojo kontroliuoti ir techniškai prižiūrėti atliekamus darbus, jų apimtis, atlikimo terminus ir kokybę. Ieškovas nevykdė rangos sutartimi prisiimtų statybos techninės priežiūros funkcijų, atsakovui perdavė projektinę dokumentaciją, kuri buvo su trūkumais. Ieškovas (užsakovas) akivaizdžiai pažeidė CK 6.658 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtintos užsakovo teisės darbų atlikimo metu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad užsakovas pažeidė statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo principą, nes nepateikė rangovui pretenzijų dėl atliekamų darbų, dėl to prarado teisę į nuostolių atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2007 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB ,,Versenta“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-553/2007).

4. Teismai nenustatinėjo civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, o apsiribojo konstatavimu, kad yra tik atsakovo (rangovo) kaltė, nors byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Atsakovas neginčija, kad yra jo kaltės dalis, tačiau, įvertinus tas aplinkybes, kurias nustatė ekspertizė, turėtų būti konstatuota ir ieškovo bei projektuotojų kaltė. Ekspertas  nurodė, kad baigto darbo rezultatų trūkumai ir (ar) defektai gali būti nulemti: statinio projekto kokybės, statybos projektų kokybės, statybos darbų kokybės. Ekspertas nurodė, kad priešprojektinėje stadijoje neatliktas esamos mėšlidės būklės įvertinimas, t. y. neparengta išvada apie esamų konstrukcijų panaudojimo galimybę ir t. t.

5. Teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pažeisdami CPK 176 straipsnio 1 dalies, 177, 185 straipsniuose nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ekspertizės išvada vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teismui neprivaloma (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, ir privalo patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Teismai nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių dėl mišrios kaltės buvimo, atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų.

6. Teismų priteistas 30 195 Lt žalos atlyginimo dydis nepagrįstas įrodymais. Teismai netyrė, kokia kokybiškai atliktų darbų apimtis ir vertė, nors toks klausimas ekspertams buvo pateiktas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ekspertizės išvadose nurodyta, jog mėšlidės perstatymo būdus ir tų darbų kiekius gali nustatyti tik atestuota projektavimo įmonė, įvertinusi jos išardymo ar rekonstravimo būdus ir parengusi atitinkamus projektinius sprendinius.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, pareikalavo rangovo ištaisyti trūkumus ir šiam atsisakius kreipėsi į teismą. Buvo atliktos dvi ekspertizės, kurios nustatė, kad mėšlidė neatitinka esminių statinio reikalavimų mechaniniam patvarumui ir pastovumui bei gamtosauginių reikalavimų. Dėl to ieškovas negali pastato eksploatuoti ir patiria nuostolius. Ieškovo nuomone, vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktais, sutartis pagrįstai nenutraukta. Ieškovas pareiškė pretenzijas dėl darbų kokybės ir nepažeidė šalių bendradarbiavimo principo.

2. Teismai vertino ekspertų išvadas, kurios tarpusavyje neprieštarauja, kartu su kitais bylos įrodymais, nepažeisdami CPK 185 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Iš ieškovo pareikšto ieškinio atsakovui matyti, kad ieškovas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi, 6.681, 6.695 straipsniais, pareiškė du reikalavimus: 1) nutraukti su atsakovu UAB „Žvyrkelis“ 2006 m. birželio 14 d. sudarytą statybos rangos sutartį; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Žvyrkelis“ 30 195 Lt nuostoliams atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 30 195 Lt nuostoliams atlyginti, o ieškinio reikalavimus dėl statybos rangos sutarties nutraukimo netenkino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „atsakovas sutartį įvykdė – mėšlidę rekonstravo, bet darbai atlikti nekokybiškai, todėl CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu sutartis negali būti nutraukta“. Toliau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „nutraukus šią sutartį atsakovas, neturėdamas galimybės ištaisyti nustatytus trūkumus, patirtų didelių nuostolių. Šiuo atveju ištaisymai nekainuotų viso žalos (nuostolių) dydžio, jeigu šalys po sprendimo priėmimo nutartų kitaip. Dėl šių priežasčių sutartis negali būti nutraukiama, atsižvelgiant  į atsakovo padėtį.“ Taigi pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui visą jo pagal sutartį atsakovui sumokėtą sumą kaip patirtus nuostolius, tačiau šalių sudarytos sutarties nenutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad paliekant galioti ginčo šalių statybos rangos sutartį, būtina išsiaiškinti santykį tarp teisės reikalauti nuostolių atlyginimo ir teisės reikalauti pašalinti trūkumus.

CK 6.665 straipsnio, reglamentuojančio rangovo atsakomybę už netinkamos kokybės darbą, 1 dalyje įtvirtinta užsakovo teisė savo pasirinkimu reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus, atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (jei tokia jo teisė numatyta rangos sutartyje) ar sumažinti darbų kainą. Pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu rangovas nepašalina trūkumų per protingą terminą arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami. Taigi nagrinėjamoje byloje visų pirma turėjo būti nustatyta trūkumų pobūdis, jų ištaisymo galimybė ir tik tada sprendžiama dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Šių klausimų pirmosios instancijos teismas nesprendė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus, šių klausimų taip pat nenagrinėjo, be to, nesiaiškino, ar nustatyti trūkumai tėra rangovo nekokybiško darbo pasekmė, ar įtakos turėjo ir netinkamas projektavimas, ar statybos techninė priežiūra, taip pat ar buvo pakankamas šalių bendradarbiavimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė tinkamam teisės normų taikymui būtinų faktinių bylos aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320, 331 straipsnio 4 dalį, neatsakė į visus pagrindinius apeliacinio skundo argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nurodyti pažeidimai gali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK  359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą  iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                     Birutė Janavičiūtė

Sigitas Gurevičius

Sigita Rudėnaitė