Civilinė byla Nr. e2A-392-180/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00458-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.35

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, uždarosios akcinės bendrovės „Hidrostatyba“, uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Versitus“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1463-460/2015 pagal nurodytų ieškovių ieškinius atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, dalyvaujant išvadą teikiančiai valstybės institucijai – Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, įpareigojimo panaikinti (pakeisti) konkurso sąlygas, konkurso nutraukimo, ir

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „LitCon“ prašė teismo pripažinti neteisėtomis ir panaikinti viešojo pirkimo „Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai“ (toliau – pirkimas, konkursas) sąlygų 26.4, 34, 35, 35.4, 35.5 punktus, 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 4, 54 punkto pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sąlygas; pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teigė: perkančioji organizacija pirkimo sąlygose nustatė neteisėtą, nesusijusį su pirkimo objektu, perteklinį minimalų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui – visiems jungtinės veiklos partneriams ir tiekėjo subrangovams atitikti nustatytą bendrojo mokumo koeficientą. Ieškovė įsitikinusi, kad perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai nustatė pirkimo sąlygų 54 punkto pastabose reikalavimus kvalifikacinės atrankos vertinimui, vertinant tik pagrindinio partnerio patirtį ir kvalifikaciją, nes taip suvaržomas mažų ir vidutinių įmonių dalyvavimas pirkime, pažeidžiamas sąžiningos konkurencijos užtikrinimo bei nediskriminavimo principas.

Ieškovė UAB „Hidrostatyba“ prašė teismo pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sąlygų 26.4, 35, 35.4 punktus; atsakovės 2015 m. liepos 28 d. sprendimą dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sąlygas; 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti jos (ieškovės) pretenziją; konkurso sąlygų paaiškinimą dėl 1, 5, 7–15 klausimų; pripažinti pirkimo sąlygas neteisėtomis; nutraukti pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teigė: perkančioji organizacija nustatė neteisėtą, nesusijusį su pirkimo objektu, perteklinį, Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 32 straipsnio 1–2 dalis pažeidžiantį minimalų kvalifikacinį reikalavimą tiekėjui ir jo pasitelktiniems tretiesiems asmenims atitikti nustatytą bendrojo mokumo koeficientą bei neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė patikslinti konkurso sąlygas.

Ieškovė UAB „Versina“ prašė teismo: pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sąlygų 26.4, 54 ir 96 punktus, nutraukti pirkimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė teigė: pirkimo sąlygų reikalavimas tiekėjui – visiems jungtinės veiklos partneriams ir tiekėjo subrangovams atitikti nustatytą bendrojo mokumo koeficientą, yra perteklinis ir ribojantis konkurenciją. Pirkimo sąlygų 96 punktas neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintų Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausiu pasiūlymu arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų, kad kvalifikacinės atrankos kriterijuose (pirkimo sąlygų 54 p.) įdiegtos diskriminacinės nuostatos dėl jungtinės veiklos pagrindu veikiančių subjektų.

Ieškovė UAB „Versitus“ prašė teismo: pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą dėl atsisakymo nagrinėti pretenziją; pirkimo sąlygų 26.4 punktą, 34 punkto dalį dėl nustatyto reikalavimo kiekvienam grupės nariui atitikti pirkimo sąlygų 26.4 punkte nurodytą kvalifikacijos reikalavimą; nutraukti pirkimo procedūras; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį ieškovė grindė tuo, kad, 2015 m. liepos 8 d. paskelbus pirkimo sąlygas, jose nebuvo nurodytos bendrojo mokumo koeficiento apskaičiavimo formulės, dėl ko ne visi tiekėjai galėjo pirkimo sąlygų 26.4 punkte nurodytą kvalifikacijos kriterijų vienodai suprasti ir aiškinti. 2015 m. liepos 29 d. atsakovė patikslino pirkimo sąlygas, paaiškindama, kad bendrojo mokumo koeficientas yra apskaičiuojamas kaip nuosavo kapitalo ir ilgalaikių įsipareigojimų santykis, o 2015 m. rugpjūčio 5 d. nurodytą paaiškinimą visiškai pakeitė, informuodama, kad paminėtas koeficientas yra apskaičiuojamas kaip nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis. Ieškovė teigė, kad VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 10 dienų terminas pretenzijai pateikti skaičiuotinas nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d., todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti jos (ieškovės) 2015 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą pretenziją dėl pirkimo sąlygų panaikinimo (pakeitimo).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovių ieškinius atmetė tokiais motyvais.

Atsakovė – perkančioji organizacija, parengtų pirkimo sąlygų pagrindu pirko Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbus.

Dėl pirkimo sąlygų 26.4 punkto teisėtumo

Pirkimų sąlygų 26.4 punkte nustatytas reikalavimas, kad bendrasis tiekėjo mokumo (likvidumo) koeficientas, dar vadinamas pastovaus mokumu koeficientu, per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei tiekėjas veiklą vykdė trumpiau) turi būti ne mažesnis 1,1. Tai įmonės nuosavo kapitalo ir visų įsipareigojimų santykis. Teismas sprendė, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento formuluotę perkančioji organizacija parinko vadovaudamasi Statistikos departamento duomenimis.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl VPĮ normų, reglamentuojančių tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus, aiškinimo ir taikymo, yra pažymėjęs, kad perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Įvertinęs tai, kad atsakovės vykdomas pirkimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimu pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kad po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nebuvo pastatytas Tarptautinės vandens sporto federacijos (toliau – FINA) reikalavimus atitinkantis baseinas, kad tokiam statybos objektui keliami ypatingi reikalavimai, teismas padarė išvadą, kad atsakovės perkamas objektas yra svarbus, turintis specifinę paskirtį.

Teismas atmetė kaip neįrodytą ieškovės UAB „LitCon“ teiginį, kad Lietuvoje tik apie 23 statybos įmonės, iš kurių 11 yra kelių tiesimo įmonės, atitinka pirkimo sąlygų 26.4 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Teismas sprendė, kad pagal atsakovės duomenis 9 paraiškas dalyvauti pirkime pateikusių ūkio subjektų grupėje yra net 18 įmonių, atitinkančių paminėtą reikalavimą, o tai daugiau, nei nurodė ieškovė. Teismas rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo suformuotas praktika dėl bendrojo mokumo koeficiento taikymo galimybės (civilinės bylos Nr. 2A-2194/2013, Nr. 2A-1259/2014). Palyginęs Lietuvos apeliacinio teismo bylose nagrinėtų pirkimų sudėtingumą, specifiką ir svarbą su ginčo pirkimo objektu, teismas sprendė, kad ginčo pirkimo objekto sudėtingumas ir reikšmė yra nepalyginamai didesnė nei senų daugiabučių renovacijos darbai ar esamų vandens gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbai. Be to, vykdomas pirkimas yra tarptautinis – atsakovė, nustatydama pirkimo sąlygas, tikėjosi, kad pirkime dalyvaus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniai tiekėjai.

Teismas, vertindamas, ar pirkimo sąlygų 26.4 punkto reikalavimas yra proporcingas pirkimo objektui, padarė išvadą, kad pirkimo sąlygose įtvirtinti papildomi ilgalaikiai reikalavimai pirkimo objektui: pagal pirkimo sąlygų 96 ir 117 punktus bei techninį projektą rangovas privalės atsakyti už nepasiektus deklaruotus rodiklius per 5 metus nuo atliktų darbų perdavimo užsakovui, o jei darbai paslėpti – per 10 metų; jei paslėpti tyčia – per 20 metų. Taigi rangovo garantiniai įsipareigojimai gali tęstis ir po sutarties pabaigos, todėl, teismo įsitikinimu, svarbu, kad ir pasibaigus sutarčiai rangovas būtų pajėgus ištaisyti sutarties vykdymo trūkumus. Be to, pagal konkurso sąlygų 96 punkto lentelės 2.9 eilutę rangovas už sutarties kainą gali pasiūlyti iki 2 metų pastato techninio aptarnavimo paslaugą. Įvertinęs tai, kad vien rangovo sutartiniai įsipareigojimai gali trukti beveik 4 metus, neįskaitant įsipareigojimų per garantinį laikotarpį, taip pat kitas aplinkybes, teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo – bendrojo mokumo koeficiento tikslingumas, siekiant išsiaiškinti potencialaus tiekėjo visapusišką patikimumą ir pajėgumą įvykdyti pirkėjo sąlygas, yra akivaizdus, kad atsakovė pagrindė paminėto koeficiento dydį. Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad bendrojo mokumo koeficientas 1,1 nelaikytinas ribojančiu konkurenciją.

Dėl pirkimo sąlygų 34, 35 punktų teisėtumo

Teismas nesutiko su ieškovių argumentais, kad pirkimo sąlygų 34 ir 35 punktuose nustatyti reikalavimai kiekvienam jungtinės veiklos partneriui bei subtiekėjams/subrangovams atitikti nustatyto dydžio bendrojo mokumo koeficientą, yra pertekliniai ir nepagrįstai riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, ypač veikiant ūkio subjektų grupėje, bei galimybes pasitelkti trečiuosius asmenis. Teismas sprendė, kad atsakovė, nustatydama paminėtas sąlygas, tiekėjui sudarė galimybę dalyvauti pirkime kaip subrangovui, jeigu jo bendrojo mokumo koeficientas yra žemesnis kaip 1,1, bet ne mažesnis kaip 0,7; ginčijami pirkimo sąlygų 34 ir 35 punktai neriboja subrangos masto, o tik nustato kvalifikacinius reikalavimus subrangovams.

Dėl pirkimo sąlygų 54 punkto teisėtumo

Pirkimo sąlygų 54 punkte nustatyti atitinkami kvalifikacinės atrankos kriterijai ir jų lyginamieji svoriai tiekėjo arba ūkio subjekto grupei vertinti. 54 punkto pastabose nurodyta, kad kvalifikacinės atrankos metu bus vertinami tik to ūkio subjektų grupės partnerio duomenys, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, o jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios, – vertinamas tas partneris, kurio bendras mokumo koeficientas yra didžiausias.

Pasisakydamas dėl konkurso sąlygų 54 punkte nustatyto kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 ir 54 punkto pastabų teisėtumo, teismas padarė išvadą, kad 54 punkte nėra įtvirtinti minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai – tik nustačius kandidatų ratą, kurie atitinka minimalius kvalifikacinius reikalavimus, jų tarpusavio kvalifikacijos palyginimas ir įvertinimas būtų vykdomas pagal konkurso sąlygų 54 punktą. Nustatęs, kad nei viena iš ieškovių neatitinka pirkimo sąlygų 26.4 punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo, teismas sprendė, kad ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygų 54 punktą, tačiau, įvertinęs byloje egzistuojantį viešąjį interesą, teismas pripažino minėtos konkurso sąlygos teisėtumo įvertinimo būtinybę.

Perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti konkurso sąlygų reikalavimus. Teismas nesutiko su ieškovės UAB „LitCon“ teiginiu, kad pirkimo sąlygų 54 punkto pastabose nustatyti reikalavimai paneigia ūkio subjektų teisę jungtis į grupes – pirkimo sąlygose neribojamas nei jungtinės veiklos partnerių skaičius, nei tarpusavio įsipareigojimų paskirstymas. Pati ūkio subjektų grupės kvalifikacinės atrankos kriterijų nustatymo tvarka diferencijuota priklausomai nuo konkretaus kriterijaus (Nr.1-Nr.4). Vertindamas Nr.1 kriterijų – kritinio likvidumo koeficientą, teismas teigė, kad šio rodiklio sumavimo negalimumas yra konstatuotas teismų, todėl atsakovės sąlygų nuostata, kad pagal šį kriterijų bus vertinamas tas partneris, kurio įsipareigojimų dalis bus didžiausia, teisėta.

Konkurso sąlygų 54 punkto kriterijų Nr. 2 ir Nr. 3 (vidutinės metinės svarbiausių statybos darbų apimtis; tiekėjo pastatytų ypatingų visuomeninės paskirties negyvenamųjų pastatų, kuriems yra pasirašytas statybos darbų užbaigimo aktas, kurių tūris ne mažesnis kaip 20 000 m³, skaičius) pastabose nustatyta: tuo atveju, jei paraišką teikia ūkio subjektų grupė, atliktų darbų sąrašas nurodomas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia. Teismas tokią sąlygą laikė teisėta ir logiška – užsakovui yra svarbiausia didžiausią darbų dalį atliksiančio partnerio statybos darbų apimtis, nes perkančioji organizacija siekia, kad daugiausia darbų atliktu stipriausias šiuo požiūriu tiekėjas. Tokiomis sąlygomis tiekėjai tik skatinami didžiausią darbų dalį pavesti atlikti didžiausią statybos darbų patirtį turinčiam tiekėjui. Kriterijaus Nr. 4 – tiekėjo įvykdytų sutarčių skaičius, susijęs su vandens filtravimo ir pašildymo sistemų 400 m³ arba didesnio tūrio baseinų (sportinių ir (arba) vandens parkų) voniose diegimu. Pastabose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paraišką teikia ūkio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks baseino vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą pagal ketinamą šiuo pirkimu sudaryti sutartį. Jeigu baseino vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4 nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje. Teismas, įvertinęs statybos objekto svarbą, konkurso sąlygas, sprendė, kad tokia kvalifikacinės atrankos sąlyga yra teisėta, nes atsakovei labiau aktualu, kad patirtį, įrengiant filtravimo ir pašildymo sistemas, turėtų tas partneris, kuris faktiškai tuos darbus atliks, dėl to papildomus balus pagal 4-tą kriterijų gaus būtent tokia ūkio subjektų grupė. Teismas sprendė, kad atsakovė tokiomis konkurso sąlygomis nedraudžia perduoti vandens filtravimo ir pašildymo sistemų įrengimo subrangovams, tačiau skatina tiekėjus pačius vykdyti šiuos itin sudėtingus, ekonomiškai reikšmingus, darbus.

Dėl pirkimo sąlygų 96 punkto teisėtumo

Ieškovė UAB „Versina“ nesutiko su konkurso sąlygų 96 punktu, kuriame nustatyti atitinkami pasiūlymo vertinimo kriterijai, t.y. 40 balų lyginamasis svoris skiriamas kainos kriterijui, 60 balų – statybos darbų kokybei ir efektyvumui. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus naudojimas viešuosiuose pirkimuose, teismo įsitikinimu, yra skatinamas Europos Sąjungos, nes tai leidžia nupirkti ne pigiausius, o naudingiausius prekes, paslaugas ir darbus. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas, teismo įsitikinimu, yra atsakovės prerogatyva ir niekaip negali pažeisti ieškovių teisių. Be to, ieškovė UAB „Versina“ nenurodė, kaip ginčijamas pirkimų sąlygų punktas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus.

Dėl UAB „Versitus“ ieškinio pagrįstumo

Teismas nustatė, kad konkurso sąlygos buvo paskelbtos 2015 m. liepos 8 d., o ieškovė pretenziją, kurioje prašė panaikinti sąlygų 26.4 punktą, o netenkinus šio reikalavimo, pakeisti konkurso sąlygų 34 punktą, nustatant, kad bendrojo mokumo kvalifikacinis reikalavimas, konkurse dalyvaujant ūkio subjektų grupei, būtų taikomas bent vienam ūkio subjektų grupės nariui, perkančiajai organizacijai pateikė 2015 m. rugpjūčio 14 d. Teismas sprendė, kad UAB „Versitus“ pretenziją pateikė praleidusi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 10 dienų terminą. Kadangi ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, pateisiančių praleistą terminą pretenzijai pateikti, teismas priėjo išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai neatnaujino termino pretenzijai pateikti ir jos (pretenzijos) nenagrinėjo.

Dėl kitų ieškovių reikalavimų

Ieškovė UAB „Hidrostatyba“, be kitų reikalavimų, prašė pripažinti neteisėtu 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovės sprendimą, kuriuo atsisakyta nagrinėti jos 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenziją dėl atsakovės 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sąlygų paaiškinimo (1, 5, 7–15 klausimais). Teismas priėjo išvadą, ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzija iš esmės reikalaujama patikslinti ar panaikinti konkurso sąlygas, kurios nebuvo keistos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., todėl teismas sutiko su perkančiosios organizacijos pozicija, kad UAB „Hidrostatyba“ praleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą 10 dienų terminą pretenzijai pateikti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Versina“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti: pripažinti konkurso sąlygų 26.4, 54 ir 96 punktus neteisėtais, juos panaikinti ir pirkimą nutraukti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirkimo sąlygų 26.4 punkte nustatyto koeficiento dydis yra nepagrįstas. Tokiu dydžiu nepagrįstai varžoma konkurencija ir diskriminuojami tiekėjai. Jai (ieškovei) nėra žinoma nei vieno įvykdyto, ir/ar šiuo metu vykdomo, pirkimo, kuriame būtų nustatytas minimalus reikalavimas tiekėjams atitikti didesnį kaip 1 bendrojo mokumo koeficientą. Atsakovė nurodė tik vieną Lietuvoje vykdomą pirkimą, kuriame reikalaujama didesnio kaip 1 bendrojo mokumo koeficiento. Taigi negalima daryto objektyvios išvados, kad tik tiekėjai, atitinkantys 1,1 bendrojo mokumo koeficientą, gali įvykdyti pirkimo sutartį.

2. Teismas padarė išvadą, kad pirkimo objektas – specifinis, tačiau pagal atsakovės pateiktą techninį projektą reikalaujama atlikti įprastus statybos rangos darbus. FINA reikalavimai nesuteikia pirkimo objektui specifiškumo ar išskirtinumo.

3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tiekėjo teise naudotis priežiūros procedūra gali remtis ne tik pirkimo procedūrose dalyvaujantis subjektas, bet ir subjektas, kuris formaliai jose nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės, neatitinkančios minimalių kvalifikacijos reikalavimų, neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti konkurso sąlygų 54 punkto, nepagrįsta.

4. Nesutiktina su teismo išvada, kad viešuosius pirkimus reglamentuojančiose teisės normose nėra įtvirtino ribojimo atsakovei nustatyti pirkimo sąlygų 54 punkto pastabose įtvirtintų reikalavimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad VPĮ perkančiosioms organizacijos suteiktos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad nelemtų neribotos perkančiosios organizacijos diskrecijos. VPĮ 32 straipsnio 3 dalis leidžia tiekėjams remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio ryšiai sieja tiekėją su šiais subjektais. Negalima tokia situacija, kai pagal VPĮ nuostatas pirkime dalyvaujantys ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys tiekėjai, kvalifikacinėje atrankoje jau atrenkami neužtikrinant realios konkurencijos arba dirbtinai šalinant (diskriminuojant) kai kuriuos iš tiekėjų.

5. Kvalifikacinė atranka turėtų būti vykdoma remiantis kvalifikaciniais aspektais. Pirkimo sąlygų 54 punkto sąlyga, nustatanti, kad kvalifikacinės atrankos balai nebus suteikiami tuo atveju, jeigu vandens filtravimo ir pašildymo sistemų įrengimui bus pasitelkiamas subrangovas, dirbtinai menkina ir atima galimybę varžytis dėl pirkimo objekto tiems tiekėjams, kurie daliai darbų ketina pasitelkti subrangovą. Tiekėjas, neturintis baseinų įrengimų patirties, yra verčiamas rasti tokį asmenį ir su tokiu asmeniu būtinai sudaryti jungtinės veiklos sutartį, tam, kad gautų kvalifikacinių balų.

6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintos Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijos nėra privalomos, tačiau tais atvejais, kai perkančioji organizacija nusprendžia nustatyti naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus, kurie nėra nustatyti rekomendacijose, ji (perkančioji organizacija) privalo pagrįsti tokių kriterijų ir jų reikšmių pagrįstumą. Rekomendacijose dėl įprastų prekių, paslaugų ir darbų, kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80 balų. Ginčo atveju kainos lyginamasis svoris nepagrįstai du kartus mažesnis nei rekomenduoja nustatyti Viešųjų pirkimų tarnyba.

Ieškovė UAB „LitCon“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jos (ieškovės) ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino pirkimo sąlygų 26.4 punkto teisėtumą ir atitikimą VPĮ nuostatoms bei kasacinio teismo praktikai dėl kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo ir priežastinio ryšio riboti konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-2003 apžvalga (II) Nr. AC-39-1), netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Tokie sudėtingi projektai kaip suskystintų gamtinių dujų terminalo uosto infrastruktūros su suprastruktūros projektavimas ir statybos darbai, jungtinio inovatyvios medicinos centro pastato statybos darbai, nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastato statyba buvo sėkmingai įgyvendinti pirkimų metu nevertinant tiekėjų bendrojo mokumo koeficiento.

2. Pirkimo sąlygų 35 punkto reikalavimas bendrojo mokumo koeficientui yra neteisėtai ir nepagrįstai taikytinas ne tik kiekvienam ūkio subjektų grupės partneriui, bet ir kiekvienam subtiekėjui/subrangovui, o tai itin riboja tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, tiekėjų konkurenciją bei laisvę pasitelkiant trečiųjų asmenų išteklius. Reikalavimas subtiekėjų/subrangovų kritiniam likvidumui, kuris turi būti ne mažesnis kaip 1, yra nepagrįstas dėl tapačių priežasčių kaip ir bendrojo mokumo koeficientas. Įvertinant tai, kad visa atsakomybė ir darbų vykdymo finansavimas iki perkančiosios organizacijos atsiskaitymų vykdymo tenka tiekėjui, neegzistuoja teisinis pagrindas kontroliuoti subrangovų finansinės padėties bei taikyti itin aukštų reikalavimų. Kasacinis teismas laikosi aiškios ir nuoseklios pozicijos, kad subrangos masto ribojimas apskirtai laikytinas neteisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-12 nutartis c. b. Nr. e3K-3-391-690/2015).

3. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl pirkimo sąlygų 34 punkto teisėtumo. Vidutinis bendrojo mokumo koeficientas bendrovių, 2013 metais vykdžiusių statybos rangos darbus, statant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, buvo 0,68. Atsižvelgiant į pirkimo sąlygas ir bendrojo mokumo rodiklius rinkoje, darytina išvada, kad finansiškai stabiliai ir konkurencingai veikiančios statybos bendrovės negalės dalyvauti ginčo pirkime kaip jungtinės veiklos partneriai, nes jų bendrojo mokumo koeficientas neatitiks pirkimo sąlygose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų. Vertinant pirkimo sąlygų 26.4 ir 34 punktus, darytina prielaida, kad atsakovė sudaro sąlygas dalyvauti pirkime tik stambiausioms statybos bendrovėms, eliminuodamas galimybę smulkaus ir vidutinio verslo subjektams dalyvauti rinkoje, nors jie, galbūt, turi pakankamai žinių ir parties įgyvendinti panašius ar analogiškus projektus. Pirkimo sąlygų 38 punktu atsakovė reikalauja, kad jungtinės veiklos sutartis turi nustatyti solidarią visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių atsakovei nevykdymą. Taigi nepriklausomai nuo to, koks kurio partnerio bendrojo mokumo koeficientas, esminę reikšmę turi tai, kad atsakovė, netinkamai vykdant prievoles, galės pareikšti pretenziją bet kuriam iš ūkio subjektų grupės partnerių.

4. Pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjams pripažįstamas platus suinteresuotumas ginčyti viešojo pirkimo dokumentų sąlygas ir perkančiosios organizacijos sprendimus, todėl teismas nepagrįstai sprendė dėl ieškovių teisinio suinteresuotumo stokos ginčyti konkurso sąlygų 54 punktą.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo sąlygų 54 punkto nuostatos (įskaitant pastabas) neturi įtakos ir neriboja galimybių potencialiems dalyviams jungtis į ūkio subjektų grupes ar tarpusavyje pasiskirstyti įsipareigojimų dėl pirkimo sutarties vykdymo. Viešųjų pirkimų tarybos 2015 m. spalio 12 d. išvadoje konstatuota, kad kvalifikacinės atrankos metu turėtų būti užtikrinama, kad būtų sumuojami ūkio subjektų grupės pajėgumai, kvalifikacija ir patirtis. Esant skirtingiems partnerių tarpusavio susitarimams ar veiklų paskirstymams, jų kvalifikacija, patirtis pagal aptariamą pirkimo sąlygų punktą, gali būti vertinama prasčiau, ūkio subjektų grupės nariai yra verčiami sudaryti tarpusavio susitarimus, kurie lemtų didesnį kvalifikacinės atrankos balą.

6. Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 54 punkte įtvirtino kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 4, kuris yra visiškai nesusijęs su pirkimo objektu, neužtikrina kvalifikacinės atrankos tikslų. Pagal FINA reikalavimus, baseino, kurio ilgis 50 m, tūris turi būti ne mažesnis kaip 2 500 m³. Minėto kvalifikacinės atrankos kriterijaus pagrindu pirmumas vertinant teikiamas tiekėjams, kurie turės patirties įdiegiant vandens filtravimo ir pašildymo sistemas 400 m³ ar didesnio tūrio baseinų voniose. Taigi kvalifikacinės atrankos reikalavimas baseino tūriui yra net 6 kartus mažesnis nei pirkimo objekto tūris, todėl tiekėjai, turintys patirties įdiegiant vandens filtravimo ir pašildymo sistemas 400 m³ ar didesnio tūrio baseinų voniose, negali būti laikomi turinčiais pakankamai patirties ir kompetencijos, vykdyti žymiai didesnio tūrio baseinų vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimo darbus.

7. Ginčo atveju perkančioji organizacija tiesiogiai nenustatė draudimo dalyvauti pirkime ūkio subjektų grupei, tačiau, įvertinus pirkimų sąlygų 54 punkto pastabas, akivaizdu, kad bus vertinamas tik vienas ūkio subjektų grupės tiekėjas, todėl kitų partnerių pasitelkimas tampa beprasmis. Dėl šios priežasties pirkimo sąlygų 54 punkte pastabų reguliavimas de facto lemia skirtingus perkančiosios organizacijos kvalifikacinės atrankos vertinimo padarinius ūkio subjektų grupei bei atskiriems tiekėjams.

Ieškovė UAB „Hidrostatyba“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Viešųjų pirkimų tarnyba 2015 m. spalio 12 d. išvadoje aiškiai nurodė, kad, siekiant konstatuoti pirkimo sąlygų 26.4 punkto teisėtumą, perkančioji organizacija privalo įrodyti nustatyto kvalifikacinio reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Ginčo atveju toks priežastinis ryšis neegzistuoja, o pirkimo dalyviais gali būti įmonės, kurios yra visiškai nepajėgios įvykdyti įsipareigojimus, neturi reikiamų finansinių resursų ir gali būti ką tik susikūrusios įmonės.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygų 26.4 punkto reikalavimas buvo nustatytas vadovaujantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis. Perkančioji organizacija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, nustatydama paminėtą reikalavimą, rėmėsi užsienio šalių ekonomikos literatūra bei kitų viešųjų pirkimų pavyzdžiais. Be to, atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji kituose savo vykdytuose pirkimuose, įskaitant didelės vertės bei reikšmės pirkimuose, netaiko tokio pobūdžio reikalavimų.

3. Pirmosios instancijos teismo nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse civilinėse bylose Nr. 2A-1259/2014, Nr. 2A-2194/2013 nebuvo vertinamas priežastinis ryšis su reikalavimo esme ir tai ar tik dalyviai, atitinkantys paminėtą reikalavimą, gali užtikrinti reikalavimų vykdymą. Be to, iš esmės skiriasi nagrinėjamos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės.

4. Pirkimo sąlygų 26.4 punktas negarantuoja, kad pirkime galėtų dalyvauti tik finansiškai pajėgios projektą įvykdyti įmonės, ką tik susikūrusi įmonės, neturinčios jokių reikiamų finansinių resursų. Ši aplinkybė įrodo, kad nustatytas bendrojo mokumo koeficientas riboja konkurenciją.

5. Ypatingų statinių kategorijai yra priskiriama daug statinių ir pastatų, todėl perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas dėl baseino statybos darbų nėra išimtinis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad FINA reikalavimus atitinkantį baseiną gali pastatyti tik 1,1 dydžio bendrąjį mokumo koeficientą turintis tiekėjas. Taigi ginčo atveju pirkimo objekto priklausymas ypatingų statinių kategorijai ar atitikimas FINA reikalavimams nelemia šio pastato specifiškumo, kuri įgyvendinti gali tik finansiškai pajėgus subjektas.

6. Teismo nurodytas garantinių terminų taikymas būdingas visoms rangos sutartims, tačiau šios garantijos kyla jau po tinkamo sutarties įvykdymo ir kai rangovas gauna visą jam priklausantį atlyginimą. Dėl to negalima teigti, kad rangos darbų sutarčių atveju taikytinos pareigos lemia ginčo pirkimo objekto specifiškumą. Perkančiosios organizacijos nustatytos pirkimo sutarties sąlygos nepasižymi specifika, jos atitinka standartines rangos darbų sutarties sąlygas, nėra reikalaujama papildomų garantijų ar darbų. Dėl to atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai nurodė sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, kaip pagrindą nustatyti itin aukštus ir specifinius kvalifikacinius reikalavimus.

7. Teismo sprendimo motyvai dėl pirkimo sąlygų 35 punkto yra nepagrįsti, o subrangovams perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas finansiniam pajėgumui (bendrojo mokumo koeficientas) yra perteklinis ir neproporcingas. Perkančioji organizacija tiekėjams ir subtiekėjams/subrangovams pritaikė skirtingus bendrojo mokumo koeficientus, kurių nustatymo kriterijai yra visiškai neaiškūs, neracionalūs ir neproporcingi. Pagal CK 6.650 straipsnio 3 ir 4 dalis, VPĮ 24 straipsnio 5 dalį, pirkimo sąlygų 122.3.22 punktą, subrangovų pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės perkančiajai organizacijai. Be to, subrangovai ir perkančioji organizacija neturi jokių tiesioginių reikalavimų vienai kitai, nes subrangovai nėra pirkimo sutarties šalis. Taigi iškilus atsakomybės klausimams, atsakytų ne subrangovai, o rangovas, todėl perkančiosios organizacijos motyvai dėl tariamo būtinumo taikyti bendrojo mokumo reikalavimą subrangovams yra nepagrįsti ir neteisėti.

8. Teismas sprendime neteisėtai atsisakė vertinti perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sąlygų paaiškinimų dėl 1,5,7-15 klausimų teisėtumą. Minėtas perkančiosios organizacijos paaiškinimas/patikslinimas buvo paskelbtas per centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (toliau–CVP IS) kartu su pirkimo dokumentais, todėl šio paaiškinimo apskundimui taikytinas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas terminas. Perkančioji organizacija neturėjo jokio teisinio pagrindo nuspręsti, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. pateikta pretenzija buvo pateikta praleidus terminą jai pateikti. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų bylose pripažįstama, kad tiekėjų teisių gynimas viešuosiuose pirkimuose turi būti grindžiamas efektyviai užtikrinant tiekėjų teisių gynimo principą. Prioritetas visais atvejais turi būti teikiamas ne deklaratyviam formalumui, o faktiniam tiekėjo teisių gynimui, kiekvieną kartą pirmiausiai įvertinant ne tai, kaip atmesti tiekėjo pretenziją ar atsisakyta ją nagrinėti, bet užtikrinant viešojo pirkimo skaidrumą, motyvuotai atsakyti tiekėjui į jo kreipimąsi, jeigu pastarasis pagrįstai mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos.

Ieškovė UAB „Versitus“ pareiškė prisidedanti prie apeliacinio skundo; palaikanti UAB „Hidrostatyba“ apeliacinį skundą, jo motyvus ir reikalavimus.

Atsiliepime į ieškovių UAB „LitCon“ ir UAB „Versina“ apeliacinius skundus ieškovė UAB „Versitus“ prašo skundus tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovė turėjo objektyviai pagrįsti, kad pirkimo sąlygų 26.4 punkte nustatyto reikalavimo taikymas yra būtinas tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui.

2. Pirkimo sąlygomis nustatomi reikalavimai pačiai jungtinės veiklos sutarčiai, taip pat grupėje veikiančių dalyvių pateikiamiems rangos sutarties vykdymo užtikrinimams. Pati jungtinės veiklos sutartis teikiama kartu su paraiška pirkimui, o joje numatoma solidari dalyvių atsakomybė. Įvertinus tai, akivaizdu, kad ginčo atveju atsakovė turi galimybę įsitikinti, kad tiekėjas galės veiksmingai pasinaudoti trečiųjų asmenų (kitų grupės narių) turimais ištekliais ir kvalifikacija ir to pilnai pakanka atsakovės interesams ir tinkamam pirkimo sutarties vykdymui užtikrinti. Dėl to pirkimo sąlygų 34 punktas, kuriuo reikalaujama kiekvienam grupės nariui atitikti 26.4 punkto kvalifikacijos reikalavimą, laikytinas pertekliniu ir neproporcingu.

3. Teismas priėmė neteisingą sprendimą neva ji (ieškovė) praleido terminą pretenzijai pateikti dėl pirkimo sąlygų ir neva ieškinys yra nenagrinėtinas. Paskelbusi pirkimo sąlygas atsakovė nenurodė bendrojo mokumo koeficiento apskaičiavimo formulės, todėl ne visi tiekėjai galėjo pirkimo sąlygų 26.4 punkte nustatytą kvalifikacijos kriterijų vienodai suprasti ir aiškinti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 5 d. informavo tiekėjus apie tai, kaip yra apskaičiuotinas bendrojo mokumo koeficientas, laikytina, kad terminas pretenzijai pateikti turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kadangi pretenzija buvo pateikta 2015 m. rugpjūčio 14 d., ji (ieškovė) nepraleido VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto 10 dienų termino.

Atsakovė – Klaipėdosw miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškovių UAB „Versina“, UAB „Hidrostatyba“ ir UAB „LitCon“ apeliacinius skundus prašo skundų netenkinti. Atsiliepimus grindžia šiais argumentais:

1. Esminė ginčo pirkimo objekto specifika yra objekto naujumas Lietuvos statybos sektoriuje. Įvertinus šią aplinkybę bei objekto svarbą valstybiniu lygiu, būsimiems rangovams buvo keliami didesni nei įprastai reikalavimai.

2. Bendrojo mokumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas savo esme ir reikšme neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma perduoti kitiems asmenims naudoti. Bendrojo mokumo koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumą, todėl šis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti ūkio subjektų grupės nariai. Ieškovės UAB „LitCon“ motyvai dėl pirkimo sąlygų 34 punkto nepagrįsti, nes prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo suformuotai praktikai ir elementariai logikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2194/2013).

3. Ieškovė UAB „LitCon“ nepagrįstai kvestionuoja pirkimo sąlygų 35 punkto teisėtumą. Kritinio likvidumo reikalavimas ne tik galimas, bet ir rekomenduojamas Viešųjų pirkimų tarnybos. Reikalavimų subrangovams nustatymas, subrangovų išviešinimas ir jų keitimo apribojimai yra visuotinai galiojanti praktika, nustatyta VPĮ ir nėra savitikslė. Generalinis rangovas, kuris paprastai atlieka bendrus statybinius darbus, nėra specifinės baseino įrangos montavimo žinovas. Specifinę įrangą dažnai montuoja specializuotos tos srities įmonės, įsigyjančios įrangą iš gamintojų. Siekiant užtikrinti sklandų įrangos tiekimą iš gamintojų subrangovams ar rangovui, jos sumontavimą ir sklandų atsiskaitymą su gamintojais, yra nustatyti kritinio likvidumo ir bendrojo mokumo kvalifikaciniai reikalavimai.

4. Pirkimo sąlygų 54 punkto pastabose įtvirtinti reikalavimai nėra diskriminaciniai, o tik skatina tiekėjus svarbiausius statybos darbus pavesti tiekėjui, kuris atliks didžiausią darbų dalį. Šiuo atveju vienas ar kitas partnerių tarpusavio įsipareigojimų paskirstymas jungtinės veiklos sutartyje neužkerta kelio tiekėjui dalyvauti pirkime ir kvalifikacinėje atrankoje, tačiau gali daryti įtaką kvalifikacinės atrankos rezultatui. Be to, 54 punkto reikalavimai nėra aktualūs nagrinėjama ginčui dėl to, kad kvalifikacinė atranka buvo nustatyta kaip galima procedūra tuo atveju, jeigu paraiškas pateiktų daugiau nei 8 tiekėjai. Nagrinėjamu atveju paraiškas pateikė 8 tiekėjai, kvalifikacinė atranka nebuvo vykdoma.

5. Tiekėjų pasiūlymus numatyta vertinti pagal 10 skirtingų kriterijų, iš kurių kainos kriterijui skiriama daugiausiai – net 40 balų. Kiti kriterijai, susiję su defektų šalinimo garantijos terminu, darbų atlikimo terminu, vėdinimo sistemų naudingumo ir efektyvumo koeficientais, vėdinimo sistemų elektros sąnaudomis, šilumos siurblių naudingumo koeficientu, stiklo paketų šilumos laidumo koeficientu, šildomų patalpų sandarumu, įrenginių techninio aptarnavimo laikotarpiu, yra svarbūs siekiant pastatyti kokybišką ekonomišką baseiną. Ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva ir niekaip negali pažeisti ieškovių teisių.

6. Ieškovė UAB „Hidrostatyba“ nepasinaudojo galimybe skųsti pirkimo sąlygų 114.2-114.3, 114.4, 114.5-114.6 punktus, todėl sąlygų paaiškinimų institutu siekia išvengti termino pretenzijai ir ieškiniui pateikti praleidimo pasekmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovių UAB „Versina“ ir UAB „LitCon“ apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

Ieškovės UAB „Hidrostatyba“ ir prisidėjusios prie apeliacinio skundo UAB „Versitus“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Atsakovė – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ribotą konkurso būdu ketina įsigyti Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbus. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl pirkimo sąlygų, nustatančių kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams (ūkio subjektų grupės nariams, subtiekėjams/subrangovams, pirkimo sąlygų 26.4, 34, 35 p.), kvalifikacinės atrankos kriterijus (pirkimo sąlygų 54 p. kriterijus Nr. 4, 54 p. kriterijų Nr. 1-4 pastabos), pasiūlymų vertinimo kriterijus (pirkimo sąlygų 96 p.), teisėtumo. Be perkančiosios organizacijos sprendimų atsisakyti panaikinti (pakeisti) ginčo pirkimo sąlygas, ieškovės UAB „Versitus“ ir UAB „Hidrostatyba“ ginčijo jos (atsakovės) sprendimų atsisakyti nagrinėti ieškovių pretenzijas teisėtumą. Ieškovė UAB „Versitus“ nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atsisakyta nagrinėti jos ieškinio reikalavimus, todėl nurodyta teismo sprendimo dalis nėra šios apeliacijos objektas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirkimo sąlygose tiekėjams nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kvalifikacinės atrankos, pasiūlymų vertinimo kriterijus, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčijamų pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą, iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių pagrindu, remdamasis VPĮ nuostatomis bei aktualia teismų praktika, teisingai nusprendė, kad pirkimo sąlygų 26.4, 34, 35 punktai, 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 4, kriterijaus Nr. 1 pastabos, 96 punkte nustatyti pasiūlymų vertinimo kriterijai bei perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas atsisakyti nagrinėti UAB „Hidrostatyba“ pretenziją nepažeidžia imperatyvių VPĮ reikalavimų bei principų (VPĮ 3 str.). Nėra pagrindo kitokiai išvadai dėl pirkimo sąlygų 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką aiškinant ir taikant viešųjų pirkimų institutą, yra pasisakęs, kad VPĮ siekiama skatinti kokybišką prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybių darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą, užtikrinti racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą, garantuoti lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į Nacionalinės kovos su korupcija programos tikslus ir uždavinius. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-416/2005; 2008-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-583/2008).

Viešųjų pirkimų tikslui (vadovaujantis VPĮ reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas) pasiekti perkančioji organizacija yra įpareigota išsiaiškinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.), todėl turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (VPĮ 32 str. 1 d.). Nors perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau ši teisė nėra neribota, t. y., įgyvendindama šią teisę, perkančioji organizacija neturi pažeisti viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 str. 1 d.). Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 32 str. 2 d.).

Dėl pirkimo sąlygų 26.4 punkto

Pirkimo sąlygų 26.4 punktas nustato, kad tiekėjo bendrasis mokumo koeficientas per paskutinius finansinius metus (arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos, jei tiekėjas veiklą vykdė trumpiau) turi būti ne mažesnis kaip 1,1. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo, apeliantės teigia, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika dėl kvalifikacinių reikalavimų proporcingumo ir priežastinio ryšio riboti konkurenciją, netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimą byloje, o minėtą išvadą pagrindė tikrovės neatitinkančiais ir nepagrįstais teiginiais, faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundų motyvais. Apeliantės pagrįstai nurodo ginčo atveju aktualų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, pateiktą pasisakant dėl perkančiųjų organizacijų teisės nustatyti aukštesnius nei įprastai ar specifinius reikalavimus, kad pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato arba dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2008). Priežastinio ryšio tarp ginčo kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjo gebėjimo įvykdyti sutartį nustatymo svarbą pažymėjo ir šioje byloje išvadą pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba, tačiau jų (apeliančių) nesutikimas su teismo pozicija dėl bendrojo mokumo koeficiento dydžio nustatymo tikslingumo, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nukrypo nuo minėtu klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, netinkamai vertino Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą. Pasirinkdama bendrojo mokumo koeficiento reikšmę 1,1, perkančioji organizacija tokį pasirinkimą grindė aplinkybėmis, kad vykdomas pirkimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu, kad pirkimo objektas – specifinės paskirties ir jo statyboms yra keliami ypatingi reikalavimai, kad tiekėjo įsipareigojimai pirkimo objekto atžvilgiu gali trukti apie ketverius metus, neįskaitant įsipareigojimų trukmės per garantinį laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas tokius atsakovės argumentus pripažino pagrįstais, sudarančiais pagrindą nustatyti 1,1 dydžio bendrojo mokumo koeficientą (CPK 177, 178, 185 str.).

Apeliantė UAB „Hidrostatyba“ klaidingai teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pirkimo sąlygų 26.4 punkto reikalavimas buvo nustatytas vadovaujantis Statistikos departamento duomenimis, nors perkančioji organizacija procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu aiškino, kad bendrojo mokumo koeficiento dydį pasirinko remdamasi užsienio šalių ekonomikos literatūra bei kitų viešųjų pirkimų pavyzdžiais. Skundžiame sprendime teismas nustatė, kad Statistikos departamento duomenys buvo naudojami parenkant bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento formuluotę, o ne dydį. Aplinkybės, kad parinkdama paminėto kvalifikacijos reikalavimo dydį, atsakovė nesivadovavo Statistikos departamento duomenimis, kad kituose vykdytuose pirkimuose netaikė tokio pobūdžio reikalavimų, nepaneigia nei jos (perkančiosios organizacijos) teisės nustatyti tokį reikalavimą, nei pasirinkto bendrojo mokumo koeficiento dydžio tikslingumo. Perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, kokius tiekėjų vertinimo kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose. Pasirinkdama ginčo bendrojo mokumo koeficiento reikšmę, atsakovė nurodė, kad remiasi užsienio šalių ekonomikos literatūroje bei verslo ir finansų valdymo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Auditum“ tinklapyje pateiktu išaiškinimu, jog bendrojo mokumo koeficiento rodiklio reikšmė žemiau 0,5 laikoma bloga, normali rodiklio reikšmė – 1, gera – 2. Tokių rodiklių reikšmių vertinimo ieškovės neginčijo. Be to, Statistikos departamento duomenis nustatyta, kad 2014 metais (naujesnių duomenų nėra) gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą (veikla – F412) vykdančių įmonių vidutinis bendrojo mokumo koeficientas buvo 0,74 (CPK 179 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtus duomenis bei tai, kad ginčo pirkimas tarptautinis, kad iš 9 paraiškas dalyvauti pirkime pateikusių ūkio subjektų grupėje yra 18 įmonių, atitinkančių atsakovės nustatytą bendrojo mokumo koeficientą, neturi pagrindo sutikti su apeliantėmis, kad pirkimo sąlygose nustatytas bendrojo mokumo koeficientas – per aukštas ar neadekvatus.

Apeliančių argumento, kad ginčo koeficientas neužtikrina tik finansiškai pajėgių tiekėjų dalyvavimą pirkime, neįrodo aplinkybės, kad pirkime galėtų dalyvauti neseniai veiklą pradėjusios įmonės (neturinčios reikšmingų įsipareigojimų). Bendrojo mokumo koeficientas yra tik vienas iš pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų tiekėjams. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neseniai įsikūrusi įmonė neatitiktų pirkimo sąlygų 26.7 punkto, kuris nustato reikalavimą tiekėjui per paskutiniuosius 5 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos būti įvykdžiusiam bent vieną sutartį, susijusią su negyvenamosios paskirties pastatų statybos darbais, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 6 mln. Eur su PVM. Pirkimo sąlygos atitinkamus bendrojo (kritinio) mokumo koeficientus nustato ir tiekėjų pasitelktiniems tretiesiems asmenims (jungtinės veiklos partneriams, subrangovams), todėl ir neseniai įsteigtam tiekėjui, pasitelkus pirkimo sąlygų 26.7 punkte nustatytą patirtį turinį partnerį, perkančiosios organizacijos siekis pirkimo sutarties vykdymą patikėti finansiškai stabiliam tiekėjui būtų užtikrintas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių pozicija dėl atsakovės siekio riboti konkurenciją, kuri grindžiama aplinkybe, kad iš dalyvavimo pirkime eliminuojamos sėkmingai ir pelningai veikiančios, ilgametę patirtį statybų sektoriaus veikloje turinčios įmonės vien dėl to, kad jų įstatinis ir atitinkamai nuosavas kapitalas vykdomos veiklos mastu kontekste yra sąlyginai nedidelis. Bet kokių kvalifikacinių reikalavimų nustatymas riboja konkurenciją, tačiau VPĮ nuostatoms prieštarauja tik pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui, neproporcingi kvalifikaciniai reikalavimai. Tai, kad tam tikro tiekėjo, ar asmens, pageidavusio dalyvauti konkurse, turimi kvalifikaciniai pajėgumui neatitiko nustatytųjų, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai yra apskritai diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-222/2008).

Apeliantės kvestionuoja pirmosios instancijos teismo motyvus dėl pirkimo objekto apimties ir specifiškumo, pirkimo sutarties laikotarpio, nulemiančių poreikį tiekėjams (suteikėjams/subrangovams) nustatyti bendrojo mokumo reikalavimą. Teigia, kad pirkimu siekiama įsigyti įprastus negyvenamosios sporto paskirties pastato statybos darbus, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad pirkimo objektas – specifinis. Teismo nustatyta aplinkybė dėl ilgalaikės sutarties, įvertinant rangovo atsakomybę garantinių terminų laikotarpiu, yra būdinga visoms rangos sutartims. Atmesdama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirkimo objekto, kaip ypatingo negyvenamosios sporto paskirties pastato, statybų specifiškumą lemia aplinkybės, kad iki šiol Lietuvoje nebuvo pastatytas nei vienas FINA reikalavimus atitinkantis 50 m baseinas, kad šiam objektui keliami ypatingi reikalavimai, kurie netaikomi įprastų pastatų statybai: baseinas apims olimpinėms žaidynėms keliamų reikalavimų baseiną, nardymo šachtą, komercines zonas; baseino įrenginių ir pastato ekonomiškumui keliami aukšti reikalavimai – baseinas imlus energijai pastatas, todėl būsimas rangovas susidurs su specifiniais, tik šiam objektui būtinais reikalavimais. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad ginčo pirkimo objektas – sudėtingas. Be to, šio objekto reikšmę nacionaliniu lygmeniu įrodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas. Iš atsakovės paminėtos teismų praktiko (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2194/2013, 2014-07-04 nutartis c. b. Nr. 2A-1259/2014) matyti, kad ginčo bendrojo mokumo koeficientas, nustatytas generaliniam rangovui, yra nežymiai didesnis nei koeficientai, kurie teismų buvo pripažinti teisėtai nustatytais senų daugiabučių renovacijos darbų ir esamų vandentiekio gerinimo įrenginių rekonstrukcijos darbų pirkimams. Tai, kad ginčo pirkimo sutarties ilgalaikiškumas pasireiškia dėl įstatyme nustatytos rangovo atsakomybės garantiniu terminu (CK 6.698 str.), kuri būdinga visoms rangos sutartims, nepaneigia būtinybės taikyti bendrojo mokumo reikalavimą objektyvumo. Vertindamas pirkimo sąlygų 26.4 punkto reikalavimo proporcingumą pirkimo objektui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pirkimo sutarties vykdymo terminas – 18 mėnesių (pirkimo sąlygų 115.1 p.), gali būti pratęstas pirkimo laimėtojui prisiėmus 2 metus truksiančią pastato techninio aptarnavimo paslaugą (pirkimo sąlygų 96 p. kriterijus Nr. 2.9). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai dėl pirkimo objekto specifikos, pirkimo sutarties laiko, kaip aplinkybių, nustatant aukštesnį, nei įprastuose pirkimuose, kvalifikacijos reikalavimą.

Paminėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirkimo sąlyga dėl bendrojo mokumo, esant nemažesnei kaip 1,1 koeficiento reikšmei, reikalavimo buvo tikslinga, objektyviai pagrįsta ir teisėta. Nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, nustatydama tokį kvalifikacinį reikalavimą, pažeidė viešųjų pirkimų principus (VPĮ 3 str. 1 d.) ar draudimą dirbtinai riboti konkurenciją (VPĮ 32 str. 2 d.), todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinių skundų ir naikinti teismo sprendimą dėl pirkimo sąlygų 26.4 punkto.

Dėl pirkimo sąlygų 34, 35 punktų

Apeliantės UAB „LitCon“ ir UAB „Hidrostatyba“ kvestionuoja pirkimo sąlygų 34 ir 35 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, kad bendrą paraišką pateikiantys ūkio subjektų grupės nariai turi atitikti pirkimo sąlygų 26.4 punkte nustatytą bendrojo mokumo koeficiento dydį (pirkimo sąlygų 34 p.), o tiekėjo pasitelktini tretieji asmenys (subrangovai/subtiekėjai) turi atitikti ne mažesnį kaip 0,7 bendrojo mokumo koeficientą (pirkimo sąlygų 35.4 p.) ir ne mažesnį kaip 1 kritinio likvidumo koeficientą (pirkimo sąlygų 35.5 p.). Apeliančių teigimu, paminėti reikalavimai pertekliniai, varžo tiekėjo galimybę pasitelkti jungtinės veiklos partnerius, subrangovus. Šiuos skundo argumentus grindžia VPĮ normomis, kurios nustato, kad prireikus, konkretaus pirkimo atveju, tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais (VPĮ 3 str. 1 d., 32 str. 2, 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliančių VPĮ normų interpretacija, kad tiekėjas gali remtis kitų su juo susijusių ūkio subjektų pajėgumais ir tais atvejais, kai kvalifikaciniai reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2013m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-2194/2013 išaiškino, kad bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, kaip ir kritinio likvidumo koeficiento kvalifikacinis reikalavimas, savo esme ir reikšme nustatant tiekėjo ekonominį ir finansinį pajėgumą, pagal savo pobūdį neatsiejamai susijęs su jo turėtoju, kurio neįmanoma faktiškai perduoti kitiems asmenims naudoti. Bendrojo mokumo (likvidumo) koeficiento rodiklis rodo tik konkretaus subjekto, o ne subjektų grupės ilgalaikį finansinį stabilumą, todėl šis finansinis rodiklis nėra laikytinas resursu, kuriuo pirkimo sutarties vykdymo metu galėtų disponuoti kiti ūkio subjektų grupės nariai, subrangovai. Aiškinti VPĮ normas kitaip nėra pagrindo. Apeliacinių skundų argumentai, kad aptariamomis pirkimo sąlygų 34 ir 35 punktų nuostatomis ribojama konkurencija, galimybė pasitelkti trečiųjų asmenų išteklius, nepagrįstas.

Kita apeliančių argumentų grupė dėl nurodytų kvalifikacijos reikalavimų nepagrįstumo, grindžiama aplinkybėmis, kad ginčo pirkime gali dalyvauti tik stambiausios įmonės, eliminuojant smulkių įmonių galimybę dalyvauti rinkoje, kad tiekėjams veikiant ūkio subjekto grupėje, perkančioji organizacija galės reikšti pretenzijas bet kuriam iš ūkio subjektų grupės narių, kad subrangovų/subtiekėjų pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės.

Tokie teiginiai nepagrįsti. Pirma, apeliantės, be neaktualių Statistikos departamento duomenų apie 2013 metais nustatytą bendrovių, vykdžiusių statybos rangos darbus, statant gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus, vidutinį bendrojo mokumo koeficiento dydį (0,68), nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų prielaidą, kad pirkimo sąlygų 34 ir 35 punktų pagrindu iš dalyvavimo pirkime eliminuojami smulkaus ir vidutinio verslo subjektai (CPK 177, 178, 185 str.). Antra, pirkimo sąlygų 38 punkte bei CK 6.975 straipsnio 2 dalyje nustatyta solidari jungtinės veiklos partnerių atsakomybė neužtikrina perkančiosios organizacijos, o kartu ir viešojo interesų apsaugos, pažeidus pirkimo sutartį, taip, kaip solidarūs du finansiškai stabilūs ir pajėgūs partneriai. Trečia, nors trečiųjų asmenų išteklių pasitelkimas nekeičia tiekėjo atsakomybės, subrangovų/subtiekėjų finansinės padėties stabilumas neabejotinai lemia tiekėjo įsipareigojimų perkančiajai organizacijai tinkamą įvykdymą. Esant tokioms aplinkybėms, perkančioji organizacija pagrįstai nustatė, kad atitinkamų bendrojo ir kritinio mokumo dydžių kvalifikacinius reikalavimus turi atitikti kiekvienas tiekėjų grupės narys, tiekėjo pasitelktini tretieji asmenys, todėl nėra pagrindo laikyti šiuos pirkimo sąlygų reikalavimus neteisėtais.

Dėl pirkimo sąlygų 96 punkto

Perkančioji organizacija pirkimo sąlygų 94 punkte nustatė, kad jos (perkančiosios organizacijos) neatmesti pasiūlymai vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų. Laimėjusiu bus pripažintas tas pasiūlymas, kuris gaus daugiausiai ekonominio naudingumo balų, o pirkimo sąlygų 96 punkte nustatė pasiūlymų vertinimo kriterijus bei nustatė lyginamąjį svorį kainai – 40 balų, statybos darbų kokybei ir efektyvumui – 60 balų. Apeliantė UAB „Versina“ teigia, kad perkančioji organizacija nepagrįstai nustatė du kartus mažesnį kainos lyginamąjį svorį nei rekomenduoja nustatyti Viešųjų pirkimų tarnyba. Be to, apeliantės nuomone, priešinai nei nurodė atsakovė ir sprendė teismas, toks vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių paskirstymas neužtikrina kokybiško ir ekonomiško baseino pastatymo.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos UAB „Versina“ argumentus kaip nepagrįstus. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2008 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1S-133 Dėl Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublik?s Vyriausybės direktoriaus 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1S-53 „Dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo (toliau – Įsakymas) 15 punkte nustatyta, kad kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti atsižvelgiant į perkamo objekto ypatybes, būsimos pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, vertinimo sudėtingumą. Perkant sudėtingas intelektinio pobūdžio paslaugas perkančioji organizacija didžiausią lyginamąjį svorį turi suteikti ne kainai, bet kitiems kriterijams, tačiau rekomenduojama, kad kainos lyginamasis svoris nebūtų mažesnis kaip 40 (lyginamąjį svorį išreiškiant balų intervalais – intervalo viršutinė riba neturėtų būti mažesnė kaip 40 balų). Perkant įprastas prekes, paslaugas ar darbus, kainos lyginamąjį svorį rekomenduojama nustatyti ne mažesnį kaip 80 (lyginamąjį svorį išreiškiant balų intervalais – intervalo viršutinė riba neturėtų būti mažesnė kaip 80 balų). Paminėta, kad ginčo pirkimo objektas – specifinis. Ketinami įsigyti baseino su sveikatingumo centru statybos darbai nėra įprasti dėl nustatytų aplinkybių – tai bus pirmasis FINA reikalavimus atitinkantis baseinas Lietuvoje, kurio įrenginių ir pastato ekonomiškumui keliami aukšti reikalavimai, todėl priešingai nei teigia apeliantė, perkančiosios organizacijos 96 punkte nustatytas kainos lyginamasis svoris nėra per mažas ir atitinka Viešųjų pirkimų tarnybos rekomenduojamą dydį.

Teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, kad ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų ir jų svertinių svorių nustatymas yra perkančiosios organizacijos prerogatyva, nes būtent ji žino reikalingų įsigyti darbų specifiką, pobūdį, apimtį ir tik ji gali nuspręsti, kokius reikalavimus būtina nustatyti, kad galėtų įsitikinti tiekėjo kompetencija ir pajėgumu ateityje vykdyti viešojo pirkimo sutartį. UAB „Versina“, nesutikdama su teismo išvada, kad perkančiosios organizacijos nustatytas vertinimo kriterijų lyginamųjų svorių paskirstymas užtikrina kokybiško ir ekonomiško baseino pastatymą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad atsakovės pasirinkti vertinimo kriterijų lyginamieji svoriai prieštarauja VPĮ nuostatoms, pažeidžia teisėtus tiekėjų interesus (CPK 177, 178 str.). Iš perkančiosios organizacijos pasirinktų 10-ties pasiūlymų vertinimo kriterijų, kainos kriterijui skiriama daugiausia – 40 balų. Apeliantės deklaratyvūs ir įrodymais neparemti argumentai, kad suteikus kainos kriterijui didesnį lyginamąją svorį, pateikto darbo rezultato kokybė ir efektyvumas nenukentėtų, neįrodo poreikio perkamo objekto naudojimo efektyvumo siekti didinant kainos kriterijaus lyginamąją svorį.

Dėl perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti UAB „Hidrostatyba“ pretenziją

Apeliaciniu skundu UAB „Hidrostatyba“ nesutinka su teismo pozicija dėl atsakovės 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo atsisakyti nagrinėti jos (apeliantės) 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenziją, teisėtumo. Nors paminėtoje pretenzijoje apeliantė nurodė, kad šio dokumento pateikimo pagrindas – 2015 m. rugpjūčio 24 d. atsakovės per CVP IS pateiktas pirkimo sąlygų paaiškinimas, teismas nustatė, kad ginčo pretenzija apeliantė iš esmės reikalavo patikslinti (panaikinti) pirkimo sąlygas (26.8 p., 54 p., 114.2–114.6 p.), kurios perkančiosios organizacijos nebuvo tikslintos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti UAB „Hidrostatyba“ 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenziją, pastarajai praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą pretenzijos pateikimo terminą. Apeliuodama į efektyvaus tiekėjų teisių gynimo principo užtikrinimą, apeliantė nurodo, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo sąlygų paaiškinimas yra savarankiška pirkimo dokumentų sudėtinė dalis, todėl pirkimo dokumentų patikslinimai ir paaiškinimai galėjo būti skundžiami per 10 dienų nuo jų paskelbimo, t. y nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d., todėl, apeliantės teigimu, perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nuspręsti dėl praleisto terminas pretenzijai pateikti. Teisėjų kolegija neneigia, kad perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų paaiškinimai yra sudėtinė pirkimo dokumentų dalis (VPĮ 2 str. 21 d.). Kita vertus, ši aplinkybė nesudaro pagrindo apeliantei pretenzijos pateikimo termino dėl pirkimo sąlygų, kurios buvo paskelbtos dar 2015 m. liepos 8 d. ir nekeistos nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d., pradžia laikyti 2015 m. rugpjūčio 24 d. – perkančiosios organizacijos paaiškinimų pateikimų dieną. Tuo labiau nenurodant, kaip dėl paminėtų atsakovės paaiškinimų pasikeitė dar nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. apeliantei žinomų pirkimo sąlygų vertinimas, kad dalis jų tapo apeliantės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenzijos objektu.

Aptariamų apeliantės skundo argumentų kontekste pabrėžtina, kad tiekėjas viešojo pirkimo ginčų nagrinėjimo procedūrose turi elgtis apdairiai ir paisyti VPĮ nustatytų terminų. Kiekvienas tiekėjas privalo domėtis viešo konkurso eiga, sąlygomis. Jeigu perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ reikalavimų, informavo suinteresuotus asmenis apie vykdomą konkursą, pripažintina, kad kiekvienas tiekėjas apie konkursą informuotas tinkamai ir turėtų operatyviai ginti galbūt pažeistas subjektines teises (VPĮ 93, 94 str.).

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė UAB „Hidrostatyba“ būtų prašiusi perkančiosios organizacijos atnaujinti terminą pretenzijai pareikšti. Pagal bylos duomenis ir atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nei perkančiajai organizacijai, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė svarbių priežasčių, pateisiančių pretenzijos pateikimo terminų praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad perkančiosios organizacijos 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas atsisakyti nagrinėti apeliantės 2015 m. rugsėjo 3 d. pretenziją – teisėtas.

Dėl pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijaus Nr. 4 bei kriterijų Nr. 1-4 pastabų

Pirkimo sąlygų 54 punktas nustato tiekėjo ar ūkio subjektų grupės vertinimo atitinkamus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir jų lyginamuosius svorius. Ginčas dėl šio pirkimo sąlygų punkto kilo dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 bei kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1-4 pastabų teisėtumo. Apeliantė UAB „LitCon“ teigia, kad pirkimų sąlygų 54 punkte nustatyto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 4 nėra susijęs su pirkimo sutartimi, nėra lygiavertis pirkimo objektui, iškreipia tiekėjų konkurenciją, todėl laikytinas neteisėtu ir panaikintinas. UAB „LitCon“ taip pat palaiko apeliantės UAB „Versina“ poziciją dėl ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1-4 pastabų, kaip ribojančių tiekėjų galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais bei dalyvauti pirkime ūkio subjektų grupei.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pasisako dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, kad ieškovės neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti aptariamo pirkimo sąlygų punkto ir šio punkto pastabų, nepagrįstumo. Teismas, nustatęs, kad nei viena iš ieškovių neatitinka minimalaus kvalifikacinio reikalavimo dėl bendrojo mokumo koeficiento (pirkimo sąlygų 26.4 p.), sprendė, kad jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia pirkimo sąlygų 54 punkte įtvirtinti kvalifikacinės atrankos kriterijai, taikytini tik tiems tiekėjams, kurie tenkina minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Nesutikdamos su tokia teismo pozicija, apeliantės teisingai pažymi, kad viešųjų pirkimų teisinių santykių kontekste dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, kasacinis teismo, inter alia remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, tiekėjams pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Dėl tiekėjų (ieškovų) teisinio suinteresuotumo kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą); tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-255/2014, 2015-03-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-161-415/2015). Šių kasacinio teismo išaiškinimų kontekste akivaizdu, kad ieškovės, kurios ginčijo pirkimo sąlygų 54 punktą, šio punkto pastabas, turi suinteresuotumą šia byla. Viešojo pirkimo sąlygų (bet kurių) teisėtumą turi teisę ginčyti visi tiekėjai, kurie gali pateikti pirkimo objektą, tačiau viešojo pirkimo procedūroje nedalyvavo dėl, jų nuomone, neteisėtų sąlygų ir/ar kitų priežasčių. Ieškovės, neatitinkančios perkančiosios organizacijos nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų, siekdamos tokius reikalavimus panaikinti (pakeisti), turi teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus, šių kriterijų pastabas. Pažymėtina, kad nepaisant aptartos išvados dėl ieškovių teisinio suinteresuotumo, teismas įvertino ir pasisakė dėl ieškovių argumentų, kuriais buvo kvestionuojamas paminėtas pirkimų sąlygų punktas, šio punkto pastabos.

Pirkimo sąlygų 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijus Nr. 4 nustato: „Tiekėjo įvykdytų sutarčių skaičius, susijusių su vandens filtravimo ir pašildymo sistemų 400 m3 arba didesnio tūrio baseinų (sportinių ir (arba) vandens parkų) voniose diegimu per paskutiniuosius 5 metus iki paraiškų pateikimo termino pabaigos arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus).“ Argumentus, kad šis kriterijus nesusijęs su pirkimo objektu, neužtikrina kvalifikacinės atrankos tikslų, apeliantė UAB „LitCon“ grindžia aplinkybėmis, jog pagal pirkimo objektui nustatytus FINA reikalavimus, baseino tūris turi būti ne mažesnis kaip 2 500 m³, t. y. paminėtas kvalifikacinės atrankos reikalavimas baseino tūriui yra net 6 kartus mažesnis nei pirkimo objekto tūris. Apeliantės teigimu, 400 m³ tūrio baseinas yra elementarios konstrukcijos baseinas, kuriam nereikia aukščiausios kvalifikacijos tiekėjų, todėl tiekėjai, atitinantys ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijų, negali būti laikomi turinčiais pakankamai patirties ir kompetencijos vykdyti žymiai didesnio tūrio baseinų filtravimo ir pašildymo sistemų diegimo darbus. Ieškinyje UAB „LitCon“ nurodė, kad ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijus keistinas, padidinant nustatytą vandens filtravimo ir pašildymo sistemų tūrį iki 1 500 m³. Įvertinusi tai, kad Lietuvoje šiuo metu nėra nei vieno baseino, atitinkančio FINA reikalavimus, taip pat ir reikalavimo tūriui, kuris turi būti ne mažesnis kaip 2 500 m³, kad baseino, kaip negyvenamosios paskirties pastato, statybos darbai nėra įprasti dažnai statybų ranga užsiimančiai įmonei, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti, kad ginčo kvalifikacinės atrankos kriterijaus suteikta reikšmė tiekėjui įdiegiant vandens filtravimo ir pašildymo sistemas 400 m³ arba didesnio tūrio baseinų voniose, yra visiškai nesusijusi su pirkimo sutartimi, iškreipia tiekėjų konkurenciją. Priešingai, padidinus ginčo kvalifikaciniame reikalavime nustatytą baseino vonių tūrį iki apeliantės prašomo – 1 500 m³, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaip tik būtų išklaipyta tiekėjų konkurencija.

Kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 1-3 pastabose, perkančioji organizacija nustatė, kad paraiškas teikiant ūkio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sąlygų 26.4 p., yra didžiausias). Kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 pastabose nustatyta, kad tuo atveju, jeigu paraišką teikia ūkio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks baseino vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą pagal ketinamą šiuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu baseino vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos pastabų dalys neriboja tiekėjų galimybės pasitelkti kitus ūkio subjektus, trečiuosius asmenis.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 1 pastabos. Paminėtas kriterijus įtvirtina kritinio likvidumo koeficientą, kurio sumavimo negalimumas yra konstatuotas teismų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-07 nutartis c. b. Nr. 2A-2194/2013), tačiau nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitų kvalifikacinės atrankos kriterijų negalimo sumavimo. Viešųjų pirkimų tarnybos 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100 patvirtintų tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punktas įpareigoją perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad nebūtų dirbtinai ribojama galimybė ūkio subjektų grupei dalyvauti pirkime. Perkančioji organizacija turi siekti, kad ūkio subjektų grupės narių pajėgumai būtų sumuojami, ir tik pagrįstais atvejais gali reikalauti, kad kai kuriuos kvalifikacijos reikalavimus ūkio subjektų grupės nariai tenkintų kiekvienas atskirai. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi užtikrinti realią tiekėjų konkurenciją, vykdant kvalifikacinę atranką, nustatyti aiškius ir nediskriminuojančius kvalifikacinės atrankos kriterijus, VPĮ 35-38 straipsnių pagrindu. Kvalifikacinės atrankos etape negali būti pažeidžiamas VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvus draudimas iškreipti konkurencijos sąlygas. Teisėjų kolegija, remdamasi paminėtų teisės aktų nuostatomis, sprendžia, kad neobjektyvu, paraišką teikiant ūkio subjektų grupei, vykdant kvalifikacinę atranką, vertinti tik vieną iš partnerių, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia, ar tiekėjui (ūkio subjektų grupei) kvalifikacinėje atrankoje neskirti balų, jeigu vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai (kvalifikacinės atrankos kriterijaus Nr. 4 atveju). Tuo labiau, kad pirkimo sąlygos nustato minimalius kvalifikacinius reikalavimus kiekvienam ūkio subjektų grupės nariui ir tiekėjo pasitelktiniems tretiesiems asmenims (subrangovams/subtiekėjams, pirkimo sąlygų 26-35 p.). Vertindama tik to ūkio subjektų grupės nario, kurio dalis didžiausia, ir nevertindama kitų ūkio subjektų grupės narių (subrangovų) kvalifikacinių duomenų, perkančioji organizacija negalės visapusiškai ir objektyviai įsitikinti tiekėjo (ūkio subjektų grupės) pajėgumais. Tokios pozicijos laikosi ir išvadą šioje byloje pateikusi Viešųjų pirkimų tarnyba. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijų Nr. 2-4 pastabose įtvirtintas šių kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo mechanizmas yra neobjektyvus, neatitinka VPĮ įtvirtino lygiateisiškumo principo (VPĮ 3 str.). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovių UAB „Versina” ir UAB „LitCon” reikalavimų dėl aptartų pirkimo sąlygų 54 punkto kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, priėmėm nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas paminėtų apeliantų apeliacinius skundus patenkinti – Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria pripažintos pirkimo sąlygų 54 punkto kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabos teisėtomis.

Pripažinus aptartas kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas neteisėtomis, spręstina dėl teisinių pasekmių, kadangi perkančioji organizacija, nepaisant teisme ginčijamų pirkimo sąlygų, tęsė pirkimo procedūras (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tiekėjų kvalifikacijos vertinimas pagal 54 punkte nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus perkančiosios organizacijos buvo nustatytas kaip fakultatyvus minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių tiekėjų kvalifikacijos vertinimas, siekiant atrinkti tinkamiausius tiekėjus pirkimo tikslui pasiekti. Pirkimo sąlygų 53 punktas nustato, kad tuo atveju, jei paraiškas pateikė 8 ar mažiau tiekėjų arba po kvalifikacijos vertinimo atmetus tiekėjus, kurių kvalifikacija neatitiko nustatytų reikalavimų, liko 8 ar mažiau tiekėjų, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę tiekėjai ir kvalifikacinė atranka nebevykdoma. Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovė nurodė, kad pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 8 tiekėjai, todėl kvalifikacinė atranka pagal pirkimo sąlygų 54 punktą, šio punkto pastabas nebuvo vykdoma. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimas neteisėtomis ir pašalinimas iš pirkimo sąlygų atsakovės priimtiems sprendimams neturi įtakos, nepaneigia jų teisėtumo, nesukelia atitinkamų teisinių pasekmių nei ginčo pirkimo dalyviams, nei apeliantėms. Panaikinus pirkimo sąlygų 54 punkto ginčo pastabas, kurios ginčo konkurse realiai nebuvo pritaikytos, nėra pagrindo panaikinti nei konkurso sąlygų, nei jo rezultatų, ne spręsti dėl konkurso pasekmių.

Dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentų

Paminėta, kad šios apeliacijos objektu nelaikytina teismo sprendimo dalis, kuria buvo atsisakyta nagrinėti ieškovės UAB „Versitus“ ieškinio reikalavimus, todėl pastarosios atsiliepimo į kitų ieškovių byloje pateiktus apeliacinius skundus argumentai, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl jos (ieškovės UAB „Versitus) ieškinio, nėra apeliacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija šios ieškovės argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 318, 320 str.). Aplinkybė, kad UAB „Versitus“ prisidėjo prie UAB „Hidrostatyba“ apeliacinio skundo, nesudaro pagrindo nurodyti savarankiškų skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų (CPK 309 str.).

Į esminius apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus atsakyta. Kiti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nėra esminiai ir reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškiniu UAB „Versina“ reikalavo pripažinti neteisėtais ir panaikinti pirkimo sąlygų 26.4, 54 ir 96 punktus, nutraukti pirkimą, ieškovė UAB „LitCon“ – pripažinti neteisėtomis ir panaikinti pirkimo sąlygų 26.4, 34, 35, 35.4, 35.5 punktus, 54 punkto lentelės 4 punktą, 54 punkto pastabas; pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos 2015 m. liepos 23 d. bei 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimus dėl atsisakymo patikslinti pirkimo sąlygas; nutraukti pirkimo procedūras. Pakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės UAB „Versina“ patenkintų reikalavimų proporcija yra 1/4, ieškovės UAB „LitCon“ – 1/10  (ieškiniai tenkinti tuo aspektu, kad pripažintos neteisėtomis pirkimo sąlygų 54 punkto pastabos). Ieškovė UAB „Versina“ pirmosios instancijos teisme patyrė 217 Eur žyminio mokesčio ir 1 500 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 1 717 Eur išlaidų; ieškovė UAB „LitCon“ – 217 Eur žyminio mokesčio bei 2 420 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso – 2 637 Eur išlaidų. Patenkinus 1/4  reikalavimų, ieškovei UAB „Versina“ priteistina 429,25 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų; patenkinus 1/10 ieškovės UAB „LitCon“ reikalavimų, pastarajai atlygintina 263,70 Eur minėtų išlaidų suma.

Iš dalies patenkinus ieškovių UAB „Versina“ ir UAB „LitCon“ apeliacinius skundus, pagal nurodytą proporciją paskirstytinos ir šių ieškovių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pagal į bylą pateiktus duomenis abi ieškovės patyrė po 217 Eur žyminio mokesčio išlaidų, todėl ieškovei UAB „Versina“ priteistina 54,25 Eur, o ieškovei UAB „LitCon“ – 21,70 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovių – uždarosios akcinės bendrovės „Versina“ ir uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, reikalavimai dėl atsakovės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, viešojo pirkimo konkurso „Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru statybos darbai“ sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo, ir šį reikalavimą patenkinti iš dalies: panaikinti pirkimo sąlygų 54 punkte nustatytų kvalifikacinės atrankos kriterijų Nr. 2-4 pastabas, nustatančias, kad „paraiškas teikiant ūkio subjektų grupei, atitinkamas kriterijus bus vertinamas to jungtinės veiklos partnerio, kurio įsipareigojimų vertės dalis yra didžiausia (jei pagal jungtinės veiklos sutartį partnerių įsipareigojimų vertės dalys lygios – vertinamas tas partneris, kurio bendrasis mokumo koeficientas, nurodytas pirkimo sąlygų 26.4 p., yra didžiausias); jei paraišką teikia ūkio subjektų grupė, nurodomas įvykdytų sutarčių skaičius to partnerio, kuris atliks baseino vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą pagal ketinamą šiuo pirkimu sudaryti sutartį; jeigu baseino vandens filtravimo ir pašildymo sistemų diegimą atliks subrangovai, tiekėjui pagal kriterijų Nr. 4, nebus skiriami balai kvalifikacinėje atrankoje“.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188710823), ieškovei – uždarajai akcinei bendrovei „Versina“ (j. a. k. 180346182), 483,50 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir penkiasdešimt euro centų) ir ieškovei – uždarajai akcinei bendrovei „LitCon“ (j. a. k. 123228761), 285,40 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus ir keturiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                            Kazys Kailiūnas

                                                                                                                                            Nijolė Piškinaitė